Žemės ūkio naujienos: 2026-02-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija: pieno gamintojai galės kreiptis dėl paramos ir lengvatinių paskolų
Pieno supirkimo kainai Lietuvoje kurį laiką mažėjant ir pieno gamintojams patiriant iššūkių, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas sako, kad pajamų ar apyvartinių lėšų stokojantys ūkininkai galės kreiptis paramos ir lengvatinių paskolų. „Ėmėmės tam tikrų priemonių, kas galėtų būti kaip kompensuojamosios priemonės esant šiai sunkiai padėčiai.
„Yra parengtos naujos tvarkos, kur bus papildomi šaukimai ir pagal juos numatoma truputėlį kompensuoti palūkanas, kurios būtų už tam tikrų garantijų paėmimą. Tuo galėtų pasinaudoti tie ūkiai, kurie susiduria būtent su apyvartinių lėšų trūkumu“, – eigė jis.
S. Jasiaus teigimu, dabartinė pieno supirkimo kaina „nėra labai džiuginanti žemdirbius ir pieno gamintojus“, sausio mėnesį prognozuojama 408 eurų už toną kaina taip pat „nėra labai gera“. Tačiau, pasak jo, rinkos po truputį įgauna stabilumą.
„Yra tokių teigiamų rinkos ženklų, bet natūralu, kad susitikimuose su žemdirbiais ir pieno gamintojais mes girdime tą problemą“, – teigė ministerijos atstovas.
Savo ruožtu žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas sako, kad supirkimo kainų kritimas dar gali išlikti, o pieno ūkiai yra kritinėje situacijoje.
„Mūsų kooperatyvas ir šiaip dauguma ūkių paskutiniais metais labai stipriai investavo į plėtrą, ir turi didelius įsiskolinimus. Ten investuota ne tik savo apyvartinių lėšų, bet ir skolintų lėšų. Dabar būtent šitiems ūkiams yra sunkiausia išgyventi ir ieškoma galimybių, kaip susitvarkyti su pinigų srautais“, – aiškino P. Viršilas.
„Pieno LT“ valdybos pirmininkas pažymėjo, kad dabar skolinantis apyvartinių lėšų iš nacionalinio plėtros banko ILTE reikia sumokėti 4 proc. visos sumos už tai, kad bankas suteiktų garantiją: „Kaip ir prasmės per ILTĘ skolintis jokios nėra.“
P. Viršilo teigimu, apyvartinių lėšų pasiskolinimas lengvatinėm sąlygomis yra aktualus, nes padėtų ūkiams subalansuoti pinigų srautus.
„Pasaulis iš tikrųjų per daug užsigamino pieno, bet mes, kaip Lietuva, turime didžiulį potencialą ir privalome dabartinį sektorių (…) išlaikyti bet kokiom priemonėm“, – sakė jis.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad šiuo metu žaliavinio pieno kainos svyruoja nuo 15 iki 38 centų už litrą pieno.
„Situacija prasčiausia yra vidutiniams šeimų ūkiams. Mes dažnai keliame šį klausimą – tos žirklės yra per didelės ir turėtų būti kažkaip stabilizuojamos, o kaina suvienodinama. Šioje situacijoje pastebime, kad ūkiams, kurie tiekia didesnį kiekį pieno, situacija pakankamai gera, bet tų mažųjų išgyvenamumas kaba ant plauko“, – tikino V. Buivydas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkės Zitos Dargienės teigimu, pieno krizei suvaldyti reikėtų bent minimalios finansinės pagalbos pieno ūkiams.
„Geriausiai būtų tai, kad būtų padengiamos palūkanos paimtų paskolų, kaip buvo kovido pandemijos metu“, – sakė Z. Dargienė.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, pernai gruodį Lietuvoje vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina siekė 431,3 eurų už toną ir buvo 9 proc. mažesnė nei lapkritį bei 26 proc. mažesnė nei prieš metus.
Pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, gruodį už natūralų pieną vidutiniškai gavo 460,5 euro už toną – 9 proc. mažiau nei lapkričio mėnesį. Stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis gruodį sudarė 71 proc. viso supirkto pieno – 3,4 proc. punkto daugiau nei lapkritį.
Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pažadėjo Vyriausybės pagalbą pieno gamintojams. Anot jos, nėra teisinga, kad didžiąją dalį pelno iš parduodamų pieno produktų gauna kiti grandinės dalyviai – perdirbėjai ir prekybos centrai.
