Žemės ūkio naujienos: 2021-06-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Už žemės ūkį atsakingi ministrai susitarė dėl paramos: ketvirtadalis sumos – tausoti aplinkai
Ketvirtadalis visos paramos žemės ūkiui Europos Sąjungoje (ES) bus skirta su aplinkosauga ir klimato kaitos mažinimu susijusioms priemonėms. Dėl tokios ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023-2027 metams susitarta Liuksemburge vykstančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Pasak jo, Bendroji žemės ūkio politika tampa vienu svarbiausių įrankių siekti maisto gamybos tvariai ir saugiai, neteršiant aplinkos.
Nuo 2023 m. 1,095 milijardo eurų nuo bendro finansinio voko privaloma skirti aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms žemės ūkyje. „Žalinimas“ tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.
„Lietuva palaiko teisingą ir tikslingą paramos paskirstymą. Paramą turi gauti tie, kam jos reikia labiausiai – tai aktyvūs ūkininkai. Gera žinia, kad pavyko sutarti dėl dabartinio susietosios paramos lygio išlaikymo. Tačiau vis dar turime daug abejonių dėl socialinių elementų integravimo – nerimaujame dėl perteklinės administracinės naštos“, – sakė ministras.
K. Navickas ES Tarybai pabrėžė, kad tiesioginės išmokos tarp valstybių narių turi būti kuo greičiau suvienodintos užtikrinant lygias konkurencines sąlygas visiems ES ūkininkams.
Nacionaliniuose BŽŪP planuose – konkrečios priemonės
Pagal sutartas BŽŪP nuostatas ES ūkininkams penkerių metų laikotarpiu (2023-2027 m.) numatoma paskirstyti 270 mlrd. Eurų, iš kurių Lietuvai teks apie 4 mlrd. Eur.
Diskusijos ir derybos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos dokumentų rinkinio įvairiose ES institucijose truko ilgiau negu trejus metus. Paskutiniuose ES Tarybos ir Europos Parlamento derybų etapuose daugiausia dėmesio skirta žaliajai architektūrai, tikslingesniam paramos paskirstymui ir socialinių aspektų integravimui.
Derybų metu nuomonės labiausiai išsiskyrė dėl ekologinėms schemoms skirtos tiesioginių išmokų dalies ir lankstumo galimybių taikant šias priemones. Europos Parlamentas reikalavo, kad 30 proc. tiesioginės paramos atitektų ūkininkams, dalyvaujantiems aplinką tausojančiose programose, tuo tarpu valstybės narės siūlė 20 proc. ribą. Galiausiai susitarta, kad ekologinėms schemoms numatyta skirti 25 proc. tiesioginės paramos.
Kiekviena šalis taip pat bus įpareigota mažiausiai 10 proc. tiesioginių išmokų perskirstyti smulkiesiems ūkininkams.
Jau šiemet valstybės narės turės pateikti Europos Komisijai savo strateginius planus, kaip skirstys ES paramą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-28
Žemdirbiams bus išmokėta jiems priklausanti tiesioginės išmokos dalis
Atsižvelgiant į Europos Komisijos išreikštą poziciją, žemdirbiams bus išmokėta jiems priklausanti tiesioginės išmokos dalis, kurią jie, 2020 m. teikdami Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, nurodė skirsiantys žemdirbius vienijančioms asociacijoms. Išmokėjimai bus atlikti iki birželio 30 d., informaciją apie juos galima rasti Informaciniame portale.
Šaltinis: nma.lt, 2021-06-28
Europarlamentarai: žemės ūkis bus tvirtesnis, šalys turės daug lankstumo
Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms ir Europos Parlamentui (EP) susitarus dėl žemės ūkio politikos reformos, Lietuvos europarlamentarai teigia, jog šalies žemės ūkis sutvirtės, tačiau apgailestauja, kad 2027 metais Lietuvai dar nepavyks pasiekti ES tiesioginių išmokų vidurkio.
„Kita vertus, pats žemės ūkis bus žalesnis, gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai valgysime ir sveikesnį maistą ir būsime patys sveikesni“, – pridūrė jis. Europarlamentaras Bronis Ropė sako, jog tiesioginės išmokos Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje didės apie 30 proc. iki maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Anot jo, 2027 metais Lietuva pasieks tik 82 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Šiuo metu jis siekia 68 procentus.
„Labai svarbu sukurti taisykles tiems pinigams panaudoti“, – sakė B.Ropė. Anot jo, ES valstybių vadovams vėlavus susitarti dėl Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriamų lėšų, dabar numatyta, jog 2021-2022 metais dar galios praėjusios finansinės perspektyvos taisyklės, o naujos, jeigu ES ministrai pirmadienį jas pasirašys, o EP patvirtinus įsigalios nuo 2023 metų. Susitarime numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms, nors EP siūlė tam numatyti 30 proc., o ES ministrai – 20 proc.
