Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-21

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Į aruodus byra „kepti“ grūdai

Lietuvos laukuose kombainai darbuojasi miežių, rapsų laukuose, o kitą savaitę prasidės didysis darbymetis kviečių plotuose. Šiemetę javapjūtę paankstino užklupę karščiai, kurie lyg džiovykloje ėmė sausinti grūdus, pristabdė augalų vegetaciją ir natūralius brandimo procesus.

Žemdirbiai kiek sutrikę: ar jau skubėti kulti, ar dar laukti, kol augalus atgaivins vasaros lietus. Tačiau kai kur prašniokštusios audros, liūtys ir kruša jau dalį darbų už žemdirbius atliko. Anot specialistų bei javų augintojų, planuotų rekordinių derlių tikriausiai nebus, tačiau jei supirkimo kainos bus palankios, viskas bus gerai. Kviečiai nudeginti saulės – byrėjo 4 t/ha, drėgmė – 13,9 proc.

Vilkaviškio krašto ūkininkas Gintautas KLIMAVIČIUS: „Važiuojame kulti rapsų. Drauge su sūnumi Linu jų turime pasėję apie 30 ha. Žieminiai miežiai mūsų ūkyje jau nukulti. Šiemet vieni pirmųjų rajone (liepos 10 d.) išvarėme kombainą į miežių laukus. Ne iš mandrumo, o dėl to, kad miežiai buvo jau labai sausi – drėgnumas siekė 11–13 proc. Žieminių miežių auginome 17 ha, iš hektaro kūlėme apie 6,5 t. Visa, ką prikūlėme, tiesiai iš laukų vežėme supirkėjams. Šiemet už žieminių miežių toną pradžioje gavome po 160 Eur, o po kelių dienų kaina 5 Eur nukrito. Derlius ne itin džiugina. Antai vienam ūkininkui jau kūlėme žieminius kviečius, byrėjo vos 4 t/ha. Grūdai tokie sudžiūvę, kad kuliant išbyra kartu su pelais. Juokavome, kad ir kuliame, ir sėjame keptus grūdus. Ši kaitra ne tik javams, bet ir jų augintojams – iššūkis. Gerai, kad naujoje technikoje yra kondicionieriai, kitaip būtų neįmanoma dirbti. Senasis kombainas turbūt būtų uždusęs, o naujasis darbuojasi normaliai. Auginame ir 30 ha belukščių avižų. Jas perka lenkai ir gamina vaikų maistelį, o štai Lietuvoje jų niekam nereikia. Už avižas lenkai neblogai moka ir jos gerai tinka sėjomainai. Kūlėme 4 t/ha. Be to, belukštes avižas lengva išimti iš kitų metų pasėlių. Vykdydami žalinimo programą esame pasisėję ridikų, žirnių. Iš viso dirbame per 200 ha, kuriuos sudaro apie 40 gabaliukų. Vieni yra aplink mūsų Sodėnų kaimą, o kiti nutolę ir už 10 kilometrų. Didžiausius plotus mūsų ūkyje užima kviečiai. Savo laukuose jau keletą metų taikome neariminę žemdirbystę ir tuo nenusivylėme. Ypač ji pasiteisina, kai tokie sausi metai: žemė išsaugo drėgmę, laukai atrodo labai gražiai, o derliai irgi puikūs. Pernai rapsų kūlėme 6 t/ha. Kiek bus šiemet, dar pamatysime. Kviečių tikimės kulti apie 8 t/ha, tikriausiai kitą savaitę pradėsime kūlimą. Svarbu, kad lietūs neužkluptų, nes pietvakariniuose rajonuose šiomis dienomis sinoptikai žadėjo nemažas liūtis.“

Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Darius KUPRELEVIČIUS: „Mūsų krašte javapjūtė dar tik prasideda, tad spręsti apie derlių ankstoka. Tikimės, kad karščiai didžiulės žalos nepadarė, mat čia nestigo drėgmės. Svarbu, kad orai nepabjurtų ir leistų žemdirbiams sėkmingai nukulti javus.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis JUNDULAS: „Situacija kiekviename regione gana skirtinga. Suvalkijoje nieko tragiško nėra. Antai Šakių ūkininkai džiaugiasi, kad tokių rapsų dar nėra buvę ir jų derlius tikriausiai viršys visus rekordus. Nors visada yra pavojus, kad kruša ar audra pirmiau į laukus įsisuks, nei kombainai atvažiuos. Kai kuriuose regionuose būtent taip jau nutiko, kai ūkininkai prarado kone 90 proc. rapsų. Su javais irgi yra gana įvairiai. Vieni skundžiasi, kad išdžiūvo, kiti dar planuoja, kad bus pasiekta gera branda ir didelis derlius. Buvo geras pavasaris, pakako drėgmės, o kad jis buvo vėsokas, javams tikrai nekenkė. Birželį ir liepą buvo daug saulės. Aš tikiuosi, kad nemažai bus ekstra klasės grūdų. Saiko svoris gali būti šiek tiek mažesnis, nors jei šiek tiek palynos, dar šiek tiek pildysis grūdas, mat dar tikrosios vaškinės brandos nėra, grūdas nesukietėjęs, jei lapai žali, augale chlorofilo gamyba vyksta, tikiuosi, kad grūdai dar pastambės. Aišku, labai svarbu, kokias maisto medžiagas augalai gavo iš dirvos ar per lapus, tuomet jie yra atsparesni šiai minisausrai, kaip aš vadinu. Tikėkimės, kad viskas bus neblogai, svarbu, kad supirkimo kainos būtų geros.“

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas JANKAUSKAS: „Šiomis dienomis darėme apklausą, tai pirmieji byrantys grūdai rodo, kad rezultatai nebus tokie optimistiniai, kokių tikėjomės birželio pradžioje. Nors žieminėms kultūroms drėgmės dirvožemyje netrūko, atėjusi kaitra padarė savo – grūdus išdžiovino ir jie yra smulkesni, nei buvo pernai, o derlingumas tikriausiai bus mažesnis.

Šiuo metu kuliami žieminiai miežiai, kitą savaitę prasidės rapsų kūlimas ir įsibėgės pagrindinė javapjūtė kviečių laukuose. Ji bus maždaug savaite ankstesnė nei pernai. Deja, rekordiniu derliumi vargu ar galėsime pasigirti. Žieminių miežių šiemet žemdirbiai kulia vidutiniškai apie 5–5,5 t/ha, o gerais metais Lietuvos vidurkis yra apie 6,5 t/ha ir daugiau. Grūdai yra išdžiovinti kaitros. Bene sudėtingiausia situacija yra Rytų Lietuvoje, nes ten labai stigo drėgmės. Ypač tai atsiliepė kukurūzams. Jų sėja buvo vėlyva ir drėgmės stoka kritiškai paveikė – kukurūzai stypso laukuose susisukę kaip išdžiūvusios nendrės. Gero javų derliaus irgi tikriausiai tame krašte nebus. Rapsų laukai kol kas atrodo neblogai. Žinoma, kur prašniokštė audros ir kruša, nuostolių nepavyko išvengti, bet juos turėtų bent iš dalies kompensuoti draudimas.

Ūkininkai pastebi, jog šiemet rapsų aliejingumas gali būti nemažas, o ir rapsų derlius neturėtų nuvilti. Skirtinguose regionuose ir situacija gana skirtinga, bet kaitra visur padarė savo.