Vėliau tą pačią dieną Ministrų kabineto vadovė priėmė Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovus.
Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, I. Ruginienė akcentavo, kad smulkiesiems tiekėjams nepalankios pieno žaliavos supirkimo kainos turi būti sprendžiamos derinant tiekėjų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.
Premjerė pavedė ŽŪM parengti trumpalaikes ir ilgalaikes pieno sektoriaus palaikymo priemones.
Be to, anot pranešimo, siekiant stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ministerija sudarys Trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių koordinavimo savivaldybėse darbo grupę, ją numatantis įsakymo projektas pateiktas derinimui.
Pernai sausį Vyriausybė pritarė ŽŪM siūlymui Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritarė siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. Vyriausybė savo išvadoje teigė, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai.
ŽŪM parengtame išvados projekte nurodoma, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, numatančios pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, buvo svarstomos Seimo komitetuose 2023 ir 2024 metais, tačiau nepasiekus bendro sutarimo tarp asocijuotų struktūrų, gamintojų, pirkėjų ir perdirbėjų įstatymas nebuvo priimtas.
Tuometinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tuomet BNS teigė, kad pieno įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo.
Šaltinis: lrt.lt, Evelina Paškovskytė, BNS, 2026-02-11
Premjerė žada Vyriausybės pagalbą pieno gamintojams
Premjerė Inga Ruginienė žada Vyriausybės pagalbą pieno gamintojams, kuriems pieno supirkimo kaina mažėja nepaisant augančių pieno produktų kainų. Anot jos, nėra teisinga, kad didžiąją dalį pelno iš parduodamų pieno produktų gauna kiti grandinės dalyviai – perdirbėjai ir prekybos centrai. „Turime kelis scenarijus, pirmiausia norėčiau tai aptarti su ūkininkais. Iš Vyriausybės pasiūlysime maksimaliai pagalbą, kuo galime padėti ūkininkams“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė.
I. Ruginienės teigimu, nepaisant to, ar yra svarstoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata ar kitos priemonės, prekybos centruose maisto produktai nepinga, o smulkiesiems ūkininkams yra vis sunkiau išgyventi.
Anot premjerės, pieno produktai vartotojams turėtų būti pigesni: „Tai labai sena problema, kai ūkininkams kažkodėl mokame labai mažą kainą, bet nuo to produktai nepinga. Liūto dalį tarpininkai arba prekybos centrai nusigriebia, pačią grietinėlę“.
Kaip rašė BNS, trečiadienį I. Ruginienė susitiks su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais aptarti pieno gamintojų problemų ir kitų žemės ūkio klausimų.
Pieno gamintojų asociacijos direktoriaus Eimanto Bičiaus teigimu, problemų yra su mažų ūkių kooperatyvais, kuriems mažinama pieno supirkimo kaina.
Praėjusią savaitę premjerė buvo susitikusi su Žemės ūkio rūmų atstovais.
BNS rašė, kad Žemės ūkio rūmų atstovai tikisi, jog Vyriausybė grįš prie vadinamojo pieno įstatymo ir patobulinus jį Seimas priims.
Vyriausybės spaudos tarnyba tuomet citavo premjerę, kad dėl pieno įstatymo tobulinimo toliau bus dirbama ieškant sutarimo sektoriaus viduje ir būdų paskatinti vietinius pieno gamintojus bei užtikrinti smulkiųjų konkurencingumą.
Pernai sausį Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritarė siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. Vyriausybė savo išvadoje teigė, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai.
Šaltinis: lrt.lt, Evelina Paškovskytė, BNS, 2026-02-11
Netrukus bus priimamos paraiškos veislininkystės parodoms organizuoti
Nuo vasario 15 d. iki kovo 15 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos paraiškos gauti nacionalinę paramą organizuoti parodas ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti. Pagal Pagalbos veislininkystei taisykles (Taisyklės) šiuo paraiškų teikimo etapus bus priimamos paraiškos vykdyti Taisyklių 5.3 papunktyje nurodytą veiklos kryptį, t. y. organizuoti parodas, skirtas ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti:
-specializuotoms parodoms organizuoti.
Tinkami pareiškėjai
Dokumentus kviečiami teikti parodos organizatoriai – veisimo organizacijos ir (arba) jas vienijančios institucijos bei kiti juridiniai asmenys.
Išsamią informaciją apie veisimo organizacijas galima rasti Žemės ūkio agentūros svetainėje www.zua.lt.
