Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-03

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nuo pandemijos nukentėjusiems ūkiams dar liko 10 mln. Eur paramos lėšų

Ūkiams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 pandemijos laikotarpiu, dar gali būti suteikta paskolų už 10 mln. eurų. Iki skatinamosios finansinės priemonės pabaigos liko mėnuo. Lengvatinių paskolų teikimo priemonę inicijavo Žemės ūkio ministerija, siekdama padėti nuo pandemijos nukentėjusiems žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams. Padidintas finansinių paslaugų prieinamumas ir sudarytos lengvesnės skolinimosi sąlygos ūkiams leidžia tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas.

2020 m. rugpjūtį pradėjus įgyvendinti šią priemonę, suteikta lengvatinių paskolų už beveik 90 mln. eurų. O tų pačių metų pabaigoje skyrus dar 45 mln. eurų papildomų lėšų, iki gegužės patvirtinta paskolų už 34,7 mln. eurų. Nuo pandemijos nukentėjusiems ūkiams dar liko 10 mln. eurų paramos lėšų. Priemonė baigiasi birželio 30 d., todėl ūkio subjektai turėtų nedelsti.

Paramą administruoja Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Ūkio subjektai pirmiausia turi kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančius finansų tarpininkus (jų sąrašas skelbiamas www.garfondas.lt) ir pateikti užpildytą paraišką bei kitus dokumentus. Paskolos sutartis dėl finansavimo paprastai pasirašoma per 5-6 dienas nuo paraiškos pateikimo, tačiau dažnai dokumentai sutvarkomi ir per 1-3 dienas.

Daugiausia paskolų suteikta ūkininkams

Pagal šią priemonę gautos lėšos padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Nuo sausio iki gegužės mėnesio pabaigos tokia galimybe pasinaudojo 513 ūkio subjektų, kurie vidutiniškai skolinosi po 68 tūkst. eurų.

Kaip ir 2020 m., šiemet daugiausia lengvatinių paskolų suteikta augalininkystės sektoriui (58 proc.). Taip pat nemažą lėšų dalį gavo mišrūs ūkiai (22 proc.), pienininkystės (9 proc.) ir gyvulininkystės (5 proc.) ūkiai.

Net 91 proc. paskolų gavėjų yra ūkininkai. Taip pat skolinasi ir žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės, mažosios bendrijos ir kt.

Daugiausia paskolų suteikta ūkininkaujantiems Panevėžio ir Radviliškio rajonuose (po 6 proc.), Ukmergės (5 proc.), Pakruojo (4 proc.), Akmenės (4 proc.), Biržų (4 proc.) rajonuose.

Kokiomis sąlygomis yra teikiamos paskolos?

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų. Ji gali būti suteikta iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Ūkio subjektui ji gali būti suteikta tik vieną kartą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-02

Patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Žemės ūkio srityje nurodoma, kad bus siekama padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, mažinti azotinių trąšų naudojimą, efektyviai naudoti žemės išteklius.

Vyriausybės pranešime cituojama premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Darbotvarkėje nustatyti ambicingi tikslai, atitinkantys nacionalinius ir Europos Sąjungos žaliojo kurso ir klimato kaitos įsipareigojimus. Anot jos, tai yra vienas pagrindinių Vyriausybės programos prioritetų bei Seimo pavasario sesijos klausimų.

„Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., sieksime atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 m. užsibrėžėme pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui. Tik įgyvendindami konkrečius sektorių scenarijus ir telkdami visų institucijų pastangas, galime tikėtis teigiamų pokyčių vystant žaliąją ekonomiką ir saugant klimatą nuo neigiamų įtakų“, – teigia I. Šimonytė. Tuo tarpu Aplinkos ministras Simonas Gentvilas po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad labiausiai tarša nuo 2005-ųjų išaugo transporto sektoriuje, be to, ambicingi tikslai keliami ir žemės ūkyje, kur iki 2030 metų trąšų naudojimas turi sumažėti 15 procentų.