Kaip įprasta, kūlimo metu ir maždaug iki spalio dėl atsiradusios didelės grūdų pasiūlos derliaus supirkimo kainos krinta. Beje, šio pavasario pradžioje grūdų kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas, pernykščius kviečius kai kam pavyko parduoti už 230 Eur/t. Tokie sandoriai ūkininkui duoda neblogą pelną. Tačiau nesnaudžia ir trąšų pardavėjai – vos tik pakyla grūdų kaina, tuoj šokteli ir trąšų kaina. Be to, trąšų kainą padidino ir išaugusi dujų kaina.

Kai kas nuogąstauja, kad, susikomplikavus politiniams santykiams su Rusija ir Baltarusija, gali kilti problemų dėl trąšų, tačiau alternatyvų esame numatę ir krizinė situacija neturėtų susidaryti. O štai Ukraina, pareiškusi, kad ji ketina kviečiais užpildyti visas rinkas, gali ir nusvilti, tokių ambicijų buvo ir ankščiau, bet pernai jų grūdų eksportas krito 15 proc. Žinoma, Ukraina technologiškai stiprėja, turi rimtų ambicijų, bet tam tikri ribojimai – logistiniai, išteklių, ekologiniai – vienaip ar kitaip pareguliuoja perteklinį grūdų srautą. Beje, Rusija irgi savo derliais prieš visus puikavosi, o šiemet įvedė eksporto muitus, kurie grūdų eksportą iš šios šalies gerokai sumažino. Visiškai nekreipti dėmesio į jų pareiškimus negalima, nors rimtos grėsmės mūsų grūdų augintojams kol kas nematau. Kur kas problemiškiau vertinčiau šiuo metu diegiamą žaliąjį kursą, kuris gali gerokai sumažinti Lietuvoje grūdų gamybą.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Vytautas LIAKAS: „Šiemet prognozuotas rekordinis javų derlius vargu ar toks bus iš tikrųjų. Karštis, sausra derlių sumažins. Pavyzdžiui, rapsai nemažai nukentėjo nuo ligų ir kenkėjų, o kviečių grūdai jau sudžiūvę ir labai smulkūs, tad kalbėti apie rekordinius derlius turbūt dar per anksti. Šis karštis augalų fiziologijai yra visiškai priešiškas. Kviečiams maksimali temperatūra yra 24 laipsniai, o kai šilumos daugiau, sutrinka fotosintezė. Jau daugiau kaip 2 savaites turime temperatūrą, siekiančią per 30 laipsnių, tai ekstremali situacija kviečiams, nes sustoja visi fiziologiniai procesai ir prasideda džiūvimas. Kai kurias veisles ši kaitra užklupo grūdo vystymosi tarpsnyje, tad jie liko neišsivystę – ne augo, o džiūvo. Matome, kad javų varpų viršūnėse labai daug smulkių grūdų, o tai reiškia, kad jie iš kombaino išbyrės drauge su pelais ir derlius nukentės.

Iki šių kaitrų tikrai buvo galima prognozuoti rekordinius derlius, nes pasėliai atrodė labai gražiai, pakako drėgmės ir saulės, bet dabar augalų paviršiuje temperatūra kaip grūdų džiovykloje – apie 41 laipsnis ir dar vėjas pučia. Čia panašiai kaip Ukrainoje – pasėliai iš pradžių atrodo idealiai, bet kai užplūsta vasaros karščiai, derlius gerokai nukenčia.

Labai svarbu, kad žemdirbiai atkreiptų dėmesį į žemės dirbimą, nes tai turi nemažos įtakos. Kulti javus ar dar laukti, dabar atsakyti sunku. Antai rapsų drėgnumas kai kur 9–10 proc., tai aišku, nėra ko laukti, reikia kulti. O javų irgi kai kur stiebai dar žali, o grūdai – jau sausi. Kažko tikėtis ir laukti nežinia, ar verta. Pats blogiausias scenarijus būtų, jei prasidėtų liūtys, tuomet sudžiovintų grūdų dar ir nukulti žemdirbiai negalėtų. Geriausiai šiuo metu turbūt jaučiasi kukurūzai. Ten, kur dirvožemyje pakanka drėgmės, jis nesuslėgtas, kukurūzai klesti.

Kas taiko neariminę žemdirbystę, drėgmę žemė neblogai išlaiko, likęs ant paviršiaus šiaudų mulčas šiek tiek apsaugo, lietus nesuplūkia dirvožemio, o kai karšta, per šiaudus dirva tiek neįkaista. Pavyzdžiui, Čekijoje, Bulgarijoje agresyviai žemės nedirba tam, kad išsaugotų drėgmę, o kai pas mus dažnai būna drėgmės perteklius, tai mes dažniau taikome agresyvias žemės dirbimo technologijas tam, kad išgarintume drėgmę. Dabar mums tai neišeina į naudą, nes drėgmę tenka saugoti.

Beje, šiais metais labai daug įvairiausių kenkėjų, kurie alina augalus, tad žemdirbiams tenka atkakliai su jais kovoti. Laimė, augalai šiemet grybinėmis ligomis beveik neserga. Kalbant apie šiemetį derlių, prognozuoti dar sunku, nes dar neaišku, kokia bus tūkstančio grūdų masė. Pavyzdys: jei javų tankumas hektare yra 6 milijonai, o varpos produktyvumas apie 1,5 gramo, tai bus kuliama apie 9 t/ha, o dabar dar neaišku, koks bus varpos produktyvumas, gal tik koks gramas, nors pasėlių tankumas toks pats, tačiau iš tokio pat ploto pavyks prikulti tik apie 6 t. Kad derlius bus mažesnis, tikriausiai jau aišku, bet kiek jis bus mažesnis, dar pasakyti sunku. Kalbėti apie rekordinius derlius aš šiuo metu nedrįsčiau, nes grūdai labai smulkūs ir sausi.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Rasa SMILGYTĖ, 2021-07-18

Agrosektoriaus transformacija – kaip bus sprendžiamas žmonių trūkumas

Agrosektorius šandien stovi ant didelių transformacijų slenksčio. Iš jo tikimasi augančio produktyvumo, sveikesnių ir pigesnių produktų, mažiau taršos ir daugiau tvaraus požiūrio. Šie nelengvai suderinami lūkesčiai kuria milžinišką poreikį naujiems inovatyviems sprendimams ir atveria plačias veiklos nišas specialistams, turintiems reikiamų kompetencijų.

„Jauniems į agrosektorių ateisiantiems teks iššūkis suvaldyti sektoriaus technologinį virsmą į gamtą tausojančią žemdirbystę. Tam labai reikės išsilavinusių, plataus požiūrio specialistų. Mainais į tai jie gaus galimybę dalyvauti be galo perspektyviame, sparčiai besivystančiame sektoriuje, kuris gyvybiškai reikšmingas visai visuomenei. Prisidėti prie to, ką ateityje valgys žmonija, kad maistas būtų sveikas, skanus ir užaugintas neteršiant gamtos – itin prasminga veikla“, – įsitikinęs Donatas Dailidė, vienos pirmaujančių agrosektoriaus bendrovės vadovas, rašoma pranešime.

