Žemės ūkio naujienos: 2026-06-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkų vargai dėl pašarų: „Krizę jaučiame tiek gyvulininkystėje, tiek augalininkystėje“
Šalies ūkininkai sako, kad šiemet gali pritrūkti iš žolės ruošiamų pašarų. Jų bus mažiau ne tik dėl nepalankių orų, bet ir trąšų trūkumo. Pasak Ūkininkų sąjungos, tai paveiks ne tik šių, bet ir kitų metų derlių. Pakruojo rajone Peleniškiuose ūkininkaujantis Edikas Drupas laiko per pusantro tūkstančio galvijų. Lauke jie neganomi, tad paruoštų pašarų reikia ištisus metus. Šiemet galvijus gali tekti maitinti prasčiau. Pirmasis žolės derlius perpus mažesnis, nei buvo pernai.
„Pavasaris buvo, sakykim, vėlyvas, tai ta žolė, palyginus su pernai metais, gana vėlai nusiėmė – gegužės pabaigoje, kai gegužės vidury būdavo ankstesniais metais. Vyravo šalnos, neleido žolei augti“, – aiškina ūkininkas E. Drupas.
Pievas ketinama šienauti dar porą kartų. Tačiau žolės bus bent trečdaliu mažiau. Ūkininkai sako naudojantys mažiau trąšų, nes jos labai brangios.
„Gali tik atsiliepti pieno produkcijai, nes mažiau duosi pašarų – mažiau gausi ir pieno produkcijos. Čia susiję, šiandien pieno kaina yra tikrai žemumose. Praktiškai net gal nuostolingai dirbam. Nesinori investuoti, nes nežinai, kaip daug pridėsi, tas brangias trąšas nupirksi, sušersi, bet už pieną negausi tos tinkamos kainos“, – tikina ūkininkas E. Drupas.
Bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas sako, kad ūkio galvijams per vasarą reikia priruošti bent 7000 tonų žolės.
„Susidėjom 300 hektarų ir pridėjom 2500 tos žalios masės, bet tai yra tik 7-8 tonos iš hektaro. Jeigu jau dar mažiau būtų, nepriruoštumėm, turim 200 hektarų kukurūzų, galim šiek tiek tuos žolinius pašarus pakeisti kukurūzais“, – sako „Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis.
Tačiau ir pašarams naudojamų kukurūzų derlius šiemet bus mažesnis. Dalis ūkių reikiamo pašarų kiekio pasigaminti nepajėgs.
„Ypač sunku didesniems ūkiam, kada pašarų trūkumas gali būti labai didelis. Tiesiog krizę jaučiame tiek gyvulininkystėje, tiek augalininkystėje. Ir su nerimu esame kelis metus užstrigę toje sudėtingoje žemės ūkio situacijoje“, – teigia Ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.
Pasak Ūkininkų sąjungos, vis dar tęsiasi trąšų krizė. Tai smarkiai atsilieps žemės ūkio sektoriui. Visų kultūrų derlius ne tik šiemet, bet ir kitąmet bus mažesnis.
„Trąšų kaina yra dar labai aukšta, todėl prognozuojamas kitų metų derliaus mažėjimas, nuo to tikriausiai visiems blogai, tiek valstybei, tiek mažesnė bus sukuriama pridėtinė vertė“, – komentuoja G. Špakauskas.
| LRT stop kadras
Europos Komisija yra parengusi trąšų veiksmų planą. ketinama suteikti tikslinę paramą Europos ūkininkams, kurie pabrangus trąšoms susiduria su finansiniais sunkumais.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-06-12
Rūgštiems dirvožemiams – valstybės parama: ūkininkai galės susigrąžinti iki 50 proc. kalkinimo išlaidų
Derlingesnis dirvožemis prasideda nuo tinkamo jo rūgštingumo. Siekdama paskatinti ūkininkus gerinti žemės našumą ir spręsti sąlygiškai rūgščių dirvožemių problemą, Žemės ūkio ministerija rengia naują paramos tvarką – sąlygiškai rūgščių dirvožemių kalkinimui jau šiemet tam numatyta 900 tūkst. eurų, o kompensacijos padės padengti pusę kalkinimo medžiagų įsigijimo išlaidų.