„Pagrindinis tikslas žemės ūkyje yra sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Tai dažniausiai importuojamos, kas yra iškastinės trąšos ir reikia keisti jas organinėmis trąšomis, efektyviau jas naudoti“, – sakė ministras. Anot jo, planuojama regeneruoti daug anglies sugeriančias ekosistemas, pelkynus, žemės ūkyje intensyviau naudoti bearimes technologijas. „Tvariai naudodami žemės ūkyje modernias technologijas, trąšas, kurios susigeria į žemę, o ne išgaruoja, sugebėsime įveikti ir nuogąstavimus. Seime tikrai eisme per komitetus ir įtikinsime žemės ūkio sektoriaus dalyvius, kad šita ambicija yra įveikiama ir nepažeis konkurencingumo, o padarys mūsų produkciją tvaresnę“, – teigė ministras.

Vyriausybė nurodo, kad klimato kaitos politikos vizija remiasi trimis pagrindiniais lygiaverčiais ramsčiais – žiedinė ir klimatui neutrali Lietuvos ekonomika; saugoma ir tausojama biologinė įvairovė; klimato kaitai atspari visuomenė. Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai. Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams.

Taikant darnų finansavimą ir investavimą, ketinama plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti ekoinovacijas. Ketinama padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių visuose šalies ekonomikos sektoriuose. Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais. Energetikos sektoriuje iki 2030 m. numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 50 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo, taip pat siekti, jog 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI, centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 90 procentų.

Pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriams numatyti reikalavimai sumažinti išmetamųjų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ateityje atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat numatoma nuolat didinti atsinaujinančios energijos išteklių energijos kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių. Darbotvarkėje teigiama, kad žemės ūkis turėtų būti „efektyvus ir konkurencingas, klimato kaitos padariniams atsparus“. Numatoma bent 15 proc. mažinti azotinių trąšų naudojimą, padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą. Taip pat planuojama, kad efektyvus vandens, dirvožemio ir kitų gamtos išteklių naudojimas, finansiniai instrumentai sumažins ūkių pažeidžiamumą dėl klimato svyravimų. Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė vasario pabaigoje buvo pateikta viešam vertinimui.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-02

VMVT vadovas: „Regiu tarnybą kaip patarėją“

Sukanka mėnuo, kai Vyriausybė penkerių metų kadencijai patvirtino naująjį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorių. Laikas sudėtingas – jau geras pusmetis, kai institucija atsidūrusi parlamentarų ir visuomenės dėmesio lauke, keliami aukštesni veiklos standartai, o visų kylančių iššūkių nepavyktų aptarti viename straipsnyje.

O vis dėlto kokie pirmieji darbai ir kaip keisis VMVT ateityje? Išskirtiniame interviu VMVT direktorius Mantas STAŠKEVIČIUS atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondentės Irmos DUBOVIČIENĖS klausimus.

– Jūsų pirmuosius sprendimus lėmė pavasarinės paukščių migracijos metu susiklosčiusi nepalanki epizootinė situacija. Įsakymais dėl labai patogeniško paukščių gripo protrūkių naminių paukščių laikymo vietose nustatytos stebėsenos zonos, jų sąrašas vis ilgesnis. Iššūkių ir problemų reitinguoti negalima, tačiau tai, kad šį pavasarį pavojingas virusas įsimetė į naminių paukščių ūkius, turbūt prilygsta naujam gaisrui?

– Taip, mano pirmąsias darbo dienas einant VMVT direktoriaus pareigas paženklino paukščių gripas. Visi prisimename, kad viskas prasidėjo lyg ir nuo paprastos buitinės situacijos – smulkūs ūkininkai pirko turguje vištas. Deja, pirko iš nelegalaus pardavėjo, kurio paukščiai, pasirodo, buvo užkrėsti.

Situacija buvo gana įtempta. Puikiai suprantame, kuo gresia paukščių gripas. Įsisukus virusui, nuostolių patirtų ne tik tie ūkiai, kuriuose rasta užsikrėtusių paukščių, bet ir tam tikru spinduliu nuo židinių veikiantys paukštynai. Tokiu atveju paukštynams ir perdirbėjams tektų stabdyti veiklą, o tai galėtų turėti labai didelių pasekmių. Ne vienam, kaip mes sakome, komerciniam ūkiui tai galėjo baigtis bankrotu, žmonių atleidimu ir t. t. O tai ne tik paukštyno problema, bet ir nuostoliai visai šalies ekonomikai.

