Žemės ūkio naujienos: 2026-02-11

„(Siekiama – BNS) paremti kuo daugiau smulkių ir vidutinių ūkių, kurie yra labai svarbūs kaimo gyvybingumui“, – pranešime skelbė ŽŪM.

Pasak jos, labai smulkiems ūkininkams skiriami papildomi 6,2 mln. eurų, 4,24 mln. – smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Dar 9,8 mln. eurų numatyta ūkininkams, norintiems investuoti į žemės ūkio valdas, 0,5 mln. eurų skiriant pieninės galvijininkystės sektoriui, 3,6 mln. eurų – mėsinei galvininkystei, 4,9 mln. eurų – kiaušininkystei ir 0,8 mln. eurų – sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, gėlininkystei ir vaistažolininkystei.

Anot ŽŪM, papildomos lėšos bus skirtos iš dar nepanaudotų kitų priemonių lėšų likučio.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-10

Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2026 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 129,71 mln. t, tai 6,70 mln. t mažiau nei buvo 2025 m. Kviečių derlius 2026 m., palyginti su gautu gausiu 2025 m. derliumi, prognozuojamas mažesnis, nors pastaraisiais mėnesiais iškritę lietūs ir turėtų sudaryti palankias dirvožemio drėgmės sąlygas, užtikrindami gerą pasėlių vystymąsi daugelyje ES vietų. Kviečių pasėlių plotas 2026 m. derliui prognozuojamas šiek tiek didesnis, bet derlingumo laukiama mažesnio.

2025 m. gruodžio mėn. Coceral sumažino 2026 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,47 mln. t – tai būtų 3,72 mln. t mažiau, palyginti su 2025 m. Didžiausias miežių derliaus sumažėjimas numatomas Ispanijoje, kur 2025 m. derlius buvo gausus. Bendras miežių pasėlių plotus 2026 m., palyginti su 2025 m., prognozuojamas nedaug mažesnis, bet mažesnį derlių turėtų nulemti mažesnis miežių derlingumas.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-02-09 Nr. 2 (472)

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį paskelbė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos Augalininkystės tarnyboje – kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu. Atlikę daugiau nei 100 kratų pareigūnai pas įtariamuosius aptiko sprogmenų, narkotikų, 8 kilogramus aukso, virš milijono eurų grynaisiais, akcizinių prekių – cigarečių ir alkoholio.

Pirmadienį bylos atgarsiai supurtė ir parlamentą. „Delfi“ rašė, kad teisėsauga atliko kratas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Kazio Starkevičiaus kabinetuose, skelbta ir apie pareigūnų apsilankymus politikų namuose.

„Delfi“ plačiau pasidomėjo, kokios yra Augalininkystės tarnybos funkcijos ir reikšmė.

Vadovas tikino norįs „išskaidrinti leidimų išdavimą“

Oficialiame Augalininkystės tarnybos puslapyje nurodoma, kad jos misija yra užtikrinti augalų sveikatingumą, kokybę, saugant aplinką ir žmonių sveikatą bei didinant visuomenės informuotumą. Tarnyba buvo įkurta 2010 sujungus Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą ir Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. Po metų prie jos prijungtos 7 augalų veislių tyrimų stotys, kurios tapo struktūriniais padaliniais – augalų veislių tyrimo skyriais.

Augalininkystės tarnyba turi 29 padalinius visoje Lietuvoje, iš kurių 18 yra teritoriniai padaliniai, apimantys veislių tyrimo, regioninius bei pasienio skyrius. Buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas įvardijo, kad ši įstaiga yra labai svarbi, nes atlieka vienos iš žemės ūkio šakų – augalininkystės – priežiūrą, kontrolę, administravimo darbus ir teikia tam tikras paslaugas. „Ji vykdo augalų apsaugos produktų administravimą ir kontrolę, tikrina, kaip ūkio subjektai juos naudoja ir laikosi tvarkų.