Siekiant kuo skubiau valstybės mastu spręsti sąlygiškai rūgščių dirvožemių, kurių pH rodiklis yra 5,5 arba mažesnis, problemą, Žemės ūkio ministerija 2026 m. skyrė 900 tūkst. eurų. Planuojama, kad šiemet bus nukalkinta apie 18 000 hektarų.
Paramos tikslas – kompensuoti dalį įsigytų kalkinimo medžiagų, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio ar kalcio ir magnio karbonatas, sudarantis ne mažiau kaip 80 proc., išlaidų. Kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, tačiau kompensacijos dydis negalės būti daugiau nei 50 eurų už hektarą.
Paraiškos paramai bus priimamos nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 7 d. (įskaitytinai), vėlesniais metais – nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. (įskaitytinai).
Kartu su paraiška bus privaloma pateikti laboratorijoje atliktus dirvožemio tyrimus, įrodančius, kad paraiškoje nurodyti plotai yra sąlygiškai rūgštūs dirvožemiai. Dirvožemio tyrimai turės būti atlikti ne anksčiau kaip prieš 4 metus iki kalendorinių metų, kuriais teikiama paraiška.
Sąlygiškai rūgščių dirvožemių kalkinimas turės būti atliktas šiais laikotarpiais:
-2026 metais – nuo rugpjūčio 8 d. iki lapkričio 3 d. (įskaitytinai);
-vėlesniais metais – nuo einamųjų kalendorinių metų kovo 2 d. iki lapkričio 3 d. (įskaitytinai).
Pastabas ir pasiūlymus taisyklių projektui galima teikti iki š. m. birželio 29 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-12
GAAB 4 standarto įgyvendinimas: prioritetas – stabilumas ir duomenų kokybė
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi galimybę nuo 2027 m. paramos administravimui taikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenis, priėmė sprendimą išlaikyti šiuo metu galiojančią tvarką. Šiuo žingsniu siekiama užtikrinti ūkininkams stabilumą bei naudojamų duomenų tikslumą. Ūkininkų bendruomenė yra atkreipusi dėmesį į galimus iššūkius, susijusius su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) įstatyme nustatytų vandens apsaugos juostų taikymu.
Pasak jos atstovų, tai galėtų turėti įtakos deklaruojamų plotų dydžiui, apsunkinti pasėlių deklaravimo procesą ir didinti sankcijų riziką dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 4 standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimų, kurie būtų administruojami pagal SŽNS ribas, nesilaikymo.
Duomenų suderinamumo iššūkiai
Siekiant pasirengti pokyčiams, Žemės ūkio duomenų centras pradėjo SŽNS duomenų integravimą į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS).
Žemės ūkio ministerija kartu su kitomis atsakingomis institucijomis organizavo tarpinstitucinį susitikimą, kurio metu konstatuota, kad Kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ir SŽNS duomenų rinkinių suderinimas reikalauja kompleksinių sprendimų. Analizė parodė, kad:
-KŽS vandens telkinių ribos ir SŽNS apsaugos juostos buvo kuriamos skirtingais tikslais, taikant skirtingas metodikas ir atnaujinimo ciklus;
– šiuo metu trūksta aiškaus pagrindo vienareikšmiškai įvertinti, kurie duomenys konkrečiose vietovėse yra tiksliausi;
– neatitikimams šalinti reikalingi ne tik techniniai sprendimai, bet ir papildomi teisės aktų pakeitimai.
Sprendimas užtikrins stabilumą pereinamuoju laikotarpiu
Atsižvelgiant į tai, kad dabartiniam finansavimo laikotarpiui (2023–2027 m.) liko ribotas laikas, priimtas sprendimas paramos administravimo tikslams ir toliau naudoti šiuo metu taikomas paviršinių vandens telkinių apsaugos juostas.
Toks sprendimas leis užtikrinti stabilumą ūkininkams, išvengti papildomos administracinės naštos bei galimų neaiškumų deklaravimo ir kontrolės procese. Kartu tai leis nuosekliai ir kokybiškai pasirengti pokyčiams ateityje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-12
Patvirtinta metinė Kaimo plėtros programos įgyvendinimo ataskaita
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 (2022) metų programos (KPP) Stebėsenos komiteto posėdyje patvirtinta metinė KPP įgyvendinimo paskutinė – 2025 m. – ataskaita bei pristatytas išorės ekspertų atliktas tyrimas. Metinės ataskaitos tvirtinimas – svarbus žingsnis KPP įgyvendinimo ir atsiskaitymo cikle, o Stebėsenos komitetas atlieka esminį vaidmenį šiame etape.
Kiekvienų metų ataskaitas visos ES valstybės narės turi patvirtinti Stebėsenos komitetuose ir pateikti jas Europos Komisijai iki birželio 30 d. KPP 2025 m. ataskaita bei santrauka visuomenei bus paviešina ministerijos svetainėje Europos Komisijai ją peržiūrėjus ir patvirtinus. 2025 m. ataskaitos pateikimas EK yra vienas iš privalomų KPP užbaigimo veiksmų.
2014–2025 m. laikotarpiui KPP įgyvendinti buvo skirta 2,85 mlrd. Eur (ES dalis – 2,238 mlrd. Eur (EŽŪFKP ir EURI). Iki 2025 m. pabaigos buvo išmokėta 100 proc. paramos lėšų, Europos Komisijai deklaruota 99,9 proc.
Per 12 metų KPP įgyvendinimo laikotarpį paramos lėšomis buvo paremtas platus spektras žemės ūkio, kaimo verslų, infrastuktūros gerinimo kaime, miškininkystės, žinių sklaidos bei konsultavimo iniciatyvų. Keletas iš paramos lėšomis pasiektų pagrindinių rezultatų:
Žinių sklaida
-77 305 asmenys dalyvavo mokymuose;
-10 872 konsultavimo paslaugomis pasinaudoję paramos gavėjai.
Žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas
-5 238 žemės ūkio valdos įgyvendino investicijų į ūkių restruktūrizavimą ir modernizavimą projektus (įgyvendinta daugiau nei 7 tūkst. projektų);
-2 459 jaunieji ūkininkai gavo paramą įsikūrimui;
-sukurtos 437 naujos darbo vietos įgyvendinus miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro technologijų diegimui skirtus projektus;
-11 234 smulkūs ūkiai gavo paramą siekiant padidinti jų ekonominį gyvybingumą;
-458 Įgyvendinti projektai, skirti investicijoms į su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar pritaikymu susijusią infrastruktūrą;
-260 įgyvendintų projektų, skirtų miško kirtimo, apvalios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimui, jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymui.
Žemės ūkio produktų perdirbimas, trumpos grandinės, bendradarbiavimas
-414 žemės ūkio valdų gavo paramą už dalyvavimą kokybės sistemose, trumposiose tiekimo grandinėse ir gamintojų organizacijose;
-165 įgyvendinti projektai, kuriems skirta parama investicijoms žemės ūkio valdose bei investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą.
Rizikų žemės ūkyje valdymas
-2 539 unikalūs ūkiai gavo paramą draudimo įmokoms kompensuoti;
-64 ūkio valdos gavo paramą biologinės saugos priemonių diegimui (įgyvendinti 145 projektai).
Aplinkosauga ir klimato kaita
-paremtas 36 095 ha miško paskirties plotas, kuriame buvo vykdomos su biologinės įvairovės apsauga susijusios valdymo sutartys;
-paremtas 60 973 ha žemės ūkio paskirties plotas, kuriame buvo vykdomos su biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga susijusios valdymo sutartys;
-paremtas 7 539 ha žemės ūkio paskirties plotas, kuriame siekiama vandentvarkos gerinimo;
-paremtas 269 095 ha žemės ūkio (beveik visas plotas – ekologinio ūkininkavimo) paskirties žemės plotas, kuriame buvo vykdomos veiklos, susijusios su dirvožemio valdymo gerinimo ir dirvožemio erozijos prevencija;
-paremtas 44 847 ha žemės ūkio paskirties plotas, kuriame buvo vykdomos su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimu susijusios valdymo sutartys;
-paremtas 31 546 ha žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės plotas, kuriame buvo vykdomos su anglies sekvestracija ir išsaugojimu susijusios valdymo sutartys.