Sprendimus reikėjo priimti labai greitai ir kuo skubiau suvaldyti ligos plitimą. Džiaugiuosi, kad suderinti ir operatyvūs veiksmai ne tik mūsų, bet ir kolegų iš kitų institucijų leido sustabdyti paukščių gripo plitimą. Šiuo metu mes turime patvirtintus 52 šio paukščiam mirtino viruso atvejus. Iš jų 38 siejami su nelegalia paukščių prekyba. 14 protrūkių greičiausia dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais, nes daugeliu atvejų paukščių laikymo vietos buvo šalia atvirų vandens telkinių, kuriose mėgsta būriuotis laukiniai vandens paukščiai.

Gal ir keistai nuskambės, bet šis skaičius nėra didelis, palyginti su situacija Europoje, o ypač – kaimynine Lenkija. Šie metai buvo rekordiniai paukščių gripo atvejų prasme. Europos žemėlapis tiesiog liepsnojo nuo šauktukais pažymėtų židinių vietų. Paminėsiu kelis skaičius: vien šiais metais Europos Sąjungoje (ES) jau užfiksuota beveik 1 500 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių, sunaikinta per 16 milijonų paukščių.

Noriu pažymėti, kad išlaikyti Lietuvą gana saugią nuo paukščių gripo pavyko dėl mūsų prevencinio darbo bei atsakingo paukštynų elgesio. Komerciniai ūkiai labai rimtai žiūrėjo ir žiūri į šią grėsmę – jų įdiegtos biosaugos priemonės kol kas veikia efektyviai. Tikiu, kad ir ateityje tiek maži, tiek dideli paukščių laikytojai bus atsakingi ir budrūs. Paukščių gripo grėsmė niekur nedingo.

– Protrūkio zonų stebėsenai pakanka vietinių VMVT pajėgų ar pasitelkiami specialistai iš kitų filialų?

– Dažniausiai, kai protrūkis nustatomas nedidelėje paukščių laikymo vietoje, visos kontrolės priemonės įgyvendinamos VMVT departamento specialistų. Tais atvejais, kai pritrūksta žmogiškųjų pajėgų, pasitelkiami kaimyninių departamentų specialistai. Apie kiekvieną nustatytą protrūkį informuojama savivaldybės administracija, todėl reikalui esant pasitelkiama savivaldybės specialistų pagalba likviduojant židinius. O jeigu protrūkis kiltų komerciniuose paukščių ūkiuose, pagalba būtų reikalinga iš kitų valstybinių institucijų. Bet kokiu atveju, įtariant paukščių gripą, aktyvuojamas paukščių gripo neatidėliotinų priemonių planas, kuriame numatyti visi protrūkio likvidavimo veiksmai, kitų institucijų pasitelkimas, informacijos perdavimo tvarka ir kitos paukščių gripo kontrolės priemonės.

– Nuo „gaisro“ suku kalbą prie būsimų darbų, nors daugelis jų bus, matyt, įprastai tęsiami. Nesate naujas VMVT komandos žmogus, daug metų dirbote direktoriaus pavaduotoju ir sistemą pažįstate iš vidaus. Kokios dabar yra šios institucijos pajėgos?

– Kalbant apie kolektyvą, didžiausias iššūkis yra žmonės. Dėl mažų, nepatrauklių atlyginimų sunku pritraukti specialistų ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Ne paslaptis, kad dėl gerų specialistų konkuruojame su privačiu sektoriumi, kuris gali pasiūlyti gerokai didesnį atlygį. Ypač sunku rasti teisininkų, informacinių technologijų specialistų.

Kita vertus, tarnyboje džiugu matyti labai daug idealistų, atsidavusių savo profesijai, mylinčių šį darbą, matančių darbo prasmę. Tokie žmonės – mūsų tarnybos turtas. Kaip vadovas keliu sau tikslą sukurti patrauklias sąlygas darbuotojams, užtikrinti galimybę jiems tobulėti ir augti. Labai noriu tikėti, kad vis daugiau jaunų žmonių įsilies į mūsų tarnybą ir dirbs visuomenei naudingą darbą.