Specialistų trūksta

Vienas pagrindinių iššūkių žemės ūkyje yra naudojamų herbicidų, pesticidų ir trąšų kiekio subalansavimas. Nuo jo priklauso ir aplinkos tarša, ir ūkio konkurencingumas. Todėl vis didesnio dėmesio sulaukia sumaniosios precizinės (tiksliosios) žemdirbystės technologijos, leidžiančios šias medžiagas naudoti tiksliai tiek, kiek reikia, ir ten, kur konkrečiai reikia. „Naujos kartos žemės ūkio technika gali būti pritaikyta tiksliajai žemdirbystei, tačiau tam reikia atitinkamų žinių. Be gilesnių žinių, kurios įgyjamos aukštosiose mokyklose, vargu ar galima kalbėti apie ilgalaikius sprendimus, analizę, išmanų valdymą, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius Egidijus Šarauskis. – Kitas labai svarbus aspektas: aukšto lygio išsilavinimas turi būti iš tos pačios srities. Procesų automatizavimas neišmanant dirvožemyje ir augale vykstančių procesų gali atvesti prie liūdnų pasekmių.“

Rinkai jau artimoje ateityje reikės ir dronų bei robotų kūrėjų. Prognozuojama, kad net 80 proc. visų dronų dirbs žemės ūkyje, kur jų darbas bus tiksliai purkšti ir tręšti pasėlius, neužteršiant greta esančių apylinkių. Tačiau kol kas dar trūksta žinių, kaip efektyviausiai juos panaudoti. Laukuose atsiras ir robotų, kurie perims sunkius fiziškai ir imlius laikui „juodus“ darbus. „Apie kurią žemės ūkio technikos sritį bekalbėtume, jai reikalingos kompetencijos neapsieis be sumaniųjų technologijų ir joms valdyti reikalingų IT žinių“, – sako vienas iš naujos VDU ŽŪA studijų programos – Sumaniosios inžinerijos – rengėjų E. Šarauskis. „Ateities specialistai pirmiausia turės gebėti sistemiškai mąstyti, matyti visą procesą, bendrą vaizdą. Jei esi agronomas, reikės ir inžinerinių žinių, inžinieriams – agronomijos ir panašiai. Siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą,“ – priduria D. Dailidė.

Jo įsitikinimu, rengiant gerus specialistus būtina verslo, akademinės bendruomenės bei valstybės partnerystė. Daugelį metų su VDU ŽŪA glaudžiai bendradarbiaujantis D. Dailidės vadovaujama bendrovė prisideda ir formuojant studijų programas, ir vėliau, ugdant studentus, yra akademijos mecenatai, inžinerijos klasterio nariai. „Mūsų žmonės atvyksta į universitetą skaityti paskaitų, dalyvauja magistrinių darbų gynimuose, studentai pas mus – susipažinti su naujausiomis technologijomis ar atlikti praktiką, po kurios nemaža dalis įsidarbina. Mums labai svarbu, kokie specialistai ruošiami. Didžioji dalis mūsų bendrovės darbuotojų yra ŽŪA absolventai, nes akademija išugdo gerus profesionalus šiam gana specifiniam sektoriui“, – sako D. Dailidė.

Erdvė kūrybai ir realiems pokyčiams

„Būtinybė greičiau transformuoti žemės ūkį bei jo produktus perdirbančią biopramonę formuoja ir naujų kokybiškų kompetencijų poreikį, – teigia VDU ŽŪA ekonomistė, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LTBA) viceprezidentė Virginija Kargytė. – Čia itin svarbus tarpdiscipliniškumas: gebėjimas įvertinti naujas technologijas ir inovacijas per ekonominės naudos bei tvarumo prizmę, suvokti jomis grįstus verslo modelius.“ Verslo modelių inovacijos, stiprinančios konkurencingumą rinkoje – ne nauja sritis, tačiau šiandien ji įgauna vis didesnę reikšmę dėl spartaus technologijų vystymo tempo, poreikio jas diegti ir nykstančių ribų tarp skirtingų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, apdirbamosios gamybos. Su tuo susijusi ir būsimiems žemės ūkio specialistams aktuali kompetencija: gebėjimas kritiškai vertinti naujų sprendimų naudą.

Anot V. Kargytės, būtina mokėti atsirinkti, kurios technologijos išties duos ūkiui teigiamą efektą. Klimato kaitos ir aplinkos taršos valdymas skatina ir naujas biožaliavų panaudojimo idėjas, įvairių bioproduktų (biodegalų, bioplastikų, kt.) kūrimą, tačiau nebūtinai visi šie sprendimai išties atitinka ekologiškumo kriterijus. Ji pabrėžia, kad universitetai pirmiausia yra vieta, kur nauji technologiniai sprendimai ne tik adaptuojami, bet ir kuriami.

Pavyzdžiui, be naujų biotechnologinių sprendimų vargiai bus įmanoma pasiekti ambicingus žemės ūkiui ir kitiems bioekonomikos sektoriams keliamus „žalinimo“ tikslus. Nors Lietuva ir išsiskiria pramoninės biotechnologijos augimo tempais (per pastarąjį dešimtmetį jos produkcijos vertė išaugo 75 proc., kai Europos vidurkis – apie 16 proc.), biotechnologinių produktų poreikis išlieka labai didelis, ypač dėl Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. „Tai – dinamiška, naujoms žinioms ir inovacijoms imli, labai įdomi sritis, į kurią pasinėrus galima padaryti didelį ir prasmingą pokytį“, – tikina V. Kargytė.

VDU Žemės ūkio akademija vienintelė Lietuvoje teikia aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Šie laipsniai pripažįstami visame pasaulyje ir turi aukščiausią ekvivalentiškumo standartą.

2019 metais susijungus Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu šalyje, taip dar labiau sustiprinant universiteto mokslinį ir tarpdisciplininį potencialą. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, technologijų teisė, klimato kaita, darnus vystymasis, pedagogika ir kt.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-18

„Linas Agro“ jau dairosi ir kitų verslų: paaiškino, ką darys su „KG Group“

„Linas Agro group“ spaudos konferencijoje pristatė „Kauno grūdų“ pirkimo sandorį ir paaiškino, ką planuoja daryti su šia įmonių grupe bei kas laukia darbuotojų ir vadovų.

Sandorio vertė dėl konfidencialumo įsipareigojimų kol kas neatskleidžiama, tačiau tai bus matoma ataskaitose, teikiamose akcijų biržai. Neatmetama, kad bus ieškoma ir kitų įmonių, kurias būtų galima įsigyti. Kitas svarbus rinkos persidalinimas – susijungus nauja įmonė taps viena didžiausių Lietuvos trąšų ir chemikalų tiekėjų bei, tikėtina, didžiausi prekybininkai grūdais Lietuvoje. Maisto pramonėje, lyginant Rytų Europoje, tai bus stiprūs vidutiniokai, nes vien Lenkijoje yra paukštienos perdirbėjų, kurių apyvarta virš milijardo eurų. Tai jiems leidžia piginti gamybą.