Pasak B. Ropės, šis reikalavimas bus privalomas nuo 2025 metų, o iki tol šalys narės galės tai daryti pasirinktinai. „Kiekviena valstybė narė turės skirti bent 25 proc. pinigų tiesioginių išmokų ekoschemoms. Turės susiderinti su Europos Komisija, kokias ekoschemas naudos, pavyzdžiui, daugiametės pievos, ekologinis ūkininkavimas ir tiems dalykams skirti tuos pinigus. Bet jos bus neprivalomos žemdirbiui, jis galės dalyvauti, galės nedalyvauti“, – sakė B.Ropė. Pasak jo, nuo privalomos sėjomainos bus atleisti iki 10 hektarų turintys žemdirbiai. B.Ropės duomenimis, ES tokių yra apie 70 proc., o Lietuvoje – apie 10 procentų.
Derybose anksčiau svarstyta numatyti tiesioginių išmokų lubas, tačiau B. Ropė teigia, jog sutarta nauja tvarka – valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. jų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams. Tai reiškia, jog Lietuva turės apsispręsti, kokiems poreikiams skirti maždaug 400 mln. eurų iš viso 4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų voko. „Ir šitas dalykas, ir kiti straipsniai yra labai lankstūs ir labai daug teisių ir galių suteikia valstybėms narėms.
Prašyčiau ministro ir ministerijos labai stipriai padirbėti su žemdirbių organizacijomis, surasti ekologines schemas ir kitus efektyviausius, pigiausius ir didžiausią naudą duodančius dalykus aplinkai, klimatui ir ūkininkams“, – sakė B.Ropė. Europarlamentarų teigimu, siekiant, jog didesnės aplinkosaugos ambicijos nemažintų ūkininkų konkurencingumo, svarbu paramą nukreipti į tas sritis, kurios duoda pridėtinę vertę valstybei, plėsti žiedinę ekonomiką ir produktų, ypač ekologinių, gamybą. „Daug išvežame žaliavos, grūdų, bet turime pereiti prie grūdų suvartojimo Lietuvoje ir išvežti gatavus produktus. Mes tris kartus auginame daugiau grūdų nei valgome, o kiaulienos pusės nepasigaminame, ką valgome“, – sakė B.Ropė.
Europarlamentarai ir valstybių narių derybininkai taip pat susitarė dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių, – pažeidimų atveju išmokos jiems galėtų būti sumažintos. Anot J.Oleko, darbo inspektoriai informaciją apie galimus darbo santykių pažeidimus teiks mokėjimo agentūroms, jos galės taikyti sankcijas. „Manau kad Lietuvoje galbūt net per lankstūs darbo santykiai, nes žemės ūkio darbai papuola į kvitų sistemą ir tokių pažeidimų, mano žiniomis, nėra labai daug žemės ūkyje. Darbo santykius žemės ūkyje reikėtų gryninti, ypač socialiniu aspektu, kad žmogus, dirbantis žemės ūkyje, susirgęs galėtų gauti ir sveikatos paslaugas, ir atėjus laikui, pensijas“, – teigė J.Olekas. 2021–2027 metų ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.
Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė, 2021-06-28
Naujas susitarimas su Europa: už darbo kodekso pažeidimus ūkininkams bus mažinamos išmokos (pasakė, kur lengvai paimami pinigai)
ES pasirašytas susitarimas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), pagal kurį gyvensime ir dalinsime pinigus ateinančius keletą metų. Jį dar turi patvirtinti valstybių narių ministrai.
40 proc. produkto kainos parduotuvių lentynoje tai parama ir 60-70 proc., priklauso nuo valstybės, rinkose vertė. Pernai gruodį buvo suderėta dėl pinigų 387 mlrd. eurų, arba 10 proc. mažiau nei praeitą laikotarpį. Tiesioginėm išmokom 10 proc. mažiau, tačiau Lietuvai ir dar kelioms valstybėms jų bus daugiau. Tačiau 2027 m. pasieksime 82 ES vidurkio, dabar jis yra 68 proc.“, – sako B. Ropė ir įvardina pagrindinį tikslą – sukurti taisykles, kaip tie pinigai bus panaudojami. Valstybės vadovai nespėjo susitarti ir 2021-2022 m. naudojamos senos taisyklės. Jei šiandien ministrai pasirašys susitarimą, naujos taisyklės įsigalios nuo 2023 m. Šį kartą tikimasi, kad taip nutiks, nes susitarta dėl daugumos dalykų.