– Skelbta, kad numatote efektyvinti VMVT pavaldaus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) veiklą. Struktūriniai pertvarkymai jame ne per seniausiai jau buvo įgyvendinti. Kokie dar numatyti pokyčiai, o gal jie jau pradėti dabar?

– VMVT atlieka visuomenei labai svarbias funkcijas, padeda užtikrinti maisto saugą, aktyviai prisideda prie verslo skatinimo, eksporto didinimo, užtikrina gyvūnų gerovę, todėl puikiai suprantu, kad žmonių lūkesčiai, susiję su mūsų tarnyba, yra dideli. Aš regiu tarnybą ne kaip baudėją, bet, visų pirma, kaip pagalbininkę, patarėją, todėl akivaizdu, kad mes privalome būti lankstesni, gebėti greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Stipriname konsultavimo paslaugą, nes žinome, kad tiek verslas, tiek gyventojai nori kokybiškų ir greitų konsultacijų, nes, kaip mėgstama sakyti verslo srityje, laikas – pinigai.

Privalome būti šiuolaikiški ir modernūs, todėl naujų IT pasitelkimas mums yra būtinas. Optimizuosime veiklos procesus, kad dar efektyviau galėtume išnaudoti esantį institucijos potencialą. Gyvūnų gerovės srityje taip pat planuojame pokyčių ir šiuo atveju kalbu ne tik apie naminius augintinius. Maistas, saugus maistas taip pat išlieka mūsų vienu didžiausių prioritetų.

Kalbėdamas apie NMVRVI, noriu pažymėti, kad turime šiuolaikišką centrą su puikiais specialistais ir modernia laboratorija, be kurios maisto saugos užtikrinti būtų neįmanoma. Be to, mūsų laboratorija šiuo pandeminiu laikotarpiu taip pat prisideda prie COVID-19 suvaldymo. Laboratorijoje atliekami šio viruso testai, taip padedama greičiau testuoti Lietuvos žmones.

Manau, mes galime labiau išnaudoti šiame institute esančius resursus. Svarbu tinkamai panaudoti ir mokslinį potencialą – glaudesnis bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, LSMU ir kitomis aukštosiomis mokyklomis atveria galimybes tobulinti rizikos vertinimą ir savo veikloje pritaikyti naujausius mokslo pasiekimus.

– Ar VMVT pokyčius pajus jūsų socialiniai partneriai, ūkininkų bendruomenė?

– Neabejoju, kad tik teigiamus pokyčius pajus ir visuomenė, ir verslas, ir socialiniai partneriai, nes būsime lankstesni, greitesni, labiau orientuoti į konsultavimą. Mano nuostata yra ta, jog santykiai su socialiniais partneriais turi būti grįsti abipusiu pasitikėjimu ir konstruktyviu bendradarbiavimu. Esu atviras diskusijoms, įvairiems racionaliems pasiūlymams.

– Vienu iš savo veiklos prioritetų esate įvardijęs gyvūnų gerovę, kad šioje srityje bus siekiama proveržio, bus glaudžiau bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomene. Pirmiausia turimi omenyje naminių gyvūnų veisėjai, žmonių laikomi augintiniai?

– Gyvūnų gerovė yra labai jautri tema. Tema, kuri aktyvių žmonių dėka įgauna kitokį atspalvį. Manau, kad, norint kardinaliai pakeisti situaciją, reikia kompleksinių priemonių: tiek teisinių, tiek operatyvinių. Taip pat labai svarbu, o gal svarbiausia – keisti stereotipinį žmonių požiūrį į gyvūną. Matome, kad po visų nuskambėjusių skandalingų atvejų bent dalies visuomenės požiūris keičiasi, daromės vis mažiau abejingi gyvūno kančiai, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai augintiniai dėl to, kad pigiau, perkami iš nelegalaus veisėjo, kai kam atrodo, jog šuniui užtenka tik būdos ir dubenėlio su vandeniu. Apie tai turime kalbėti. Vien bausdami ar grasindami mes to persilaužimo nepasieksime. Aš tikiu, kad edukacija ir švietimas verčia žmones susimąstyti.

