Žemės ūkio naujienos: 2026-04-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas reikalavimai
Ūkininkai, teikiantys paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus, gali nurodyti, jog prašo skirti išmokas už visus valdoje laikomus mėsinius galvijus, avis ir ožkas. Kviečiame susipažinti su pagrindiniais susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas įsipareigojimais. Išmokos mokamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
-pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus ir jose nurodė, jog prašo skirti išmokas už visus valdoje laikomus mėsinius galvijus, avis ir ožkas;
-parama mokama už valdoje einamaisiais metais nuo sausio 15 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikytas ne mažiau nei 30 kalendorių dienų iki paskutinės laikymo dienos ir Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus avis ir ožkas bei ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus;
-mėsiniai galvijai, avys ir ožkos turi būti ŪGR įregistruoti iki lapkričio 30 d.
Išmokos dydžiai už mėsinius galvijus diferencijuojami pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį:
-išmokos už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis siekia 51 ir daugiau proc.;
-išmokos už mėsinius galvijus, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis nesiekia 51 proc.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-01
Naujovė žemės ūkio sektoriui – interaktyvus kooperatyvų žemėlapis
Siekiant didinti žemės ūkio kooperacijos populiarumą ir palengvinti bendradarbiavimo galimybių paiešką, sukurtas interaktyvus Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų žemėlapis. Šis naujas įrankis vienoje vietoje sutelkia aktualią informaciją apie šiuo metu šalyje veikiančius kooperatyvus. Vartotojams pateikiama išsami informacija: kooperatyvų veiklos sritys, veiklos teritorijos, darbuotojų skaičius, atstovaujamas sektorius ir kt. Integruotos paieškos ir filtravimo funkcijos leidžia greitai rasti dominančius kooperatyvus pagal pasirinktus kriterijus. Interaktyvų žemėlapį galite rasite čia.
Žemės ūkio agentūros administruojamame žemėlapyje galima rasti duomenis apie 261 kooperatyvą.
Šis įrankis gali būti naudingas ūkininkams, ieškantiems bendradarbiavimo galimybių, žemės ūkio veiklos subjektams, savivaldybėms, konsultavimo įstaigoms bei kitiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams. Tikimasi, kad interaktyvus žemėlapis prisidės prie didesnio kooperacijos skaidrumo, geresnio kooperatyvų matomumo ir paskatins glaudesnį bendradarbiavimą žemės ūkio sektoriuje.
Žemės ūkio agentūra užtikrins periodišką duomenų atnaujinimą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-02
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos žemės ūkyje atšaukiamos, bet paramos procesas tęsiasi
Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad šalnos ir ilgas lietingas laikotarpis, dėl kurių padarinių žemės ūkio sektoriuje 2025 metais buvo paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, yra pasibaigę, atšaukė minėtas valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalnos visoje šalyje pažeidė 4 818,20 ha vaiskrūmių bei uogynų ir 9 115,74 ha kitų žemės ūkio augalų bei pasėlių plotų. Ministerijos iniciatyva Europos Komisija skyrė skubią 1,1 mln. eurų finansinę paramą nuo šalnų nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams.
Kartu su nacionaline parama iš viso žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių dėl šalnų, 2025 metais buvo išmokėta 3,3 mln. eurų (gautos 368 paraiškos). Taip pat iš valstybės rezervo skirta 40 932 eurai.
Lietingas periodas šalies mastu pažeidė 17 566,77 ha augalų ir pasėlių plotų. Savivaldybės dar tik pradeda rinkti nuo liūčių nukentėjusių ūkio subjektų prašymus dėl valstybės paramos už patirtą žalą skyrimo.