Be to, mažesni mokesčiai, lankstus valiutos kursas, arti didieji Europos uostai. Lenkai maisto sektoriuje didžiausi ir konkurencingiausi visoje Europoje. „Sandoris neeilinis mūsų grupės istorijoje. Jis reikšmingas visai žemės ūkio ir maisto gamybos pramonei, nes tai didžiausias sandoris Lietuvos istorijoje. Mums džiugu, kad jis su tapo su mūsų įmonės 30 metų jubiliejumi“, – sako AB „Linas Agro group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas ir neslepia, kad vyksta derybos su keliomis įmonėmis dėl įsigijimo, tačiau dabar nori susitvarkyti savo savo kieme. Šia sutartimi buvo įsigyta 34 įmonių akcijų paketai ir dabar grupę sudarys 76 įmonės. Be to išsiplėtė geografija į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją. Baltijos šalyse grupė jau veikė. Be geografijos plečiasi ir veiklos sritis. Iki šiol „Linas Agro“ gamino tik paukštieną ir užsiėmė žemės ūkio gamyba bei šiai sričiai reikalingų produktų prekyba. „KG Group“ stipri gamybininkė.

Dabar bus gaminami produktai nuo lauko iki stalo. „Iki šio tikslo, kad apimti pilną grandinę, ėjome septynis metus. Įsigijimą lėmė trys priežastys. Pirma strateginė. Norėjome praplėsti savo veiklos sritį perdirbime ir kurti didesnę pridėtinę vertę. „KG group“ atitiko šiuos kriterijus. Antra priežastis ekonominė – matome daug sinergijos galimybių. Buvome konkurentai, dabar būsime viena įmonė. Trečia priežastis – konkuruojame su gerokai didesnėmis įmonėmis, kurios veikia žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuje. Jos kartais didesnės už mus. Įsigijus „KG Group“ tampame gerokai didesni ir galėsime pasiekti masto ekonomiką ir konkurencingesni“, – pabrėžia D. Zubas. Mažvydas Šileika „Linas Agro group“ finansų direktorius sako, kad tai vienas didžiausių sandorių Lietuvos istorijoje, kai viena įmonių grupė perka kitą.

Pasiruošimas šiam sandoriui užtruko daugiau nei metus. Teko paruošti tūkstančius puslapių informacijos Baltijos šalių, Rusijos ir Lenkijos konkurencijos taryboms. Paskolą dvejiems metams suteikė trys bankai. Pačios įmonės dalis 30 proc. „Linas Agro group“ konsoliduota apyvarta turėtų siekti 1,3 mlrd. eurų, EBIDTA 60 mln. Eurų. Mes tapsime pagal apyvartą viena didžiausių bendrovių Baltijos šalių biržose. Vertinsime įsigytas įmones ir matysime, kur investuoti“, – sako M. Šileika.

Andrius Pranckevičius „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas sakė, kad šis sandoris reikšmingai tiek maisto pramonei, tiek agro sektoriui. „Konkurencinė aplinka labai sudėtinga. Lietuva ir Baltijos šalys priverstos konkuruoti su didžiulėmis įmonėmis iš didelių rinkų, kur veikia įmonės su milijardine apyvarta. Be to, per paskutinius kelis metus konkuruojame ne tik eksporto rinkose, bet ir savo šalyje. Jos jau mūsų parduotuvių lentynose ir vietiniams gamintojams tai sukelia rimtų iššūkių“, – apie verslo aplinką aiškina A. Pranckevičius, nuo pirmadienio tapsiantis „Kauno grūdų“ generaliniu direktoriumi. Darbą pradės nuo pirmadienio. Pasak jo, tai tvirta įmonių grupė, kurioje dirba 4 tūkst, darbuotojų. „Linas Agro“ dirba kiek mažiau nei 2 tūkst.

Masiškai mažinti darbuotojų nenumatoma, tik ten, kur veiklos dubliuojasi. A. Pranckevičius sako, kad remsis vadovais, kurie yra dabar. Liks pareigose ir paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas. Nebus ir didelių reorganizacijų. „Ne tas atvejis, kai yra krizė ir reikia pagalbos iš šalies“, – sako A. Pranckevičius. Bus vienijama grūdų prekyba ir prekyba su ūkininkais bei paukštininkystės veikla. Šios sritys siejasi ir bus konsoliduojami kiekiai, ieškoma geresnių sąlygų ir jas bandoma perteikti ūkininkams. Be to, grūdų versle svarbu mastas – didesni laivai, didesni geležinkelių užsakymai ir tuo pačiu geresnės kainos. Prioritetinė rinka tai šalys aplink Baltijos jūrą. Bus dirbama su abiejų grupių valdomais prekės ženklais. Bus pertvarkoma ir paukštienos gamyba. Pavyzdžiui, „Linas Agro“ jau negali gaminti kai kurių paklausių produktų, tačiau tą gali daryti „Kauno grūda“. Įdomi sritis ir gaminiai iš grūdų, su kuriais galima eiti į Skandinaviją.

„Vizijos aiškios, rimtas planas bus sukurtas per 3-6 mėn., tačiau kai kuriuos dalykus pradėsime daryti nuo pirmos dienos“, – prisipažįsta A. Pranckevičius ir sako, kad sutampa abiejų grupių vizija, kad reikia kurti naujus inovatyvius produktus ir mėginti įsitvirtinti premium rinkose, pavyzdžiui Skandinavijoje. Kaip rašoma pranešime spaudai, liepos 15 d. AB „Linas Agro Group“ užbaigė vieną didžiausių verslo įsigijimo sandorių Lietuvos istorijoje: įsigijo iš akcininkų kontrolinius akcijų paketus AB „Kauno grūdai“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir su jomis susijusiose bendrovėse, kartu veikiančiose kaip „KG Group“. Sandorio suma negali būti atskleista šalių susitarimu. Šiuo sandoriu AB „Linas Agro Group“ iš viso įsigijo kontrolinius akcijų paketus 34 įmonėse, veikiančiose paukštininkystės, grūdų, miltų, greitai paruošiamų produktų gamybos, pašarų ir premiksų gamybos, veterinarijos preparatų prekybos srityse. Įmonės yra registruotos ir veiklą vykdo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Nyderlanduose.

Sandoriui finansuoti AB „Linas Agro Group“ sindikuotą paskolą suteikė 3 bankai – „Luminor“, „Swedbank“ bei SEB bankas, trečdalį sandorio sumos įmonė finansavo savo lėšomis. „Šiemet liepos mėnesį pažymime grupės veiklos trisdešimtmetį, ir labai simboliška, kad naują dešimtmetį pradedame dvigubai didesnėmis pajėgomis ir darbuotojų kolektyvu. Mūsų gretas papildo stiprios įmonės ir jose dirbančios profesionalios komandos. Siekiame kurti ir įgyvendinti pozityvius pokyčius žemės ūkyje ir maisto pramonėje, užtikrinti didesnį stabilumą Baltijos šalių ūkininkams ir kur kas efektyviau konkuruoti atviroje ES rinkoje.

Dabar mūsų laukia pereinamasis laikotarpis. Tikime, kad jis bus sklandus, ir abi grupės, kurios lig šiol buvo konkurentės, dirbs kaip viena komanda“, – pažymi Darius Zubas, AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas. Po šio įsigijimo sandorio AB „Linas Agro Group“ Baltijos šalių regione tampa vertikaliai integruota žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupe, vykdančia veiklą visoje gamybos grandinėje ir gaminančia produktus nuo lauko iki stalo. Grupės prognozuojamos metinės pajamos gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, o EBITDA – apie 50–60 mln. eurų. Darbuotojų skaičius išaugs nuo 2 100 iki 6 000. Po sandorio AB „Linas Agro Group“ valdys 76 įmones.