Plačiai nuskambėję atvejai, sakyčiau, supurtė ne tik visuomenę, bet ir mūsų tarnybą. Parodė mūsų silpnąsias vietas. Galiu tvirtai pasakyti, kad mes, kaip institucija, padarėme išvadas. Pokyčių ne tik bus, jų jau yra.

Visų pirma, priėmėme ir dar ieškome daugiau inspektorių, atsakingų už augintinių gerovės kontrolę. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos policija leidžia koordinuoti dviejų institucijų veiksmus ir operatyviau reaguoti į pranešimus. Glaudžiai bendradarbiaujame su gyvūnų globos organizacijomis – keičiamės informacija, kartu vykstame į reidus. Mūsų pareigūnai skubiais atvejais pasirengę vykti į pranešimo vietą bet kuriuo paros metu. Skyrėme papildomų resursų gyvūnų augintinių registro duomenų analizei ir, nustačius pažeidimų, atliekami tyrimai, įskaitant ir slaptojo pirkėjo metodą.

Inicijavome Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimą dėl reikalavimų skelbimams parduodant augintinius, kad skelbime būtų pateikiama privaloma informacija apie gyvūnus ir veisėjus. Atsirado galimybė pačiame skelbime pasitikrinti, ar veisėjas yra legalus ir ar parduodamas augintinis yra suženklintas.

Tai tik dalis jau veikiančių priemonių, dar kita dalis bus įgyvendinta ateityje. Gyvūnų gerovė, ne tik naminiai augintiniai, yra mūsų tarnybos prioritetas.

– Prašau keliais sakiniais nusakyti ir kitus prioritetus, kaip VMVT numato prisidėti prie Europos žaliojo kurso komponentų įgyvendinimo.

– Nepasakysiu nieko naujo, kad ES ir visas pasaulis daug diskutuoja apie tai, kaip įveikti klimato kaitos ir su tuo susijusios aplinkos blogėjimo iššūkius. Pokyčiai būtini. Svarbu saugoti gamtos išteklius ir juos naudoti efektyviai. Žaliojo kurso tikslas – sklandžiai pereiti prie švarios žiedinės ekonomikos, atkurti bioįvairovę ir mažinti taršą.

Tam reikalingi pokyčiai tiek žemės ūkio veikloje, tiek maisto perdirbimo srityje, tiek mūsų veikloje.

Tvari ir saugi maisto gamyba, maisto švaistymo mažinimas, kova su maisto klastojimu – tai tos sritys, kuriose aktyviai veiks mūsų tarnyba. O kur dar pesticidų naudojimo, priklausomybės nuo antimikrobinių medžiagų mažinimas. Įgyvendinant žaliąjį kursą ir jame keliamą tikslą reikšmingai mažinti žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį, jau peržiūrimi šių cheminių medžiagų tyrimų parametrai, siekiant identifikuoti net mažiausius jų likučius maiste. Tad darbų laukia labai daug.

– Aptarėme numatomus darbus ir pokyčius. Dar norėtume pasiteirauti dėl Seime gimusios iniciatyvos dėl VMVT statuso keitimo, iš įstaigos prie Vyriausybės padaryti pavaldžia Žemės ūkio ministerijai. Kokia yra europinė praktika ir ar turi įtakos giminingų institucijų pavaldumas jų veiklai, atstovavimui tarptautinėje bendruomenėje?

– Mes esam vykdančioji, o ne politiką kurianti institucija, tad tai – politikų sprendimas. Vertinant kitų šalių patirtį, yra visokių modelių, tačiau dažniau galime matyti didesnį savarankiškumą turinčių maisto ir veterinarijos institucijų. Mano nuomone, mažesnis savarankiškumas gali sukelti tam tikrų rizikų, kurios gali turėti neigiamų padarinių šalies ekonomikai. Bet, kaip minėjau, tai – politikų sprendimai.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, 2021-06-03

Jaunieji Suvalkijos ūkininkai nebijo eksperimentuoti

Vilkaviškio rajono Keturvalakių seniūnijoje, Bačkiškių kaime, ūkininkaujantys Remigijus ir Jovita Alavočiai pernai tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais. Tačiau rudenį dėl karantino žemdirbių šventė ir apdovanojimų ceremonija neįvyko – ji buvo perkelta į pavasarį. Prieš keletą dienų Paežerių dvare surengtoje ceremonijoje buvo pagerbti geriausi Vilkaviškio krašto žemdirbiai, o jauniesiems ūkininkams R. ir J. Alavočiams įteiktas „Metų ūkio“ laimėtojų apdovanojimas.

