Žemės ūkio naujienos: 2022-10-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pratęstas kvietimas teikti paraiškas išteklius taupančioms technologijoms diegti
Žemės ūkio ministerija metams pratęsė kvietimą teikti paraiškas išteklius taupančioms tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai paraiškas paramai gauti galės teikti iki kitų metų rugsėjo 30 d.
Paramos priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
„Kvietimas teikti paraiškas pratęsiamas įvertinus padėtį žemės ūkio technikos rinkoje, kai užsitęsė jos pristatymo terminai. Ūkininkai turės daugiau galimybių iki pavasario sėjos įsigyti naują tiesioginę ar juostinę sėjamąją, o tiekėjai, išaugus šios technikos poreikiui, sklandžiau užtikrins jos tiekimą ,“ – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pareiškėjai gali gauti iki 40 proc., neviršijant 40 tūkst. eurų, tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją.
Pratęsus kvietimą, paraiškas galima teikti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Iš viso šiam kvietimui 2022-2023 metais iš Modernizavimo fondo skirti 8 mln. eurų. Šios investicijos prisidės prie energetinio efektyvumo didinimo žemės ūkyje.
Iki šių metų spalio ūkininkai, kurie nusprendė pereiti prie aplinkai draugiškesnių žemės ūkio sprendimų, siekdami taupyti degalus bei laiką, naudoti mažiau trąšų ir augalų apsaugos priemonių, jau pateikė paraiškų už daugiau kaip 1,65 mln. eurų.
Neariamosios technologijos populiarėja
Remiantis pasėlių deklaracijomis, neariamosios technologijos taikomos vis plačiau. 2022 m. neariamosios technologijos auginant žemės ūkio augalus taikomos beveik 475 000 ha plote ir pasiekė apie 25 proc. nuo visos produkuojančios žemės ploto.
Tai rodo, kad ūkininkai žino ir supranta minėtų technologijų ilgalaikę ekonominę bei ekologinę naudą ūkiui, leidžiančią sutaupyti degalų, trąšų, augalų apsaugos produktų ir tausoti brangiai kainuojančią techniką.
Kompensacinė parama įsigyti tiesiogines arba juostines sėjamąsias tapo ypač aktuali, kai degalų ir trąšų kainos, palyginti su ankstesniais metais, reikšmingai išaugo.
Neariamosios žemdirbystės plėtros priemonės finansavimas patvirtintas Europos investicijų banko ir Europos Komisijos.
Iš viso iki 2027 m. neariamajai žemdirbystei skatinti numatyta skirti 30 mln. eurų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-04
Ukraina pažadas Afrikai: stengsis siųsti daugiau grūdų
Su užpuolike Rusija kariaujanti Ukraina padarys visa, kas jos jėgoms, kad nusiųstų daugiau grūdų Afrikai, pažadėjo ukrainiečių užsienio reikalų ministras. Dmytro Kuleba šią savaitę Senegale pradėjo savo kelionę po Afrikos žemyną. Pirmadienį jis susitiko su Senegalo prezidentu Macky Sallu, šiuo metu pirmininkaujančiu Afrikos Sąjungai (AS).
Ukraina siųs „į Afriką grūdų pilnus laivus“, sakė D. Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su kolege senegaliete Aissata Tall Sall. „Iki paskutinio atodūsio darysime visa, ką galime, kad dėl maisto saugumo toliau eksportuotume ukrainietiškus grūdus į Afriką ir pasaulį“, – pridūrė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Daug Afrikos šalių yra labai priklausomos nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos. Rinkoje atsiradus stygiui, Rusija stengiasi piktadariu vaizduoti Vakarus, kaltindama juos dėl augančių maisto kainų. Vakarų lyderiai kaltina Kremlių ciniškai naudojantis maistu kaip ginklu ir kariaujant imperinio stiliaus grobikišką karą.
Šaltinis: tv3.lt, 2022-10-03
Narkotizuoti Lietuvos laukai – šansas ūkininkams
Vyriausybė atvėrė kelią nuo kitų metų auginti kanapes, išskiriančias daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, nei leidžiama dabar. Šiuo metu ūkininkai gali auginti tokias kanapes, kuriose psichodelinį poveikį turinčių medžiagų kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 proc. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Vyriausybė pritarė, kad jau nuo sausio 1-osios Lietuvos laukuose galės vešėti ir tokios kanapių rūšys, kuriose narkotinės medžiagos sudarys ne daugiau nei 0,3 proc.
Tokią naujieną Panevėžio ūkininkai sutinka palankiai. Jei Lietuvoje bus leidžiama auginti kanapes, turinčias didesnį kiekį narkotinių medžiagų, kol kas negausios jų plantacijos turėtų būti išplėstos.
