Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-28

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kylant trąšų kainoms, sprendimas – optimalus tręšimas bei skirtingos trąšos

Nuo metų pradžios pradėjusios kilti trąšų kainos piko dar nepasiekė, sako žemės ūkio specialistai ir pastebi, kad, žemdirbiai trąšų įsigijimo neatidėlioja, o ieško būdų kaip jas panaudoti efektyviausiai.

„Nors trąšų kainos vis kyla, be jų neapsieisi ir derliaus neužauginsi – vis tiek turime jas pirkti ir vartoti, tiesiog tai daryti galima atsakingiau – naudojame minimalias rekomenduojamas mineralinių trąšų normas, laikomės sėjomainos reikalavimų. Trąšų pirkimus planuojame iš anksto, stebime kainas, perkame pagal galimybes, kad ir sekančiam sezonui į priekį, kadangi nežinia, kaip toliau keisis situacija, kiek kainos dar kils“, – sako Šakių rajono ūkininkė Agnė Grinkevičienė.

Agnei pritaria ir Panevėžio r. ūkininkas Mindaugas Stankūnas, dirbantis beveik 500 ha.

„Mes šiemet iš anksto pasirūpinome trąšomis rudeninei sėjai ir praėjus mėnesiui jos kainavo jau 30 proc. brangiau, taigi, atidėlioti trąšų pirkimo tikrai neverta. Mes taip pat darome dirvožemio tyrimus ir pagal juos koreguojame fosforo bei kalio normas, tą patariu daryti ir kitiems ūkininkams, nes tai išties padeda sutaupyti“, – sako ūkininkas M. Stankūnas.

Kad laukti trąšų pigimo neverta, pritaria ir rinkos specialistai – pasak jų, pabrangus žaliavoms ir stipriai išaugus apyvartinių taršos leidimų kainai, gerokai sumažėjus karbamido pasiūlai, trąšos pigti tiesiog neturi sąlygų.

„Atidėliojantiems trąšų įsigijimą ir laukiantiems kainų kritimo gerų žinių nėra – kainos gali dar kilti. Tačiau dauguma ūkininkų supranta situaciją ir trąšas perka dabar ir tada, kada jų reikia“, – sako „Agrochemos“ Trąšų sky­riaus specialistas Arnoldas Kemzūra.

Kad ūkininkai ieško būdų, kaip trąšas naudoti tikslingai bei renkasi produktus, kurie dar geriau patenkina augalų poreikius, sutinka ir „Agrochemos“ Produktų vadovas Pranas Puidokas ir sako, kad pakilus trąšų kainoms, kaip niekad aktualus tapo optimalus tręšimas.

„Trąšas visada reikia vartoti tikslingai. Pirmas ir pagrindinis darbas, kurį reikėtų atlikti ūkininkams – dirvožemio tyrimas. Pagal tyrimo rezultatus planuojant tręšimus iš tiesų galima sutaupyti – jeigu tyrimas rodo, kad dirvoje fosforo ir kalio yra užtektinai, galima sumažinti šių medžiagų normas. Mažiausias tręšimui reikalingas fosforo ir kalio oksido kiekis bet kokiame dirvožemyje yra 50 kg/ha. tačiau jeigu dirvožemis yra skurdus, šių trąšų reikės daugiau“, – sako „Agrochemos“ Produktų vadovas Pranas Puidokas.

Kalbant apie azotines trąšas, situacija kitokia – be jų užauginti derliaus neįmanoma. Tiesa, pasak P. Puidoko, siekiant optimalaus pasėlių maitinimo azotinėmis trąšomis galima pasekti Vakarų šalių ūkininkų pavyzdžiu.

„Pavyzdžiui Vokietijos, Prancūzijos ūkininkai vegetacijos laikotarpiu azotą išberia arba išpurškia per tris kartus. Tuo tarpu pas mus įprasta daryti vieną arba daugiausiai – du azotinius tręšimus. Tačiau iš tiesų geresnis būdas yra tręšti dažniau, tačiau atsižvelgiant į oro sąlygas, būsimo derliaus potencialą, koreguoti azoto trąšų normas“, – sako „Agrochemos“ specialistas P. Puidokas.

Taip pat, siekiantiems efektyvaus tręšimo, specialistai siūlo išbandyti skirtingų rūšių – labiau dirvožemio ir augalų poreikius atitinkančias – azoto trąšas, pvz. skystas azotines trąšas KAS su padidintu sieros kiekiu.

„Skystos azoto trąšos KAS nėra naujiena – tai ūkininkų gana plačiai naudojamas ir pamėgtas produktas. Tačiau siekdami dar didesnio jų veiksmingumo bei geresnio augalo poreikių patenkinimo, praturtinome jas siera – tokiu būdu šios itin efektyvios azoto trąšos ne tik pamaitina augalus visomis trimis formomis jiems gyvybiškai svarbaus azoto, bet ir patenkina sierai jautrių augalų poreikius. Taigi, naudojant inovatyvius produktus ir darant tai laiku, galima ir sutaupyti, ir tausoti gamtą“, – sako P. Puidokas.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, 2021-06-26

Praūžusi audra atnešė nuostolių ūkininkams

Didelę Lietuvos dalį pastarąją savaitę užklupus audroms, žemdirbiai skaičiuoja nuostolius – vienur pasėliai permirko nuo liūčių, o kai kur juos apgadino kruša, be to, liūtys priminė ir įsisenėjusias melioracijos problemas. Dalis ūkininkų jau kreipėsi į draudimo bendroves prašydami kompensuoti nuostolius.