Žemės ūkio ministerija atkreipia žemdirbių dėmesį, kad ekstremaliųjų situacijų atšaukimas neužveria durų valstybės pagalbai gauti. Nukentėję žemės ūkio subjektai turi teisę į savivaldybes kreiptis dėl paramos suteikimo per trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-01
Ūkininko atmintinė: veiksmai gyvūnui sunegalavus ir produkcijos tiekimo galimybės
Nelaimingų atsitikimų ūkiuose metu ūkininkams kartais tenka priimti sudėtingą sprendimą – priverstinai skersti gyvūną. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad jei tokio gyvūno mėsa bus tiekiama į rinką, prieš skerdimą, gyvūną privalo apžiūrėti bei leidimą skersti gali išduoti tik valstybinis veterinarijos gydytojas. Tai svarbu ne tik dėl gyvūno gerovės, bet ir tam, kad mėsa būtų saugi vartoti. Atmintinė čia.
Skerdena ir vidaus organai turi būti skubiai pristatyti į skerdyklą, o ūkininkas privalo pateikti visą reikalingą dokumentaciją apie gyvūno tapatybę ir taikytą gydymą. Tai padeda išvengti maisto saugos rizikų ir užtikrina proceso skaidrumą.
Laikydamiesi šių taisyklių, ūkininkai ne tik rūpinasi savo gyvūnais, bet ir prisideda prie visuomenės sveikatos bei pasitikėjimo, kad į rinką patenkantis maistas yra saugus ir kokybiškas.
Šie reikalavimai – tai atsakomybės, pagarbos gyvūnui ir rūpesčio vartotojų sauga išraiška.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-30-31
Ar nutils traktoriai dėl gandrų meilės?
Kai kovo 25-ąją, per Gandrines, virš Lietuvos laukų pasirodo pirmieji balti sparnai, kaimo žmonės pakelia akis į dangų ir su palengvėjimu atsidūsta – pavasaris tikrai atėjo. Vieni skaičiuoja, ar gandras nusileido į senąjį lizdą, kiti stebi, ar jis ratu apskrido sodybą, o treti, žinoma, iškart pradeda spėlioti, ar šiemet bus geri metai javams. Tačiau šiemet, pasirodo, su gandrais sugrįžta ne tik pavasaris, bet ir nauji, neregėti planai, kiek vietos Lietuvos laukuose reikia palikti… romantikai.
Redakciją pasiekė informacija apie rengiamą „Gandrų ramybės užtikrinimo įstatymo projektą“, kuriame numatoma, jog 100 metrų spinduliu nuo gandralizdžių kovo–balandžio mėnesiais būtų draudžiama dirbti su žemės ūkio technika. Esą tokių priemonių, pagal ES Paukščių direktyvą, būtina imtis siekiant apsaugoti gandrų poravimosi laikotarpio rimtį ir užtikrinti „tvarią emocinę aplinką lizdo atnaujinimo procesams“.
Paukščių direktyvos įgyvendinimą ir valstybės politiką laukinės gamtos apsaugos srityje formuoja ir prižiūri Aplinkos ministerija (AM). Kiek žinoma, ji neplanuoja steigti specialios tarnybos, o kontrolės funkcijos bus patikėtos Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA). Būtent AAA specialistai, ginkluoti matavimo juostomis ir žiūronais, važinėtų po kaimus ir tikrintų, ar kas nors nepažeidžia 100 metrų taisyklės.
Ūkininkų laimei, šis įstatymas šiemet dar neįsigalios, planuojama, jog jis pradės veikti nuo kitų metų. Tačiau nuo balandžio 1 d. AAA specialistai pradės gandralizdžių registraciją. Suregistravus gandralizdžius bus sudarytas interaktyvus visos Lietuvos gandralizdžių žemėlapis, kuris AAA specialistams leis operatyviai prižiūrėti įstatymo laikymąsi ir gandralizdžių priežiūrą. Pagal šį žemėlapį bus sudarytos ir gandrų ramybės zonos, už kurių pažeidimą poravimosi sezonu numatytos iki 500 eurų baudos už pirmą pažeidimą ir iki 2 tūkst. eurų – už pakartotinius.