Nereiklus augalas
Kanapės Lietuvoje priskiriamos prie vis dar naujos žemės ūkio kultūros, jas šalyje leista auginti nuo 2013-iųjų. Panevėžio rajono laukus šia kultūra užsėti imta kiek vėliau. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, didžiausi kanapių plotai rajone augo pernai – šia kultūra buvo užsėta kone 480 hektarų. Šiemet jų mažiau, o lietinga praėjusi vasara kanapių augintojams dar ir pridarė nuostolių.
Pasak Z. Bakanienės, auginantieji kanapes pabrėžia, kad Lietuva nustačiusi itin griežtus reikalavimus dėl jose esančio narkotinių medžiagų kiekio. Dabartinės šių medžiagų normos leidžia auginti tik labai ribotą kanapių rūšių skaičių. Kadangi yra šalių, kuriose leidžiama auginti turinčias daugiau narkotinių medžiagų kanapes, tenykštės nesunkiai nukonkuruoja lietuviškas. Tą patvirtino Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijų laukuose kanapes auginantis Julius Martinonis. Anot jo, tai nėra reiklus augalas, tad jas užauginti netgi paprasčiau nei javus, kuriuos puola daugybė ligų. „Bet kanapėms reikia geros vasaros. Ne tokios, kokia buvo šiemet“, – sakė J. Martinonis. Pasak ūkininko, kanapės yra tie augalai, kuriems užaugti reikia purios, nesunkios, sausos dirvos. O ilgai užsitęsę vasaros lietūs taip supluko žemę, kad pasėtos kanapės tiesiog užduso dirvožemyje. Tad derlius šiemet – kaip niekad menkas.
Entuziazmas atvėso
Visgi J. Martinonis neketina atsisakyti kanapių auginimo. Nemažas viltis ūkininkas deda į atsiveriančią galimybę auginti ir tokias, kuriose būtų didesnis narkotinių medžiagų kiekis.
„Kuo daugiau tokių medžiagų, tuo vertingesnė kanapių žaliava. Dabar aš parduodu vien sėklas, kuriose, beje, nėra jokių narkotinių medžiagų. Iš jų spaudžiamas aliejus, jos naudojamos kepiniams“, – aiškino J. Martinonis. Pasak šio augintojo, didžiausias pajamas būtų galima gauti iš vaistų pramonei tiekiamų kanapių. Tačiau farmacijai tinkamos tos rūšys, kuriose randama kuo daugiau narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, vadinamojo THC. Pasak J. Martinonio, iš Lietuvoje leidžiamų auginti kanapių rūšių, kur THC kiekis tegali būti 0,2 procento, medikamentams reikalinga medžiaga taip pat išgaunama, bet tada reikia gerokai daugiau pačios žaliavos, o tai didina sąnaudas.
Kanapių auginimas, kaip pažymi ūkininkas, Lietuvoje buvo suaktyvėjęs prieš šešerius septynerius metus. Paaiškėjus, kad čia užaugintos veislės dėl mažo jose esančių narkotinių medžiagų kiekio nekonkurencingos, augintojų entuziazmas atvėso.
Rinka perpildyta
Kad kanapėse leidžiamas didesnis narkotinių medžiagų kiekis turėtų paskatinti jų auginimą, mano ir Velžio apylinkėse pernai kanapių laukus dar auginęs, o šiemet šios kultūros nebesėjęs Simonas Barzda. Šio ūkininko laukuose kanapės vešėjo penkerius metus, šia kultūra kasmet užsėdavęs daugiau nei po šimtą hektarų. Pasak S. Barzdos, užauginti kanapes nėra sunku, sunkiau nuimti derlių, nes javams kirsti skirti kombainai joms netinka. Kaip argumentą, kodėl atsisakė šios kultūros, S. Barzda įvardijo nestabilią rinką, kuri greičiausiai buvo perpildyta. Anot jo, jei Lietuvoje bus leidžiama auginti kanapes, turinčias daugiau narkotinių medžiagų, tokių veislių augalai tiks ir vaistų, ir kosmetikos pramonei. Šiuo metu lietuviškų kanapių produkciją dažniausiai panaudojama maisto pramonei.
Šaltinis: Daiva Baronienė, „Sekundė“,2022-10-05
Šių metų rugpjūčio mėnesį iš Lietuvos eksportuotas 24 proc. mažesnis kiekis grūdų
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų rugpjūtį eksportavo 371,074 tūkst. t grūdų. Beveik visą (96,49 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (358,034 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Monaką, Nigeriją ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 336,02 EUR/t).
Miežiai (2,357 tūkst. t) buvo išvežti į Latviją, Estiją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 284,71 EUR/t), avižos (2,216 tūkst. t) – į Latviją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 301,01 EUR/t). Rapsų eksportas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo 19,95 proc. didesnis ir sudarė 190,871 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Nyderlandus ir Didžiąją Britaniją (vidutinė kaina – 661,20 EUR/t).
