Žemės ūkio naujienos: 2026-04-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno ūkiai spaudžia pagalbos mygtuką SOS – ne vienam ši vasara bus paskutinė
Nuo praėjusio rudens drastiškai, maždaug trečdaliu, sumažėjusios pieno supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Su kuro, trąšų, papildų tiekėjais atsiskaityti vėluojantys ūkių šeimininkai neslepia: jei neįvyks pokyčių, nemažai daliai išgyventi iki rudens nebus lemta. Dar prieš metus pieno sektorius išgyveno pakilimą – didesnieji ūkiai gaudavo 40 centų ir daugiau už litrą bazinio riebumo pieno. Dabar įkainiai smarkiai sumenkę ir šypsenos neliko: nelygu tiekiamas pieno kiekis ir kokybė, už litrą pieno perdirbėjai tesumoka 12–30 centų.
Tuo tarpu pieno ūkių skaičius šalyje drastiškai mažėja. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos duomenimis, per metus neliko net 5 tūkstančių ūkių, o pieną dar tiekiančių ūkių skaičius susitraukė iki maždaug 7400.
Bendrovė gyvena viltimi
Šiaulių rajone dirbanti Ginkūnų agrofirma augina tūkstantį įvairių galvijų, o pusę sudaro melžiamos karvės. Iš jų per parą primelžiama ir kooperatyvui „Pienas LT“ parduodama 10–15 tonų pieno.
Žemės ūkio įmonės vadovas Arūnas Grubliauskis sako, kad padėtis nėra gera, nes gaunamos pajamos menkesnės už savikainą: „Jokia paslaptis – situacija yra prasta. Mums moka po 29 centus už bazinio riebumo pieną, o savikaina yra 32–35 centai.“
Prieš metus pieno supirkimo kaina buvo trečdaliu didesnė, todėl agrofirma planavo plėtrą, galėjo paruošti geresnių pašarų. „Kai kaina viršijo 40 centų, neblogai atrodėme ir Europoje“, – sako A. Grubliauskis.
Per 70 darbuotojų turinti įmonė veiklas yra išskaidžiusi, todėl dar pajėgi negautas pajamas kompensuoti iš augalininkystės, veislinių galvijų pardavimo. Tačiau vadovui pikta, kad nė viena valdžia nesiima reguliuoti pieno sektoriaus: „Pyrago dalybos nėra teisingos. Mes puikiai matome, kad gauname centus, o parduotuvės lentynose litro pieno kaina siekia 1,5 euro. Pavyzdžiui, degalinėse degalų kaina visada reaguoja į žaliavinės naftos kainą.“
A. Grubliauskis neslepia, kad gyvena viltimi, jog karas Rytuose pasibaigs, o į pieno sektorių sugrįš palankesni laikai: „Mes negalime išjungti šviesos ir uždaryti durų. Kaina didesnė ar mažesnė, gyvulius pašerti, prižiūrėti, gydyti vis tiek reikia. Vienodai sunku ir dideliems, ir mažesniems ūkiams. Pastariesiems gal net lengviau kelias karves parduoti.“
Vėluoja atsiskaityti su tiekėjais
Telšių rajono Buožėnų kaime gyvenančios ūkininkės Svetlanos Burbienės pieninių galvijų bandoje – 44 karvės. Šeima vienkiemyje ūkininkauja nuo 2008 metų, bet niekada nebuvo atsidūrusi taip arti prarajos.
Iš Burbų vienkiemio dabar kasdien perdirbėjams išvažiuoja iki 500 litrų pieno. Už bazinio riebumo pieno litrą mokami 24 centai nepadengia net išlaidų, todėl ūkis vėluoja atsiskaityti su tiekėjais. „Mėnesį ar du vėluojame susimokėti už degalus, trąšas, papildus. Laimė, tiekėjai yra supratingi ir palaukia“, – pasakoja S. Burbienė.
Ūkyje stengiamasi susitvarkyti be samdomų darbuotojų – kasdien triūsia pati šeimininkė, jos vyras ir žentas, o užgriuvus darbymečiui į pagalbą dar atskuba vaikai. „Džiaugiamės, kad galime išsimiegoti“, – atsiduso moteris.
