Žemės ūkio naujienos: 2026-03-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pakeistos nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose – didesnės išmokos ir ankstesnis paramos išmokėjimo terminas.
Taisyklėse patvirtinti didesni paramos dydžiai už laikomus nykstančių Lietuvos senųjų veislių ūkinius gyvūnus, naminius paukščius ir bites:
-už žemaitukų veislės arklius – 341 Eur/SG;
-už stambiuosius žemaitukų veislės arklius – 341 Eur/SG;
-už Lietuvos sunkiuosius arklius – 311 Eur/SG;
-už Lietuvos šėmuosius galvijus – 692 Eur/SG;
-už Lietuvos baltnugarius galvijus – 732 Eur/SG;
-už Lietuvos juodmargius galvijus (senojo genotipo) – 395 Eur/SG;
-už Lietuvos žaliuosius galvijus (senojo genotipo) – 599 Eur/SG;
-už Lietuvos baltąsias kiaules (senojo genotipo) – 1 700 Eur/SG;
-už Lietuvos vietines kiaules – 2 769 Eur/SG;už Lietuvos šiurkščiavilnes avis – 1 496 Eur/SG;
-už Lietuvos juodgalves avis (senojo genotipo) – 1 020 Eur/SG;
-už vištines žąsis – 2 394 Eur/SG;
-už Lietuvos tamsiąsias bites – 269 Eur/šeimai.
Taip pat paramos gavėjams bus anksčiau nei įprastai išmokamos išmokos – Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi kasmetinį prašymą ir nenustačiusi neatitikimų, paramą išmokės iki birželio 30 d. (anksčiau parama buvo mokama iki lapkričio 15 d.).
Primename, kad pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi laikyti jam priklausančius nykstančių Lietuvos senųjų veislių ūkinius gyvūnus, naminius paukščius ar bičių šeimas, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, kasmet iki paramos paraiškos pateikimo datos atnaujinti Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinėje sistemoje atitinkamos veislės kilmės knygos pagrindiniame skyriuje esančius duomenis bei dalyvauti įgyvendinant atitinkamai veislei skirtą ir patvirtintą veisimo programą.
Pareiškėjai, tęsiantys įsipareigojimus, turi nepamiršti kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas tiesioginių išmokų paraiškoje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-09
ES uždraus vartoti mėsos terminus augalinės kilmės produktams apibūdinti
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė uždrausti naudoti su mėsa susijusius terminus, pvz., „kepsnys“ ir „šoninė“, augalinės kilmės maisto produktams reklamuoti, bet vegetariški „mėsainiai“ ir „dešrelės“ liks rinkoje. Šis sprendimas yra laikomas Europos gyvulininkystės sektoriaus ūkininkų pergale. Daugelis jų teigia, kad augaliniai maisto produktai, imituojantys mėsą, gali klaidinti vartotojus ir kelti grėsmę jų ir taip sunkumų patiriančiam sektoriui.
„Šis susitarimas yra reikšmingas žingsnis siekiant teisingesnių ir atsparesnių žemės ūkio rinkų, – sakė Kipro žemės ūkio ministrė Marija Panajotu, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES.
Dėl šio draudimo, kuris yra dalis plataus masto naujų priemonių, skirtų ūkininkams apsaugoti, susitarta po kelis mėnesius trukusių ginčų, kurių metu kritikai abejojo jo naudingumu. Maisto prekybininkai Vokietijoje – didžiausioje augalinės kilmės alternatyvių produktų rinkoje Europoje – kartu su aplinkosaugininkais ir vartotojų teisių gynėjais pasisakė prieš tokį draudimą.
ES 27 valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai nusprendė ketvirtadienį žengti toliau po to, kai spalio mėnesį įstatymų leidėjai patvirtino draudimą, tačiau su kai kuriomis išimtimis.
„Mėsainis“ ir „dešrelė“ lieka, kaip ir „eskalopas“. Tačiau kalbant apie augalinės kilmės produktus nebebus galima vartoti terminų „veršiena“, „kiauliena“, „vištiena“, „kalakutiena“, „antiena“ ir „ėriena“, taip pat ir bendrinio pavadinimo „mėsa“.
Į visą draudžiamų terminų sąrašą taip pat įtraukti „jautiena“, „paukštiena“, „žąsiena“, „aviena“, „avies“, „ožkiena“, „blauzdelė“, „nugarinė/filė“, „jautienos nugarinė/filė“, „nugarinė“, „šoninė“, „kepsnys“, „šonkauliai“, „mentė“, „blauzda“, „kumpis“, „krūtinėlė“, „kepenys“, „šlaunelė“, „krūtininė mėsa“, „ribeye“ ir „T-bone“.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-06
Kai audra nušluoja derlių: draudimas gali tapti išsigelbėjimu
Ūkininkams klimato kaitos krečiamos išdaigos reiškia ne tik nerimą dėl derliaus, bet ir realią finansinę riziką. Siekiant ją sumažinti, nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklą „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. Tai galimybė apdrausti pasėlius nuo sausros ir (arba) ilgo lietingo laikotarpio, o dalį draudimo įmokos susigrąžinti kompensacijos forma – investuojant ne tik į derlių, bet ir į ramybę. Daugiau informacijos apie kvietimą teikti paraiškas rasite čia.
