Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-04

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lietuvoje šių metų rugsėjo mėnesio viduryje grūdų vidutinės supirkimo kainos padidėjo, o rapsų – sumažėjo

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2022 m. 37 savaitę (09 12–18) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 313,73 EUR/t – 2,82 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę (36 savaitę (09 05–11) buvusia kaina bei 44,59 proc. didesne kaina negu prieš metus (2021 m. 37 savaitę (09 13–19). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 283,06 EUR/t – 7,07 proc. didesne kaina negu prieš savaitę ir 53,01 proc. didesne kaina negu prieš metus.

Rugiai buvo superkami vidutiniškai po 250,73 EUR/t – 10,10 proc. didesne kaina, palyginti su rugsėjo pirmoje pusėje buvusia kaina, bei 53,01 proc. brangiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 37 savaitę sudarė 289,69 EUR/t – tai buvo 7,67 proc. didesnė kaina negu prieš savaitę bei 61,66 proc. brangiau nei prieš metus. Rapsai buvo superkami vidutiniškai po 583,48 EUR/t – 5,61 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 13,54 proc. didesne kaina negu prieš metus tokiu laikotarpiu.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 17 (409) / 2022 m

Rusija šiemet tikisi rekordinio grūdų derliaus – 150 mln. tonų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet turėtų nuimti rekordinį grūdų derlių – apie pusantro šimto milijono tonų. „Preliminarus [2022 metų grūdų derliaus] įvertis jau siekia 150 mln. tonų, įskaitant apie 100 mln. tonų kviečių. Tai bus rekordas Rusijos istorijoje“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame pasitarime žemės ūkio temomis.

„Jau prikulta 138,7 mln. tonų grūdų“, – pridūrė prezidentas. Rusija jau kelias savaites kaltina Vakarus neva jie trukdo jos žemės ūkio produktų eksportui, pabrėždama, kad tai kelia pavojų pasauliniam apsirūpinimui maistu. „Mūsų grūdų ir trąšų pristatymas į užsienį, deja, tebėra sudėtingas. Sankcijos Rusijai gali dar labiau pabloginti padėtį, sukelti pasaulinę maisto krizę“, – kalbėjo V.Putinas.

Kremlius ne kartą kritikavo vykdymą liepos mėnesį Stambule pasiekto susitarimo, kuriuo buvo panaikinta ukrainietiškų grūdų eksporto blokada, Maskvos įvesta jos pajėgoms pradėjus invaziją į Ukrainą – vieną didžiausių pasaulyje grūdų tiekėjų.

V.Putinas tvirtina, kad ukrainietiški grūdai daugiausia keliauja į Europos šalis, o ne į skurdžiausias, labiausiai jų stokojančias valstybes. „Rugsėjo 23-iosios duomenimis, iš 203 laivų, išplaukusių iš Ukrainos uostų, tik keturi pagal Jungtinių Tautų programą plaukė į skurdžiausias šalis“, – pareiškė Rusijos prezidentas. Ukraina ir Europos šalys tokius kaltinimus atmeta.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-09-27

Didžiulis nematomas verslas – kiek rinkos užima nelegalūs chemikalai

Skaičiuojama, jog daugiau nei penktadalis Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos produkcijos yra nelegali, uždrausta ar falsifikuota. Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) savo atliktuose ar atliekamuose tyrimuose nustatė, kad valstybei padaryta žala siekė per 44 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų.

Šešėlio gyvavimą visų pirma palaiko realiai pažeidėjams skiriamos mažos nuobaudos, dalies gyventojų polinkis įsigyti nelegalią, piratinę produkciją ir taupyti nesumokėtų mokesčių valstybei sąskaita, rašoma pranešime. „Su augalų apsaugos produktais susiję pažeidimai apima prekybą falsifikatais, prekių pardavimą be apskaitos dokumentų, dokumentų klastojimą.

Pirmieji tyrimai, susiję su nelegalių augalų apsaugos produktų prekyba, prieš keletą metu buvo atlikti FNTT Kauno apygardos valdyboje, vėliau tokius tyrimus pradėjo ir FNTT Šiaulių ir Panevėžio bei Klaipėdos apygardų valdybos. Nors tokių tyrimų nebuvo labai daug, konfiskuoti nelegalios augalų apsaugos produkcijos kiekiai – milžiniški. Vienam hektarui reikalingas kiekis skaičiuojamas gramais, o vien Šiauliuose konfiskuota 18 tonų produkcijos, Kaune – 6,5 tonos“, – sako FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.