Trylikti ūkininkavimo metai

Mėgstantieji savo veiklą neskaičiuoja jai skiriamo laiko. Tad nėra ko stebėtis, kad ūkininkai laukuose triūsia ne tik dieną, jei reikia, darbui paaukoja ir naktis, savaitgalius, o vasara jiems – tikrai ne atostogų metas.

Šiuo metu lyg ir nėra pasėlių laukuose svarbių darbų, taip pat ir galimybių dėl gausaus lietaus į juos įvažiuoti, tačiau Remigijus vakarėjant vis dar buvo ten – žvalgėsi, kaip auga javai, ar neužmirkę laukai, kokių apsaugos priemonių jau prašosi pasėliai. Jaunasis ūkininkas pasidžiaugė, kad javai, rapsai ir žirniai kol kas atrodo labai gražiai, tačiau jei ir toliau lis, gali kilti problemų. Šiomis naktimis, kai vėjas aprimsta, Remigijus važiuoja su purkštuvu į rapsų laukus, mat jau reikia pasirūpinti jų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Anot pašnekovo, gerai, kad nėra karšta, nes kai tokia drėgmė, ligos labai linkusios plisti.

Savo ūkį, kuris yra 230 ha, R. Alavočius įregistravo 2008 m., tačiau savarankišku ūkininkavimu savo veiklos jaunasis ūkininkas nevadina, mat ranka rankon, pagelbėdami vieni kitiems, darbuojasi drauge su tėvais, kurie taip pat turi nemažą ūkį. Didžiausią plotą Remigijaus ūkyje užima žieminiai kviečiai, nes derlingose žemėse jie bene geriausiai dera ir teikia naudą. Tačiau prieš trejus metus ūkininkas nutarė pamėginti auginti ir mėsinius galvijus. Tokį sprendimą lėmė dėl nepalankių metų buvęs prastokas javų derlius, žemos jų supirkimo kainos. Tad norėjosi turėti alternatyvą, be to, išnaudoti turimas pievas ir nederlingus plotus.

Ūkyje atsirado galovėjų

Pasidomėjęs, kokios veislės galvijai nėra reiklūs pašarams, laikymo sąlygoms, priežiūrai, ūkininkas pasirinko galovėjus. Anot jo, jiems nereikia tvartų – šaltuoju metu pakanka pastogės, kurioje pakreikta šiaudų, yra pašaro ir vandens. Remigijus dalimis perpirko bandą iš ūkininko, kuris nutarė rinktis ekstensyvų ūkininkavimą ir auginti limuzinų veislės mėsinius galvijus.

Su pirktais gyvuliais ir jau savame ūkyje sulauktu prieaugliu šiuo metu bandoje yra 35 veisliniai galovėjai. Pasak pašnekovo, tai ganėtinai ramaus charakterio galvijai, nors, žinoma, ir tarp jų yra visokių. Ūkininkas juokiasi, kad kol neaugini mėsinių galvijų, lengva patikėti kalbomis, kad prie jų nėra ką veikti. Tačiau tai netiesa – mėsiniams galvijams irgi reikia kasdienės priežiūros, darbo, laiko, pastangų – iš niekur niekas savaime neatsiranda.

Galovėjus R. ir J. Alavočiai augina mėsai. Per porą metų šie galvijai pasiekia maždaug 500 kg svorį. Skersti ir išmėsinėti užaugintus galvijus gabena į skerdyklą, iš ten pasiima į vakuumą supakuotą mėsą. Jautienos realizacija užsiima patys – prekyba mėsa patikėta Remigijaus žmonai Jovitai.