Atlieka tręšiamųjų produktų registravimą ir kontrolę, rūpinasi tam tikrų augalinės kilmės produktų – sodinukų, sėklų, vaisių, daržovių – fitosanitarija. Tai reiškia, kad vykdo jų patekimo į rinką priežiūrą, tiek eksporto, tiek reeksporto. Taip pat vykdo sėklinių pasėlių aprobavimą, sėklų ir dauginamosios medžiagos sertifikavimą“, – „Delfi“ sakė I. Hofmanas.

Ši tarnyba išduoda fitosanitarinius sertifikatus – tai yra dokumentas, kuris įgalina ūkio subjektą, kuris gabena augalinės kilmės produkciją į trečiąsias šalis, užtikrinti importą arba legalų importą trečiose šalyse. Tai reiškia, kad produkcija atitinka trečiųjų šalių fitosanitarinius reikalavimus.

„Pagal prekybos susitarimus iš Europos Sąjungos teritorijos gali išvažiuoti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys sodinukai, sėklos, tai reiškia, kad jie negali būti užteršti kenkėjais, neturi turėti tam tikrų ligų. Lygiai taip pat privaloma kontroliuoti ir įvežamus produktus į Lietuvą, Europos Sąjungos teritoriją. Pavyzdžiui, kad nepatektų karantininės piktžolės ir panašiai“, – teigė I. Hofmanas. Būtent fitosanitariniai sertifikatai ir galėjo tapti korupcijos objektu – ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams išduodamus minėtus sertifikatus.

„Daugiausiai visi kalba apie gėlių reeksportą. Kai dirbau ministerijoje, Augalininkystės tarnybos vadovas pasakojo ir kėlė tikslus išskaidrinti fitosanitarinių leidimų išdavimą ir reeksporto kontrolę. Bet lygiai taip pat ėjo ir šitą verslą vykdančių verslininkų skundai, kad jis nepraleidžia krovinių. Jie skundėsi, apie tai kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komitete. (…) Tie verslininkai buvo užsiregistravę ateiti į susitikimus, konsultacijas su ministrais Vyriausybėje, berods jie vyksta kartą į du ar tris mėnesius. Bet staiga tie skundai baigėsi, žmonės, kurie buvo užsiregistravę, neatėjo“, – kalbėjo buvęs žemės ūkio ministras.

Pirmadienį LRT televizijai I. Hofmanas užsiminė, kad nerimo kėlė ir didelė darbuotojų kaita tarnyboje, esą per pusę metų Augalininkystės tarnybą paliko apie 70 žmonių. Rekvizitai.lt duomenimis, sausio pabaigoje Augalininkystės tarnyboje dirbo 276 žmonės, vidutinis jų atlyginimas siekė 2112 eurų, neatskaičius mokesčių. Nuo sausio 2 dienos jai vadovauja Simonas Pusvaškis, nes lig tol pareigas ėjęs Jurijus Kornijenko nuo pareigų nušalintas, jam pareikšti įtarimai. Tarp įtariamųjų yra ir pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Gali tikrinti ūkius Savo ruožtu Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius „Delfi“ sakė, kad žemdirbiai dažniausiai su tarnyba susiduria pesticidų klausimais – tarnyba kontroliuoja jų panaudojimo normas visą auginimo laiką. Tai reiškia, kad Augalininkystės tarnyba bet kuriuo momentu gali atlikti planinę arba neplaninę ūkio patikrą, tikrinti, ar pesticidai yra tinkamai sandėliuojami, ar pildomas jų naudojimo žurnalas, kada jie buvo naudojami ir kokiais kiekiais, vardijo jis.

„Be to, tarnyba reaguoja į skundus, jei ūkininkas netinkamu laiku naudoja (priemones – aut. pastaba), pavyzdžiui, žydinčius augalus galima purkšti tik nakties metu. Ji kontroliuoja, kad būtų tinkamai naudojami tokie augalų apsaugos produktai, kad tai nesukeltų taršos nei produkte, nei vandenyse, nei ore“, – aiškino R. Juknevičius.