„Šis susijungimas – didelis ir svarbus žingsnis, suvienijantis dvi stiprias panašaus tipo ir mąstymo organizacijas. Per kelis veiklos dešimtmečius „KG Group“ sėkmingai vystėsi ir augo. Esu dėkingas kolektyvui už tai, ką per tą laiką mums kartu pavyko sukurti ir pasiekti. Tikiu, kad sujungus „Linas Agro Group“ ir „KG Group“ pajėgas mano pradėtas darbas bus sėkmingai tęsiamas, įmonės tik dar labiau stiprės ir net aktyvios konkurencijos sąlygomis kurs lietuviškų produktų sėkmės istorijas ne tik vietinėje, bet ir užsienio rinkose“, – sako „KG Group“ įkūrėjas Tautvydas Barštys. Pasak D. Zubo, po sandorio bus tęsiama visų įsigytų įmonių veikla su jose iki šiol dirbančių darbuotojų komandomis.

„Pirmasis žingsnis, kurį sieksime įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį – išnaudoti sinergijos galimybes, konsoliduojant pirkimus ir auginant eksporto apimtis. Tokios sinergijos sieksime paukštininkystės bei grūdų eksporto versluose“, – pažymi D.Zubas. Įgyvendinant šį įsigijimo sandorį AB „Linas Agro Group“ teisės klausimais konsultavo ir atstovavo advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“, jie kartu su „Ellex Valiūnas ir partneriai“ teisininkais teikė ir konsultacijas koncentracijos teisės klausimais. Sandorio patarėjai ekonomikos ir koncentracijos klausimais buvo viena didžiausių Europoje ekonomikos konsultacijų kompanija „Copenhagen Economics“. „Swedbank“ investicinės bankininkystės komanda teikė konsultacijas finansiniais klausimais, o finansinius ir mokestinius įsigyjamų įmonių patikrinimus atliko „EY“ specialistai.

Apie AB „Linas Agro Group“ AB „Linas Agro Group“ kartu su valdomomis įmonėmis bendrai sudaro 1991 metais įkurtą įmonių grupę, veikiančią keturiose valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje. Grupės įmonės gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio žaliavas ir maisto produktus, tiekia prekes ir paslaugas žemdirbiams. Grupė yra vienas didžiausių lietuviškų ir latviškų grūdų eksportuotojų, turi nuosavą trylikos grūdų elevatorių tinklą. Taip pat yra vienas iš prekių žemdirbiams (sertifikuotų sėklų, trąšų, augalų priežiūros produktų bei žemės ūkio technikos) tiekimo lyderių Lietuvoje, turi sėklų paruošimo gamyklą. Grupė Lietuvoje valdo septynias žemės ūkio bendroves ir yra stambi pieno gamintoja. Taip pat yra didžiausia paukštienos gamintoja Latvijoje, kur jai priklauso keturios paukštininkystės įmonės. AB „Linas Agro Group“ 2020–2021 finansinių metų devynių mėnesių konsoliduotos pajamos siekė 712 mln. Eur, bendrasis pelnas – 29,2 mln. Eur. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 17,1 mln. Eur.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-07-16

Ar žaliasis kursas – sunki našta žemdirbiams?

Daugeliui pasirodytų keista, ypač žemdirbiams, jeigu pasakyčiau „ne“. Sunki našta taps ir žemės ūkio produkcijos vartotojams, nes neabejotinai maistas brangs, nes dalis bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų bus skiriama ne prieinamoms maisto kainoms užtikrinti, o aplinkosaugos ir bioįvairovės problemoms, kurios yra aktualios likusiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, bet ne Lietuvoje, spręsti. Ar proporcingai maisto brangimui kils atlyginimai ir pensijos, labai abejoju.

O viskas prasidėjo nuo vadinamojo Paryžiaus susitarimo – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, priimtos 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke ir pasirašytos 2015 m. gruodžio 15 d. Paryžiuje, įsipareigojimo užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Ten taip pat įtvirtinta nuostata, kad prisitaikymas prie neigiamos klimato kaitos jokiu būdu nekeltų grėsmės maisto gamybai. Kitaip sakant, priemonėms, mažinančioms išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), įgyvendinti turi būti numatytas finansavimas. Šis Paryžiaus susitarimas apima 195 išsivysčiusias ir besivystančias šalis, siekiančias išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių.

Lietuvos Respublikos ankstesnės kadencijos Seimas ką tik gautą susitarimą (net neišverstą į lietuvių kalbą) ratifikavo per kelias minutes, neišdiskutavęs, kokiais finansiniais ištekliais rems neišvengiamą maisto produktų kainų kilimą. Taip buvo nusižengta esminei žemės ūkio sektoriaus misijai, įtvirtintai Lisabonos sutartyje, – užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiami aukščiausios kokybės maisto produktai už prieinamą kainą. Esminė problema yra finansinės paklodės tampymas Lietuvoje, ypač su žaliuoju kursu iškeltoms, labai ambicingoms ir brangiai kainuojančioms priemonėms bei iššūkiams įgyvendinti.

Europos Vadovų Taryba yra pripažinusi, kad Lietuvos žemės ūkis susiduria su ypatingais struktūriniais sunkumais ir jiems įveikti reikia lėšų. Tačiau šalyje veikiama kitaip. Tai, be jokios abejonės, ir Žemės ūkio ministerijos negebėjimas atstovauti šaliai kartu su visa žemės ūkio produktų perdirbimo pramone. Europos Komisija 2020 m. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, vadinamąją RRF. Jos tikslas – ne tik sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį, bet ir padaryti ekonomiką ir visuomenę tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią žaliosios pertvarkos iššūkiams ir reikalavimams. Pagal šią Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES narėms išdalyta 672,2 mlrd. Eur, Lietuvai skirta 2,2 mlrd. Eur. Pagrindinė šių asignavimų paskirtis – prioritetinių priemonių – žaliosios pertvarkos finansavimas. Lietuva minėtus 2,2 mlrd. Eur panaudos 7 srityse.

Grėsmėms ir pasirengti ateities iššūkiams sveikatos priežiūros reikmėms sistemoje (268 mln. Eur).
Žalioji transformacija (823 mln. Eur):

šalyje pagaminti daugiau tvarios elektros energijos (242,4 mln. Eur);
judėjimui neteršiant aplinkos (transportui) (346,9 mln. Eur);
pastatų renovacijai ir urbanistinei aplinkai (217,8 mln. Eur);
ŠESD absorbciniams pajėgumams didinti (pelkių plėtrai!) (16 mln. Eur).

Skaitmeninei transformacijai ekonomikai augti (445 mln. Eur).
Švietimui visą gyvenimą (311,5 mln. Eur).
Aukštajam mokslui ir aukštos pridėtinės vertės verslui (200,2 mln. Eur).
Viešajam sektoriui ir prielaidoms atsitiesti po pandemijos (66,7 mln. Eur).
Galimybėms kiekvienam kurti šalies gerovę (111,2 mln. Eur).

Lėšas pasidalijo 4 ministerijos. Žemės ūkio ministerijai neteko absoliučiai nieko. Ministras, šį klausimą svarstant Seime, pasakė: „Nebeliko.“ Tai tampa bloga tradicija – nuolat žemdirbiams „pakišti kiaulę“. Ankstesnės kadencijos Vyriausybė, žemdirbiams nežinant, paskutinę 2019 m. dieną patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, nors Nacionalinė klimato kaitos strategija, tik kitu pavadinimu – darbotvarkė, priimta tik šio Seimo priešpaskutinę pavasario sesijos dieną. Nė vienai šalies valdžios institucijai neužkliuvo atvirkštinė strategavimo praktika, tolygi namo statybai, pradedant nuo stogo, o baigiant pamatų liejimu.