Per dvi dienas – apie 100 pranešimų draudimo bendrovei

Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika sako, jog per dvi dienas, kuomet siautė audros, sulaukta apie 100 žemdirbių pranešimų, tačiau jis mano, kad kitą savaitę jų bus daugiau. „Kreipiamasi dėl javų išgulimo, yra visos krušos žalos, sumušimai augalų, yra apdaužyti, pranešė ir daržininkai, kad burokėliuose turime žalų. Kadangi dabar yra šventinis laikotarpis, daugelis dar ir atostogauja, tai didžioji dalis pranešimų sukris tada, kai visus laukus apsižiūrės“, – BNS sakė M.Rusteika.

Anot jo, kol kas daugiausiai pranešimų gauta iš rytų bei vidurio Lietuvos ūkininkų. „Draudimo suma yra pakankamai didelė, nes yra žieminiai augalai, o jų kaina pakankamai didelė, tai tos būsimos išmokos tikrai bus skaičiuojamos, manau, šimtais tūkstančių“, – sakė M.Rusteika. Pasak jo, šių metų pasėlių draudimo suma siekia beveik 400 mln. eurų – maždaug 30 proc. daugiau nei pernai. Be to, pasėlius šiemet apdraudė maždaug 30–40 proc. daugiau ūkininkų.

Liūtys priminė apie melioracijos problemas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, jog smarkios pavasario liūtys priminė apie įsisenėjusias melioracijos problemas – kai kur laukai taip išmirko, kad ūkininkai nebegalėjo jų užsėti. „Ten, kur buvo liūtys, buvo ir pralaidos prastesnės, jos pabaigė išplauti, užgriauti, tai randasi užmirkusių laukų plotai. Yra tokių plotų, kur šiemet taip ir nesugebėjo ūkininkai užsėti, taip ir nesulaukė, kad tie plotai pradžiūtų“, – BNS sakė R.Juknevičius. Pasak jo, sausringesniais metais melioracijos problema nebuvo aktuali, tačiau dabar ūkininkai baiminasi dėl nuostolių. „Kitas dar labiau svarbus dalykas yra tai, kad labai didelė dalis melioracijos įrenginių vis dar yra valstybės, o valstybė neturi galimybės ar nenori spręsti susidėvėjusio valstybinio turto problemos“, – sakė R.Juknevičius.

Netoli Šiaulių ūkininkaujantis R.Juknevičius teigė, kad jo ūkyje audra didelių nuostolių nepadarė, tačiau jis sakė pastebėjęs, jog per dvi dienas iškrito daugiau nei 54 mm kritulių.

Artimiausiu metu audrų nenusimato

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė teigė, kad artimiausiu metu didelių audrų nenusimato, tačiau šylantis oras gali sudaryti tam sąlygas. „Artimiausiu metu tokių kompleksinių audrų nenusimato, (…) stebime situaciją, ženklų, kad audra link mūsų artėtų, kol kas nėra, bet, žinoma, oras šyla, sąlygos audroms dar gerės“, – BNS sakė ji. S.Dalinkevičiūtės teigimu, Joninių išvakarėse labai smarki audra formavosi pietiniuose šalies rajonuose, ji slinko per Lietuvą į šiaurę. Didžiausias kritulių kiekis iškrito Birštone, Druskininkuose. Liūčių buvo ir centriniuose, šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose.

„Nors kruša nebuvo fiksuota meteorologijos stotyse, bet visuomenė dalinosi nuotraukomis, kuomet krušos gabaliukai buvo iškritę ir Širvintų rajone, ir centriniuose rajonuose, pietų Lietuvoje“ – teigė sinoptikė. Tuo metu ketvirtadienį taip pat buvo smarki audra – pasak sinoptikės, Šiaulių mieste per beveik dvi valandas iškrito 52 mm kritulių, buvo pasiektas stichinis lygis. „Žvelgiant visos paros kritulių kiekį, jis siekė 64 mm, tai yra birželio norma“, – sakė ji.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-06-26

K.Navickas Liuksemburge tarsis dėl žemės ūkio politikos

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Liuksemburgą, kur su kitais bendrijos ministrais tarsis dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP).

Ministrai turėtų patvirtinti tai, ką Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujanti Portugalija penktadienį sutarė su Europos Parlamentu. „Pirmadienį turėtų būti tvirtinama ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. Galbūt kas nors dar keisis ir dar reikės derinti su Parlamentu“, – BNS pranešė ministerija. ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija nori politinį susitarimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos pasiekti iki birželio pabaigos.

Gegužės pabaigoje vykusiose derybose su Europos Komisija ir Parlamentu susitarti nepavyko. Pasak K.Navicko, nuomonės tuomet labiausiai išsiskyrė dėl žalinimui skirtos dalies nuo tiesioginių išmokų ribos, kur siūlymai svyravo nuo 20 iki 30 procentų.

Iš pradžių Europos Parlamento nariai reikalavo, kad 30 proc. tiesioginės paramos atitektų ūkininkams, dalyvaujantiems griežtai apibrėžtose programose, tausojančiose aplinką, tuo tarpu valstybės narės siūlė 20 proc. ribą. Galiausiai susitarta dėl vidutiniškai 25 proc. metinių išmokų per septynerių metų BŽŪP laikotarpį, suteikiant galimybę palaipsniui įvesti naują sistemą. ES žemės ūkio ministrai su EP derėjosi dėl 336 mlrd. eurų paskirstymo būsimojoje Bendrojoje žemės ūkio strategijoje 2023-2027 metams.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-06-28

Ūkininkai – spekuliantai šluoja žemes: rado būdą, kaip apeiti svarbias nuostatas

Nors teisės aktai numato, kad fizinis ar juridinis asmuo negali nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 ha žemės, tačiau ūkininkai sako, jog investuotojai rado būdą, kaip apeiti šią nuostatą.

Kiek paplitusi ši praktika neaišku, nes tiek Nacionalinė žemės tarnyba, atsakinga už leidimų pirkti žemę išdavimą, tiek Registrų centras, fiksuojantis sandorius, negali šių žinių nei patvirtinti, nei paneigti. „Matome, kad į šią rinką ateina ir nekilnojamojo turto vystytojai, kurie pasiima kapitalą iš nekilnojamojo turto projektų, nes bijo burbulo sprogimo. Schema paprasta.

Sėda keli verslininkai ir įsteigia keliolika įmonių, kurių kiekvienoje turi ne daugiau kaip 20 proc. akcijų. Tada nesi susijęs asmuo ir gali pirkti kiek nori žemės“, – aiškina Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas. Jis sako, kad žemės ūkio žemės paskirties investicijos patrauklios dabar, kai rinkoje pinigų perteklius. Pajamos didesnės nei banko palūkanos, nėra nusidėvėjimo, remonto, priežiūros sąnaudų, kurie atsiranda eksploatuojant komercinės paskirties objektus. Be to nereikia rūpintis turto priežiūra.

Mindaugas Samkus, Registrų centro atstovas spaudai, atsiųstame komentare rašė, kad galimybės patikrinti ar tokie procesai vyksta nėra: „Galima pabandyti išfiltruoti kiek pvz. per 2020 m. buvo įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose bent vienas akcininkas turi iki 20 proc. akcijų. Bet ar tokios UAB vėliau pirko žemės ūkio paskirties žemes, tai čia jau būtų sudėtingiau atsirinkti. Bijau, kad tokių teiginių faktiniais duomenimis pagrįsti negalėsime, arba tie skaičiai neatspindės teiginio esmės, nes gal tiesiog tokia buvo naujos UAB akcininkų struktūra ir ta įmonė jokių sklypų nesupirkinėjo.“ Ar tokius procesus, kaip pasakoja S. Daniulis, galima kontroliuoti ir ar jie vyksta negalėjo atsakyti ir leidimus pirkti žemę (jis privalomi saugantis, kad nebūtų sukoncentruoti milžiniški plotai) išduodanti Nacionalinė žemės tarnyba, kurios pareiga sekti, kad masyvų nepirktų susiję asmenys.

„Iki šiol didžiausia problema, kad įvairių įmonių akcininkai tie patys žmonės. Įvedinėjant ribojimus, kai buvo bijoma, kad mūsų žemę supirks užsieniečiai, sakiau, jog problema yra kaip suvaldyti procesą, kai tie patys akcininkai steigs įmones ir paskui pardavinės ne žemę, bet akcijas, kaip vertybinius popierius, kurių apyvarta nereglamentuojama“, – aiškina Kęstutis Kristinaitis. Korporacijos „Matininkai“ vadovas ir pastebi, kad ir šiandien, nors formaliai galioja draudimas įsigyti daugiau kaip 500 ha, jis tik formalus ir lengvai apeinamas.

Teoriškai mūsų žemę be sunkumų gali supirkti Rusijos, Kinijos ar Baltarusijos saugumo kontroliuojamos įmonės. Jokių kontrolės mechanizmų nėra. Jie tiesiog pirks įmonių akcijas. Ribojimai smogia ūkininkams, kurie fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys – uždarosios ir žemės ūkio bendrovės – praktiškai nekontroliuojamos. Jis sako, kad žemė kaip investicija patraukli ir dėl to, kad ji per metus vidutiniškai pabrangsta 5 proc. „Ūkiai parduodami. Keičiasi kartos, ne visų ūkininkų vaikai nori ir gali perimti ūkius ir žemę. Paprastai perka vietiniai, kurie jau turi stiprius ūkius ar bendroves. Norint apriboti tokią koncentraciją reikėjo neapsiriboti tik juridiniais asmenimis“, – sako K. Kristinaitis.