Ūkininkų sąjungos pirmininkas įvardijo, kad tarnyba turi ir arbitražinę laboratoriją – jei pardavus grūdus suabejojama jų kokybe, mėginius galima siųsti būtent ten. Tai pastebėjo ir I. Hofmanas. „Iškilus ginčų dėl rodiklių, priduodami arbitražiniai mėginiai, kuriuos tiria Augalininkystės tarnybos laboratorija. Ūkininkams tai yra labai svarbi funkcija. Apskritai tarnybos reikšmė yra didelė, nes augalininkystė Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta“, – nurodė jis.

Ūkininkų sąjungos pirmininkas, be kita ko, nurodė, kad minimas korupcijos atvejis susijęs su fitosanitariniais sertifikatais, todėl sakyti, kad visa tarnyba visose srityse veikė piktnaudžiaudama, negalima. „Turime ir gerų bendravimo rezultatų, kažkas yra pagerėjęs. Bet yra ir dalykų, kuriuos dabar sprendžiame. Pavyzdžiui, ūkininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galimybių naudoti augalų apsaugos produktus yra gerokai mažiau nei Lenkijoje, bet pasižiūrėjus į sąrašą negalėčiau teigti, kad tai yra išskirtinai tarnybos problema“, – svarstė R. Juknevičius.

Grūdų perdirbėjai: patikros kartais užtrunka Anot Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, žemės ūkio ministro įsakymu Augalininkystės tarnyba yra įgaliota atlikti įmonių grūdų laboratorijų atestaciją. Ji nėra privaloma, bet įmonės savanoriškai jį atlieka, tai toks savotiškas laboratorijos auditas.

„Atestacija atliekama kas trejus metus. Tikrinant vertinama dokumentacija, kokybės tyrimų įranga, matavimo priemonės – stebima, ar atlikta įrangos metrologinė patikra, kaip imami ir formuojami grūdų ėminiai, vertinami laboratorijos specialistų atliekami kokybės rodiklių tyrimai“, – sakė D. Ruščiauskienė. Augalininkystės tarnyba, kaip nurodė ji, išduoda fitosanitarinius sertifikatus eksportuojant grūdus į trečiąsias šalis.

„Kiekviena šalis turi savo fitosanitarinius reikalavimus dėl ligų, kenkėjų ar kitų užkratų. Todėl fitosanitarinėje laboratorijoje tyrimai atliekami atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, pagal kuriuos išrašomi fitosanitariniai sertifikatai. Sertifikatai pateikiami su kitais laivo (paprastai grūdai į trečiąsias šalis eksportuojami laivais) dokumentais, todėl čia negalima vėluoti. Grūdų patikrą Klaipėdos uoste vykdo tarptautinės laboratorijos, o nuplaukus kroviniui į paskirties vietą – už fitosanitariją atsakingos importuojančios šalies institucijos, todėl jei grūdai neatitiktų reikalavimų, krovinys galėtų būti neįleistas į šalį“, – sakė asociacijos direktorė.

Dar viena Augalininkystės tarnybos funkcijų, kur, anot D. Ruščiauskienės, yra bendradarbiaujama – naujų trečių šalių rinkų atvėrimas. „Kreipiamės į Augalininkystės tarnybą nurodydami, kokia rinka mums gali būti aktuali. Tada Lietuvos Augalininkystės tarnyba kreipiasi į tos šalies atsakingas tarnybas, šios siunčia savo reikalavimus ir klausimynus, juos įvertinę atvažiuoja tikrinti tiek kontrolės institucijas, tiek verslo subjektus. Ir tik trečiosios šalies atsakingos tarnybos sprendžia – atverti savo rinką importui ar ne. Tokiu principu rinkos atveriamos grūdų sektoriuje, maisto ar pašarų sektoriuose rinkų atvėrimo procedūras atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – paaiškino ji.

Klausiama, ar asociacija yra pastebėjusi tarnybos darbe specialaus vilkinimo ar kitokių problemų, direktorė nurodė, kad grūdų derliaus supirkimo metu, kai labai svarbus operatyvumas,  tarnybos laboratorijoje grūdų tyrimai ir patikra prietaisų kokybei nustatyti kartais  užtrunka. Vis dėlto manoma, kad tai susiję su darbo organizavimu.  „Grūdų sektoriaus įmonės – tiek eksportuotojos, tiek perdirbėjos – yra didelės,  žinomos, dirba atsakingai ir skaidriai.

