Žemės ūkio naujienos: 2021-05-21

Seimas ketvirtadienį 127 balsais už po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančius Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimus. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 22-ąją, gavęs komitetų išvadas. Pataisomis siūloma Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą įpareigoti iš pieno supirkėjų kas mėnesį rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines kainas pagal kiekvieną pieno pirkėją, jas išskiriant pagal pieno pristatymo būdą. Pakeitimus pristatęs Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Andrius Palionis sako, kad žemdirbiai galės palyginti pieno supirkimo kainas.

„Žemės ūkio ministerija galėtų kas mėnesį skelbti vidutines pieno kainas, kad pieną gaminantys ūkio subjektai, turintys mažesnes derybines galias, galėtų pasilyginti pieno supirkimo kainas“, – teigė jis. A. Palionis pabrėžė, kad kainos dabar irgi yra skelbiamos, bet pieno perdirbėjai Žemės ūkio ministeriją skundžia teismams. „Ar yra pagrindas viešinti tas vidutines supirkimo kainas ir pagrindinis teismo argumentas, kad tai yra įtvirtinta žemės ūkio ministro įsakyme, o ne įstatyme“, – aiškino jis.

„Įsivaizduokite, esate pieno gamintojas, turite savo regione pieno perdirbėją ar kooperatyvą, jums pasiūlo x kainą ir jūs negalite palyginti – kokią kainą gautumėte kitame regione. Čia galėtumėte pasižiūrėti pagal savo ūkio specifiką, pagal pieno pridavimo būdą ir kiekį, kokią kainą galėtumėte gauti pas kitą supirkėją“, – pridūrė parlamentaras. Tuo tarpu konservatorius Edmundas Pupinis abejoja, ar didesnis viešumas duos laukiamos naudos. „Ar tikrai (viešumas – BNS) padės tiek, kiek tikimės, nes yra daug faktorių pieno kainose: kiekis, atstumas.

Kaip atstumo faktorius paveiks tą važinėjantį pieno supirkimą vienų pieno įmonių į kitą. Iš tikrųjų turbūt dėl konkurencinės kovos tarp bendrovių, kurios taiko specifinę kainą, galbūt ir didesnę, atvažiuodamos į kitą teritoriją pas stambius pieno tiekėjus“, – svarstė E. Pupinis. „Ar tai kažkaip paveiks visą sistemą? Galbūt tikrai neapsimokės važiuoti per visą Lietuvą, o paprasčiausiai kainos bus aukštesnės ir neliks konkurencijos? Tai gali būti ir blogiau netgi“, – pridūrė jis.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-20

Žemės ūkio rūmams priklausančios pieno gamintojų organizacijos nuotoliniame posėdyje dar kartą diskutavo dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų. Nors svarstant praėjusių metų gruodžio pradžioje nueinančios valdžios pasirašytą mėšlo tvarkymo aprašą ūkininkams padaryta daug nuolaidų, tačiau jie dar turi argumentų dėl reikalavimo aplink mėšlo krūvas daryti pylimą. Tiesa, ir šiuo klausimu Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos pasiūlė kompromisą – vietoje numatyto reikalavimo supilti 50 cm aukščio pylimą aplink laukuose laikomą mėšlą liko 30 cm. Pylimas numatytas tam atvejui, jeigu dėl didelio kritulių kiekio srutos nespėtų susigerti į 20 cm pasluoksnį.

Reikalavimas apjuosti mėšlo laikymo vietą pylimu – perteklinis

Rengiamame dviejų ministrų įsakyme dėl „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo numatoma, kad, ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas 20 cm durpių arba smulkintų (nesmulkintų) šiaudų, medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis (pasluoksnis) srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, atskirtu nuo mėšlo rietuvės.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovai Viktorija Švedienė ir Edvardas Gedgaudas, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos direktorė Regina Bernatonienė, kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius, Telšių r. ūkininkė Zita Dargienė ir kiti įsitikinę, kad reikalavimas supilti 30 cm aukščio pylimą yra perteklinis. „Tam pylimui reikės arba iš kažkur žemių atsivežti, arba su geru plūgu suarti. Tai bus sunku techniškai įvykdyti.

