Žemės ūkio naujienos: 2026-02-27

„ŽŪM vertinimu, grėsmės, dėl kurių buvo paskelbtos ekstremaliosios situacijos, išnyko – šiuo metu stichiniai meteorologiniai reiškiniai – šalna ir ilgas lietingas laikotarpis yra pasibaigę, galima teigti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl šalnos ir ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje yra likviduotos“, – aiškinamajame rašte teigia ŽŪM.

Dėl šalnų poveikio ekstremalią situaciją Vyriausybė paskelbė 2025 metų gegužės 28-ąją, o dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių – rugpjūčio 13-ąją.

Tai leido netaikyti sankcijų ūkininkams ir ūkiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įvairių įsipareigojimų.

Lietuvoje buvo nustatyta 4818 hektarų šalnų pažeistų vaiskrūmių ir uogynų plotų, dar 9116 ha – kitų žemės ūkio augalų ir pasėlių. Dėl ilgo lietingo laikotarpio nukentėjo 17,6 tūkst. ha augalų ir pasėlių plotų.

Europos Komisija skyrė Lietuvai 1,1 mln. Eur finansinę paramą nukentėjusiems ūkininkams. Kartu su nacionaline parama žemdirbiams, pateikusiems 368 paraiškas dėl nuostolių sodų ir uogynų derliui, pernai išmokėta 3,3 mln. eurų.

Pasak ŽŪM, praėjusią vasarą kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai būna per visą mėnesį. Vien liepą vidutiniškai iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – net dvi ar trys normos.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2026-02-27

Grupė valdo pagrindinę įmonę „Žemaitijos pienas“ ir „Šilutės rambyną“.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-02-26

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai, pretenduojantys į paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ar ganyklas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP, AGP, EPG, ŠLT, EBB, DKP, EKP, AKP), privalo turėti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 3 priedo 1–9, 21, 22, 25 eilutėse nurodyto bent 0,3 sutartinio gyvulio (SG) hektarui pievų ar ganyklų.

Skaičiuojama 12 mėnesių (nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d.)vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus pagal Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje pareiškėjo (valdos valdytojo), jo valdos partnerio arba valdoje registruoto šeimos nario esančius duomenis ir visų deklaruojamų pievų ar ganyklų, už kurias prašoma paramos, plotų santykis.

Su kitais priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimais galite susipažinti čia.

Primename, jog pareiškėjai privalo būti aktyvūs ūkininkai ir kurių žemės ūkio valda arba jos dalis:

-yra vietovėje, kurioje esama didelių gamtinių kliūčių (didesnio arba mažesnio intensyvumo);
-patenka į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ar Nemuno deltos užliejamų pievų arba į tam tikrų šalies regionų teritoriją, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, kategorijos.

Pareiškėjai įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį pretenduoja į paramą, ne trumpiau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Jei valda išregistruojama iki gruodžio 31d., laikoma, kad pareiškėjas įsipareigojimo nevykdo, todėl nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki šios datos pareiškėjui jau išmokėta, jis privalo paramą grąžinti.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-02-26

„Šis įvertinimas yra visos ŽŪDC komandos darbo rezultatas. Strategijos rengimas buvo bendras procesas, kuriame dalyvavo skirtingų sričių specialistai – nuo registrų ir duomenų valdymo iki finansų ir veiklos atsparumo. Mums svarbu ne tik parengti dokumentą, bet užtikrinti, kad jis būtų realiai įgyvendinamas, o ne tik nugultų lentynoje“, – sako Lina Zinkevičienė, Žemės ūkio duomenų centro Administravimo departamento direktorė, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas.

2026–2029 m. veiklos strategijoje apibrėžtos pagrindinės organizacijos kryptys ir tikslai, apimantys visą ŽŪDC veiklą – nuo žemės tvarkymo, geodezijos ir melioracijos iki administravimo, informacinių išteklių valdymo, skaitmenizacijos bei veiklos atsparumo stiprinimo.

Per pastaruosius trejus metus veiklos strategijos įverčiai nuosekliai augo: 2024–2027 m. laikotarpiui skirta 8,58 balo, 2025–2028 m. – 8,44 balo, o 2026–2029 m. – 8,67 balo.

Trys strateginės kryptys

Veiklos strategijoje išskirtos trys pagrindinės kryptys: valstybei svarbių funkcijų užtikrinimas, konkurencingumo ir kuriamos vertės didinimas bei tvarios ir atsparios organizacijos vystymas. Ypatingas dėmesys skiriamas registrų patikimumui, veiklos tęstinumui, atsakingam finansų valdymui ir sisteminiam organizacijos atsparumo stiprinimui.

Dokumente aiškiai įvardijama, kaip bus užtikrinamas valstybei svarbių funkcijų vykdymas, stiprinamas registrų ir informacinių sistemų patikimumas, plėtojamos duomenimis grįstos paslaugos ir diegiami pažangūs skaitmeniniai sprendimai.

VKC vertinime akcentuota, kad strategijos šiandien vertinamos pagal jų turinio logiką ir įgyvendinamumą – ypatingas dėmesys skiriamas tikslų pagrįstumui, finansiniam nuoseklumui ir rizikų valdymui. VKC ekspertų vertinimu, ŽŪDC strategija ypač stipri misijos ir vizijos aiškumo bei struktūrinio nuoseklumo srityse.