Panevėžio ir Kėdainių rajonuose 15 metų ūkininkaujantis Tomas Pukas žino, kaip svarbu drausti savo pasėlius – prieš pat rapsų kūlimą praūžusi audra gerokai pakenkė ūkiui. Jei iki audros iš vieno hektaro kūlė 3,5-4 tonas, tai po jos – tik iki tonos už hektarą. Tuomet draudimas labai pagelbėjo sušvelninti patirtus nuostolius.
„Galimybę gauti kompensaciją draudimo įmokoms vertinu labai teigiamai. Draustis šiais laikais, manau, yra būtina, nes klimato sąlygos nenuspėjamos ir neturėti draudimo ūkiui gali reikšti pražūtį. Juk kiekvienas ūkininkas į savo ūkį investuoja daug, tiek laiko, tiek, žinoma, lėšų, o po vienos audros viskas gali sugriūti. Pelno neliks, o įsipareigojimai juk lieka“, – sako Tomas.
Ūkininkas augina rapsus, kviečius, pupas, žirnius, miežius ir kitas kultūras, jų, anot Tomo, šiltnamyje nepaslėpsi nuo gamtos išdaigų, todėl šį pavasarį vėl teiks paraišką pagal 2023–2027 m. SP veiklą „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“.
Rizikas galima valdyti
Klimato kaitos pasekmės kasmet Lietuvos žemdirbiams pridaro milžiniškų nuostolių – žalą patiria tiek valstybė, tiek ūkininkai, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina ūkininkus valdyti žemės ūkio rizikas, susijusias su stichiniais meteorologiniais reiškiniais.
„Kviečiame naudotis 2023–2027 m. strateginio plano priemonės teikiamomis galimybėmis gauti pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensaciją. Draudimas tampa ne tik apsaugos priemone nuo stichinių reiškinių, bet ir ilgalaikės ūkio strategijos dalimi – ypač tais atvejais, kai dėl klimato svyravimų tampa vis sudėtingiau planuoti derlių, pajamas ar investicijas. Pasėlių draudimas yra rizikos ir finansinių nuostolių valdymo priemonė, vienas iš būdų sumažinti nuostolių riziką ir apsisaugoti nuo nepastovių ir nenuspėjamų gamtinių sąlygų daromos žalos“, – sako ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistė Rita Adomavičienė.
Pasak jos, pasėlių draudimą dažniausiai renkasi strategiškai veiklą planuojantys ir vystantys ūkininkai, taip pat ūkininkai, kurie turi įsipareigojimų finansinėms institucijoms, savo verslo partneriams bei taiko pozityvius rizikų valdymo metodus.
„Dažnėjant ekstremalioms oro sąlygoms pasėlių ir augalų draudimas nuo stichinių meteorologinių reiškinių ženkliai prisideda prie žemės ūkio rizikų valdymo. Parama skiriama kompensuoti Lietuvoje auginamų augalų ir pasėlių, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos, kai draudžiamasi nuo meteorologinių reiškinių rizikų – nuo sausros augalų vegetacijos laikotarpiu, ir (arba) ilgo lietingo laikotarpio“, – aiškina specialistė.
Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Specialistė primena, kad paraiškos priimamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant pasėlių ir augalų draudimo įmokų išlaidas.
Paraiška bei susiję dokumentai turi būti teikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-09
Buvo sprendžiami nearimine žemdirbyste užsiimantiems ūkininkams aktualūs klausimai
Vakar Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) vyko NMA ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos atstovų susitikimas, kuriame buvo aktyviai derintos pozicijos dėl kylančių iššūkių, susijusių su ūkininkų įsipareigojimais deklaruojant skirtingus sėjos būdus, ieškota galimybių teisingai vertinti ūkininkų prisiimtus įsipareigojimus.
Susitikimo metu buvo apžvelgti konkretūs žemės dirbimo pavyzdžiai, aptartas tiesioginės sėjos išskirtinumas bei iššūkiai, su kuriais susiduriama atliekant žemės dirbimo kontrolę bei skiriant išmokas už įdirbtus plotus.
Abi šalys sutarė, jog tam, kad būtų teisingai vertinami ūkininkų įsipareigojimai, būtina sulyginti teisės aktus rengiančių, juos įgyvendinančių ir nearimine žemdirbyste užsiimančių ūkininkų supratimą dėl tam tikrų įsipareigojimų bei reikalavimų.
Susitikimo metu buvo aptarti ir praktiniai atitinkami teisės aktų taikymo aspektai, diskutuota dėl tiesioginės sėjos apibrėžimo tikslinimo, siekiant aiškumo ūkininkams ir tikslingo paramos lėšų paskirstymo. Kartu svarstytos galimybės, padėsiančios užkardyti atvejus, kuomet bandoma nepagrįstai gauti paramą už neariminės technologijos taikymą.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad dalinimasis praktinėmis žiniomis yra labai naudingas ir paprastas būdas gerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir supratimą, o spręsti klausimai labai aktualūs šiuo laikotarpiu – sparčiai artėjant žemės plotų deklaravimo metui. NMA, būdama atvira savo partnerių ir klientų įžvalgoms bei siekianti objektyvumo ir skaidrumo, įsipareigojo jau artimiausiu metu parengti bei įgyvendinti kontrolės procedūrų tobulinimo siūlymus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-06
VMVT primena: atsekamumas yra esminė pašarų saugos dalis
Pašarų atsekamumas yra viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių efektyviai valdyti rizikas ir greitai reaguoti nesaugių pašarų atveju, todėl būtinas pašarų saugai užtikrinti. Atsekamumas – tai galėjimas visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose surasti arba atsekti į pašarą skirtą ar numatytą dėti medžiagą, pašarą, gyvūną, kuriam buvo jis sušertas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, patikrinimų metu nustatyta pažeidimų, susijusių su atsekamumu: 2022 m. – 21, 2023 m. – 10, 2024 m. – 10 ir 2025 m. – 10. Nors nustatomų atsekamumo pažeidimų skaičius kasmet išlieka nedidelis, jų santykis su atliktų patikrinimų skaičiumi per paskutinius metus padidėjo nuo 0,9 proc. iki 1,25 proc. (žr. Pav.).
Pagrindinis atsekamumo rodmuo pašarų ženklinime yra partijos numeris (lot number / batch number). Jis privalomas tiek pašarinėms žaliavoms, tiek kombinuotiesiems pašarams, premiksams ir pašarų priedams. Papildomi atsekamumo duomenys gali būti gamybos data, galiojimo terminas, gamintojo duomenys ir kt.
Partijos numeris pašarą lydi nuo jo gamybos pradžios iki pateikimo rinkai. Juo žymimas gaminamas pašaras vidinėse įmonės etiketėse ar kortelėse, duomenys registruojami apskaitos sistemose ar atsekamumo žurnaluose, o tiekiant į rinką – nurodomas ženklinime ir lydimuosiuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose, važtaraščiuose, kokybės ar analizės sertifikatuose ir kt.).
Tiekiamų pašarų partijos numeris gali būti nurodomas:
-Supakuotų pašarų pakuotės, maišo ženklinimo etiketėje.
-Supakuotų pašarų atveju kitur nei ženklinimo etiketė, tačiau tada turi būti nurodoma, kurioje vietoje pateikiama ši informacija.
-Pašarinėms žaliavoms arba kombinuotiesiems pašarams, kurie parduodami palaidi arba sandariai neuždarytose pakuotėse ar talpyklose, lydinčiame dokumente, kuriame nurodomi visi privalomi ženklinimo rekvizitai.
-Pašarinių žaliavų arba kombinuotųjų pašarų, kurie skirti galutiniam naudotojui ir parduodami palaidi, kai jų kiekiai neviršija 20 kg, pardavimo vietoje pateiktame pranešime.
Nesaugių pašarų atveju atsekamumas leidžia:
-Nustatyti nesaugaus pašaro priežastis. Pavojų gali sukelti užterštos žaliavos (pavyzdžiui, grūdai su mikotoksinais ir kt.), gamybos proceso pažeidimai (netinkamas pašarų priedų kiekis, nepakankamas išsimaišymas, nepasiekta reikiama temperatūra ir kt.), netinkamos sandėliavimo sąlygos (nepakankamas sandėliavimo vietų ar talpų valymas ir kt.), netinkamas transportavimas.
-Nustatyti nesaugauspašaro kiekį – identifikuoti pažeistą partiją ar jos dalį.
-Atsekti ūkius, kuriems buvo tiekti nesaugūs pašarai, bei gyvūnus ar jų grupes, kurie buvo šeriami nesaugiais pašarais (išskyrus atvejus, kai nesaugūs pašarai buvo tiekiami per mažmeninės prekybos įmones).
-Nustatyti medžiagas, naudotas nesaugaus pašaro gamyboje, bei atsekti nesaugaus pašaro judėjimą visoje pašarų tvarkymo grandinėje – nuo žaliavų, priedų, premiksų ir jų kiekių bei pakavimo iki galutinio produkto, nuo žaliavų priėmimo, gamybos proceso iki perdavimo tiekėjui ar naudotojui.Sustabdyti nesaugaus pašaro naudojimąir vykdyti atšaukimo procedūras, pašalinant partiją iš tiekimo grandinės ir, jei reikia, grąžinant ją gamintojui.
VMVT, siekdama užtikrinti aukštą pašarų saugos lygį ir apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą, ragina visus pašarų ūkio subjektus ypatingą dėmesį skirti gaminamam, tiekiamam, laikomam, gabenamam ar naudojamam pašarui, laikytis atsekamumo principų visais pašarų tvarkymo etapais ir užtikrinti kiekvienos partijos saugumą.
Atsekamumas nėra tik dokumentacija ar formalumas – tai priemonė, leidžianti greitai reaguoti į pašaro neatitikties atvejus, apsaugoti gyvūnus, vartotojus ir sumažinti ekonominius nuostolius.