Jeigu padarytas geras pasluoksnis, srutos susigers. Svarbu užtikrinti, kad neterštume gruntinių vandenų“, – kalbėjo J. Kuzminskas, o jam antrinusi Z. Dargienė klausė, kaip reikėtų tą pylimą sukasti ant pašalusios žemės? E. Gedgaudas teigė, kad jeigu bus gerai padarytas pasluoksnis, jo visiškai užteks: „Pylimo nereikia, nes jis greičiausiai ir neatliks numatytos funkcijos, juk viskas susigers į paklotą. Be to, pylimą gali tekti daryti vis kitoje vietoje, gadinsime dirvą, naudosime kurą, bet efekto tai neduos. O jeigu bus stichiniai lietūs, nepadės niekas.“

R. Bernatonienė pridūrė, kad mėšlas turės būti uždengtas, o tai irgi apsaugos nuo kritulių. M. Petkevičius atkreipė dėmesį ir į dar vieną punktą. Dabartiniuose reikalavimuose rašoma, kad asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sąlyginių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti rietuvėse prie tvartų. Tačiau nuo 2024 m. taip kaupti mėšlą galės tik iki 50 SG laikantys ūkiai. „Ką turės daryti tie ūkininkai, kurie turi rietuves ir laiko daugiau kaip 50 SG? Reikia palikti taip, kaip yra, nes šis pakeitimas jokios naudos neatneš.

Mėšlas vis tiek bus kaupiamas ar vienoje, ar kitoje rietuvėje“, – teigė kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas. Tad nutarta dar kartą derėtis su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis dėl galimybės atsisakyti reikalavimo pilti pylimą ir dėl teisės tirštąjį mėšlą kaupti rietuvėse prie tvartų ūkiams, laikantiems daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių.

Paramos pieno ūkiams scenarijai nesužavėjo

Pieno gamintojų organizacijų nariai aptarė pieno perdirbėjų iniciatyva užsakytą ir valdymo konsultacijų įmonės CIVITTA parengtą pieno sektoriaus vystymosi strategiją ir galimus paramos skyrimo scenarijus, siekiant pieno gamybos augimo. 2021-2027 m. laikotarpiu pieno sektoriui numatyta skirti 160 mln. Eur paramos investicijoms į žemės ūkio valdas.

Parama bus iš KPP ir EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonė dėl COVID-19 sukeltos krizės) fondo lėšų. CIVITTA pateikė 4 galimus paramos skyrimo scenarijus: I – parama skiriama visiems ūkiams lygiomis dalimis; II – parama skiriama visiems ūkiams, santykinai pagal turimą karvių kiekį; III – parama skiriama atsižvelgiant į darnų sektoriaus augimą, pieno gamintojų lūkesčius; IV – parama skiriama atsižvelgiant tik į investicinį efektyvumą. Dėl šios strategijos ir paramos skyrimo kriterijų ŽŪR nariai išsakė nemažai kritikos, neigiamų vertinimų.

Vis dėlto jie „su išlygomis“ nutarė pritarti trečiajam scenarijui, pagal kurį 2030 m. pieno gamyba Lietuvoje turėtų padidėti iki 1,5 mln. t per metus, vidutinis šalies primilžis pasiektų 7,5 t, o vidutinis finansavimas vienam ūkiui siektų 627,9 tūkst. Eur. Šią pieno sektoriaus strategiją svarsto visi jo dalyviai ir jų pasiūlymai bus pateikti kitą savaitę.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-20

Pagal šią veiklą savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ar juridinių asmenų grupės paramos gali kreiptis iki birželio 30 d. Atsižvelgdama į klientų lūkesčius, NMA suorganizavo mokymus, kuriuose buvo aptartas paraiškų pildymas, taip pat pristatytos 2021 m. paraiškų rinkimo aktualijos.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-20

„Negalime švęsti sukakties, nes strategija vis dar kelia per daug klausimų Europos žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų bendruomenei. Intensyvių diskusijų metai mūsų susirūpinimą tik padidino. Mes, pasirašiusieji šią deklaraciją, neturime jokios abejonės, kad strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslai turės didelės įtakos visai žemės ūkio vertės grandinei: nuo ūkininkų iki mūsų maisto sistemų ir vartotojų visoje Europos Sąjungoje. Bet greičiausiai neturės įtakos tiems, kurie labiausiai tikėjosi.

Būsime visiškai atviri – mes iš esmės neprieštaraujame požiūriui, kuris yra siūlomas „Nuo lauko iki stalo“ ir Žaliojo kurso strategijose. Suprantame, kad mūsų maisto sistema turi integruoti tolesnes priemones, siekiant kuo greičiau pagerinti jos tvarumą ir tuo pačiu išlaikant aukščiausius kokybės standartus bei maisto produktų prieinamumą. Nepaisant to, ši strategija turės įtakos ne tik mūsų žemės ūkio aplinkos kokybei, bet ir mūsų gamybos pajėgumams, konkurencingumui, importui ir galiausiai vartotojų kainoms.