Reikalavimai gauti paramą
Gyvulininkystės parodai organizuoti parama skiriama, jeigu paroda atitinka šiuos kriterijus:
-yra skirta ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti;
-paroda vyks Lietuvos Respublikos teritorijoje;
-parodoje numatoma eksponuoti ne mažiau kaip 60 proc. ūkinių gyvūnų (išskyrus kiaulių,taip pat atvejus, kai renginiai su gyvais gyvūnais draudžiami dėl ligų rizikos) veislių, kurioms pagal Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašą patvirtintos veisimo programos (jas rasite Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) svetainėje);
-parodoje numatyta atlikti eksponatų vertinimą / reitingavimą;
-parodoje numatyta surengti edukacijas ir (arba) seminarus, diskusijas, forumus aktualiomis gyvulininkystės ir (arba) ūkinių gyvūnų veislininkystės temomis.
Pareiškėjas turi ne mažiau kaip 60 proc. veisimo organizacijų (veisimo organizacijos www.zua.lt) raštu išreikštą sutikimą dalyvauti parodoje.
Šiuo paraiškų teikimu po pertraukos vėl bus priimamos paraiškos rengti specializuotas parodas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vieno kvietimo metu gali teikti tik vieną paraišką šios parodos organizavimui.
Paramos dydis ir finansuojamos išlaidos
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 99,5 tūkst. Eur nacionalinės paramos lėšų, iš kurių:
-49761 Eur skirta gyvulininkystės parodos organizavimui;
-49761 Eur skirta specializuotų parodų organizavimui.
Paramos lėšomis finansuojama 100 proc. patirtų išlaidų, tai: kelionės ir ūkinių gyvūnų, kuriems bus taikoma pardavimo skatinimo veikla, vežimo išlaidos, išlaidos leidiniams ir interneto svetainėms, kuriuose skelbiama apie renginį, parodoms skirtų patalpų bei stendų nuomos ir jų sumontavimo bei išmontavimo, taip pat simbolinių prizų, kai konkurso nugalėtojui skirto vieno prizo vertė – iki 1000 Eur, įsigijimo išlaidos. Patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintomis kopijomis, racionalios, būtinos projekto įgyvendinimui, numatytos paraiškoje ir neviršijančios paraiškoje numatytos sumos. Daugiau sąlygų įsigyjant numatytas investicijas nurodyta Taisyklėse.
Paraiškų teikimas
Paraiška (1 priedas) kartu su lydraščiu ir pridedamais dokumentais NMA turi būti pateikiami elektronine forma – pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.
Kartu su paraiška turi būti pateikiamos galutinių pagalbos gavėjų paraiškų kopijos (3 priedas) ir galutinių pagalbos gavėjų sąrašas (8 priedas) Excel formatu.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos 23.59 val.
Paraiškos, kurios pateiktos Taisyklėse nenumatytu būdu, nevertinamos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-11
Gręžinys be leidimo – problemos garantuotos: primena, ką žinoti apie įsirengimą
Lietuvos geologijos tarnyba reguliariai atkreipia dėmesį, kad, norint įsirengti gręžinį, svarbu kreiptis į įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes. Vis dėlto dar dažni atvejai, kai kreipiamasi į įmones, išvis neturinčias teisės atlikti tokius darbus, o pasekmės išryškėja paaiškėjus, kad gręžinio neįmanoma užregistruoti. LGT specialistai primena, kad pats savininkas registruoti gręžinio Žemės gelmių registre negali – tai privalo padaryti gręžinį įrengusi įmonė. O jeigu įmonė leidimo neturi, ji gręžinio neįregistruos ir gręžinys liks nelegalus.
Dar vienas svarbus aspektas – tokios įmonės negali parengti projekto, būtino norint įrengti gręžinį.
Taigi nepamirškite, kad tinkamai suprojektuoti ir įrengti gręžiniai padeda apsaugoti požeminį vandenį nuo taršos, užtikrina tvarią gręžinio eksploataciją ir galiausiai gręžinio savininką apsaugo nuo galimų nemalonumų. Pasitikrinti, ar įmonė turi būtiną leidimą, galite sistemoje ALIS:
1. Spauskite šią nuorodą https://www.alisas.lt/public-info/L11 (L11 Leidimų tirti žemės gelmes duomenys);
2. Leidžiamų vykdyti tyrimų rūšys pasirinkite Požeminio vandens paieška ir žvalgyba.
„Adatiniai“ gręžiniai – tokie pat gręžiniai, kaip ir visi kiti Gyventojai neretai klausia, ar reikia įteisinti „vandens adatą“ (dar vadinamą adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa, mini gręžiniu). LGT specialistai paaiškina, kad šis įrenginys naudojamas požeminio vandens gavybai, jis laikomas gręžiniu ir jam taikomi visi įregistravimo reikalavimai.
