Žemės ūkio naujienos: 2026-02-13

Toliau pateikiame siūlomus pakeitimus, kurie yra svarbiausi ūkininkams.

Daugiau lankstumo dėl daugiamečių pievų

Siūloma keisti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą (GAAB 1) „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“: leistiną daugiamečių pievų ploto sumažėjimą Lietuvoje didinti nuo 5 proc. iki 10 proc. lyginant su 2018 m. referenciniais metais. Jei ši riba būtų viršyta, daugiametes pievas suarę ar kitaip pakeitę ūkininkai privalėtų jas atkurti (išskyrus numatytas išimtis).

Išimtys ekologiniams ūkiams

Numatoma, kad dalis GAAB standartų (GAAB 1, GAAB 3, GAAB 4, GAAB 5, GAAB 6 ir GAAB 7) nebūtų taikomi sertifikuotiems ekologiniams ūkiams, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotams pagal reglamentą (ES) 2018/848. Tai sumažins administracinę naštą ekologiniams ūkiams.

Aiškesni reikalavimai dėl pakrančių ir melioracijos griovių

Keičiant GAAB 4 standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, tiksliau apibrėžiami reikalavimai, kur ribojama dirbti žemę bei naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus – melioracijos griovio sąvoka suderinama su nacionaliniais teisės aktais, nekeičiant GAAB 4 taikymo teritorijos, pagrindinių principų ir reikalavimų.

Lankstesni reikalavimai dėl dirvožemio erozijos

GAAB 5 standarte „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ siūloma tiksliau vertinti erozijos riziką:

bus įtrauktas papildomas kriterijus – šlaito ilgis (erozijos rizika būtų laikoma reikšminga tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 metrų);jei erozijai jautrios vietos sudaro mažiau nei 5 proc. deklaruoto lauko ploto, bet ne daugiau kaip 0,5 ha – sankcijos nebūtų taikomos.

Daugiau galimybių įgyvendinti GAAB 7

Įgyvendinant GAAB 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ reikalavimus, ūkininkai vietoje pasėlių kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo galės taikyti pasėlių įvairinimą, laikantis ES reglamente nustatytų sąlygų. Taikant pasėlių įvairinimą, ariamojoje žemėje turės būti auginami ne mažiau kaip trys skirtingų rūšių žemės ūkio augalai. Vienos rūšies augalai turės sudaryti ne daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto, o dviejų rūšių augalai – ne daugiau kaip 95 proc. bendro ariamosios žemės ploto.

Taip pat kontrolė ir nuobaudos nebūtų taikomos pareiškėjams, deklaruojantiems iki 30 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Vieningas medžių ir gyvatvorių genėjimo laikotarpis

Tikslinamas GAAB 8 standarto reikalavimas „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, nustatant vieningą draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpį paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu – nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (buvo nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.). Pakeitimas atliekamas siekiant suderinti GAAB 8 reikalavimus su Aplinkos ministerijos nustatytais apribojimais, pagrįstais moksliniais ornitologiniais duomenimis.

Pokyčiai dėl tarpinių pasėlių

Dėl pastaraisiais metais kintančių oro sąlygų patikslinti intervencinę priemonę „Veiklos ariamojoje žemėje – tarpiniai pasėliai“:

posėliui lieka iki šiol galiojusi nuostata pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Siūloma numatyti papildomą nuostatą ir sudaryti galimybę jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir išlaikyti dirvoje ne trumpiau kaip 8 savaites;įsėlio išlaikymo terminą siūloma sutrumpinti nuo 8 iki 6 savaičių po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Šie pakeitimai paremti mokslininkų įžvalgomis ir labiau atitiks dabartines klimato sąlygas ir skatins ūkininkus dalyvauti intervencinėje priemonėje.