Kaip buvo įrodyta per pastaruosius metus, šių apibendrintų tikslų sudėtyje taip pat yra nemažai paradoksų, ir kai jie taps daugumai suprantami, bus jau per vėlu. Negalime vengti diskusijos dėl šių paradoksų. Turime juos bendrai aptarti, nes nors šiomis dienomis ES lygmeniu jų yra nepaisoma, yra per daug pastatyta ant kortos“, pabrėžiama deklaracijoje, kurią pasirašė 30 didžiausių ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus organizacijų. Deklaracijoje atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol neatliktas išsamus strategijų poveikio vertinimas. „Poveikio vertinimas būtų buvęs tinkamas būdas įsitraukti į konkrečią diskusiją dėl strategijos „Nuo lauko iki stalo“ esmės. Tokį tyrimą pažadėjo viceprezidentas Frans`as Timmermans`as (Fransas Timermansas).

Vis dėlto, nors tai buvo pažadėta daugeliu atvejų laikantis Komisijos „gero valdymo“ principų, dabar žinome, kad toks vertinimas nebus atliekamas. Vis dėlto Komisijos principai šiuo klausimu yra aiškūs: „Poveikio vertinimas reikalingas Komisijos iniciatyvoms, kurios gali turėti reikšmingą ekonominį, aplinkosauginį ar socialinį poveikį. (…) Poveikio vertinimai renka įrodymus tam, kad būtų galima įvertinti, ar būsimi teisiniai ar neteisiniai ES veiksmai yra pagrįsti ir kaip tokius veiksmus galima geriausiai sukurti norint pasiekti norimus politikos tikslus.

Susidūrus su iššūkiais dėl mūsų maisto saugos, šis Komisijos nepaisymas yra nesuprantamas ir nepriimtinas“, nurodoma deklaracijoje. Individualių skirtingų strategijos tikslų tyrimų nepakanka. Tik sukaupus ir patikrinus skirtingus strategijoje siūlomus tikslus galima suprasti realius strategijos keliamus iššūkius. Prekybos politikos srityje ta pati Komisija išdrįso pasiūlyti išsamų kompleksinį poveikių, susijusių su daugiau nei 60 ES pasirašytų prekybos susitarimų, tyrimą. Taigi, kodėl tai neturėtų būti įmanoma įgyvendinant strategiją „Nuo lauko iki stalo“?

Kodėl JAV vyriausybė jau atliko tyrimą dėl mūsų pačių pavyzdinės politikos?“, teiraujasi deklaracijos autoriai. Europos Komisijos prašoma taikyti tris sveiko proto principus: turėti politiką, paremtą konkrečiais duomenimis ir moksliniais įrodymais, kurie atitiktų geresnio reguliavimo principus, o ne paremtą ideologija ir politinėmis pozicijomis; pradėti kalbėti apie konkrečias priemones ir technologijas, galinčias sukelti entuziazmą mūsų žemdirbių bendruomenėje dėl šio politinio projekto ir pagaliau turėti vienodą ambicijų lygį ES vidaus rinkoje tų tarptautinės prekybos partnerių atžvilgiu, kurie neturi tokių pačių ambicijų.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-20

Marijampolės apylinkės teismo nutarime, priimtame balandį, buvo nurodyta, kad neteisėtai gabenamų prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, siekė 140 tūkst eur. Atlikus šių prekių sudėties laboratorinius tyrimus ir nepriklausomoje, ir gamintojų laboratorijose, paaiškėjo, kad tai – klastotės: jų sudėtis skyrėsi nuo originalių gamintojų produktų.

„Kiekvienas gamintojas žino viską apie savo gaminamus produktus. Jei gamintojas, atlikęs sudėtingus augalų apsaugos produktų sudėties laboratorinius tyrimus, konstatuoja, kad tirti mišiniai yra ne jo gamyklos produktas, nes turi tokių sudedamųjų dalių, kurių neturėtų būti legaliuose produktuose, sunku rasti argumentų, verčiančių tuo abejoti”, – sakė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė. Nepaisant šio atvejo, parodančio muitinės pareigūnų pastangas užkardinti nelegalią prekybą, šešėlinės prekybos falsifikatais mūsų šalyje mastai yra bauginantys, o tolerancija šios srities pažeidimams – vis dar didelė.

Remiantis Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos EUIPO (European Union Intellectual Property Office) duomenimis Lietuvoje nelegali prekyba AAP vidutiniškai sudaro beveik 18 proc., tuo lenkiame ES vidurkį, kuris, skaičiuojant kartu su Jungtine Karalyste, nesiekia 14 proc. Nors balandžio pabaigoje Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Augalų apsaugos įstatymo pakeitimams, numatantiems baudas už šią nelegalią veiklą, šie pakeitimai įsigalios tik rudenį, nuo lapkričio 1 d. Asociacijos vadovės teigimu, atsakomybės už falsifikatų platinimą griežtinimas ir baudų didinimas yra tik vienas elementas kovoje prieš nelegalią veiklą.