Akivaizdu, jog planuojamą „Gandrų ramybės užtikrinimo įstatymą“ Lietuvos ūkininkai sutiks „su šakėmis“. Natūraliai kyla klausimas: kaip suderinti gamtos apsaugą ir žemės ūkio veiklą? Lietuvoje jau dabar galioja įvairūs ribojimai saugomose teritorijose, perinčių paukščių apsaugos laikotarpiais, tačiau jie paprastai grindžiami realiais moksliniais tyrimais, proporcingumo ir kompensacijų principu. Gandrų atveju, gi, apie jokias kompensacijas nekalbama.
Gandrinės – ne tik kalendorinė šventė
Biologai jau seniai žino, kad baltasis gandras į Lietuvą sugrįžta apie kovo 25-ąją. Dažniausiai pirmasis į lizdą parskrenda patinas. Jis užsiima perimvietę, apsitvarko lizdą, pasidairydamas aplink lyg šeimininkas, grįžęs po ilgos komandiruotės. Netrukus pasirodo ir patelė. Tada prasideda intensyvus poros gyvenimo etapas – lizdo atnaujinimas, santykių „sutvirtinimas“ ir pasiruošimas kiaušinių dėjimui.
Aktyviausias poravimosi laikotarpis tęsiasi iki kiaušinių dėjimo pradžios balandžio mėnesį. Tuo metu pora dažnai lankosi lizde, garsiai kalena snapais, demonstruoja sparnų mostus ir, žinoma, užsiima tuo, kas būtina rūšies tęstinumui.
Ir būtent šiuo jautriu laikotarpiu, aplinkos apsaugos specialistų nuomone, traktoriai, kultivatoriai ir sėjamosios galėtų būti priversti nutilti.
Gandrų ramybės zona
Aplinkosaugos strateginės harmonijos centro „ekspertas“ docentas Pranas Butkevičius aiškina, kad 100 metrų spindulys pasirinktas neatsitiktinai.
„Modeliavimus atlikome remdamiesi pažangiausia teorine metodika, kurią pavadinome lizdinės akustinės pagarbos indeksu. Paaiškėjo, kad traktoriaus variklio vibracija gali turėti įtakos gandrų tarpusavio komunikacijai, ypač snapų kalenimo rezonansui. Todėl 100 metrų atstumas užtikrintų optimalų saugios akustikos lygį“, – sako docentas.
Pagal įstatymo projektą, balandžio 1–30 d. ūkininkai, kurių laukuose ar sodybose yra gandralizdžių, turėtų sudaryti „gandrų apsaugos perimetrų žemėlapius“ ir pažymėti 100 metrų zonas, kuriose būtų draudžiama dirbti bet kokia mechanizuota technika. Leidžiama būtų tik rankomis atliekama veikla, pavyzdžiui, sodinimas, ravėjimas ir pan.
Ūkininkų reakcija
Šakių rajono ūkininkas Antanas Žalnierius, išgirdęs apie galimą iniciatyvą, tik palingavo galva. „Aš turiu tris gandralizdžius. Jei aplink kiekvieną nubrėšime po 100 metrų, man liks tik kiemo vidurys. Gal dar reikės groti jiems smuiku, kad geriau sektųsi?“ – liūdnai juokavo ūkininkas.
A.Žalnieriaus laukuose gandrai peri jau daugiau nei dešimtmetį. Jis pastebi, kad paukščiai puikiai pripranta prie žemės ūkio darbų ritmo.
„Kai dirbu su traktoriumi, jie ramiai stovi lauke ir varlinėja ar renka sliekus. Man atrodo, kad traktorius jiems – kaip bufetas. Po arimo laukas pilnas vaišių. Tai gal reikėtų daryti priešingai – skatinti arti daugiau?“ – svarsto ūkininkas.
