Žemės ūkio naujienos: 2021-09-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus
Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą.
Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kaip ir 2020 metais, parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės.
Pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) pardavė pieną, tačiau šių metų sausio-birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, atsietoji nacionalinė parama nemokama.
Paramos dydis –14,56 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną.
Paramą kiekvienam gamintojui apskaičiuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patiems pieno gamintojams paraiškų teikti nereikės, nes duomenys imami iš turimų registrų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-03
Žaliąjį kursą bandys įtvirtinti įstatymais
Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtinta ir Seimui teikiama rudens sesijos darbų programa apima ir keliolika Žaliajam kursui įgyvendinti skirtų įstatymų pataisų projektų. Aplinkos ministerija praneša, kad dalis jos siūlomų pataisų yra susijusi su žaliąja mokesčių pertvarka. Pavyzdžiui, patikslintas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas leistų sąvartynus paversti praeities reliktu, skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos.
Siūloma sumažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį iki 5 proc. 2030 m. ir padidinti jų antrinį panaudojimą, perdirbimą bei panaudojimą energijai gauti, o nuo 2023 m. didinti mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifą, išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Įgyvendinus siūlomas priemones, šalyje nuo 2030 m. atliekos iš viso nebūtų šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių negalima kitaip panaudoti.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisomis siekiama tobulinti vandens išteklių apmokestinimą. Siūloma atsisakyti mokestinės lengvatos požeminio vandens išteklių naudojimui žemės ūkio veikloje, peržiūrėti paviršinio ir požeminio vandens mokesčio tarifus.
Mokės už taršą
Tarp klimato kaitai švelninti skirtų teisės aktų, kuriuos siūloma tikslinti, yra Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui mažinti ir principui „teršėjas moka“ įgyvendinti numatoma pakeisti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį į jų taršos mokestį, o už taršias transporto priemones nustatyti mokestį jų valdytojams.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pataisos leistų optimaliau planuoti ir administruoti finansines priemones klimato kaitai valdyti. Siūloma pakeisti Klimato kaitos programos lėšų skirstymo planavimą, reglamentuoti nacionalines ŠESD apskaitos ir prognozių sistemas. Sumažinti fluorintų ŠESD neigiamą poveikį klimato kaitai, išvengti jų pildymo netvarkinguose automobilių kondicionieriuose ir aplaidaus išleidimo į atmosferą leistų nustatyti išsamūs reikalavimai užsiimantiems transporto priemonių oro kondicionierių pildymo veikla.
Pataisos dėl vandens
Taikliai gamtosaugai skirti Vandens įstatymo pakeitimai sudarytų sąlygas atkurti upių vientisumą ir palaikyti gerą vandens telkinių būklę, nustatytų aiškias užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojų pareigas, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos leistų sukurti mechanizmą, skatinantį stambinti vandentvarkos įmones, kad būtų užtikrintos kokybiškos ir prieinamos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.
Užkamšys įstatymų spragas
Gyventojams labai svarbi ir racionali savivaldybių infrastruktūros plėtra, nuo kurios priklauso jų gyvenimo kokybė. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai skirti jo spragoms panaikinti. Siūloma patikslinti šios plėtros įmokos termino apibrėžimą, numatyti papildomas galimybes panaudoti neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų lėšas ir kt.
Atsižvelgus į visuomenės poreikius, parengtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos. Jos padės sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, detaliai reglamentuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės tvarką. Šiuo metu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra vienintelė viešoji paslauga, kurios kainodara nereguliuojama ir priežiūra nevykdoma.
Stiprinant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, daugiau dėmesio skiriama neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Siūlomomis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisomis siekiama patikslinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigas ir atsakomybę, praplėsti jų teises sudarant galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų prevenciją ir kt.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-03
Parama investicijoms į žemės ūkio valdas: naujovės, atrankos kriterijai ir gera žinia daržininkams bei sodininkams
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas apsisprendė, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu. Pirmą kartą parama investicijoms į žemės ūkio valdas (pirminė gamyba) 2021–2022 m. bus skirstoma pagal sektorius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pristatė investicinės paramos pereinamuoju laikotarpiu proporcijas ir paaiškino vienam ar kitam sektoriui siūlomo finansavimo dydžio priežastis bei argumentus.
„Šįsyk neskirstome paramos visiems po lygiai, bet pagal prioritetus, grįstus skaičiais, faktais. Siūlome paskirstyti paramą pagal kelis kriterijus: prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Taip pat paramos paskirstymo kriterijuose ir kitur atsižvelgiama į gyvūnų gerovę, aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra neišvengiami“, – Stebėsenos komiteto narius informavo ministras.
Projektai finansuojami KPP ir EURI (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė, skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) lėšomis. Iš viso pereinamuoju laikotarpiu KPP ir EURI lėšų skirta 154,1 mln. Eur. Stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, bus remiami EURI lėšomis, mažesni – KPP lėšomis.
Daugiausia lėšų – beveik pusė – bus skirta pienininkystės sektoriui – 69,6 mln. Eur. Iš jų 30,6 mln. Eur EURI lėšų ir 39,3 mln. Eur – KPP lėšų.
Mėsos sektoriui teks 44,8 mln. Eur, iš jų 21 mln. Eur EURI lėšų ir 23,8 mln. Eur – KPP lėšų. Mėsos sektoriuje lėšos skirstomos dar: mėsinei galvijininkystei – 8,8 mln. Eur, paukštininkystei (įskaitant kiaušinių gamybą) – 18 mln. Eur ir kiaulininkystei – 18 mln. Eur.
Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams – 39,7 mln. Eur, iš jų 25,4 mln. Eur EURI lėšų (iš jų 12 mln. Eur planuojama uždaro grunto daržovėms) ir 14,3 mln. Eur – KPP lėšų.
Ministras K. Navickas, kalbėdamas apie veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos kriterijus, pabrėžė, kad reikia koncentruotis į tai, kas susiję su gamyba, aplinkosaugos reikalavimais, o kriterijai turi būti maksimaliai tikslūs ir sąžiningai priimti.
Stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtiems projektų atrankos kriterijams, kurie buvo derinti tiek su socialiniais partneriais, tiek su Seimo Kaimo reikalų komitetu (KRK).
Atrankos kriterijai
Atrankos kriterijai pagal šią priemonę paskutinį kartą buvo keisti 2019 m. pradžioje, per tą laiką atsirado naujų iššūkių, kuriems spręsti Europos Komisija sukūrė naują EURI fondą. Pirmą kartą paramos lėšos planuojamos skirstyti pagal sektorius, todėl atsirado poreikis keisti projektų atrankos kriterijus. Kriterijai suskirstyti į tris grupes: pieninei galvijininkystei, mėsinei galvijininkystei ir vaisių, daržovių, uogų sektoriui.
„Kriterijai buvo formuluoti atsižvelgiant į tai, kas parašyta dabartinėje Lietuvos kaimo plėtros programoje, siekiant išlaikyti tęstinumą ir nuoseklumą, bendruosius principus, kurie visada svarbūs. Siekiant kaimo vietovių gyvybingumo, atiduodame duoklę jaunimui, smulkesniems ūkininkams, tačiau akcentuojame ir naujus iššūkius, kylančius dėl Žaliojo kurso politikos, t.y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių, ekologinių ūkių plėtros, trąšų mažinimo, dėl griežtėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų, skaitmeninimo poreikių ir t.t.“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė.
Svarbu tai, kad visi, išskyrus kiaulių augintojus ir kiaušinių gamintojus, gavę paramą privalės įsipareigoti didinti gamybą. J. Stakėnienė, pristatydama atrankos kriterijus, paminėjo socialinių partnerių ir KRK pastebėjimus, į kuriuos buvo atsižvelgta.
Stebėsenos komitetui pritarus projektų atrankos kriterijams, jie dar bus pakoreguoti pagal posėdyje išsakytas pastabas. Tuomet bus rengiamos finansavimo taisyklės.
Gera žinia sodininkams ir daržininkams
Komitetas pritarė ir siūlymui įtraukti į veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą investicijas į drėkinimą. Šis siūlymas buvo parengtas atsižvelgiant į sodininkystės ir daržininkystės sektorių situaciją ir siekiant tinkamai valdyti rizikas, susijusias su klimato kaitos pasekmėmis.
“Pastaruoju metu vis susiduriame su neigiamomis klimato kaitos pasekmėmis, tap pat vis dažniau susiduriame su ekstremaliais metereologiniais reiškiniais, tokiais kaip tropinis karštis, sausra. Todėl daržininkystės ir sodininkystės sektoriai, neturėdami tinakmo drėkinimo, susiduria su iššūkiais. Mažėja šių sektorių efektyvumas“, – pristatydama sektoriui kylančius iššūkius, kalbėjo ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Miglė Gudaitienė.
Per pastaruosius 5 metus deklaruota apie 16 tūkst. ha daržovių, iš jų drėkinami tėra 2 tūkst. ha. Net 90 proc. laistymo įrenginių yra nusidėvėję, todėl būtina į juos investuoti ir juos atnaujinti.