S. Burbienė sako, kad dar prieš metus ūkis laikėsi tikrai gerai, nes už pieno litrą mokėdavo per 40 centų: „Neprašėm jokių atidėjimų, o dabar kyla minčių apie artėjančią pabaigą.“
Ūkininkė pasikalba su kolegomis, o šie neslepia planų ūkius tiesiog išparduoti. Burbos taip pasielgti negali, nes yra gavę paramą ūkiui reikalingai technikai įsigyti.
S. Burbienei įsiminė viešnagė Lenkijoje, kur kiekviename kaime žmonės laiko galvijus – išgyvena ir smulkieji, kelias karves turintys, ūkeliai: „Lietuvoje, panašu, išsilaikys tik patys didžiausi. Bet jie neapsaugoti nuo ligų: tik įsivaizduokit, kas nutiks, jei reikės išnaikinti tūkstantines bandas? Iš kur gausime pieno?“
Susiveržti diržų jau nebegali
Visame Žemaitijos regione pieną superkančio žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ valdybos pirmininkas Algirdas Leščiauskas sako, kad panašaus masto krizė buvo prieš porą dešimtmečių.
Nuopuolis prasidėjo pernai rugsėjį ir tęsiasi iki pat šiol. Porai perdirbėjų Lietuvoje ir partneriams Latvijoje bei Lenkijoje dabar kasdien išvežama po 75 tonas pieno. Vasarą jo bus gerokai daugiau – iš 700 ūkių kasdien surenkama apie 160 tonų.
Kooperatyvas smulkiesiems ūkininkams, kurie patiekia iki 100 litrų neatšaldyto pieno, moka po 15 centų. Stambesniesiems mokama iki 30 centų, nors pati įmonė iš perdirbėjo gauna tik 27 centus.
„Kokia savikaina, net nebeskaičiuojame, o susiveržti diržų jau nebegalime. Ypač skaudžiai smogė pabrangę degalai, nes mes kasmet nuvažiuojame per milijoną kilometrų. Svarstome, kad naudingiau degalus pirkti Latvijoje“, – sako 79 darbuotojus turinčios įmonės valdybos pirmininkas.
Pasak A. Leščiausko, jau buvo prašyta Vyriausybės dėl degalų kompensacijų, bet pagalbos nesulaukta: „Esame kaip rakštis minkštoje vietoje, nes neiname į visokius susitarimus…“
Kooperatyvo vienas vadovų prognozuoja, kad prasidėjus ganiavos sezonui pieno ūkiai dar laikysis, o po to vienas po kito ims byrėti: „Perdirbėjai gali laukti – jie sandėliuoja pieno miltus, sviestą ir gali laikyti metus. Deja, ūkininkai taip elgtis negali.“
Bakstelėjo į perdirbėjus ir pardavėjus
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sako, kad sektorius skaudžiai reaguoja – per pastaruosius metus neliko maždaug 5 tūkstančių ūkių: „Karves laikančiųjų dar yra 14 tūkstančių, bet tik maždaug 7400 parduoda pieną.“
Pasak asociacijos vadovo, situacija darosi tikrai grėsminga, nes gerai išvystytai pieno pramonei jau dabar nebepakanka vietinės žaliavos: „Lietuvos perdirbėjai per mėnesį iš vietinių gamintojų superka apie 100–115 tūkstančių tonų pieno. Tokio kiekio perdirbimui nepakanka, todėl dar apie 50 tūkstančių tonų įsivežama iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos.“
Asociacijos duomenimis, Lietuvoje laikoma apie 200 tūkstančių melžiamų karvių, o dešimtadalio karvių pieną augintojai suvartoja savo reikmėms.
„Situaciją vadinčiau labai sudėtinga, nes jokio žiburio nematyti. Yra kalbų, kad po 1–2 metų pieno poreikis augs, bet klausimas, kiek bus išlikę ūkių. Ūkininkui degalų reikia pilti šiandien, o ne 2027 ar 2028 metais“, – sako E. Bičius.