Jo kaimynė, nedidelį pieno ūkį turinti Aldona Kazlavickienė priduria, kad gandrų poravimosi laikotarpis dažnai sutampa su pačiu darbymečio įkarščiu.
„Jeigu balandžio pradžioje negalėsi sėti ar ruošti dirvos, paskui viskas nusikels. O gamta nelauks. Nei javai, nei gandrai. Tik begalviai biurokratai gali sugalvoti pavasarį ūkininkus palikti be darbų“, – piktinosi ūkininkė.
Gandrai ir nacionalinis identitetas
Planuojamo įstatymo fone iškilo klausimas – kiek Lietuvai svarbus gandras? Tai ne tik saugoma rūšis, bet ir tautinis simbolis, folkloro herojus, sodybų puošmena. Ornitologas Vytautas Klegys primena, kad gandras lietuvių sąmonėje – beveik šeimos narys.
„Nuo senų laikų tikėta, kad gandras neša laimę, saugo namus, atneša vaikus. Jei jis apsigyvena kieme – tai geras ženklas. Tad idėja skirti jam daugiau ramybės – įdomi. Tačiau ar dėl gandrų poravimosi reikėtų mėnesiui nukelti pavasario darbymetį – čia jau agrosektoriaus specialistų reikalas“, – samprotavo ornitologas.
Sugyveno šimtmečius
Gandrai iš tiesų poruojasi kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, aktyviai tvarko lizdą ir ruošiasi perėjimui. Tačiau daugelį metų jie sėkmingai gyvena greta žmonių, ant stogų, medžiuose, vėliau – ant stulpų ar net specialiai įrengtų platformų. Gandrai priprato prie kaimo gyvenimo ritmo taip, kaip kaimas priprato prie jų kalenimo.
Planuojamas įstatymas žmonių ir gandrų santykių tikrai nepagerins. Valdžios nurodomas žmogus paukščio nepamils, gal, greičiau, viskas bus atvirkščiai.
Kol biurokratų galvose gimsta nauji įstatymų projektai, Lietuvos laukuose jau burzgia traktoriai, gandralizdžiuose snapais jau kalena parskridę gandrai – kaimas gyvena savo ritmu.
ES Paukščių direktyva
Paukščių direktyva buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Ši direktyva yra pirmasis ES teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą ES. Paukščių direktyva nustato šių rūšių apsaugą ir naudojimo taisykles. Paukščių direktyvoje nustatyta apsauga yra taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.
Pagal Paukščių direktyvos reikalavimus steigiamos specialios apsaugos teritorijos paukščių rūšims, išvardintoms I priede. Lietuvoje šios teritorijos vadinamos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) ir yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ sudėtinė dalis. PAST nustatymo Lietuvoje tvarką reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas.
Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos 85 PAST, kurios užima 658 629 ha, arba 9 proc. šalies teritorijos (tai sudaro 53 proc. nuo bendro šalies saugomų teritorijų ploto). PAST yra parenkamos remiantis moksliniais laukinių paukščių rūšių populiacijų tyrimais.
2007 m. rugsėjį Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto mokslininkai ornitologai, Aplinkos ministerijos užsakymu, atliko darbą „Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo pakankamumo įvertinimo ir tyrimo darbų, reikalingų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo optimizavimui, plano artimiausiam laikotarpiui parengimas“. Darbo tikslas – remiantis naujausiais tyrimų duomenimis įvertinti įsteigtų PAST tinklo atitikimą.
Nuo 1993 m. Europos Komisija finansavo apie 50 rūšių (nurodytų Paukščių direktyvos I priede) apsaugos veiksmų planų parengimą (planus rengia nevyriausybinė organizacija „BirdLife International“). Šie planai yra priemonė identifikuoti prioritetinius apsaugos veiksmus, siekiant sustabdyti labiausiai Europoje nykstančių paukščių rūšių populiacijų mažėjimą bei atkurti jų populiacijas.
Šaltinis: valstietis.lt, Juozas Iškauskas, 2026-04-01