Gręžinių įteisinimo duomenys
Nuo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių laikinojo įstatymo pradžios iki šių metų sausio pabaigos Žemės gelmių registre jau įteisinti 4 579 gręžiniai. Šiuo metu žemės gelmių registro gręžinių dalyje įregistruota 61 800 gręžinių.
Nors dėl didelio registruoti gėlo požeminio vandens gręžinius prašymų skaičiaus gręžinių registravimo ir pasų parengimo procedūros užtrunka ilgiau, LGT pabrėžia, kad išnagrinėti bus visi pateikti prašymai. Jei asmuo turi svarbią priežastį, dėl kurios negali laukti, galima kreiptis į LGT elektroniniu paštu ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju nagrinėjimas gali būti paspartintas. Visgi tai taikoma tik pagrįstais atvejais, kad vienodos sąlygos būtų užtikrintos visiems gyventojams.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-11
Gyva ar tik graži? Kodėl prieš sėją verta ištirti ūkinę sėklą
Pavasario sėja – kaip starto linija: vieni laukia pirmo sausesnio savaitgalio ir „šauna“ į laukus, kiti dar skaičiuoja, ar verta tempti iki šiltesnės dirvos. Kaip ir kasmet, orų prognozės žada permainingą pavasarį, o grūdų rinka nervinga – kainos svyruoja, sprendimų klaidos brangsta. Tačiau vienas sprendimas gali būti priimtas be spėlionių – iš anksto įvertinti, ar turima (perkama) ūkinė sėkla iš tiesų gyvybinga ir tinkama sėjai.
Ūkinė sėkla gali atrodyti nepriekaištinga: tinkamai laikyta, net pirkta „iš patikimų rankų“, tačiau realybėje – turėti silpnesnį daigumą ir nevienodą dygimą. Lauke tai virsta „plikomis salomis“, o tada jau per vėlu ginčytis su pavasariu.
Todėl prieš sėją verta pasirinkti paprastą sprendimą – atlikti sėklų daigumo tyrimą, kuris leidžia įvertinti sėklos gyvybingumą ir padeda išvengti netikėtų nuostolių dar iki pirmo išvažiavimo į laukus. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) kviečia žemdirbius elgtis ūkiškai – iš anksto išsitirti turimos ar perkamos grūdų sėklos daigumą.
Inovatyvus sėklų daigumo nustatymas
LŽŪKT laboratorijoje, pasitelkiant vokišką technologiją, vos per kelias dienas galima sužinoti turimos ar perkamos ūkinės sėklos daigumą ir dygimo energiją, įvertinti deformuotas šaknis ar mirusias sėklas. Tyrimai atliekami šioms kultūroms: kviečiams, kvietrugiams, rugiams, miežiams, avižoms, pupoms, žirniams, sojoms, rapsams, garstyčioms ir saulėgrąžoms.
Kad sprendimus būtų lengviau priimti praktiškai, ūkininkams sukurtos ir sėklų normos skaičiuoklės. Viena jų – IKMIS portale.
Į skaičiuoklę reikia įrašyti: 1 000-čio grūdų masę (g), sėklų normą (mln./ha), sėklų švarumą (proc.) ir daigumą (proc.). Tuomet automatiškai apskaičiuojama sėklų ūkinė vertė (proc.) ir pateikiama rekomenduojama sėklų norma sėjai (kg/ha). Visus šiuos parametrus taip pat galite nustatyti ir LŽŪKT laboratorijoje.
Pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas
Pasak LŽŪKT laboratorijos vedėjos Linos Šmakovienės, šiuolaikiniai tyrimai leidžia gauti rezultatą greičiau, nes sėklos nėra tradiciškai daiginamos. Jų kokybė nustatoma pagal Vokietijos įmonės „Seedalive“ greitąjį sėklų kokybės tyrimą, sukurtą remiantis tarptautine ISTA (International Seed Testing Association) metodika.
Šios technologijos patikimumas grindžiamas tuo, kad per kelias valandas gaunami sėklų kokybės duomenys yra sutikrinami su realiu daigumu, o kiekvienas testas pildo duomenų bazę – pasitelkiant dirbtinį intelektą ir „didžiuosius duomenis“, prognozės tampa vis tikslesnės.
„Sėklų kokybės nustatymas susideda iš dviejų etapų: inkubavimo ir matavimo. Sėklos specialiose plokštelėse užpilamos atitinkamais kiekiais individualiu testų rinkiniu (reagentu), tuomet inkubuojamos. Šis procesas vyksta 21 ±2 oC aplinkos temperatūroje, tamsoje ir priklauso nuo sėklų. Pavyzdžiui, grūdinėms kultūroms jis trunka 4 valandas, žirniams – 3.
Po nustatyto laikotarpio inkubavimo plokštelės išimamos, tirpalai nuo sėklų pipetuojami į matavimo plokšteles. Sėklų gyvybingumą parodo tirpalo spalvos pokyčiai. Sakykime, balta spalva rodo, kad sėkla negyva, mėlyna – gyvybinga, o rausva – linkusi į senėjimą. Matuojame pavienių sėklų spalvos pokytį, kuris siejamas su daigumu. Vėliau, naudodami dirbtinį intelektą, prognozuojame šaknų dygimą, normalų ir nenormalų dygimą bei jo greitį“, – apie tyrimų niuansus pasakoja L.Šmakovienė.
Sveikos ir stiprios sėklos nekeičia spalvos (mėlyna spalva), prastenės kokybės sėklos pakeičia spalvą į rausvą, o skystyje esančios mirusios sėklos ar visai nedaigios pakeičia spalvą į baltą. Spektometru nuskaičius plokštelės atspalvius, dirbtiniu intelektu rezultatai gaunami vos per kalias minutes. Testo privalumai: greitis, objektyvumas, draugiškumas aplinkai, patikimumas.
LŽŪKT laboratorijos vedėjos teigimu, ūkininkui el. paštu atsiunčiamas sėklų kokybės vertinimas – sugeneruota ataskaita, kurioje procentiškai nurodytas sėklų daigumas, jų dygimo energija, deformuotos ir (ar) mirusios sėklos šaknys. Pagal gautus rezultatus galima tiksliai nusistatyti sėklos sėjimo normą, nuspręsti, ar sėklą parduoti, sandėliuoti ar sėti. Žinoma, ūkininkams paranku pasitikrinti, kokios kokybės sėklą perka.
„Sėklų kokybės nustatymo protokole žemdirbiai ras gautų rodiklių išaiškinimus. Svarbiausias rodmuo – normalus daigumas, žymimas NG. Šis rodmuo naudojamas apskaičiuojant sėklų ūkinę vertę“, – informuoja LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė.
Primename: sėjai geriausiai tinka gerai išvalyta ir geros ūkinės vertės javų sėkla, kurios daigumas ne mažesnis kaip 85 proc., švarumas – 98 proc., sėklų drėgmė ne didesnė kaip 15 proc. Sėkla turi būti pakankamai stambi, kuo mažiau pažeista patogenų. Tokių sėklų dygimo energija gera, jos greitai sudygsta, susiformuoja vienodesnis pasėlis.
Ėminio paėmimas ir pristatymas
Į LŽŪKT laboratoriją reikia pristatyti ne mažiau 0,5 kg sėklų ėminio, kuris turi būti paimtas iš tipinės aruodo vietos. Labai svarbu, kad sėklos būtų ne daugiau 15 proc. drėgnumo, švarios, nebeicuotos. Ėminys pristatomas popieriniuose arba medžiaginiuose maišeliuose. Pavyzdžiui, grūdinių sėklų daigumas, dygimo energija, mirusios sėklos, nenormalios šaknys yra nustatomi iš 240 sėklų, o žirnių – iš 216 sėklų.
Sėklų ėminį į LŽŪKT laboratoriją galima pristatyti patiems (Stoties g. 7, Akademija, Kėdainių r.) arba siųsti per kurjerį. Taip pat sėklų ėminį galima pristatyti į LŽŪKT biurą, tuomet konsultantai pasirūpintų jo išsiuntimu į laboratoriją.
Taip pat galima nustatyti 1 000 grūdų svorį, sėklos švarumą, drėgmę.
LŽŪKT laboratorijoje iš anksto įvertinkite turimos ar perkamos sėklos kokybę, kad sėklos normą pasirinktumėte tiksliai, o riziką dėl netolygaus sudygimo ir išretėjusių pasėlių sumažintumėte iki minimumo.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-02-11
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