Jis sakė, kad ir nesena akcija Vilniuje dalijant pieną siekta atkreipti vartotojų dėmesį į perdirbėjų ir prekybos centrų apetitą: „Kaina parduotuvėse kažkodėl nekrenta.“
Šaltinis: lrt.lt, Gintaras Šiuparys, 2026-04-20
Pagrindiniai įsipareigojimai siekiantiems gauti susietąją paramą už pienines karves
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraiškas, gali prašyti susietosios paramos už pienines karves. Parama mokama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdos valdytojams, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
-už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ar partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje einamųjų metų gegužės 1 d. – birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;
-jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą per paskutinius 18 mėn. iki einamųjų metų balandžio 30 d.
Labai svarbu į ŪGR laiku suvesti ne tik pieninių veislių karvių duomenis, bet ir duomenis apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą), t. y. per 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo kitos dienos po įvykio.
Paramos dydžiai yra diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių pagal 4 pakopas:
-1 pakopa – už pirmąsias 10 karvių (imtinai);
-2 pakopa – už 11–50-tąją karves (imtinai);
-3 pakopa – už 51–150-tąją karves (imtinai);
-4 pakopa – nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.
Pieninių karvių augintojai gali gauti papildomą 10 Eur išmoką už pieninę karvę, jei tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d.
Papildoma 30 Eur išmoka už pieninę karvę skiriama valdos valdytojui, jeigu laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d. ir tuo pačiu laikotarpiu kooperatyvui pardavė pieną perdirbti. Atkreiptinas dėmesys, jog išmoka gali būti skiriama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių vienam valdos valdytojui.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-15
Lietuviškai mėsai ir kiaušiniams veriasi vartai į Singapūro rinką
Lietuvos mėsos ir kiaušinių produktų eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Singapūro rinka – baigiamos derinti paskutinės būsimos prekybos su šia nedidele, tačiau turtinga Pietryčių Azijos šalimi, detalės. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia matanti dvišalės prekybos potencialą bei galimybę lietuviškiems gaminiams įsitvirtinti šiame Azijos regione.
Pasak ŽŪM, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su Singapūro specialistais baigia derinti veterinarijos sertifikatus bei oficialų eksportuoti galinčių įmonių sąrašą – jame bus įrašyti didžiausi Lietuvos paukštienos, kiaušinių ir mėsos produktų gamintojai.
Vis tik dar neaišku, kada pirmieji gaminiai pradės keliauti į Singapūrą: „Tai priklauso nuo dokumentų derinimo spartumo ir pačių įmonių pasiruošimo vystyti verslo ryšius su šalies partneriais.“
Anot ministerijos, Singapūro maisto agentūra oficialų leidimą importuoti suteikė dar pernai lapkritį – durys atvertos lietuviškai paukštienai ir jos produktams, kiaušiniams bei jų produktams, jautienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos konservams.
ŽŪM teigimu, prieš pasiekiant rinką pirmosios trys kiekvienos įmonės siuntos bus ištirtos, be to, Singapūro agentūra bet kada eksportuotojus galės tikrinti ir Lietuvoje.
Ministerija kol kas teigė negalinti įvertinti, kokia bus eksporto į Singapūrą vertė, tačiau tikina, kad potencialas yra didelis.
„Prekybos vertė tiesiogiai priklausys nuo to, kaip sėkmingai mūsų įmonėms pavyks sudaryti komercines sutartis ir rasti savo vietą rinkoje bei užsitarnauti vartotojų įvertinimą. Tačiau potencialas neabejotinas: Singapūras importuoja didžiąją dalį maisto produktų, o pirkėjai vertina aukščiausią kokybę“, – BNS komentavo ŽŪM.
Singapūras – pasaulio prekybos, transporto, inovacijų ir finansinių paslaugų centras, kurį Lietuva laiko svarbiu strateginiu partneriu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Dabar į Singapūrą eksportuojami lietuviškos kilmės chemijos produktai, elektros mašinos ir įrenginiai, optikos, fotografijos, matavimo kontrolės, precizijos, medicinos gaminiai.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, BNS, 2026-04-21
Palionis: norėtųsi, kad 2034 m. ES tiesioginių išmokų konvergencija būtų užbaigta
Europos Komisijai (EK) ateinančio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavus 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau ir pakeitus finansavimo modelį, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad negavus didesnio finansavimo, galinčio sumažinti atotrūkį nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, galėtų nukentėti visas sektorius. Jo teigimu, pasibaigus ateinančiam 2028–2034 m. ES finansiniam laikotarpiui, norėtųsi, kad tiesioginių išmokų konvergencija būtų baigta.
„Iš principo, tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jei žiūrėti ES šalių kontekste. Tie visi įsipareigojimai, aplinkosauginiai įsipareigojimai – ko negali daryti ūkyje – ir yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia. Vertinant, kad naujas finansinis laikotarpis (baigiasi – ELTA) 2034 metais, bus 30 metų kaip būsime ES nariai, tai norėtųsi, kad pasibaigtų klausimai ir su konvergencija“, – kalbėjo ministras.
Kaip skelbta, pirmadienį Prezidentūroje vyko šalies vadovo Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro, Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovų susitikimas, kuriame buvo žadama aptarti BŽŪP naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos kontekste.
A. Palionis pažymėjo, kad susitikime buvo aptartos naujojo 2028–2034 metų ES finansinio laikotarpio galimybės ir, artėjant neformaliam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame dalyvaus ir šalies vadovas, jam pristatyti Lietuvos žemės ūkį neraminantys klausimai.
„Tikriausiai susitikimas ir buvo skirtas naujai finansinei perspektyvai, kadangi EVT artėja ir prezidentas turi ten derybines galias ir atstovaut šalį dėl naujos finansinės perspektyvos ateityje, tai mes, žemės ūkio sektorius, pristatėme tai, kas neramina“, – sakė jis.
„Naujas EK pasiūlymas, kur realiai Europos žemės ūkio sektorius jau nuo 1962 m., mes nuo įstojimo į ES buvome pripratę prie BŽŪP su dviem ramsčiais (tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra – ELTA). Dabar, kadangi keičiasi kardinaliai tas finansavimo modelis ir yra tik tam tikra garantuota pinigų suma, kuri yra skiriama žemės ūkio sektoriui, o dėl kitų pinigų reikės kovoti su kitomis sritimis, tai tą ir pristatėme, kas mums yra aktualu ir kur prašome prezidento pastovėti“, – tęsė jis.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo teigimu, siekiant didesnio žemės ūkio finansavimo, tiek institucijos, tiek kitos pokyčių siekiančios valstybės turi būti vieningos.
„Visko, ko (…) prezidentas paprašė ir pristatė, ir mes, kaip ministerija – tikriausiai vienas visko nepasieksi. (…) Mes – Lietuva, Latvija ir Estija sausį pasirašėme bendrą rezoliuciją dėl tos pačios BŽŪP, dėl dviejų ramsčių, dėl konvergencijos, nes esame panašiose situacijoje visi“, – aiškino jis.
„Lygiai taip pat ir mūsų žemės ūkio sektorius, mūsų socialiniai partneriai, jie nuolat rezoliucijas susirašo ir, kiek žinau, rytoj vyksta į Briuselį – tą deklaraciją pasirašo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos socialiniai partneriai. Tą ir akcentavo prezidentas, kad yra labai svarbu, kad mūsų visų matymas būtų vienodas ir visi kartu kovotumėme“, – tęsė A. Palionis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba taip pat akcentavo Lietuvos žemės ūkio tiesioginių išmokų konvergencijos užtikrinimą. Vis tik, jo teigimu, 100 proc. konvergencijos tikėtis gali būti pernelyg ambicinga.
„EK yra pateikusi tokį reforminį pasiūlymą BŽŪP, kuris būtent Lietuvos ir šito regiono žemdirbių bendruomenės netenkina, tai apie tai ir buvo diskutuota. Netenkina ir kitas momentas, kad tiesioginių išmokų krepšelis mažėja irgi būtent Lietuvos žemdirbiams“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė jis.
„Turime siekti tos konvergencijos žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir tų skirtumų tarp taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja, dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti. Tikslas išlieka. Aišku, jis yra labai sudėtingas ir turbūt 100 proc. tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų būtų gal jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to būtent yra pagrindinis tikslas“, – pridūrė R. Dilba.
Žemės ūkio atstovai: mes ne kitokie
LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis aiškino, kad klausimus bus siekiama spręsti Briuselyje, susitikimuose su eurokomisarais, taip pat bus laukiama žinių prezidentui grįžus iš EVT. Jis akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkio atstovams nėra sudaromos lygiavertės sąlygos, palyginti su kitomis ES valstybėmis.
„Mes tikrai nesustosime. Dar turime susitikti, važiuosime pas tris (Europos – ELTA) komisarus šnekėtis. (…) Važiuosime, įrodinėsime tas tiesas. Taigi mes ne kažkokie kitokie. Kaip mums toje konkurencinėje kovoje? Kuras, dyzelinas dar brangesnis negu kitur, elektra tas pats, darbo užmokestį jau išsikėlėme. Tai kaip gamintojui?“ – klausė jis.
„Prezidentas važiuoja (į EVT – ELTA), mes žiūrėsime, kokie atgarsiai. Žiūrėsime, kaip toliau reaguoti. (…) Galbūt rudenį, kaip mes dabar pieną atvežėme, (…) gal čia (prie Prezidentūros – ELTA) atvešime ir dalysime tą pieną, (…) rudenį mes išvažiuosime galbūt 10–12 tūkstančių traktorių“, – tęsė jis.
Tuo metu LŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė antrino susitikimo dalyviams, kad pagrindinis siekis – dviejų ramsčių ES finansavimo modelio išlaikymas ir tiesioginių išmokų konvergencija.
„Pagrindiniai dalykai ir yra, kad pasisakome už tai, kad būtų išlaikyti tie du ramsčiai, kad būtų labai aiškiai atskirtos tiesioginės išmokos ir visa kita politika (…), nes tiesioginės išmokos tikrai atliepia tuos interesus, kurie reikalingi būtent žemdirbiui. Antra, ką mes tikrai paminėjome (…) – būtent konvergenciją“, – aiškino ŽŪR pirmininkė.
„Tikrai yra labai neteisinga, kai Lietuva daugiau kaip 20 metų nesusilygina su kitomis ES narėmis išmokų srityje“, – teigė ji.
A. Pabedinskienė pridūrė, kad susitikime dėmesys taip pat skirtas kaimų gyvybingumui – smulkiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat šeimos ūkių tęstinumui.
Kaip skelbta rugsėjį, Europos Komisija (EK) 2028–2034 m. laikotarpi biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų.
ŽŪM teigimu, EK 2028–2034 m. BŽŪP rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas.
Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.
Anot ministerijos, visoms šalims narėms iš viso skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.
Šaltinis: lrt.lt, Marta Kraujelytė, ELTA, 2026-04-20
Prezidentūra: Lietuva turi siekti panašių tiesioginių ES išmokų visiems ūkininkams
Europos Komisijai ketinant nuo 2027 metų sumažinti finansavimą žemės ūkiui, įskaitant ir 20 proc. mažesnes tiesiogines išmokas Lietuvai, prezidento patarėjas sako, jog Vyriausybė turi siekti panašių išmokų visiems Bendrijos ūkininkams. „Tikslas yra labai sudėtingas ir turbūt 100 procentų tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų, gal taip būtų jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to ir yra būtent pagrindinis tikslas“, – pridūrė jis.
Anot R. Dilbos, susitikimo tikslas buvo išgirsti žemdirbių poziciją – prezidentas šią savaitę vyks į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame, be kita ko, bus diskutuojama dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos.
Ūkininkų atstovams nuogąstaujant dėl mažėjančio išmokų krepšelio, prezidento patarėjas į Lietuvos siekį žvelgia pozityviai: „Prezidentas ir 2020 metais, prieš dabartinę daugiametę finansinę perspektyvą, iš tikrųjų apgynė žemdirbių interesus ir dėl to buvo padidintas Lietuvos žemdirbiams tiesioginių išmokų krepšelis.“
Savo ruožtu žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad keičiantis finansavimo modeliui dėl išmokų žemės ūkiui reikės „kovoti su kitomis sritimis“, todėl jis tikisi, kad prezidentas Europos Vadovų Taryboje derybinėje pozicijoje „pastovės iki galo“.
„Jeigu 2027 metais mes pasieksime konvergencijos tik 79 procentus, jeigu liksime su tuo finansavimu, tai mes naujam laikotarpiui turėsim 76 procentus (…). Visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka tas pasiūlymas“, – žurnalistams sakė A. Palionis.
„Tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jeigu žiūrėti Europos Sąjungos šalių kontekste, nes visi aplinkosauginiai įsipareigojimai, ko negali daryti ūkininkai, yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia“, – aiškino jis.
A. Palionis sako, kad siekiant panašių tiesioginių ES išmokų visiems ūkininkams, svarbi vieninga aplinkinių šalių pozicija: „Atsimenant 2020 metus, kaip Lietuva, Latvija, Estija kartu stovėjome ir kovojome, tai lygiai taip pat ir šiemet.“
Ministro teigimu, žemės ūkio sektorių patvirtinus kaip strateginę šalies ūkio šaką, finansavimas yra ypatingai svarbus, nes „atėjus dienai X, mes turėsime remtis tik savo potencialu ir gamyba.“
„Tai irgi šiandien su prezidentu aptarėme ir svarstėme, kur pati valstybė turėtų gal skirti finansavimą – ar tai kooperacija, ar tai maisto prekių perdirbimo potencialo didinimas. Bet tam reikės skirti papildomus finansinius išteklius“, – teigė A. Palionis.
Ūkininkų atstovai: mažinamas finansavimas – neteisingas
Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė sako, kad neteisinga, jog Lietuvai skiriamos išmokos daugiau kaip 20 metų nesusilygina su kitų ES šalių.
„Mes pasisakome už tai, kad būtų išlaikomi tie du ramsčiai, labai aiškiai atskirtos tiesioginės išmokos ir visa kita politika (Bendrosios žemės ūkio politika – BNS), kuri yra apie jaunųjų ūkininkų įsisteigimą, kaimo gyvybingumą ir panašiai, o tiesioginės išmokos tikrai atliepia tuos interesus, kurie yra reikalingi būtent žemdirbiui“, – po susitikimo žurnalistams sakė A. Pabedinskienė.
Tuo metu Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigė, jog ūkininkai šiuo metu yra kritinėje situacijoje ir neatmeta galimybės protestuoti.
„Mes reikalaujame, kad mums būtų tos pačios sąlygos kaip Europos Sąjungos žemdirbiams. Dabar iškreipta visa politika, vienur PVM toks, vienur išmokos tokios, kofinansavimai kitokie (…). Mūsų paprasčiausiai neliks“, – sakė J. Vilionis.
„Prezidentas važiuoja (į Europos Vadovų Tarybą – BNS), mes žiūrėsim, kokie bus atgarsiai, kaip toliau reaguoti (…). Gal vėl atvešime ir dalysime tą pieną, o rudenį mes išvažiuosime galbūt 10–12 tūkst. traktorių“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, anksčiau A. Palionis yra teigęs, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 metų.
Praėjusių metų rudenį Lietuvos ir kitų ES šalių ūkininkai protestavo prieš EK ketinimą nuo 2027 metų mažinti finansavimą žemdirbiams. Ūkininkai iš visos Europos vieningai pasisakė prieš siūlomus Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius, biudžeto mažinimą, nesąžiningą ES prekybos politiką ir biurokratiją.
BNS rašė, kad Lietuvai 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).
Šaltinis: lrt.lt, Evelina Paškovskytė, BNS, 2026-04-20
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