Mes nesusidūrėme su dirbtinio vilkinimo problema. Taip pat savo srityje nematome situacijos, kur būtume priklausomi nuo tarnybos veiksmų“, – sakė D. Ruščiauskienė. Tarp funkcijų tarnybos puslapyje minimas ir valstybės rezervo maistinių grūdų atsargų kiekio užtikrinimas ir kokybės kontrolė, trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje vertinimas.

Šaltinis: delfi.lt, Kornelija Mykolaitytė, 2026-02-10

Praradimus gali sumažinti pasirengimas

Šiuo metu Europoje stipriai plinta kai kurios užkrečiamos gyvūnų ligos, jos anksčiau ar vėliau pasiekia ir mūsų šalį. Išplitusios ligos dažniausiai reiškia didžiulius augintojų nuostolius, todėl VMVT specialistai ragina kiekvieną gyvūnų augintoją įvertinti kylančias rizikas ir pagal galimybes pasiruošti ateities iššūkiams ir kiek įmanoma sumažinti galimus praradimus.

Atsižvelgdama į plitimo riziką, galimą ekonominį poveikį ir praktinę protrūkių valdymo patirtį, VMVT išskiria šešias gyvūnų užkrečiamąsias ligas, kurios artimiausiu laikotarpiu gali kelti didžiausius iššūkius Lietuvos ūkiams ir šalies ekonomikai. 

1. Afrikinis kiaulių maras (AKM) – šia liga gali užsikrėsti naminės ir laukinės kiaulės, ligos sukėlėjas cirkuliuoja ir šernų populiacijoje. Afrikinis kiaulių maras ypatingai skaudžiai paliečia kiaulių augintojus, nes patvirtinus ligą ūkyje taikomos griežčiausios kontrolės priemonės – visi gyvūnai sunaikinami, o tai sukelia rimtus nuostolius.  Pernai tarp sumedžiotų ir nugaišusių šernų nustatyta trečdaliu daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų nei 2024 metais. 

Kiaulių augintojams VMVT rekomenduoja skirti itin didelį dėmesį aukšto biosaugos lygio užtikrinimui, nes lemiami veiksniai yra žmogaus veikla ir saugumo spragos. Reikia atkreipti dėmesį, kad ši liga plinta nepaisydama atstumų, 2024 m. jos paplitimas Ispanijoje fiksuotas po beveik 30 metų pertraukos.

2. Paukščių gripas (ypač pavojų kelia H5N1 atmaina). Šia liga serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Tai yra liga, siejama su paukščių migracijos sezonu, todėl prasidedant pavasariui paukščių augintojai turėtų būti ypač atidūs. VMVT epidemiologiniai duomenys rodo, kad Lietuva patenka į aukštos rizikos regioną, nes per mūsų šalį driekiasi svarbūs laukinių paukščių migracijos keliai, o dalis vandens paukščių lieka žiemoti ir būriuojasi prie vandens telkinių. 

Paukščių gripas kelia daug rūpesčių, nes jis gali būti pavojingas ne tik paukščių, bet ir žmonių sveikatai – H5N1 viruso atmaina gali užsikrėsti ne tik paukščiai, bet ir žmonės, nors rizika itin maža. VMVT šių metų sausio pabaigoje jau fiksavo pirmąjį labai patogeniško paukščių gripo atvejį gulbei, o Europos Sąjungos šalyse šį sausį jau fiksuoti 76 protrūkiai komerciniuose ūkiuose ir 28 protrūkiai smulkiuose ūkiuose ar nelaisvėje laikomų paukščių laikymo vietose, tad akivaizdu, kad Lietuvoje šios ligos ilgai laukti neteks.

2025 metais Lietuvoje patvirtinti 5 paukščių gripo protrūkiai, per kuriuos sunaikinta daugiau kaip 250 tūkst. naminių paukščių. Todėl naminių paukščių augintojus specialistai ragina užtikrinti naminių paukščių izoliaciją nuo laukinių paukščių – tai leidžia sumažinti naujų protrūkių galimybę.

