Žemės ūkio naujienos: 2026-02-17

Naujoje parko planavimo schemoje numatyta, kad jo ribos išsiplėstų apie pustrečio karto, prasitęstų nuo Gelgaudiškio iki Kidulių. Ūkininkai piktinasi numatoma parko plėtra, atsiras įvairių ribojimų, nors kodėl, anot jų, plečiama teritorija – niekas nepaaiškina.

„Pagal dabartines ribas, kurios yra preliminariai užbrėžtos, tai ne tik žemės, bet ir namai, pastatai papultų į tas ribas. Bus apribojimai, kurie neleis išvystyti intensyvaus žemės ūkio. Draudžiama išplėsti infrastruktūrą, įsikurti ūkiams“, – kalba Šakių rajono ūkininkas Darius Ufartas.

„Vienam hektare vieną sutartinį galviją galima ganyti. Žodžiu, labai didelis ribojimas. Turim nuosavos žemės. Aišku, tos žemės vertė nukristų. Niekas nenori žemės regioniniame parke, jos kaina labai maža“, – sako Šakių rajono ūkininkas Remigijus Gudiškis.

Pavyzdžiui, į parko teritoriją numatyta įtraukti dalį Gelgaudiškio, patenka net katilinė.

„Nori įtraukti mūsų miestą į saugotinas teritorijas, niekaip nesuprantu, ką jie planuoja saugoti mūsų gatvėse. Visa Nemuno pakrantė yra pilna retųjų iškasenų – klintys, žvyras, molis, galim kurti pramonę, galim pritraukti jaunimą, kad ateitų“, – teigia Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius.

Saugomų teritorijų tarnybos vadovė tikina, kad parko ribas reikia koreguoti siekiant išsaugoti natūralias buveines.

„Turime lūkestį, kad ūkininkavimas visa prasme bus labiau ekstensyvesnis, gamtai palankesnis, ypač, kai mes dabar kalbame apie blogą ekosistemų būklę, natūralias pievas, nes dažnai jos yra suariamos“, – komentuoja Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.

Pasak vadovės, parko ribų planai patvirtinti prieš 15 metų, esą per tą laiką keitėsi gamtinė aplinka, ūkininkavimo pobūdis, siekiama steigti daugiau rekreacinių erdvių.

„Planavimui visada yra pasirenkama didesnė teritorija tam, kad galėtum atlikti analizę, ir tikrai nereiškia, kad visa ta planuojama teritorija būtų prijungta prie parko. Atliekamos korekcijos, kad galėtume užtikrinti vertybių apsaugą“, – aiškina A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.

Atsakymo, kodėl reikia peržiūrėti parko ribas, sako negavę ne tik ūkininkai, bet ir Šakių savivaldybė.

„Ar čia Aplinkos ministerija iškėlusi poreikį didinti saugomų teritorijų, ar čia reglamentavimas, nuleistas iš ES, mes atsakymo neturime“, – kalba Šakių meras Raimondas Januševičius.

Pasak mero, savivaldybė yra parengusi galimybių studiją Gelgaudiškyje įrengti pramoninį ir pramoginį uostus, tačiau tai regioninio parko teritorija. Todėl tikisi, kad, peržiūrėjus ribas, Nemuno pakrantė pateks į kito lygio saugomą zoną.

„Jeigu nebūtų saugomoje teritorijoje Gelgaudiškio uosto, mūsų vizijoje, kur galėtume įrengti pramoninį, pramoginį uostą, jei jis nebūtų saugomoje teritorijoje, mes jau būtume pradėję įgyvendinti šį projektą“, – teigia Šakių meras.

Panemunių regioninio parko ribas tikimasi pakoreguoti per porą metų.

Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-02-15

O. Gillas sakė, kad ES vykdomoji institucija dabar įvertins muitų poveikį, tačiau pažadėjo, kad Briuselis gins pieno sektoriaus interesus pagal tarptautinės prekybos taisykles.

„Išnagrinėsime, kokios yra mūsų galimybės, įskaitant galimybę imtis veiksmų Pasaulio prekybos organizacijoje“, – žurnalistams Briuselyje sakė O. Gillas.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad „antisubsidijų mokesčiai“ bus įvesti po to, kai atlikus tyrimą nustatyta, kad „tam tikri pieno produktai iš ES buvo subsidijuojami ir tai padarė didelę žalą Kinijos pieno pramonei“.

Tarifai įvedami nuo penktadienio ir svyruos nuo 7,4 proc. iki 11,7 proc., palyginti su 21,9-42,7 proc. tarifais, Kinijos įvestais gruodžio mėnesį.

Jie taikomi įvairiems produktams, įskaitant šviežią ir lydytą sūrį, varškę, pelėsinį sūrį ir dalį pieno bei grietinėlės, pranešė Kinijos prekybos ministerija.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-13

Parodoje pristatytos augalinės mitybos, alternatyvių baltymų idėjos, zero waste (be atliekų) koncepcijos, demonstruotos naujienos – nuo fermentacijos procesų iki funkcinių gėrimų. Daug dėmesio skirta perdirbamoms medžiagoms ir išmanioms transportavimo pakuotėms.

Parodos atidarymo metu Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinė direktorė Elisabeth Werner pabrėžė, kad ekologinis ūkininkavimas yra ir liks pagrindiniu bendrosios žemės ūkio politikos ramsčiu, prisidedančiu prie Europos žemės ūkio konkurencingumo, tvarumo ir atsparumo.