Žemės pirkimo tvarka

Visa tvarka ir aplinkybės, ką turi įvertinti NŽT specialistas išduodamas pažymą dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo , pateiktos NŽT direktoriaus įsakyme „DĖL PAŽYMOS DĖL PARDUODAMOS PRIVAČIOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“. Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus ir 2 dalį turintiems jį pirkti asmenims: parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) naudotojams, asmenims, nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą, arba juridiniams asmenims, įregistravusiems juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, ir valstybei, kurie gali įsigyti parduodamą žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, ir pažymos dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio žemės sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, išdavimą parduodamo žemės sklypo savininkui.

Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu žemės savininkas priima sprendimą parduoti kelis jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, dėl kiekvieno parduodamo žemės sklypo teikiamas atskiras pranešimas dėl sprendimo parduoti žemės sklypą. Vieną pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali pateikti keli žemės sklypo bendraturčiai. Už pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytų duomenų teisingumą atsako parduodamo žemės sklypo savininkas. Pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privaloma nurodyti parduodamo žemės sklypo:

1. savininko: fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis; juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos (toliau – juridinis asmuo) teisinę formą, pavadinimą, kodą ir buveinę, kontaktinius duomenis;
2. registro numerį, kaimo (miesto), seniūnijos, savivaldybės pavadinimą;
3. plotą, jeigu parduodama žemės sklypo dalis, – parduodamos žemės sklypo dalies plotą. Jeigu pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) teikia keli žemės sklypo bendraturčiai, pranešime turi būti nurodytas kiekvieno iš jų parduodamos žemės sklypo dalies plotas;
4. kainą ir pardavimo sąlygas. Jeigu pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą teikia keli žemės sklypo bendraturčiai, pranešime turi būti nurodyta kiekvieno iš jų parduodamos žemės sklypo dalies kaina ir pardavimo sąlygos. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti pirmumo teisę turintys asmenys gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje;
5. naudotojus, su kuriais sudarytos parduodamo žemės sklypo naudojimo sutartys, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (fizinių asmenų vardus, pavardes; juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų teisines formas, pavadinimus).

Tuo atveju, jeigu žemės sklypą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarties pagrindu naudoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatyti artimieji giminaičiai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat sutuoktiniai, įtėviai ar įvaikiai, nurodyti žemės savininko giminystės ryšį su žemės sklypo naudotoju. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą.

Skelbime nurodomas parduodamo žemės sklypo adresas, žemės sklypo unikalus numeris ir kadastro numeris, žemės sklypo plotas ir parduodamo žemės sklypo dalis, jeigu parduodamas ne visas žemės sklypas, kaina, pardavimo sąlygos ir sąlygos, kurioms esant žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, ir iki kada gali būti pateikiamas sutikimas (sprendimas) pirkti žemės sklypą. Suėjus sutikimų (sprendimų) pirkti žemės sklypą pateikimo terminui arba paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas negali būti parduodamas, arba žemės sklypo savininkui atsiėmus pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės toje pačioje skiltyje, kurioje buvo įkeltas skelbimas, nurodoma, kad skelbimas yra negaliojantis.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos atlieka šiuos darbus:

1. sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis, prie gauto pranešimo pridėdamas išrašus su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais juridinio asmens įregistravimą, arba Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais juridinio asmens įsteigtos atstovybės ar filialo registravimą, ir informaciją apie atstovybę ar filialą įsteigusį asmenį, patvirtinančią: – parduodamo žemės sklypo daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą; – žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą;

2. Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys);

3. Juridinių asmenų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų buveinės adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra juridiniai asmenys);

4. raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas: – parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), jeigu jis (jie) naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis).

Jeigu kartu su pranešimu dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra pateiktas parduodamo žemės sklypo naudotojo (naudotojų) sutikimas (sprendimas) pirkti parduodamą žemės sklypą kartu su dokumentais, nurodytais Aprašo 8 punkte, arba atsisakymas pirkti parduodamą žemės sklypą už žemės savininko pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytą kainą ir kitomis žemės savininko nurodytomis pardavimo sąlygomis, pranešimas apie parduodamą žemės sklypą žemės sklypo naudotojui (naudotojams), pateikusiam sutikimą (sprendimą) arba atsisakymą, nesiunčiamas; – asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu.

Jeigu kartu su pranešimu dėl sprendimo parduoti žemės sklypą yra pateikti asmenų, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, sutikimai (sprendimai) pirkti parduodamą žemės sklypą kartu su dokumentais, nurodytais Aprašo 8 punkte, arba atsisakymai pirkti parduodamą žemės sklypą už žemės savininko pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytą kainą ir kitomis žemės savininko nurodytomis pardavimo sąlygomis, pranešimai apie parduodamą žemės sklypą asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, pateikusiems sutikimus (sprendimus) arba atsisakymus, nesiunčiami; – savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams; – valstybės įmonei Valstybės žemės fondui.

Tai tokios ir yra pagrindinės procedūros ir darbai, arba aplinkybės, kaip klausi, ką daro ir ką įvertina NŽT specialistas. Toliau procedūra vyksta taip. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs asmens rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos, išnagrinėjęs asmenų gautus sutikimus (sprendimus) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir prie jų pridėtus dokumentus ir patikrinęs pateiktą informaciją valstybės registruose bei nustatęs jų atitiktį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui:

1. Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 3 priedas);
2. Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, kai parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys (Aprašo 4 priedas);
3. Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypą perka valstybė (Aprašo 5 priedas);
4. Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti (Aprašo 6 priedas).

Pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims arba Pažyma dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio žemės sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, rengiama dėl kiekvieno parduodamo žemės sklypo.

Parduodamo žemės sklypo bendraturčiams, pateikusiems vieną pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, rengiama viena pažyma, kurioje nurodoma kiekvieno bendraturčio parduodamo žemės sklypo dalis ir parduodamos žemės sklypo dalies kaina bei kitos pardavimo sąlygos. Kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės sklypą, apie tai, kad žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę.

Kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, Pažymoje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 4 priedas) išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys. Žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą.

Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo (sprendimo) pirkti parduodamą žemės sklypą, arba pateikė sutikimus (sprendimus) pirkti parduodamą žemės sklypą, bet nepateikė dokumentų ir (arba) neatitinka reikalavimų, nurodytų įstatyme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-06-25

Bronis Ropė: „Ūkininkams reikia ne paramos, o sąlygų palaikyti ūkių gyvybingumą“

Įvykus Lietuvos žemės ūkio tarybos ir VDU Žemės ūkio akademijos organizuotai diskusijai „ES žaliasis kursas Lietuvos žemės ūkiui: iššūkiai ir galimybės“, pagrindines renginio mintis ir tai, kas liko neišsakyta, „Ūkininko patarėjui“ apibendrina vienas diskusijos dalyvių – Europos Parlamento nariys Bronis Ropė.

– Kokia buvo pagrindinė Jūsų paties, kaip Europos Parlamento nario žinutė diskusijos dalyviams? Jūs pristatėte derybų dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) situaciją, tiesioginių išmokų konvergencijos procesus… Ką Lietuvos ūkininkai bei vartotojai turėtų žinoti?

– Tiek mano paties, tiek Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuriame aš dirbu, pagrindinė nuostata yra tokia: ūkininkams reikia ne paramos savaime, o sąlygų palaikyti ūkių gyvybingumą, kad ūkiai ir dabartyje, ir ateityje galėtų patenkinti vartotojų poreikį. Pagrindiniai BŽŪP tikslai – ne išlaikyti ūkininkus, o aprūpinti kokybiškais, saugiais, įperkamais ir reikiamo asortimento produktais Europos Sąjungos vartotojus.

Patys ūkininkai tai puikiai žino. Deja, dalis politikų, priimančių sprendimus ir viešai komentuojančių šią temą bei didžioji dalis visuomenės, kurios interesas būti sotiems ir sveikiems ir yra neatsiejamas BŽŪP tikslas, to dar nesupranta, nežino.

Žemės ūkio sektorius yra specifinis, labai priklausomas nuo oro sąlygų, jį veikia nuolatinės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros nebuvimas, o iš to kyla didelis tiekimo, kainų ir pajamų nestabilumas. Tad su ES parama užtikrinant deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, kartu siekiama garantuoti pakankamą tiekimą ir užtikrinti vartotojams priimtinas maisto produktų kainas. Jei nebūtų šio gyvybiškai svarbaus vartotojų poreikio, nebūtų ir tiesioginių išmokų žemdirbiams.

Apie 30-40 proc., priklausomai nuo valstybės narės, maisto produkto kainos kompensuoja ES parama, o likusią dalį už produktą vartotojas sumoka pats. Jeigu tiesioginių išmokų žemdirbiai negautų, atitinkamai pusantro ar beveik du kartus pirkėjams išaugtų produktų kaina.

Šioje vietoje jaučiu būtinybę priminti, kad produkto kaina susideda iš žaliavos, perdirbimo, logistikos kainos bei prekybininkų antkainių, taip pat valstybės mokesčių. Ūkininkas iš šios ilgos grandinės gauna tik labai mažą žaliavos supirkimo kainą, kurią jam sumoka perdirbėjai. O vartotojo sumokama kaina išsidalina dar keliems pagrindiniams rinkos dalyviams.

– Kokios ateinančio laikotarpio prognozės Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkiui, o tuo pačiu ir vartotojams? Ar kils maisto produktų kainos?