Daugiau lėšų biosaugai

Atsižvelgiant į padidėjusius afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir mėlynojo liežuvio atvejus, siūloma papildomai skirti lėšų priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą“ įgyvendinimui, jas perskirstant iš kitų SP intervencinių priemonių, kuriose yra susidaręs nepanaudotų lėšų likutis. Papildomai numatoma skirti 2,56 mln. eurų, kad ūkininkai galėtų investuoti į biosaugos priemones ir geriau apsaugoti ūkius nuo ligų ir kitų grėsmių.

Lankstesnės galimybės trumpoms tiekimo grandinėms

Priemonėje „Trumpos tiekimo grandinės“ siūloma atsisakyti reikalavimo užtikrinti visų bazinių maisto produktų asortimentą (pagal 3 paramos schemą). Tai leis ūkiams kooperuotis viename ar keliuose sektoriuose, efektyviau planuoti ir dalintis investicijomis, greičiau pasiekti ekonominę grąžą bei didesnį veiklos tvarumą. Be to, siūlomu pakeitimu sudaromos sąlygos ūkiams įsigyti įvairesnių, bendrai naudojamų specializuotų transporto priemonių efektyvesnei trumpųjų tiekimo grandinių veiklai plėtoti.

Daugiau lėšų dotacijoms

Atsižvelgiant į mažesnį nei planuota finansinių priemonių (lengvatinių paskolų) poreikį, siūloma lengvatinėms paskoloms nepanaudotas lėšas perkelti į dotacijas. Tai leis efektyviau panaudoti lėšas ten, kur jų poreikis šiuo metu didžiausias. Numatomi pakeitimai:

priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 22,5 mln. Eur perkelti iš finansinių priemonių į dotacijas;priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ 4,86 mln. Eur iš finansinių priemonių perkelti į dotacijas.

Strateginio plano valdymo ir kontrolės sistemos keitimas

Siūloma, kad įgyvendinant intervencinę priemonę ,,Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ mokymų vykdymo faktą patikrintų Žemės ūkio agentūra. Pakeitimu siekiama sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir valdymo institucijoms, racionaliau naudoti bei optimizuoti institucijų išteklius ir užtikrinti efektyvesnį Strateginio plano įgyvendinimą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-12

Iki dabar Lietuvos teritorijoje perkeliamus stuburinius gyvūnus turėjo lydėti arba popierinis važtaraštis, arba skaitmeninės kilmės dokumentas, arba popierinio dokumento skaitmeninė kopija. Dabar startavo ir nauja iniciatyva – elektroninis važtaraštis, pildomas Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje ŪGRIS.

Siekiant sklandaus perėjimo prie naujos tvarkos, visus 2026 metus galima rinktis seno ar atnaujinto pavyzdžio važtaraščio formas bei jų užpildymo būdą:

-popierinę važtaraščio formą;
-popierinio važtaraščio skaitmeninę kopiją, išsaugotą PDF, JPG, PNG ar kitu formatu, kurios negalima redaguoti ar kitaip pakeisti;elektroninį važtaraštį pildyti ŪGRIS sistemoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ŪGRIS sistemoje elektroninį važtaraštį galima pildyti tik tais atvejais, jei šioje informacinėje sistemoje suvesti ūkinių gyvūnų duomenys. Teisės aktai nustato atvejus, kokių ūkinių gyvūnų duomenys turi būti pateikti ŪGRIS, tačiau informacinėje sistemoje pateikti ir tvarkyti gyvūnų duomenis galima ir savo noru, ypač kai dabar sistema pritaikyta patogiam gyvūnų vežimo dokumentų formavimui elektroniniu būdu.

Elektroninis gyvūnų važtaraštis leidžia automatiškai į jį įtraukti ŪGRIS tvarkomus gyvūnų duomenis, tad pildymas turėtų užimti mažiau laiko, mažesnė ir klaidų tikimybė. Svarbu ir tai, kad elektroninio važtaraščio duomenų nereikia atskirai saugoti – visi duomenys saugomi ŪGRIS.