Žemės ūkio ministerijos delegacija parodoje susitiko su Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos žemės ūkio, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos ministerijos atstovais. Kolegos aptarė keičiamą Ekologinės gamybos reglamentą, paskelbtą praėjusių metų gruodį, taip pat diskutavo dėl bendrų veiksmų organizuojant tarptautinį konkursą „Geriausias ekologinės gamybos ūkis“ ir planuojant bendradarbiavimą ateityje.

Lietuvos nacionaliniame stende Žemės ūkio ministerijos, VšĮ „Ekoagros“ ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovai susitiko su Europos ekologinio žemės ūkio asociacijos (IFOAM) direktoriumi Eduardo Cuoco. Ši asociacija, atstovaujanti ekologiniam judėjimui ES institucijose, prisideda organizuojant ekologinės gamybos kongresus pirmininkaujančiose Europos Tarybai šalyse. Kadangi mūsų šalis 2027 metais pusmetį pirmininkaus Europos Tarybai, diskutuota apie galimybę tuo metu Lietuvoje surengti ekologinės gamybos kongresą.

Viceministras G. Tamašauskis nacionaliniame stende taip pat aplankė čia savo produkciją pristatančias Lietuvos ekologinės gamybos įmones, susitiko su verslo atstovais, Lietuvos ambasados Vokietijoje atstovais. Susitikimų metu aptarti Lietuvos ir Vokietijos abipusiai naudingo dvišalio ekonominio bendradarbiavimo, lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto klausimai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-02-17

Pagal nesupaprastintąją tvarką iš 146 pirmumo eilėje esančių paraiškų paramos lėšų visiškai pakako 33 daugiausia atrankos balų (65-75) paraiškoms – jos buvo vertinamos toliau. Tuo tarpu likusiems 77 pareiškėjams pagal supaprastintąją tvarką ir 113 pagal nesupaprastintąją tvarką paraiškas teikusių pareiškėjų dėl jų projekto finansavimo teko laukti Žemės ūkio ministerijos sprendimo.

Šią savaitę ŽŪM priėmė teigiamą sprendimą, skirdama trūkstamas paramos lėšas paramos laukiantiems smulkiems ir vidutiniams ūkininkams – iš viso 4,25 mln. Eur: pateikusiems paraiškas pagal supaprastintąją tvarką papildomai buvo skirta 3,1 mln. Eur, finansuojant visas pateiktas paraiškas, pagal nesupaprastintąją tvarką – 1,14 mln. Eur finansuojant vienodą atrankos kriterijų balų skaičių (60 balų) surinkusias paramos paraiškas, kurioms skirtų lėšų pakanka iš dalies.

Toliau bus atliekamas šių paraiškų atitikties tinkamumo kriterijams vertinimas, kuriuos atitikus, pareiškėjams bus skirta parama – apie paramos skyrimą ar neskyrimą pareiškėjai bus informuoti atskirai.

Papildomai informuojame, kad ŽŪM priėmus teigiamą sprendimą dėl visų paraiškų pilno finansavimo, buvo pratęstas paraiškų vertinimo terminas 1 mėnesiui, t. y. iki 2026 m. kovo 30 d.

Kam skirta parama

Primename, jog pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių ir vidutinių ūkių plėtra“ paraiškas galėjo teikti fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir įregistravę ūkininko ūkį (fiziniai asmenys). Remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimas rinkai.

2025 lapkričio 30 d. – gruodžio 30 d. teikiamoms smulkių ir vidutinių ūkininkų paraiškoms iš viso buvo skirta 11,3 mln. Eur paramos lėšų, iš jų 4 mln. Eur – paraiškoms, pateiktoms pagal supaprastintąją tvarką ir 7,3 mln. Eur paraiškoms, pateiktoms pagal nesupaprastintąją tvarką. Prašoma pagal supaprastintąją tvarką paraiškas pateikusiųjų paramos suma sudarė 7,1 mln. Eur, pagal nesupaprastintąją tvarką – 26,7 mln. Eur.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-13

Mažiau atrankos balų surinkusioms paraiškoms paramos pakako iš dalies (surinkus 55 balus) arba visai nepakako (surinkus 50 ir mažiau atrankos balų), tad dėl papildomų lėšų skyrimo šiems 154 smulkiems ūkininkams buvo kreiptasi į ŽŪM.

Informuojame, kad šią savaitę ŽŪM sprendimu paraiškoms, pateiktoms pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ buvo skirta papildomų paramos lėšų – 6,17 mln. Eur, tad visos pateiktos paraiškos, surinkusios 30 atrankos balų ir daugiau, bus vertinamos toliau ir joms galės būti skirta prašoma parama.

Papildomai informuojame, kad ŽŪM priėmus teigiamą sprendimą dėl aukščiau nurodytų paraiškų visiško finansavimo, paraiškų vertinimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui, t. y. iki 2026 m. kovo 30 d.

Primename, kad dėl parama pagal SP intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ teikiama labai smulkiems ūkininkams –fiziniams ir juridiniams asmenims, atitinkantiems priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Jų remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.

Šiam 2025 m. lapkričio 3 d. – gruodžio 30 d. trukusiam paraiškų teikimui buvo skirta 3,8 mln. Eur paramos lėšų. Bendra prašoma paraiškas pateikusių labai smulkių ūkininkų prašoma paramos suma sudarė 10 mln. Eur.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-13