Pasak jo, Kaune konfiskuotos produkcijos analogų vertė, skaičiuojant rinkos kainomis, siektų 350 tūkst. eurų, o nusikalstamą veiką galimai vykdžiusiems asmenims inkriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymas (griežčiausia galima bausmė už tokį nusikaltimą siekia iki 4 m. laisvės atėmimo), dokumentų klastojimas (iki 3 m. laisvės atėmimo), juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti (iki 2 m. laisvės atėmimo). „Nors bausmės atrodo griežtos, teismų praktika tokia, kad, kai yra įmanoma – skiriamos baudos, kurios nesiekia 10 tūkst. eurų. Vertinant tai, kad vien Kaune konfiskuotos produkcijos sunaikinimas valstybei kainavo 8,5 tūkst. eurų, tyrimas valstybei neatsiperka, o baudos nėra didelės. Jos turėtų būti tokios, kad nusikaltimai neapsimokėtų“, – sako R. Urbonas.

Kol vogti yra normalu, šešėlis neišnyks

„Nelegalios produkcijos pirkimas yra latentintis nusikaltimas, kuomet ir pardavėjas užsidirba, ir pirkėjas dažnu atveju sutaupęs lieka patenkintas, taigi problema visų pirma slypi mūsų mentalitete. Lietuvoje daliai žmonių vis dar normalu žiūrėti nelegalius filmus, klausytis piratinės muzikos, akademinėje bendruomenėje pasitaiko mokslo darbų plagiato atvejų, tokiame fone pavogta receptūra net nelaikoma vagyste“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė. Lietuvoje 2018 m. uždrausta gerai žinomų efektyvių sisteminių insekticidų grupė, dėl jų sudėtyje esančių neonikotinoidų. Nepaisant draudimų, šių medžiagų mūsų laukuose nesumažėjo.

„Praktika prasilenkia su teorija ir nors teoriškai mes siekiame tvarumo žemės ūkyje, diegiame vis griežtesnius reikalavimus, praktiškai – nepasiūlome sprendimų opioms problemoms ir taip atveriame duris šešėliui. Įvedus griežtus draudimus, tarp sulaikytų nelegalių pesticidų visuomet randama pigių kiniškų uždraustos produkcijos klastočių“, – sako Z. Varanavičienė. Ji pabrėžia, kad žemės ūkyje naudojami neaiškūs mišiniai patekę į gamtą daro didelę žalą gamtai, o patekę ant mūsų stalo gali pakenkti sveikatai: „Falsifikatų gamintojų tikslas yra nupirkti pigiai ir parduoti greitai, tad jie nesirūpina nei savo reputacija, nei ilgu išlikimu rinkoje, juo labiau – gamta ar mūsų sveikata. Turime ieškoti legalių būdų spręsti problemas ir būti nepakantūs šešėliui visose srityse, tai yra intelektinės nuosavybės vagystė ir mokesčių vengimas.“

Nelegali produkcija vilioja savo kaina ir asortimentu

„Dar praeitam šimtmetyje savo kailiu patyriau falsifikatų daromą žalą, kuomet į ūkį atvykęs pardavėjas įsiūlė pigesnės produkcijos, patikinęs, kad ji analogiška originaliai. Nors įsigyti pesticidai man kėlė įtarimų dėl savo išvaizdos, patikliai išpurškiau jais savo cukrinius runkelius ir po keletos dienų pamačiau, kad runkeliai sunyko, o varputis, su kuriuo kovojau – liko“, – sako Kauno rajone ūkininkaujantis Romas Majauskas. Pasak jo, ūkininkai neoficialių pardavėjų produkcijos griebiasi visų pirma dėl žemesnės produkcijos kainos, o taip pat ir dėl platesnio augalų apsaugos produktų asortimento: „Lietuva priskirta griežčiausiai reglamentuojamai Šiaurės šalių zonai ir susiduriame su problema, kuomet, pavyzdžiui, Italija ar net kaimyninė Lenkija tam tikrą produktą turi, o mūsų šalyje jis – neregistruotas. Neturėdami legalaus sprendimo kovai su kenkėjais ar ligomis ir bandydami apsaugoti derlių ūkininkai gali griebtis šešėlinės produkcijos.“

Šaltinis: delfi.lt, 2022-09-30

Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu

„Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.

„Politiniame lygmenyje komisaras (žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis – BNS) palaiko ir palaikys dėl lengvesnių sąlygų ir ypač mažiems ūkiams“, – pridūrė jis. Pasak ministro, aiškus atsakymas dėl sąlygų turėtų būti per dvi savaites. „Aiškumas tikrai bus kuo anksčiau ir pirmiausia turim sulaukti iš Komisijos reakcijos į mūsų siūlymus, nes mums yra nepalanku, kad naujame periode padidėja referenciniai dydžiai, pirmiausia dėl to, stipriai laikome savo poziciją, kad nesutinkame su tuo padidėjusiu dydžiu ir tada apsispręsime dėl prievolių atkūrimui“, – sakė ministras.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino EK lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. ES reglamentas dabar pareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus, kad jiems teks atkurti pievas.

Šaltinis: delfi.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, 2022-09-28

Ankstesnės žemės ūkio naujienos