– Reikia pasakyti, kad 2021-2027 m. daugiamečiame ES finansiniame pakete visas Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas sumažintas apie 10 proc. Tai įvyko dėl biudžeto deficito, iš ES pasitraukus Didžiajai Britanijai. Europos Parlamentas siūlė išlaikyti visus buvusius ES įsipareigojimus valstybėms narėms, t. y., nemažinti finansavimo žemės ūkiui, regionų plėtrai ir kitoms iki šiol veikusioms ir pasiteisinusioms ES paramos programoms, ES biudžeto trūkumą kompensuojant, šiek tiek padidinus kasmetinius visų valstybių narių įnašus. Tačiau ES Vadovų Taryba nusprendė kitaip – buvo nuspręsta dalį ES lėšų tiesiog sumažinti. Tad didele dalimi Brexit’o sukeltus nuostolius, deja, turės padengti žemės ūkis ir regionai.

Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar tai Lietuvos pralaimėjimas, ar vis tik mums kartu su žemdirbiais rengiant diplomatinius susitikimus, protestuojant, teikiant peticijas pavyko pasiekti gerus rezultatus. Faktas, kad ES finansavimas žemės ūkiui 20-tyje šalių yra mažinamas. Tačiau likusioms 7 ES šalims, tarp jų ir Lietuvai, finansavimas didėja. ES investicijos į mūsų šalies žemės ūkį padidės 19,6 proc., lyginant su buvusiu finansiniu laikotarpiu. Mano vertinimu, atsižvelgiant į kontekstą, tai yra geras pasiekimas. Tačiau nepakankamas. Iškovojome daugiau, bet ne tiek, kiek buvo žadėta, ne tiek, kiek teisėtai priklauso. Tačiau visgi ta disproporcija ES mastu yra mažinama, konkurencijos sąlygos pamažu vienodinamos.

Nepaisant to, prisidėti prie konkurencinių sąlygų gerinimo savo šalies žemdirbiams įrankių turi ir nacionalinė valdžia. Vienas iš jų – pastaruoju metu garsiai nuskambėjęs ES ekonomikos gaivinimo planas, finansuojamas iš vadinamojo Atsigavimo fondo. Vyriausybė turėjo visas galimybes numatyti finansuojamas priemones žemės ūkiui. Štai, pavyzdžiui, mano žiniomis, prancūzai, pasinaudodami ES ekonomikos gaivinimo priemonėmis, žemės ūkiui ketina skirti net 1,2 mlrd. eurų (40 proc. iš ES lėšų), paramą suskirstę į tris prioritetus: apsirūpinimas maistu (364 mln. Eur), įskaitant skerdyklų modernizavimą, investicinę paramą biosaugos ir gyvūnų gerovės priemonėms gyvulininkystės sektoriuje (200 mln. eur); žemės ūkio perėjimas prie ekologijos (546 mln. Eur) ir klimato kaita (300 mln. Eur).

Nedovanotina, kad iš 2,2 mlrd. eurų, skirtų Lietuvai, valdančiųjų parengtame priemonių plane neatsirado nė vieno euro kaimui, žemės ūkiui. Lietuvos Vyriausybė ekonomikos gaivinimo plane jokių priemonių žemės ūkio srityje iš viso nenumatė. Sakyčiau, tai turėjo būti numatyta atsižvelgiant į vis dar egzistuojančią Lietuvos žemdirbių diskriminaciją dėl tiesioginių išmokų. Kol mūsų žemdirbiai gauna ženkliai mažesnes tiesiogines išmokas nei kitos ES šalys, nacionalinė valdžia, mano supratimu, turi ieškoti visų įmanomų būdų padengti tą skirtumą. Juk užtikrinti žemės ūkio šakos stabilumą yra ne tik žemdirbių, bet ir vartotojų, ir valstybės interesas.

Labai tikėtina, kad nesąžiningos konkurencinės sąlygos prives prie situacijos, kai Lietuvos gamintojai bus priversti užleisti rinką pigesnei kitų valstybių produkcijai. Tai reikš ūkių, ypač smulkesnių, likvidavimą, o galiausiai – išaugusias kainas Lietuvos vartotojams, nes ten, kur nebeliks vieno svarbiausių konkurencijos dalyvių – vietinio gamintojo, gyvybiškai svarbią produkciją importuojantis tiekėjas galės parduoti bet kokia kaina. O mokesčiai tuomet jau pildys ne Lietuvos, o kitų šalių biudžetus.

Tai jau vyksta, dirbančių žemę asmenų mažėja, žemdirbiai traukiasi iš šios sferos, ūkiai nyksta. Lietuvoje užsiauginame tik pusę kiekio mūsų šalies gyventojų kiaulienos poreikio, likusią dalį įsivežame aukštomis kainomis iš kitų šalių. Lietuvos pieno ūkiai taip pat labai stipriai traukiasi, lietuviškus pieno produktus iš lentynų jau stumia importiniai. Prekybcentriuose gausu kiniško medaus, kuris savo kokybinėmis savybėmis tikrai neprilygsta vietiniam, lietuviškam medui, tačiau mūsų bitininkus su kokybišku vietiniu medumi stumia į užribį. Tačiau šių procesų mastas gali įgauti daug didesnį pagreitį. Kartu su žemdirbiais darome viską, kad šis scenarijus neišsipildytų.

– Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad dabartinė aplinkos būklė nepalanki ir žemdirbiams. Dirvožemis nyksta, biologinė įvairovė mažėja, kenčia miškai – ekosistema praranda pusiausvyrą ir dėl to pirmiausia nukentės žemės ūkis. Europos Komisija šių procesų stabdymui daug vilčių deda į Europos žaliąjį kursą, tačiau Lietuvos žemdirbių visuomenė jau „pramynė takus“ tiek į Europos Sąjungos institucijas, tiek į nacionalinės politikos kabinetus su „pavojaus varpais“, kad naujus Žaliojo kurso įsipareigojimus ketinama guldyti ant žemdirbių pečių neįvertinus, kad ūkininkai neturės finansinių pajėgumų juos įgyvendinti. Kaip Jūs vertinate, matydamas platesnį europinį kontekstą, ar žemdirbių argumentai pagrįsti?
– BŽŪP dokumentai Europos Parlamentui buvo pateikti tvirtinti dar 2018 m., kai apie Europos žaliąjį kursą nebuvo jokios kalbos. 2019 m. pradėjus dirbti naujajai Ursulos von der Leyen vadovaujamai Europos Komisijai, vienas iš prioritetų tapo Žaliasis kursas ir skaitmenizacija visose srityse, taip pat ir žemės ūkio sektoriuje.

Mes siūlėme Europos Komisijai atsiimti BŽŪP dokumentus ir integruoti Žaliojo kurso, tiek „Nuo lauko iki stalo“, tiek „Biologinės įvairovės“ strategijas, kartu numatant ir finansavimo ES lėšomis gaires bei aiškią įgyvendinimo sistemą. Deja, tai neįvyko, buvo nuspręsta BŽŪP derinti atskirai. Strategijos numato naujus įsipareigojimus valstybėms narėms, tačiau nėra numatyta aiškūs finansavimo šaltiniai. Įsipareigojimai numatyti neatsižvelgiant į atskirų šalių esamas situacijas. Pvz., Lietuvai naudojamų trąšų procentas apribojamas tiek pat kaip ir kitoms ES šalims, nors Lietuva ir iki šiol jų naudojo nepalyginamai mažiau. Vis dar nėra atliktas minėtų strategijų poveikio vertinimas, nors Komisija buvo žadėjusi tą padaryti.

Kadangi BŽŪP dokumentuose pilnai nenumatomas Žaliojo kurso įgyvendinimas, dabar tas žaliąsias strategijas bandoma perkelti į Europos ekonomikos gaivinimo planą, suteikiant galimybę tas priemones finansuoti Atsigavimo fondo pinigais. Čia, mano manymu, iškyla du pagrindiniai pavojai. Pirmas, tai, kas ir įvyko Lietuvoje – valstybės narės pačios rengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus, tad mūsų atveju, kaip jau minėjau, Lietuvos Vyriausybė iš šio fondo pasirinko žemės ūkiui nenumatyti nė vieno euro. Tai visiškai nesuprantama, netgi skandalinga, nes, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus, ir dargi ganėtinai ambicingus, Lietuva nusprendė apsiimti ne tik transportui, pramonei, bet ir žemės ūkiui.

Antras pavojus – Atsigavimo fondas yra skirtas laikinoms priemonėms išeiti iš COVID-19 pandemijos sukeltos krizės. Jis bus naudojamas tik kelis metus ir neturi tęstinumo. Tad net jei Vyriausybė numatytų deramas priemones žemės ūkio sektoriui – ji, remdamasi šiuo fondu, negalėtų užtikrinti jų finansavimo tęstinumo.

Žemdirbiai supranta žaliųjų pokyčių prasmę ir būtinybę. Tačiau darant naujus žingsnius turi būti išspręstos gerokai įsisenėjusios nesąžiningų tiesioginių išmokų problemos, o taip pat labai svarbu numatyti konkrečias priemones, konkrečius teisės aktus, kurie aiškiai reglamentuotų paramą savo veiklą koreguojančiam žemdirbiui. Žemės ūkiui skirtos lėšos turėtų pasiekti tikrąjį žemės ūkio veiklos vykdytoją – žemdirbį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad valstybė turėtų aiškią ir konkrečią strategiją, koks žemės ūkis Lietuvai reikalingas – kaip turėtų atrodyti mūsų gyvulininkystė, augalininkystė, koks balansas tarp šių sektorių reikalingas, kad galėtume pilnavertiškai apsirūpinti maistu ir tuo pačiu tausoti savo dirvožemį, vandenis, saugoti aplinką, bioįvairovę.

– Dar norisi paklausti, kaip vertinate tai, jog žemės ūkio ministras vis tik atsisakė dalyvauti renginyje?

Visiškai nesuprantama, kad žemės ūkio ministras nesurado laiko, o galbūt – noro, sudalyvauti šioje diskusijoje, kuri buvo organizuojama iš anksto, ir laikas, kiek tik įmanoma, buvo derinamas prie visų dalyvių galimybių. Mano akimis, tai iškalbingai patvirtina nuo pat pirmų dienų susidariusį slogų įspūdį apie šios Vyriausybės požiūrį į žemės ūkį.