3. Niukaslo liga, kuria serga paukščiai, yra labai užkrečiamas virusinis susirgimas, galintis per trumpą laiką apimti didelius paukštininkystės ūkius. Ji plinta per migruojančius laukinius paukščius, taip pat per užterštą transportą ar netiesioginius kontaktus.

Šių metų vasario 5 d. VMVT patvirtino pirmąjį itin pavojingos ir ypač užkrečiamos Niukaslo ligos atvejį Lietuvoje. Liga nustatyta Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau nei 40 naminių paukščių. Ūkio paukščiai saugiai likviduoti, informacijos apie tolesnį ligos plitimą kol kas nėra.

Skirtingai nuo paukščių gripo, nuo Niukaslo ligos paukščiai yra vakcinuojami ir,  vakcinuojant  pagal vakcinos gamintojų instrukcijas, paukščiai apsaugomi nuo šios ligos. Nors vakcinacija nuo šios ligos nėra privaloma, dauguma verslinių paukščių laikytojų vakcinuoja savo laikomus paukščius. 

4. Gumbeline liga serga galvijai, ją platina kraujasiurbiai vabzdžiai (mašalai, uodai, erkės), kurie dėl klimato kaitos darosi vis aktyvesni. Gumbelinė liga sukelia reikšmingus gyvūnų sveikatos sutrikimus – dėl jos sumažėja karvių primilžis, išryškėja reprodukciniai sutrikimai, gyvūnai gali žūti.

Lietuvoje kol kas nėra patvirtintų šios ligos atvejų, ligos plitimas fiksuojamas pietinėse ES šalyse, įskaitant Prancūziją, tačiau galvijų judėjimas, transportavimas bei nepakankamos biosaugos priemonės gali tapti kritiniais ligos patekimo veiksniais. 

5. Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga laukiniai ir naminiai porakanopiniai gyvūnai, gali per trumpą laiką sukelti didžiulius nuostolius. Tai viena labiausiai užkrečiamų gyvūnų ligų, nuolat nustatoma Turkijoje, o pastaraisiais metais protrūkiai fiksuoti Vokietijoje ir Slovakijoje – tai reiškia, kad ši liga visai šalia. Snukio ir nagų ligos virusas gali plisti tiesiogiai kontaktuojant, per gyvūninius produktus, transportą, įrangą, net ir oru (pučiant vėjui), todėl ligos kontrolė itin sudėtinga. 

VMVT specialistų vertinimu, ši liga laikoma viena didžiausių grėsmių visam gyvulininkystės sektoriui dėl plataus jautrių gyvūnų spektro ir galimų masinių judėjimo bei prekybos apribojimų. 

6. Mėlynojo liežuvio liga (MLL) serga galvijai, avys ar ožkos. Šios ligos atvejis praėjusių metų rudenį fiksuotas Lietuvoje, todėl šios ligos grėsmė yra reali. Šią ligą platina mašalai, todėl jos plitimą labai sunku kontroliuoti tradicinėmis biosaugos priemonėmis. 

Europoje fiksuojami aktyvūs šios ligos protrūkiai, o klimato kaita sudaro vis palankesnes sąlygas ligai plisti. Pavasarį didėjant vabzdžių aktyvumui didėja ir ligos plitimo rizika Lietuvoje. 

VMVT epidemiologų vertinimu, šios ligos plitimas kelia labiausiai neapibrėžtą riziką, nes jos plitimas mažiau priklauso nuo tiesioginio gyvūnų judėjimo kontrolės. 

Pačią svarbiausią informaciją apie užkrečiamąsias gyvūnų ligas, apie jų plitimą galima rasti internete Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Prognozės: daugiausia rūpesčių dėl kiaulių maro ir paukščių gripo

Stebint situaciją Europoje ir artimose kaimyninėse šalyse, VMVT specialistai prognozuoja, kad pačią didžiausią riziką Lietuvos ūkiams kels afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas. Didžiausia neapibrėžta rizika siejama su vektorių platinamomis ligomis, tokiomis kaip Mėlynojo liežuvio liga.  

Dėl to VMVT ragina ūkius imtis svarbiausių saugos priemonių, kurios leistų išvengti nuostolių. Visų pirma gyvūnų augintojai raginami peržiūrėti ir sustiprinti biosaugos priemones. Taip pat veiksminga apriboti pašalinių asmenų ir transporto patekimą į ūkį. Patys augintojai turėtų atidžiai stebėti gyvūnų sveikatą, o apie bet kokius įtarimus nedelsiant informuoti VMVT. 

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-02-10

Labai susidomėję šia parama ūkininkai pateikė net 182 paraiškas, kuriose prašoma paramos suma (10 mln. Eur) beveik trigubai viršijo kvietimui skirtas lėšas. Skirtų lėšų pakako pilnai finansuoti tik 28 paramos paraiškas.

Siekdama paremti kuo daugiau smulkiųjų ūkininkų, ŽŪM priėmė sprendimą papildomai skirti 6,2 mln. Eur ir finansuoti visas 154 reikalavimus atitinkančias bei privalomus 30 atrankos balų surinkusias paraiškas. Atkreiptinas dėmesys, kad skyrus papildomą finansavimą paramos paraiškos bus vertinamos ilgiau, t. y. iki kovo 30 d.

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams – papildomai 4,24 mln. Eur

Praėjusių metų pabaigoje buvo renkamos paraiškos ir pagal SP intervencinę priemonę „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“. Kvietimo biudžetas nesupaprastinta tvarka sudarė 7,34 mln. Eur, supaprastinta tvarka – 4 mln. Eur. Ūkininkai pateikė 249 paraiškas, iš kurių 146 paraiškos pateiktos nesupaprastinta tvarka (26,6 mln. Eur) ir 103 supaprastinta tvarka (7,1 mln. Eur).

ŽŪM nusprendė finansuoti visas supaprastinta tvarka pateiktas paraiškas, surinkusias privalomą 35 atrankos balų skaičių, taip pat nesupaprastinta tvarka pateiktas paraiškas, surinkusias vienodą 60 balų skaičių, kurioms kvietimui skirtų lėšų pakako tik iš dalies.

Skyrus papildomą (3,1 mln. Eur supaprastinta ir 1,14 mln. Eur nesupaprastinta tvarka) finansavimą, mėnesiui pratęstas paraiškų vertinimo terminas, t. y. iki kovo 30 d.

Papildoma parama ir investuojantiems

Pernai metų pabaigoje aktyvūs buvo ne tik smulkūs ūkininkai, bet ir teikusieji paraiškas paramai gauti pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Rezultatai taip pat ženkliai viršijo kvietimui skirtą finansavimą (53,1 mln. Eur): iš viso pateiktos 264 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekė 143,65 mln. Eur.

Vienodą atrankos balų skaičių surinko 40 paramos paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekė 21,02 mln. Eur. Šioms paraiškoms finansuoti pritrūko 9,84 mln. Eur.

ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą balų skaičių surinkusias paramos paraiškas, kurioms kvietimui skirtų lėšų pakako iš dalies, papildomai skiriant trūkstamus 9,8 mln. Eur. Šios lėšos tarp sektorių paskirstytos taip:

-pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 0,5 mln. Eur (bus finansuojamos visos 53 ir daugiau balų surinkusios paraiškos);
-mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams skirta 3,6 mln. Eur (bus finansuojamos visos 60 ir daugiau balų surinkusios paraiškos);
-kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams skirta 4,9 mln. Eur (bus finansuojamos visos 65 ir daugiau balų surinkusios paraiškos);
-sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams skirta 0,8 mln. Eur ( bus finansuojamos visos 70 ir daugiau balų surinkusios paraiškos).

Skyrus papildomą finansavimą, šios SP priemonės paramos paraiškų vertinimo terminas pratęstas iki kovo 19 d.

Papildomos lėšos visoms šioms trims populiarioms SP priemonėms bus skirtos iš dar nepanaudotų kitų priemonių lėšų likučio.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-10