Neturint iš anksto apgalvotos ir suderintos, nuoseklios strategijos, šiame plane žemės ūkiui sukurtas įvairiapusių priemonių rinkinys – kratinys: nuo numatyto akcizo lengvatų dyzelinui ir krosniniam kurui panaikinimo iki mineralinių trąšų sumažinimo 15 proc., augalų apsaugos priemonių sumažinimo perpus, numatyta 80 proc. galvijų mėšlo ir srutų panaudoti biodujų gamybai, padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus ir t. t.

Planai gražūs, tačiau parengti be jokios analizės, kaip tai paveiks sektorių ir maisto kainas, dirbančiųjų kaime pajamas ir jų gyvenimo gerovę, nenumatyti priemonių finansavimo šaltiniai. Užmerktos akys prieš faktą, jog Lietuvos žemės ūkio našumo atsilikimas nuo ES vidurkio siekia 300 proc. Ministrai keičiasi, už tai atsakingi ministerijos specialistai tyli it vandens prisisiurbę į burnas ir nieko nedaro. Arba neišmano. Bet tikriausiai jiems neleidžiama…

Keista girdėti, kai sakoma, kad intensyvėjanti žemės ūkio gamyba daro neigiamą įtaką klimatui, vandenų ir oro taršai, dirvožemio kokybei, jog tai socialiai nesubalansuotas ūkininkavimas. Taigi, ar viena melžiama piendavė, iš kurios primelžiama 10–12 tonų pieno per metus, daugiau teršia aplinką nei trys ar keturios duodančios po 3–4 tonas? Ar precizinis augalų apsaugos priemonių naudojimas, tręšimas, vadovaujantis tręšimo planais ir skaitmeniniais žemėlapiais, yra blogiau nei tręšimas iš akies? Kam tada tokia pažangi technika, skaitmenizavimas ir pan.? Juk tai – tvaraus ūkininkavimo pagrindas. Beje, ir kitose šalyse tvarus, subalansuotas ūkininkavimas pristatomas kaip didelis laimėjimas ir reikšmingas pokytis stabdant klimato kaitą. Lietuvos institucijoms atrodo, kad pelkininkystės vystymas ir plėtra ženkliai efektyviau nei žemdirbių ir mokslo siūlomos kitos ekoschemos.

Taip pat gaji nuomonė, kad žemdirbiai klimato kaitai švelninti turi ieškoti finansavimo Kaimo plėtros 2021–2027 metų programos biudžete. Tai visuomenės klaidinimas, priešinimas su žemdirbiais. Būsimuoju laikotarpiu jos finansavimas 15 proc. sumažintas, palyginti su 2014–2020 metų biudžetu, o tiesioginės išmokos Lietuvoje ir toliau lieka mažiausios ES. Visiškai neaišku, kada jos pasieks ES šalių vidurkį. Beje, šie abu „ramsčiai“ turi padėti spręsti daugybę su konkurencingumu susijusių iššūkių. Reikia pripažinti – mes jau nebekonkurencingi. Tai rodo, priešingai nei kitų šalių, gamybos sumažėjimas. Išskyrus grūdų gamybą. Bet ir čia reikia kito požiūrio – juos ne išvežti kaip žaliavą, o perdirbti Lietuvoje.

Mes nuolat keliame klausimą, ar Lietuvos valdžioms reikalingas žemės ūkis ir ar jos suvokia jo svarbą šaliai plačiai, visomis prasmėmis. Priimant įvairaus pobūdžio ribojamąsias priemones ir jas įtvirtinant įstatymais, nutarimais ar įsakymais, jų rengėjai, kada patys to negeba, turi kviesti nešališkus ekspertus pasekmėms įvertinti. Be abejo, mokslo žmonių su patirtimi mes jau turime. Tai Žemės ūkio akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras, Veterinarijos akademija. Be abejonės, ne taip, kaip dabar pradėta praktika – Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų strateginio plano ex ante vertinimą ir finansinių priemonių išankstinį vertinimą pakviesti atlikti UAB Aplinkos apsaugos politikos centras, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, o žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumą ekstremalių situacijų ir krizių sąlygomis, kurios apima ir pajamų palaikymo ūkio subjektams sąlygas, veiklos diversifikavimą, rezervų sudarymą ir kt., atlieka UAB Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas…

Labai svarbus dalykas, kad žemės ūkio politiką formuojančios valdžios institucijų žmonės turėtų žemės ūkio išsilavinimą, būtų matę ir jutę žemės ūkį „iš vidaus“, dirbę gamyboje. Dabar žemdirbiai jau atvirai sako, kad tokių nurodymų nevykdys. Ateinančios strategijos, deklaracijos iš Europos Komisijos yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jas šalyje įdiegiantys tarnautojai turi išmanyti specifikas, šalies sąlygas ir sugebėti apginti, o ne vien aklai perrašinėti rekomendacijas.

Tai mums patvirtina ir pati Europos Komisija. Negalima daryti pertvarkos taip, kaip kažkam pasirodė, būtina gili, objektyvi ir nešališka analizė ir atsakomybė. Tai gali ir turi padaryti žemės ūkio mokslo žmonės. Kitaip žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, iš dalies daržininkystės ir sodininkystės šakų laukia labai sunki ateitis. Atvežtinis maistas niekada nebus kokybiškesnis, skanesnis ir be konservantų. Visuomenė, ypač jaunimas, lengvai leidžiasi „suvedžiojamas“ pigios reklamos ir galvoja, tiki, kad galima viską ir pigiai atsivežti. Gaila. O valdininkų rūpestis turi būti, kaip padėti žemdirbiui, o ne siūti apynasrius. Vienam hektarui beturime tik 0,19 sąlyginio galvijo. Tai 9 kartus mažiau, nei galima laikyti neteršiant gamtos. Štai keli statistikos skaičiai: 2000 m. sausio 1 d. melžiamų karvių turėjome 494 tūkst., kiaulių – 936 tūkst., bulvių prikasėme 1,8 mln. tonų, o 2020 m. sausio 1 d. karvių liko 241 tūkst., kiaulių – 551 tūkst., o bulvių teprikasėme tik 332 tūkst. tonų.

Reikia dirbti ir uždirbti pinigus, o per mokesčius užtikrinti padorų viešojo sektoriaus – mokytojų, gydytojų, kultūros darbuotojų, policijos – aprūpinimą atlyginimais už jų darbą ir darbo priemonėmis. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje labai daug kas mano, kad apie žemės ūkį žino viską. Bet ar žino tiesą? O mums trūksta objektyvių skaičiavimų apie žemės ūkio įtaką ne tik aplinkai, bet ir visam šalies ekonominiam ir savarankiškam gyvenimui.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Jonas SVIDERSKIS,2021-07-19

Šienaujant pievą užkliudė stirną: perspėja, kad visų gyvūnų gelbėti nereikėtų – sulauksite baudos

Intensyvus pievų šienavimas gali prišaukti nelaimę gamtoje prieglobsčio ieškantiems laukiniams gyvūnams. Krekenavos veterinarijos gydytojui Algimantui Lūžai teko gelbėti į bėdą pakliuvusį stirniuką. Sodybos šienavęs kaimynas nepastebėjo aukštoje žolėje pasislėpusio jauniklio ir stipriai jam sužalojo priekinę koją. Bet veterinarijos gydytojas surizikavo ir stirniuką išoperavo, taip išgelbėdamas žvėrelį nuo liūdnos baigties.