Net Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius savo darbotvarkėje atrado laiko susitikti su Lietuvos ūkininkais, o Lietuvos žemės ūkio ministras atsisakė, tarsi tai nebūtų jo tiesioginis darbas. Tad kyla klausimas, o su kuo jis dirba, jei ne su ūkininkais?

– Na, bet diskusijoje girdėjome Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių…

– K. Starkevičiaus pasisakymas diskusijos metu man pasirodė, švelniai tariant, itin keistas. Aš supratau, kad jis sukritikavo savo Vyriausybės sprendimus skirstant Atsigavimo fondo lėšas, nes galvoja, kad lėšos būtų tinkamos ūkių skaitmenizavimui. Tuomet man kyla klausimas, ar jis pats, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas, prie rengiamo ekonomikos gaivinimo plano neprisidėjo? Ar jo, užimančio tokias aukštas pareigas, nuomonė Vyriausybėje negirdima kaip ir žemdirbių balsas? Jeigu yra taip, kaip leidžia suprasti K. Starkevičius, kad jo planai buvo visai kitokie, nei kad jo paties Vyriausybės priimti sprendimai, tuomet jau net ne keista, o neramu, kokiu principu dirba dabartinė valdžia.

Labai nuoširdžiai palinkėčiau ateityje dirbti bendradarbiaujant, o ne kas sau, kai vieni pagalvoja vienaip, o kiti padaro kitaip ir galiausiai pirštais pabado į Europos Komisiją, kuri, pasirodo, apskritai niekuo dėta dėl nacionalinių planų, o tik desperatiškai pasirinkta dangstant savo pačių nesusigaudymą situacijoje ir sveiku protu nepateisinamus sprendimus dėl žemės ūkio.

Dabar susidaro įspūdis, kad valdantieji tarpusavyje dirba lyg opozicija – nėra sutarimo ir bendradarbiavimo tarp Seimo komitetų ir Žemės ūkio ministerijos, į žemdirbius žiūrima ne kaip į partnerius, bet kaip į lobistus, sudarinėjant selektyvius „tinkamų“ partnerių sąrašus.

Priminsiu, kad kilus skandalui dėl to, jog šis nacionalinis ES lėšų panaudojimo planas buvo parengtas už uždarų durų, finansų ministrė Gintarė Skaistė sumelavo, neva taip liepė Europos Komisija. Tuo tarpu Europos Komisija patikino, o diskusijos metu eurokomisaras V. Sinkevičius dar kartą patvirtino, kad ruošti nacionalinius planus valstybės turėjo visišką laisvę ir netgi pareigą derinti juos su visuomene, su visomis susijusiomis pusėmis. Komisija valstybėms narėms pateikė tik bendras gaires, kokio rezultato siekiama iš Atsigavimo fondo lėšų panaudojimo. Na, bet ši istorija kaip ir užsimiršo be jokios atsakomybės už tokius melus, nes ją „užglaistė“ daugybė kitų naujų valdančiųjų skandalų.
Valstybei reikalinga vizija, kokių rodiklių mes norim pasiekti ir kokiomis priemonėmis tą darysim. Kol kas ši Vyriausybė demonstratyviai ignoruoja žemdirbius. Vardan bendro valstybės intereso vis tik turime surasti galimybę tartis. Esu žemdirbių pusėje ir toliau ketinu nenuleisti rankų, kol dabartinė valdžia nepersvarstys savo politinių prioritetų.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, 2021-06-26

Ši savaitė paskutinė, kai ūkininkai dar gali suskubti deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus

Šiais metais pagrindinis žemės ūkio naudmenų ir kitus plotų bei gyvulių deklaravimo etapas baigėsi birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos priimamos iki šios savaitės penktadienio, liepos 2 d. Kaip ir praėjusiais metais, dėl Lietuvoje besitęsiančios Covid-19 pandemijos vėlavimo sankcijos pareiškėjams nebus taikomos.

Po liepos 2 d. paraiškos nebus priimamos, išskyrus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės. Iki paramos gavimo datos pareiškėjas dar gali atsisakyti paramos pagal visą paraišką arba jos dalį. Sankcijos pareiškėjui netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus arba paramos pagal visą paraišką atsisakymo dienos jis nebuvo informuotas apie Nacionalinės mokėjimo agentūros planuojamą patikrą vietoje arba paraiškoje aptiktas klaidas jo pasirinktu informavimo būdu (raštu, paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) arba nuo informacijos apie aptiktas klaidas atsiradimo informaciniame portale dienos.

Primintina, kad nuo paraiškos pateikimo dienos iki paramos gavimo dienos pareiškėjas gali keisti pateiktos paraiškos pirmojo lapo duomenis – banko sąskaitos numerį arba kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, el. pašto adresą). Tai jis gali padaryti ir prisijungęs prie informacinio portalo.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-28

Ankstesnės žemės ūkio naujienos