Šaltinis: zudc.lt, 2026-02-24

Potvynių žemėlapis – ar patenkate į rizikos zoną?

Kol vanduo dar neapsėmė teritorijos, privaloma atlikti „namų darbus“, nes stichiški veiksmai gelbėjant gyvūnus paskutinę minutę sukelia didelį stresą, traumas ir dažnai baigiasi nesėkmėmis. Patarimai, ką svarbiausia padaryti ruošiantis potvyniui:

-Įvertinti riziką: pasitikrinkite, ar jūsų ūkis, gyvenamoji vieta ir ganyklos patenka į pavojingą zoną oficialiame Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapyje.;

-Surasti saugią vietą: iš anksto suplanuokite, į kurias aukštesnes vietas (kalvas, kaimynų ūkius ar neužliejamas patalpas) perkelsite gyvūnus;

-Kaupti atsargas: sausoje ir aukštoje vietoje paruoškite pašaro ir švaraus vandens atsargas bent 10-čiai parų;

-Ženklinti gyvūnus: įsitikinkite, kad gyvūnai yra tinkamai paženklinti – tai vienintelis būdas juos atpažinti ir susigrąžinti, jei apimti panikos jie išsilakstytų;

-Paruošti inventorių: po ranka turėkite pavadėlius, transportavimo narvus, virves ir priemones laikiniems aptvarams įrengti. Turėkite paruoštus gyvūnams išrašytus vaistus, jei reikia šiltus drabužius naminiams gyvūnams.

Ūkinių gyvūnų (karvių, arklių, avių) apsauga

Sudėtingiausia užduotis potvynio metu – ūkinių gyvūnų apsauga, nes stambių gyvulių evakuacijai reikia daug laiko ir specialaus pasirengimo.

-Evakuacija į aukštumas: gavus oficialų įspėjimą, gyvulius nedelsiant reikia varyti į numatytas iš anksto aukštas vietas, kurios liks neapsemtos.

-Tvartų paruošimas: jei gyvuliai lieka tvartuose, būtina įsitikinti, kad patalpos sandarios, o gyvuliams yra įrengti paaukštinimai. Būtina izoliuoti elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas ir gyvūnai nenukentėtų nuo elektros srovės.

-Pašaras ir vanduo: turi būti užtikrinama, kad gyvuliai gautų tik švarų vandenį. Potvynio vanduo dažnai būna užterštas fekalijomis ar cheminėmis medžiagas, todėl girdyti gyvulius iš atvirų telkinių potvynio metu – griežtai draudžiama.

Naminių augintinių (šunų, kačių) gelbėjimas

Dažniausia klaida potvynio metu – palikti augintinius likimo valiai viliantis, kad „vanduo tiek nepakils“.

-Jei gyvūnai laikomi vienkiemiuose ar kitose sodybose be nuolatinės šeimininkų priežiūros, gresiant potvyniui jų palikti vienų negalima. Šeimininkai privalo augintinius pasiimti su savimi arba paprašyti artimųjų, kaimynų ar kitų asmenų, kad jie pasirūpintų gyvūnų saugia aplinka.

-Jokiu būdu negalima palikti šunų, pririštų prie būdų ar uždarytų voljeruose!

-Mažus gyvūnus reikia perkelti į antrą namo aukštą, pastogę ar kitą aukščiau esančią patalpą. Evakuacijos atveju geriausia juos vežtis kartu specialiuose narvuose.

Ką daryti po potvynio

Vandeniui nuslūgus, grįžti į įprastą gyvenimo ritmą reikia atsargiai.

-Sveikatos patikra: būtina visų gyvūnų apžiūra. Apžiūrėkite ar nėra sužalojimų, pjautinių žaizdų, hipotermijos (sušalimo) požymių. Esant reikalui, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

-Pašarų peržiūra: griežtai draudžiama šerti gyvūnus pašaru, kuris mirko potvynio vandenyje (šienas, grūdai). Toks pašaras yra užterštas ir gali sukelti sunkias ligas ar mirtį.

-Geriamojo vandens kokybė: jei gyvuliams girdyti naudojate savo gręžinių ar šulinių vandenį, rekomenduojama atlikti vandens mikrobiologinius laboratorinius tyrimus dėl jo atitikties geriamajam vandeniui nustatytiems reikalavimams. Dėl reikalingumo tirti vandenį dėl galimos mikrobinės ar cheminės taršos po potvynio, galima konsultuotis tiek su VMVT teritorinių padalinių, tiek su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.

-Patalpų saugumas: prieš suvarydami gyvulius atgal patikrinkite tvartų konstrukcijas ir elektros instaliaciją. Išdezinfekuokite patalpas, kad išvengtumėte infekcinių ligų protrūkio.

Svarbu. Jei nuo potvynio nukentėjo gyvūnai, patyrėte nuostolių ar pastebėjote kitus nukentėjusius gyvūnus, kuriais negalite pasirūpinti, skubiai kreipkitės pagalbos į savo seniūniją arba artimiausias gyvūnų prieglaudas, kurios gali padėti transportuoti augintinius ar suteikti jiems laikiną globą. Apie nukentėjusius gyvūnus ar patirtus nuostolius taip pat informuokite VMVT.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-02-20