Baudos už nelegalią veiklą turi būti proporcingos daromai žalai, atgrasančios nuo galimo pažeidimo, tačiau būtina tinkama kontrolė ir atsakomybės neišvengiamumas už padarytus pažeidimus. Ne paskutinėje vietoje yra vartotojų suvokimas apie falsifikatų daromą žalą, todėl tik priemonių visuma padėtų įveikti klastočių plitimą Lietuvoje.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-05-20

Sustiprinta kontrolė vykdoma atsižvelgus ir į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama sumažinti žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką žmonių sveikatai, pasirenkant tvarias alternatyvas, rašoma pranešime.

Beicavimas

Beicavimas arba dar kitaip sėklų dezinfekavimas prieš sėją ankstyvuose augimo tarpsniuose apsaugo augalų sėklas nuo grybinių ligų, tačiau labai svarbu beicuotas sėklas laikyti atskirai nuo grūdų, kurie bus naudojami žmonių maistui ar pašarams. Nesilaikant instrukcijų ir netyčia įkvėpus, prarijus ar patekus per odą tam tikram kiekiui tokių augalų apsaugos produktų, jie gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sąmonės, judesių koordinacijos ar net kvėpavimo sistemos sutrikimų. Todėl visuose beicavimo etapuose būtina naudoti apsaugos priemones.

Patikros

VMVT specialistai patikrų metu tikrins, ar laukai, kuriuose auginami vaisiai ir daržovės bei vanduo, skirtas pirminių produktų tvarkymui, yra apsaugotas nuo taršos, ar tinkamai laikomi augalų apsaugos produktai (AAP) ir teisingai vedama jų apskaita. AAP draudžiama laikyti vienoje patalpoje kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis bei gamybai (plovimui ir pan.) naudojamu vandeniu, turi būti saugomi rakinamuose ir įspėjamaisiais pavojingumo ženklais paženklintose patalpose. Augalinius produktus gaminantys ar jų derlius nuiminėjantys maisto tvarkymo subjektai ypač turi saugoti įrašus, susijusius su augalų apsaugos priemonių ir biocidų panaudojimu, fiksuoti atvejus apie kenkėjus ar ligas, galinčias turėti įtakos augalinės kilmės produktų saugumui bei turėti įrašus apie augalų mėginių ar kitų mėginių tyrimų rezultatus, kurie yra svarbūs žmonių sveikatai.

Naudoti galima tik tuos augalų apsaugos produktus, kurie yra registruoti Lietuvoje. Registruotų augalų apsaugos produktų sąrašus ir etiketes galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) internetinėje svetainėje http://www.vatzum.lt/. Patikrų metu taip pat bus vertinama, ar patalpose, įrengimuose, talpyklose, dėžėse bei transporto priemonėse užtikrinama švara.

Jei transportuojama ne su savo transporto priemone, reikia pasirūpinti, kad vežėjas turėtų VMVT leidimą ir užtikrintų saugų maistinių ar pašarinių grūdų transportavimą švaria transporto priemone. Ūkyje taip pat labai svarbu įdiegti produkcijos atsekamumo sistemą, pagal kurią būtų galima visuose pirminės gamybos etapuose nustatyti konkretų produktą.

Turi būti saugomi išsamūs įrašai, svarbiausi duomenys: ūkio ir gamybos vietos identifikaciniai duomenys, produkto rūšis, sodinukų šaltinis, visuose gamybos etapuose naudotos medžiagos, tiekiamų rinkai šviežių vaisių ir (ar) daržovių kiekis, pasodinimo arba derliaus nuėmimo, pakavimo datos bei su transportavimu susiję identifikaciniai duomenys. Ūkyje reikia turėti ir aprašytą veiksmų planą, kaip elgtis tokiu atveju, jei į rinką būtų pateiktas nesaugus produktas. Ūkininkai turi taikyti priemones atsirandančiai taršai kontroliuoti dėl augalų apsaugos priemonių taršos bei sandėliavimo ir atliekų tvarkymo.

Grūdų tiekimas rinkai

VMVT specialistai primena, kad vienas iš svarbiausių grūdų augintojų uždavinių – tiekti saugius ir kokybiškus produktus vartotojams. Produktuose nustačius teršalų kiekius viršijančius didžiausius leistinus kiekius, tokie produktai yra uždraudžiami, stabdomas jų pateikimas į rinką, juos nurodoma susirinkti iš rinkos bei sunaikinti.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-05-21