B. Ropė aiškina ir apie taisykles, kurios buvo sukurtos 2018 m., kai dar nebuvo kalbos apie Žaliąjį kursą. Tada buvo žalinimo programos, kurios neprigijo ir dabar jos pakeistos į ekologines schemas, kurios įsigalios nuo 2023 m. Joms nuo 2025 m. bus privalomai skiriama 25 proc. paramos. Iki tol dar bus žiūrima kiek laisviau. BŽŪP papildomai Žaliajam kursui skirta 8 mlrd. eurų iš Atsigavimo fondo. „Po šito susitarimo žemės ūki galės tvirčiau stovėti ant kojų, nors ir Lietuva negavo vidutinių išmokų, kurios buvo žadėtos.
Žingsnis mažesnis nei norėjome ir galėjome, tačiau gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai, valgysime sveikesnį maistą“, – sako Juozas Olekas ir pabrėžia, jog vienas iš svarbi dalykų, tai, kad žemės ūkyje reikės laikytis ir bendrų darbo kodekso reikalavimo. Už darbo įstatymų pažeidimus informacija pasieks mokėjimų agentūras ir bus taikomos sankcijos. Lietuvoje tokių pažeidimų nedaug, nes galioja vadinamoji kvitų sistema, kuri labai supaprastina darbo santykius. „Darbo santykius reikia gryninti, kad žmonės galėtų naudotis sveikatos apsaugos sistema, gautų pensijas“, – dėlioja J. Olekas ir džiaugiasi, kad bus daugiau dėmesio skiriama jauniesiems ūkininkams.
Jie gaus ne mažiau kaip 3 proc. visų lėšų. Prieš tai buvo 2 proc. Tačiau parlamento narys įžvelgia grėsmę, kad mūsų žemdirbiai gali būti verčiami daryti tai, ko ES net nereikalauja. B. Ropė sako, kad nauja tai, kad ne mažiau kaip 10 proc. visų išmokų turės būti skiriama smulkiems ūkininkams, arba už pirmuosius hektarus ir jis įspėja apie pavojų – kad šie pinigai Lietuva nebūtų perkeliami į II ramstį ir tai buvo problema derybose, nes ES sakė, jog pinigų išmokoms turime per daug ir jas skiriame kaimo plėtrai (KPP).
Tačiau jis sako, kad tai puiki proga plėsti ekologinių produktų gamybą, skatinti žiedinę ekonomiką. Tačiau jei žalinimo politikoje turėjo dalyvauti visi ūkininkai, tai ekologinės schemos neprivalomos. Be to, ūkininkai, valdantys iki 10 ha nuo dalyvavimo šiose eko schemose atleisti. Europoje tokių ūkininkų iki 70 proc. „Pinigų bus sočiai ir konkurencija nedidelė. Siūlau žemdirbiškoms organizacijoms skatinti savo narius dalyvauti šiose programose“, – sako B. Ropė ir įvardina kitą problemą – mūsų žemės ūkis neintensyvus ir gyvulių skaičius santykinai mažesnis 20 kartų nei, pavyzdžiui, Nyderlanduose. Mes net nepagaminame pakankamai mėšlo, nors olandai jį eksportuoja. Iš kitos pusės, dėl to tarša mažesnė ir mes ją mažinsime kur kas mažiau nei kitos šalys. „Šis ir kiti straipsniai labai lankstūs ir daug galių suteikia valstybėms narėms. Prašau žemės ūkio ministro padirbėti su žemdirbiškoms organizacijom ir rasti geriausius sprendimus“, – dėsto B. Ropė.
J. Olekas pritaria kolegai ir sako, kad reikia stengtis, kad neliktų tik grūdų ūkiai, o būtų paremti ir smulkūs bei vidutiniai ūkiai. Pasak J. Oleko, moduliacija kol kas savanoriška visoms ES šalims. Iš vienos pusės, turime paremti smulkiuosius, iš kitos pusės, negalime kenkti dideliems prekiniams ūkiams. Tiek J. Olekas, tiek B. Ropė stebėjosi, kad Lietuva iš Atsigavimo fondo, kur buvo galima gauti pakankamai daug lėšų, prašė tik 15 mln. eurų pelkėms. Dar vienas svarbus aspektas – valstybės turės apsibrėžti kas yra aktyvus ūkininkas, kuriems atiteks didžiausia parama. „Lietuvoje turime bėdų, kurie net negyvena Lietuvoje ir gauna didelę europinę paramą kaip ūkininkaujantys. Gyvasties kaimui labai reikia“, – dėsto J. Olekas. B. Ropė sako, kad kita mūsų bėda – dirbamos žemės pas mus daugėja sulig didėjančia parama. Didėjant plotams išmokos skirstomos visiems.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-06-28
Ankstesnės žemės ūkio naujienos