Siekiant užtikrinti sklandų pasirengimą naudotis naująja sistema, jau kitą savaitę VMVT kartu su ŽŪDC tikslinėms naudotojų grupėms organizuoja mokymus-konsultacijas „ŪGRIS skaitmeninio Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio modulio pristatymas“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-12

Likusioje teritorijoje melioracijos sistemų būklė vertinama kaip gera arba patenkinama.

Skirtingose savivaldybėse skiriasi vertinimo praktika

Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad melioracijos sistemų būklės nustatymas yra savivaldybėms deleguota funkcija, kuri praktikoje vykdoma – nevienodai. Kai kur vertinimai atliekami nuosekliai ir reguliariai, kitur – epizodiškai, atsižvelgiant į turimus išteklius ar konkrečius poreikius.

Dėl šios priežasties bendras šalies melioracijos sistemų būklės vaizdas gali būti fragmentiškas, o duomenų atnaujinimas – netolygus. Tai apsunkina galimybes tiksliai įvertinti realią situaciją ir planuoti ilgalaikes investicijas.

Melioracijos erdvinių duomenų rinkinio infrastruktūra: siurblinės, tiltai, tvenkiniai

2025 metų Žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio duomenimis, Lietuvoje registruotos 87 melioracijos siurblinės, 1 361 tiltas ir 362 melioracijos tvenkiniai.

Šie objektai sudaro svarbią melioracijos infrastruktūros dalį ir yra reikšmingi užtikrinant tinkamą vandens nuvedimą, teritorijų priežiūrą bei kitus su žemės ūkio veikla susijusius poreikius.

2025 metais – beveik 600 melioracijos rekonstrukcijos projektų

Per 2025 metus į minimą rinkinį įtraukta informacija apie 579 naujai įgyvendintus melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektus.

Pagal parengtus inžinerinių tinklų planus sukurta ir atributiniuose duomenyse aprašyta 1411 naujų erdvinių objektų, leidžiančių tikslinti melioracijos sistemų būklę ir apimtį.

Pirmą kartą Lietuvoje – nuotolinis vertinimas ir duomenų tikslinimas

2025 metais, pirmą kartą Lietuvoje, dalis melioracijos būklės vertinimo buvo atlikta nuotoliniu būdu, pasitelkiant ortofotografinius vaizdus.

Toks vertinimas buvo taikytas Raseinių rajone, kur nuotoliniai duomenys padėjo patikslinti informaciją apie melioruotos žemės būklę.

„Šis metodas leidžia greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis įvertinti visos savivaldybės melioruotos žemės būklę, o bandomasis projektas gali tapti pagrindu vieningam duomenų atnaujinimo standartui ateityje“, – sako Reda Bankauskaitė, ŽŪDC Melioracijos skyriaus vadovė.

Raseinių rajonas pasirinktas kaip pilotinė savivaldybė dėl palankiausio duomenų derinio – naujausios ortofotografinės medžiagos, aukšto žemės našumo balo ir seniai atnaujintų melioruotos žemės būklės duomenų.

Duomenys – vieši ir prieinami

Žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10LT duomenys yra viešai prieinami atvirų duomenų platformose Geoportal ir Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje (ŽISIS).

2025 m. melioracija skaičiais

Melioracijos projektų plotas – 2,72 mln. ha
Melioruotos žemės plotas – 2,67 mln. ha
Blogos būklės melioruota žemė – 173 tūkst. ha
Nurašyta melioruota žemė – 17,7 tūkst. ha
Rekonstrukcijos projektai – 579

Mel_DR10LT – nacionalinis Žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys, kuriamas nuo 2002 m. ir nuosekliai atnaujinamas pagal ŽŪDC ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sutartį.
—
Žemės ūkio duomenų centras – valstybės įmonė, kurios pagrindinės veiklos apima registrų ir informacinių sistemų administravimą, projektavimą ir plėtrą, geodezijos ir žemėtvarkos darbus, nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą, teritorijų planavimo dokumentų rengimą, taip pat melioracijos statinių ir melioruotos žemės plotų apskaitą ir melioracijos erdvinių duomenų apdorojimą bei analizę.

Šaltinis: zudc.lt, 2026-02-12

Prognozuojama, kad rapsų derlius 2026 m. ES šalyse, pagal 2025 m. gruodžio mėn. duomenis, turėtų sudaryti 20,93 mln. t – tai būtų 42 tūkst. t mažiau, palyginti su 2025 m. Mažesnis rapsų derlius prognozuojamas, kadangi numatomas mažesnis derlingumas (2025 m. – 3,37 t/ha, 2026 m. numatomas 3,23 t/ha), nors pasėlių plotai turėtų padidėti nuo 6,4 mln. ha iki 6,8 mln. ha, nes įprastu rapsų sėjos laikotarpiu rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais supirkimo kainos buvo labai patrauklios.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-02-09, Nr. 2 (472)

Taisyklės papildytos punktu, kuriame nurodyta, kad kartu su paramos paraiška teikiamas miško želdinimo ir žėlimo projektas turi būti parengtas dėl vieno miško atkūrimo arba įveisimo būdo ir vienos veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėties.

Pabrėžtina, kad pakeistose taisyklėse atnaujinta informacija apie dokumentų pateikimą:

1. Dėl stichinės nelaimės pažeisto miško ploto (-ų) iki paramos paraiškos pateikimo turi būti išduota (-os) Numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų įvertinimo pažyma (-os) arba aktas (-ai), kurie turi būti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (toliau – ALIS). Išskyrus atvejus, kai leidimas kirsti mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais buvo išduotas iki 2024 m. gegužės 1 d. Tokiu atveju, stichinės nelaimės pažeistas plotas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti užregistruotas Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale.
2. Valstybinės miškų tarnybos išduotas leidimas kirsti mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais turi būti ALIS (jo Agentūrai papildomai pateikti nereikia). Išskyrus atvejus, kai valstybinių miškų valdytojams šis leidimas iki 2024 m. gegužės 1 d. turėjo būti išduotas naudojantis Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos leidimų kirsti mišką registravimo ir spausdinimo programine įranga, jis turi būti pateikiamas kartu su paramos paraiška.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Taisyklės papildytos projekto tikslinimo nuostata: nuo šiol projektą iki pirmųjų miško augimo metų pabaigos (vėlesni pakeitimai negalimi) galima tikslinti ne tik tais atvejais, kai VMT nustato, jog projektuotų rūšių medžiai negali augti dėl netinkamų augavietės sąlygų, bet ir dėl pasikeitusių projektuotų priemonių. Primintina, kad atsiradus poreikiui keisti projektą ar jo duomenis po paramos paraiškos tinkamumo vertinimo, apie tai reikia informuoti Agentūrą ir gauti jos sutikimą. Kitos projekto keitimo sąlygos nesikeičia, planuojant keitimus svarbu nepamiršti į jas atsižvelgti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pakeistose taisyklėse nurodytas ir sankcijos mažinimas, jeigu NMA nustato, kad projekte numatytos miško apsaugos priemonės (tvora ar apsauga repelentais) atliktos tik iš dalies arba atliktos netinkamai. Apsaugos išmoka (už pirmuosius augimo metus) už tokį plotą sumažinama 50 proc.

Primintina, kad, jei pareiškėjas / paramos gavėjas per Taisyklėse numatytą laikotarpį mobiliąja programa „NMA agro“ nepateikia įrengtos tvoros, skirtos apsaugai nuo žvėrių pažeidimų, arba repelentais apsaugoto miško (kai tokios miško apsaugos priemonės buvo numatytos projekte) nuotraukų ir Agentūra nustato, kad tvora neįrengta arba miškas neapsaugotas repelentais, atitinkamai išmoka už tvoros, skirtos apsaugai nuo žvėrių pažeidimų, įrengimą arba apsaugos repelentais (už pirmuosius augimo metus) išmoka už plotą nemokama.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-13