„Darbus esame pasiskirstę taip: man priklauso galvijų priežiūra, auginimas, pasėliai, laukai, o Jovita užsiima prekybos reikalais. Turėti savą skerdyklėlę ar gaminti mėsos produktus mūsų ūkiui kol kas būtų per didelės investicijos bei daugybė iškylančių reikalavimų. Tačiau ateityje, jei bandą sugalvosime gerokai pasididinti, gal pasvarstysime ir apie tai. Kai planavome auginti mėsinius galvijus, atrodė, kad geros jautienos Lietuvoje trūksta, ji bus paklausi. Bet dabar įsitikinome, kad mėsinių galvijų augintojų yra nemažai ir dėl vietos rinkoje reikia pasivaržyti. Užsiimame užsakomąja, išvežiojamąja prekyba –surenkame didesnį kiekį užsakymų ir užsakovams nugabename šviežią mėsą. Dažniausiai tai didmiesčių gyventojai. Tačiau į ūkį, jei reikia kokybiškos jautienos, gali kreiptis kiekvienas. Socialiniuose tinkluose esame sukūrę savo paskyrą „Suvalkijos galovėjai“, kurioje galima pamatyti mūsų ūkį, galvijus, produkciją“, – pasakojo ūkininkas.

Apie bandos didinimą Remigijus kol kas kalba atsargiai, mat, pasak jo, daug ką lemia, ar tai, ką darai, apsimoka, be to, planus riboja ir ganyklų plotai. Dabar ketinama apsistoti ties 14 karvių, kurios veda veršelius, o paskui bus sprendžiama, ką daryti pagal mėsos poreikį.

Kanapės neįveikė kviečių

Dar viena sritis, kurią jaunieji ūkininkai išmėgino, – kanapių auginimas arbatai. Tačiau teko nusivilti, mat iškilo užaugintos produkcijos realizacijos problemų. Pavedė užsakovai. Gerai užderėjusį derlių teko parduoti pusvelčiui. „Ūkininko patarėjo“ pašnekovai apgailestauja, kad buvo įdėta daug darbo, investicijų, užauginta vertinga žaliava, o rezultatas – jokio pelno.

„Ne vienas ūkininkas, auginęs kanapes arbatai, nusivylė. Nors gerosios savybės puikiai žinomos, šis augalas Lietuvoje kažkodėl vis dar vertinamas atsargiai ir gana negatyviai. Tie, kas mėgina patys prekiauti kanapių žiedų arbata, didelės paklausos nesulaukia ir didelio pelno iš to neturi“, – apgailestavo Remigijus.

Anot jaunojo ūkininko, kol kas labiausiai pasiteisina tradicinės kultūros – javai, rapsai. Remigijus ypač džiaugiasi pernai užderėjusiu gausiu derliumi. Kviečių iš hektaro vidutiniškai prikūlė apie 8 t, rapsų – apie 4 t. Derlių pavyko parduoti už gerą kainą.

Ūkininkas turi visą reikalingą žemės ūkio techniką, nemažai ką įsigijo pasinaudojęs Europos Sąjungos paramos programomis. Remigijus giria savame ūkyje ir pas tėvą dirbančius tris jaunus vyrukus, kurie darbštūs, patikimi ir puikiai moka elgtis su modernia technika. Neseniai 33 metų amžiaus ūkininkai R. ir J. Alavočiai iš Vilkaviškyje turėto buto persikėlė gyventi į naują namą, kurį pasistatė greta ūkio Bačkiškių kaime. Čia iškilo ir angaras technikai, grūdų sandėlis. Ūkininkai planuoja, kad dar reikėtų grūdų džiovyklos, mat drėgnais metais reikia skubėti grūdus realizuoti, o juos išdžiovinus būtų galima sandėliuoti ir orientuotis į palankiausias supirkimo kainas.

Jaunieji ūkininkai džiaugėsi, kad jau turi ne tik savą ūkį, bet ir namus, auga trys vaikučiai, neblogai sekasi ūkininkauti, be to, užsiima tuo, kas patinka. „Metų ūkio“ konkurse ne be reikalo jiems buvo paskirta pirmoji vieta, kuria R. ir J. Alavočiai išties didžiuojasi, mat Vilkaviškio kraštas garsėja savo puikiais ūkiais ir ūkininkais, tad būti tarp lyderių – didelė garbė.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Rasa SMILGYTĖ, 2021-06-02

Ankstesnės žemės ūkio naujienos