Ne žemės ūkio verslų kūrimas ir plėtra, darbo vietos kūrimas, infrastruktūros gerinimas bei LEADER (vietos veiklos grupių) veikla kaime
-1 854 paramos gavėjai, įgyvendinę projektus, skirtus ne žemės ūkio veiklos verslo plėtojimui kaime;
-įgyvendinti 8 296 projektai, kuriais pagerintos paslaugos ir infrastruktūra kaimo vietovėse;
-43 029 gyventojai naudojasi nauja arba geresne IT infrastruktūra;
-348 520 gyventojų naudojosi geresnėmis paslaugomis ir infrastruktūra;
-sukurta 3 819 darbo vietų įgyvendinant verslo įkūrimo ir plėtros projektus;
-sukurtos 2 795 naujos darbo vietos įgyvendinant vietos (LEADER) projektus.
Posėdyje taip pat pristatyti Lietuvos ornitologų draugijos atlikto tyrimo „Biologinės įvairovės poveikio rodiklio „Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorius“ kaitos 2024–2026 m. tyrimas“ II etapo rezultatai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-06-12
Aktualūs vandens apsaugos nuo taršos nitratais valdymo reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena ūkininkams, siekiantiems gauti išmokas už plotus ir ūkinius gyvūnus, jog svarbu laikytis 2 valdymo reikalavimo „Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos“. Ūkininkai, įgyvendinantys 2 valdymo reikalavimą, turi užtikrinti, jog per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis neviršytų 170 kg/ha.
Žemės ūkio veikos subjektai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše (Apraše) nustatytus reikalavimus. Srutas ir skystąjį mėšlą reikia kaupti srutų kauptuvuose – statiniuose ar įrenginiuose, pritaikytuose srutoms ar skystajam mėšlui kaupti ir laikyti. Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kaip nurodyta Apraše.
Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto arba srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa Apraše nurodytas mėšlo ir srutų kiekis, ir kai laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke ir yra laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.
Žemės ūkio veiklos subjektas privalo turėti tręšimo planą, jei Apraše nurodyta, kad privaloma parengti tręšimo planą.
Tais atvejais, kai žemės ūkio veiklos subjektas turi žemės ūkio naudmenų bei laiko gyvūnus (sutartinių gyvulių skaičius imamas kovo 20 d.), tačiau einamaisiais metais žemės ūkio naudmenų netręšia mėšlu ir srutomis, patikros metu kontroliuojančiai institucijai turi pateikti įrodymus, kad nebuvo tręšiama. Tinkamais įrodymais laikoma:
-mėšlo ar srutų pardavimo ar perdavimo dokumentai;
-laukinių gyvūnų ir ūkinių gyvūnų, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus, laikymas;
-mėšlo kompostavimas pagal Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginius reikalavimus;
-mėšlo kaupimas mėšlidėse, tvartuose ir tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto;
-ūkinių gyvūnų ganymas lauke pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Gyvūnų gerovė“ veiklas „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“, „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.
Primintina, kad:
-draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laiku, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.;
-draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ir srutų;
-tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose arba kompostavimo rietuvėse pagal Apraše nustatytus reikalavimus;
-draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą šaltuoju metų laikotarpiu;
-draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą šaltuoju metų laikotarpiu ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų);
-draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys ar skleidžiantys mėšlą ir srutas, turi pateikti duomenis apie jų panaudojimą žemės ūkio valdoje. Tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, duomenis apie valdoje panaudotą mėšlą ir srutas turi suvesti į Pareiškėjų priėmimo informacinę sistemą, o tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas iki 10 ha duomenis gali pateikti pasirinktinai – per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą arba pildydami mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą.
Taip pat asmenys, naudojantys mineralines (neorganines) arba organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, ir tręšiantys 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatytais terminais turi suvesti duomenis apie einamaisiais metais valdoje panaudotas trąšas Pareiškėjų priėmimo informacinėje sistemoje arba pildyti popierinę arba elektroninę formas.