Apie aukštoje žolėje pasislėpusį mažylį išdavė tik širdį veriantis žvėrelio klyksmas. Kai sodybos sode pasamdytas Krekenavos gyventojas šienavo žoliapjove. Išsigandęs vyras apie nelaimę iškart pranešė šeimininkei, kuri prašydama pagalbos tuoj pat kreipėsi į ilgametį miestelio veterinarijos gydytoją.

Atvykęs A. Lūža sodyboje rado stipriai sužalotą maždaug dviejų trijų savaičių stirnaitę: „Ir užpakalinės kelios galūnės ir priekinė kita buvo sužeistas, su žoliapjove kaip ėjo, nes turi madą laukinis ar kiškiukas, stirniukas, elniukas, jis spaudžiasi prie žemės, jeigu artėja garsas ir dar pažįstamas šiek tiek, jis galvoja, kad jį apeis. Nu ir žmogus net negalvodamas.“

Labiausiai gyvūnui žoliapjovė sužalojo dešinę priekinę koją. Patyrusiam veterinarijos gydytojui dalį jos teko amputuoti. Operacijai pasiryžęs veterinaras patyręs laukinių žvėrių žinovas. Mat ilgus metus darbavosi Krekenavos girininkijoje prižiūrėdamas stumbrus, muflonus, danielius.

Asociatyvi nuotr.

„Pati savijauta buvo jos pusėtinai gera ir truputį primigdžius apžiūrėjus, visas galūnes pasižiūrėjau, kad vieną tikrai reikia amputuoti. O visas kitas apsiuvome, likusią odos dalį nuo galūnės užlenkėme ir tokią kaip dirbtinę kojinę padarėme“, – sako A. Lūža.

Sodybos gyventojai veterinarui pasakojo, net nematę sodyboje stirnos su jaunikliu. Matyt stirną atviliojo rami ir mažai lankoma vieta, kol sodybos šeimininkams neprireikė nusišienauti. Po nelaimės stirnaitę sodybos šeimininkai padėjo rūpintis ir gydyti.

Veterinarijos gydytojas net savaitę kūrė vaizdo dienoraščius, stebėdamas ir fotografuodamas mažylio būklę. Bet kojos netekusi stirnytė stebėtinai greitai sveiko. „Pasveiko, apetitas atsirado, radome Krekenavoje ožką ir girdėme jos pienu. Šiaip laukiniai žvėrys geriausiai būtų girdyti arba kumelės arba ožkos pienu. Kai pasveiko, pradėjo lakstyti po kiemą pradėjo nebeužtekti pieno“, – sako A. Lūža.

Kad žolės šienavimas gali būti pražūtingas laukiniams gyvūnams persėja ir gamtosaugininkai. Ypač kaimiškose vietovėse, arčiau sodybų mėgsta laikytis stirnos, jauniklius vestis ir lapės.

Gamtosaugininkas Marius Kazlauskas teigia: „Prieš pjaunant žolę, reikėtų apeiti sodybose apžiūrėti, kad neatsitiktų tiems gyvūnams ko nors negero.“ Vis dėlto gelbėti visų gamtoje sutiktų jauniklių tikrai nereikėtų, sako gamtosaugininkai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės vaikščiodami randa sveikus mažylius ar iš lizdo skraidyti išmestus paukštelius, nori tuoj pat juos imti ir vežtis.

Tačiau paėmę žvėrelį iš gamtos prieglobsčio žmonės padaro neatitaisomą klaidą, už kurią gali tekti sumokėti ir baudą. „Mama dažniausiai stovi greta miške, kur nemato žmogus jau. Bet ji stebi savo jauniklį ir pasitraukus žmogui, grįžta. Tai tikrai rekomenduoju neliesti jauniklių ir palikti gamtoje, kur jie yra. Bauda iki 150 eurų gresia“, – sako M. Kazlauskas.

Na, o stirnaitei pasisekė pasveikti, nors su tokia trauma žvėrelis niekada nebegrįš į gamtą. Mažylę auginti paėmė laukinių gyvūnų prieglauda.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-20

Ūkiams modernizuoti paprašyta paramos gerokai daugiau, negu buvo skirta

Šiais metais dėl paramos modernizuoti savo ūkius ūkininkai galėjo kreiptis nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. Skirtingai nei ankstesniais metais žemės ūkio produktų gamintojai, perdirbėjai galėjo pretenduoti ne tik į ES investicinę paramą, bet ir į lengvatinę paskolą. Pateiktose paraiškose bendra prašoma investicinės paramos suma viršijo skirtąją beveik pusantro karto, tuo tarpu lengvatinių paskolų suma – daugiau nei 2 kartus.

Parama buvo teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiuo paraiškų rinkimo etapu investicinei paramai skirta 57 mln. Eur paramos lėšų, lengvatinėms paskoloms 8 mln. Eur. Pareiškėjai galėjo kreiptis dėl:

investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) – pirmoji paramos forma;
investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui – antroji paramos forma;
tik lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui – trečioji paramos forma;
lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui – ketvirtoji paramos forma.

Norintys investicinės paramos (pirmoji paramos forma ir antrosios paramos formos investicinė dalis) pateikė 633 paraiškas, bendra prašoma suma sudaro beveik 82 mln. Eur. Lengvatinių paskolų paprašė 140 pareiškėjų, bendra prašoma suma – per 16 mln. Eur. Didžioji dauguma pareiškėjų (138) paprašė lengvatinių paskolų investicijoms ir apyvartiniam kapitalui (antrosios paramos formos paskolinė dalis), 2 pareiškėjai paprašė lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui (ketvirtoji paramos forma). Nė vienoje paraiškoje nebuvo paprašyta lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui (trečioji paramos forma).

Išsamiau apie paramos teikimo sąlygas ir reikalavimus pareiškėjams NMA straipsnyje.

Paraiškų vertinimo etapai

Paraiškos pagal investicines priemones vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų prioritetinis vertinimas, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas. Pirmame etape sudaroma paraiškų pirmumo eilė įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams pagal paramos paraiškoje, jos prieduose ir registruose esančią informaciją.

Paminėtina, kad projektų atranka vykdoma tik, kai investicinės paramos prašoma pagal pirmąją ir antrąją paramos formą. Kai paramos prašoma lengvatinei paskolai, projektų atranka nevykdoma. Tačiau svarbu žinoti, kad pareiškėjams, kurių paraiškoms finansuoti nepakanka investicinei paramai skirtų lėšų arba kurių paraiškos nesurinko mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, lengvatinė paskola negali būti suteikta.

Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti 7 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 privalomi balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama. Projektų atrankos kriterijai išsamiai aprašyti veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

Šiuo metu atliekamas prioritetinis pateiktų paraiškų vertinimas, sudaroma paraiškų pirmumo eilė. Pirmumo eilė turėtų būti sudaryta iki rugpjūčio vidurio.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-20

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba: nuo ekologijos iki gyvūnų gerovės

Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai  pirmininkaujančios Slovėnijos žemės ūkio ministrų pirmajame susitikime patvirtintos Tarybos išvados dėl ekologinio ūkininkavimo plėtros, aptartos tarptautinės prekybos aktualijos, gyvūnų gerovės klausimai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas akcentavo ekologinio ūkininkavimo plėtros svarbą. „Nekyla abejonių – ekologinė žemės ūkio gamyba svarbi vartotojams, gamintojams ir visai visuomenei, todėl ir toliau turi būti skatinama jos plėtra. Skatinsime ūkininkų kooperaciją, lyderystę trumpose maisto tiekimo grandinėse. Kviečiame visų miestų savivaldybes tapti partneriais kuriant trumpųjų grandinių schemas ir infrastruktūrą, kad maisto krepšeliai be tarpininkų pasiektų darželius, mokyklas ir kitas viešojo sektoriaus įstaigas“, – teigė ministras K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija aktyviai prisideda prie to, kad šalies piliečius, ypač mažuosius, pasiektų sveikatai palankus ir saugus maistas. Jau keleri metai įgyvendinama ekologiško maisto darželiams programa, kuri remiama nacionalinio biudžeto lėšomis.

Su prekyba susiję žemės ūkio klausimai

Žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski) pateikė ministrams aktualią informaciją apie tarptautinę prekybą. Ministras K. Navickas palankiai vertino Europos Komisijos pastangas atveriant naujas eksporto galimybes. Taip pat gerėjančius ES ir JAV prekybinius santykius.

„JAV rinka svarbi Lietuvos gamintojams, ypač eksportuojantiems pieno ir mėsos produktus. Norime sugrįžti prie aktyvios prekybos“, – sakė ministras.

K. Navickas palaikė žaliosios krypties, tvarumo aspektų įtraukimą į esamus ir būsimus prekybos susitarimus. „Eidami šia kryptimi to paties tikimės ir iš mūsų prekybos partnerių. Reikia užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES žemės ūkio gamintojams. Importuojami produktai turi atitikti aukštus ES standartus aplinkosaugos, sveikatos, maisto saugos, kokybės, gyvūnų gerovės srityse, kurių laikosi mūsų ūkininkai“, – mano ministras.

Dėmesys – gyvūnų gerovės klausimams

Tarybos metu aptarti ir gyvūnų gerovės klausimai. Vienas jų – Europos piliečių iniciatyva drausti gyvūnus laikyti narvuose. Ministras K. Navickas palankiai vertino piliečių susirūpinimą gyvūnų gerove. Jis akcentavo, kad priimant sprendimus būtina atlikti visapusišką vertinimą, kiek dėl šių pokyčių brangtų maisto produktai. Tai svarbu, kad nebūtų paveiktos pažeidžiamos grupės, skurdą patiriantys žmonės.

Ministras taip pat pažymėjo, kad naujų reikalavimų įgyvendinimui turi būti nustatyti realūs terminai, atsižvelgiant į valstybių narių padėtį ir reikalingas investicijas. Turi būti užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos prekyboje ir ES rinkoje, ir su kitomis šalimis.

Šaltinis: 2021-07-20

Savivaldybės domisi trumpųjų maisto tiekimo grandžių logistikos centrų steigimu

Galimybe kurti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus domisi ne tik potencialūs jų steigėjai, bet ir savivaldybėse dirbantys politikai. Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskiene ir Kretingos rajono mero pavaduotoju Dangiru Samaliumi, aptarė tokių centrų  steigimo galimybes pajūryje.

Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu. Paraiškos paramai užsiimti šia veikla teikiamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Parama numatoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Kodėl tai naudinga?

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė domėjosi kitų šalių patirtimi kuriant tokius centrus. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelio skatinimas steigiant regioninius logistikos centrus, jau veikia kitose šalyse – Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje.

Tokiuose logistikos centruose pagal vartotojų užsakymus sudaromi maisto krepšeliai. Taip ūkininkams gali paprasčiau dalyvauti savivaldybių arba valstybės įstaigų bei įmonių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, o vartotojams tiekiami švieži ir sveiki vietos gamintojų produktai. Pasak ministro patarėjo D. Rybakovo, nuo 2023–iųjų „žalieji“ viešieji pirkimai turės sudaryti 50 proc. visų pirkimų. Tai, anot R. Petrauskienės, yra didelė paskata jau dabar kurti regioninio lygmens logistikos centrus ir ruoštis būsimiems pokyčiams.

Anot D. Rybakovo, Žemės ūkio ministerija, skatindama tokių logistikos centrų įkūrimą, iškėlė du pagrindinius tikslus. Vienas jų – bendradarbiavimo ir kooperacijos skatinimas.

„Po vieną nieko nepadarysime, turime būti kaip kumštis, tuomet daugiau galimybių ir apčiuopiamas rezultatas. Todėl vertinant paraiškas daugiau balų (20) bus skiriama viename projekte bendradarbiaujantiems 5-iems ir daugiau ūkių. 3-4-iems projekto dalyviams tektų mažiau – 15 balų. Žemės ūkio kooperatyvams arba tokio kooperatyvo nariui bus suteikiami 5 balai. Daugiau galimybių gaus bendradarbiaujantys“, – teigia patarėjas.

Kitas tikslas – kad vietoje užauginti produktai būtų tiekiami to rajono ar regiono vartotojams, ypač švietimo įstaigoms, ligoninėms.

„Džiugu, kad jau turime darželių, kurie savo ugdytinius maitina patiekalais iš ekologiškų vietos ūkininkų produktų. Ekologiškų produktų vartojimas augs. Regioninio lygmens logistikos centrų steigimui šiame kvietime teikti paraiškas iš viso numatoma skirti beveik 3 mln. eurų“, – teigia D. Rybakovas.

Kiek, kam ir kaip?

Paramos dydis priklausys nuo steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali paramos suma vienam projektui –700 tūkst. Eur be PVM. Tokia didžiausia parama numatyta regioninių logistikos centrų prie Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus steigimui. Mažesnių, vietos ar rajoninio lygmens, logistikos centrų kūrimui būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur, ar 200 tūkst. Eur.

Regioninio lygmens logistikos centrams statyti ar nuomotis jau esamas patalpas, paramos intensyvumas sieks 60 proc. Logistikos centrų darbuotojams darbo užmokesčiui – 100 procentų. Tokiu pačiu intensyvumu – 100 proc. – būtų kompensuojama ir už logistikos centrų patiriamas komunalines išlaidas.

Prioritetas bus teikiamas turintiems patirties trumpųjų maisto tiekimo grandžių veikloje. Parama teikiama tuo atveju, jei logistikos centrai bus steigiami savivaldybėse, kurios ribojasi su miestais, turinčiais ne mažiau kaip149 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Centruose būtų privalomas pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimentas, kuris gali būti plečiamas laipsniškai.

„Kviečiame ūkininkus, kooperatyvus ir žemės ūkio bendroves teikti paraiškas šiai paramai gauti. O savivaldybes – aktyviau bendradarbiauti su ministerija, parenkant vietas, kur tokie centrai būtų kuriami“, – sako patarėjas D. Rybakovas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė ir Kretingos rajono mero pavaduotojas D. Samalius pritarė, kad savivaldybės gali prisidėti prie ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių skatinimo kurti tokius logistikos centrus savo iniciatyva.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos