Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-10

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Marijampolės rajono ūkininkams pristatytas Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis Marijampolės rajono ūkininkams pristatė Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Marijampolėje vykusiame susitikime dalyvavę ūkininkai pabrėžė tokio tiesioginio bendravimo svarbą, nes informacija, kaip reikės gyventi ateinančiu laikotarpiu, yra reikalinga.

„Dalis ūkininkų jau labiau pasigilino į Strateginį planą, o dalis jų dar tik pradeda tai daryti, manau, kad iki pavasario dar reikės tokių susitikimų. Marijampolės rajone daugiausia yra augalininkystės ūkių, kuriuose auginamos grūdinės kultūros: kviečiai, rapsai, žirniai. Augalininkams iš Strateginio plano svarbiausias reikalavimas palikti prie melioracijos griovių trijų metrų juostą, sėjomaina, tarpiniai augalai. Yra apskritai nesidominčių ūkininkų ir manančių, kad nieko nedarys, bus gerai, kaip buvo. Na, taip nebus“, – sako Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkas Eugenijus Alesius.

Grįžtamojo ryšio svarbą ministrui bendraujant su ūkininkais akcentavo ir Marijampolės rajono mišraus ūkio savininkas Dalius Tumynas. Pasak jo, niekas geriau nenupasakos konkrečių atvejų, nei ūkininkai, kurie kasdien savo veikloje susiduria su viena ar kita problema.

„Tokių susitikimų su žemdirbiais, pristatant Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, bus dar daug. Lankysimės kiekviename Lietuvos rajone, atsakysime į visus ūkininkų klausimus, kad neliktų neaiškumų, o darbai būtų planuojami sklandžiai“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-07

Parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ dėmesio centre – geriausiais pripažinti maisto produktai

Į Kauno „Žalgirio“ areną jau keturioliktąjį kartą sugrįžo šalies gamintojų ir kūrėjų gaminius ir paslaugas pristatanti paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2022“. Šiemet renginio lankytojų laukia rekordinis dalyvių skaičius –  262 prekės ženklų kūrėjai.

Tris dienas trunkanti paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių lankytojų, norinčių atrasti įdomiausius ir sėkmingiausius šalies gaminius bei paslaugas. Apsilankiusieji kviečiami dalyvauti produktų ir gėrimų degustacijose, susipažinti su kosmetikos, buitinės chemijos, aprangos bei aksesuarų įvairove, sprendimais būstui ir interjerui.

Pirmąją parodos dieną itin didelis dėmesys skirtas maisto produktams – čia įvyko geriausiųjų apdovanojimai, virė diskusijos, vyko degustacijos.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, įteikęs aukso medalius geriausių gaminių, laimėjusių maisto pramonės eksponatų konkursą, gamintojams, pasidžiaugė, kad lietuviški maisto produktai itin vertinami pasaulyje, todėl juos drąsiai galima vadinti šalies vizitine kortele. Parodoje savo produktus pristatantys gamintojai pastebėjo, kad vartotojų įpročiai pasikeitė – jie maisto produktus renkasi atidžiau, dažniau ieško sveikatai palankaus, ekologiško maisto. Taip pat drąsiau perka internetu – net duoną ir pieną – produktus, kurių šviežumu buvo įpratę įsitikinti rinkdamiesi juos gyvai.

„Pasaulyje maisto poreikis smarkiai auga, nes daugėja gyventojų. Todėl maisto gamybą prilyginčiau mokslui. Tik bendradarbiaudami su mokslu galime pagaminti daugiau inovatyvių ir tvariais gamybos metodais pagamintų produktų, – parodoje surengtoje diskusijoje „Maisto pramonės transformacija: perspektyvos ir lūkesčiai globalių iššūkių kontekste“ sakė žemės ūkio viceministras P. Astrauskas.

Geriausi gaminiai, laimėję maisto pramonės eksponatų konkursą, parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ renkami jau keturiolika metų Šis konkursas padeda naujiems kūrėjams ar gaminiams būti pastebėtiems rinkoje, sulauti daugiau vertinimų bei tobulinti savo produktus.

Šiemet maisto pramonės konkurso ekspertų komisijos vertinimui buvo pateikta daugiau pusšimtis maisto produktų, gėrimų ir kitų maisto pramonės produktų, iš kurių 20 apdovanoti aukso medaliais.

Nugalėtojais tapo:

Vytinta kalakuto krūtinėlė ( UAB „Armeni“)

Kanapių sėklų pesto su bazilikais ( UAB „Naturus“)

Druska malūnėlyje su levandomis, avietėmis ir mėta (MB freskofiorito.com )

Šaltalankių gira ( ūkininkė Daiva Kvedaraitė)

Ekologiškas kombučia rinkinys ( UAB „Funkciniai gėrimai“ )

Sviestinis pyragas ,,Šimtalapis su aguonų įdaru‘‘ (Rita Bendžiuvienė )

Šakotis ( Laimutės Sadauskienės IĮ)

Džiovintų vaisių ir uogų šokolade rinkinys ,,Metų ratas‘‘ (UAB „Žali žali“)

Meduoliniai grybukai ( Birutės Drevininkaitienės įmonė „Rugelis)

Svarainių uogienė (MB „Bravo idėja“)

Juodųjų gervuogių uogienė ,,Juodų perlų šokis‘‘ (UAB „Prieskonių ambasada“)

Ekologiški grikių trapučiai ( UAB „Ekofrisa“)

Pojūčių sinergijos dėžutė „Patirk Lietuvą“ ( Ūkininkė Regina Šerkšnienė ir VšĮ „Biokosmetikos akademija“)

Ekologiški marinuoti patisonai (UAB „Farmers circle“)

Mini lęšių trapučiai (UAB „Ustukų malūnas“)

Vaisių sulčių guminukai ,,Broliai lokiai‘‘ ( Bičių ūkis „Brolių medus“ )

Vaško indas bičių medui (VšĮ „Sveikim kartu“)

Multivitaminai vaikinams ir merginoms „Sapiens“ (UAB „Nature Labs“)

Forte kolagenas „Sapiens“ (UAB „Nature Labs“)

Maisto papildas grožiui MyBeautyForce (UAB „Plenum LT“)

Maisto pramonės konkurso nominantus vertino žemės ūkio viceministras P. Astrauskas, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Digaitienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorė Daiva Švelnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento skyriaus patarėja Indrė Kukanauskaitė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos tarybos narys, Lietuvos istorinės virtuvės, restorano „Ertlio namas“ šeimininkas ir virtuvės šefas Tomas Rimydis, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Arenoje vyksta tiek gyventojams, tiek verslui aktualūs renginiai, seminarai, diskusijos, konferencijos.

Parodoje galima pasisemti įkvėpimo kelionėms ir susipažinti su įdomiausiomis šalies vietomis. Čia įsikūrė „Neatrastas turizmas“ erdvė, kurioje pristatomi Kupiškio, Pasvalio ir Zarasų rajonų turizmo paslaugų tiekėjai: degustacijų, poilsinių ir aktyvių laisvalaikio veiklų, pažintinių turų organizatoriai. Taip pat laukia ir gastronominės įdomybės iš Pakruojo, Švėkšnos, Žiežmarių, Švenčionių, Anykščių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei kitų šalies rajonų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-07

Aktualūs ūkio darbai spalį

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pareiškėjams, siekiantiems tiesioginių išmokų bei paramos pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones, primena ūkio darbų terminus spalio mėnesį. Apie įvykdytas veiklas galima pranešti per mobiliąją „NMA agro“ programėlę.

Lapkričio 1 d. terminas aktualus ūkininkams, siekiantiems atitikti ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimus: pareiškėjai, suarę plotus, kuriuose deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje, privalo juos apsėti iki lapkričio 1 d. arba palikti šiuos plotus nesuartus bent iki gruodžio 1 d. Ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas taip, kad ražienos išliktų matomos.

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos

Pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ plotuose ganyti gyvulius privalu ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu kaip 1 SG/ha intensyvumu. Gyvulių ganiavos laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Iki šios dienos būtina nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti. Nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolinių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG.

Ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Specifinių pievų tvarkymas“, įsipareigotuose plotuose ganyti gyvulius turi ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Ganymo laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti reikia iki spalio 15 d. Nušienautos žolės negalima smulkinti ir paskleisti.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ ir nusprendę ganyti gyvulius, ganyti privalo ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame pagal veiklą plote. Gyvulių ganiavos laikotarpį užbaigti iki spalio 30 d., taip pat nušienauti ir išvežti nenuganytos žolės likučius. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, jei ganykla ar pieva paverstame lauke ganomi gyvuliai, pareiškėjai privalo ganyti ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha deklaruotame plote ir užbaigti ganymo laikotarpį spalio 30 d. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Vykdydami veiklas „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, ūkininkai ganyti gyvulius gali ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha, o baigti ganiavą iki spalio 15 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius pagal veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

KPP priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos

Jei šienavimo ir ganymo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais, šienauti pradedama nuo birželio 15 d., o baigiama iki spalio 30 d. Tais atvejais, kai yra ganomi gyvuliai, ganiavos terminas neribojamas, o ganyti galima ne intensyviau kaip 1 SG/ha. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta, t. y. išvežta iš lauko iki spalio 30 d.

Smulkinti ir paskleisti žolę draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG/ha (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis).

Apsėti juodąjį pūdymą iki lapkričio 1 d.

Pareiškėjai, siekiantys tiesioginių išmokų, taip pat paramos pagal su plotu susijusias priemones, turi laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus bei Žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus.

Vienas iš GAAB reikalavimų yra susijęs su juodojo pūdymo apsėjimu – juodąjį pūdymą būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais iki kiekvienų metų lapkričio 1 d.

Su svarbiausių ūkio darbų terminais bei įsipareigojimų aktualiomis datomis kviečiame susipažinti NMA interneto svetainės skiltyje „Atmintinės ir rekomendacijos“.

Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-10-07

Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. mokama kaina

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪIKVC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. iš 14 262 pieno gamintojų supirko 904,87 tūkst. t vidutinio 4,00 proc. riebumo ir 3,31 baltymingumo pieno (2021 m. sausio– rugpjūčio mėn. – 884,23tūkst. t vidutinio 4,17 proc. riebumo pieno, o 2020 m. sausio– rugpjūčio mėn. – 903,91tūkst. t vidutinio 4,11 proc. riebumo pieno).

Palyginti su 2021 m. sausio– rugpjūčio mėn., pieno supirkimas padidėjo 2,3 proc., arba 20,64 tūkst. t. Per 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo supirkta 131,90 tūkst. t pieno arba 1,6 proc. mažiau nei 2021 m. rugpjūčio mėn.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. rugpjūčio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2021 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 65,5 proc. ir sudarė 429,87 Eur/t. Palyginus su 2022 m. liepos mėn. faktine bazinių rodiklių kaina, ji buvo 0,1 proc. didesnė.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė natūralaus (4,00 proc. riebumo ir 3,31 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 0,01 proc. ir siekė 511,95 Eur, o, palyginti su 2021 m. rugpjūčio mėn., ji buvo 65,5 proc. didesnė. Šių metų gegužės mėnesio gamintojams mokėta vidutinė natūralaus riebumo pieno kaina yra didžiausia per visą 2021 m. rugpjūčio –2022 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. rugpjūčio mėnesį už natūralų pieną (4,06 proc. riebumo ir 3,38 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 568,59 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 0,5 proc. (2022 m. liepos mėn. ji buvo 565,78 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. rugpjūčio mėn. padidėjo daugiau kaip 0,5 proc. ir buvo 467,00 Eur/t Eur už t (2022 m. liepos mėn. – 464,82 Eur už t).

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2022 m. rugpjūčio mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 518,9 Eur/t ir, palyginti su 2021 m. rugpjūčio mėn., buvo 42,5 proc. didesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 502,6 Eur/t, Lenkijoje – 508,1 Eur/t, Estijoje – 480,0 Eur/t, ir, palyginus su 2021 m. rugpjūčio mėn., Latvijoje kaina padidėjo 62,5 proc., Lenkijoje – 52,2 proc., Estijoje – 54,8 proc.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. dešimt daugiausia pieno superkančių įmonių supirko 744,81 tūkst. t natūralaus riebumo pieno, arba 82,3 proc. viso iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto pieno. Palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas padidėjo 29,5 tūkst. t, arba 4,1 proc. Kitose įmonėse iš pieno gamintojų supirkto pieno kiekis sudarė 160,1 tūkst. t ir, palyginti su pieno kiekiu, supirktu 2021 m. sausio– rugpjūčio mėn., sumažėjo 8,7 tūkst. t, arba 5,2 proc.

ŽŪIKVC PAIS 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, daugiau kaip trečdalis pieno – 32,6 proc. – buvo supirkta iš įmonių, kita dalis – iš pieno gamintojų. Iš visų pieno gamintojų jaunųjų pieno gamintojų, kurių amžius nesiekia 40 metų, dalis sudarė 7,4 proc. Didžiausią dalį pieno – 39,1 proc. – supirkėjams parduoda pieno gamintojai, kurių amžius nuo 41 iki 60 metų, o 20,9 proc. sudaro pieno gamintojai, kurių amžius viršija 60 metų. Daugiausia karvių – 42,7 proc. – laiko pieno gamintojai, kurių amžius yra 41–60 metų. Pieno gamintojai, vyresni nei 60 m., laiko 23,1 proc. karvių. Jaunieji pieno gamintojai, kurių amžius iki 40 m., laiko 8,9 proc. karvių. Beveik ketvirtadalis karvių – 25,3 proc. – laikomos žemės ūkio įmonėse.

Šaltinis: vic.lt, 2022-10-10

JT: pasaulinės maisto kainos rugsėjį vėl mažėjo

Pasaulinės maisto kainos rugsėjį vėl mažėjo ir tai buvo jau šeštas iš eilės mažėjimo mėnesis. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Jos skaičiuojamas maisto kainų indeksas, rodantis mėnesinius pasaulinių maisto kainų pokyčius, rugsėjį sudarė 136,3 punkto ir buvo 1,1 proc. mažesnis, palyginti su rugpjūčiu.

Nepaisant to, rodiklio vertė vis vien buvo 5,5 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. rugsėju.

Anot FAO, naujausią sumažėjimą lėmė sumenkusios augalinių aliejų kainos. Taip pat fiksuoti nežymūs cukraus, mėsos ir pieno produktų kainų nuosmukiai. Organizacijos duomenimis, tai kompensavo grūdų kainų augimą.

FAO pažymėjo, kad buvo užfiksuotas kviečių kainų šuolis, o tai esą yra susiję su „padidėjusiu neapibrėžtumu“, supančiu tarpininkaujant JT sudarytą susitarimą dėl atnaujinto grūdų eksporto iš Ukrainos ir jo galiojimą po lapkričio. FAO teigimu, prie grūdų kainų padidėjimo prisidėjo ir sausos oro sąlygos Argentinoje ir JAV.

FAO dar kartą sumažino šių metų pasaulinio grūdų derliaus prognozę ir pareiškė, kad dabar tikimasi 1,7 proc. nuosmukio.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-10-07

Europarlamentarai turi pasiūlymą ūkininkams: išeitis yra viena, bet ji gali nepatikti

Lietuvos ūkininkai jau kurį laiką pastebi, kad, nepaisant parduotuvėse brangstančių pieno produktų, pieno supirkimo kainos ir toliau laikosi žemos, tad jiems gresia uždaryti ūkius. Prie prastos situacijos prisidėjo ir energetikos krizė. Auga ir trąšų, grūdų, kuro kainos. Naujo sezono žemdirbiai laukia su nerimu: ar jiems dar pavyks dirbti pelningai?

Lankydamasi Strasbūre vykusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje apie tai kalbėjausi su europarlamentarais Juozu Oleku ir Broniumi Rope. Abu šie EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai mato galimybę, kaip išgelbėti smulkiuosius ūkininkus, bet pripažįsta – jų siūlymas Lietuvoje nebūtų populiarus.

ES dažnai kaltinama be reikalo

B. Ropė, paklaustas, ar Europos Sąjungoje (ES) numatytos kokios nors priemonės, kaip ūkiams dirbti pelningai, nepaisant energetikos krizės, sakė: „Tam, kad europiečiai būtų aprūpinti maisto produktais – reikiamos kokybės, tinkamo asortimento ir prieinamomis kainomis, buvo sukurta bendroji žemės ūkio politika. Senasis laikotarpis pasibaigęs, bet, kadangi nebuvo sutarta dėl naujojo, šiais metais pratęstas galiojęs senasis. Ta parama turėtų užtikrinti ūkių gyvybingumą: kad jie galėtų ir išsilaikyti Europos Sąjungoje ir savo ruožtu gaminti produkciją, kuri, jų nuomone, geriausia“, – sakė B. Ropė.

Kaip pastebėjo pašnekovas, šiuo metu turbūt sudėtingiausia mažiems ir gyvulininkystės ūkiams. Tiems, kurie turi šimtus hektarų ir augina grūdus, didesnių problemų nėra. „Yra specialios programos, galimybė ir teisė valstybei narei per kaimo plėtrą pagelbėti ūkiams. Kaimo plėtrai valstybė gali pridėti tiek pat, kiek skiria Europa. Bet Lietuva to yra neišnaudojusi. Prireikus, Lietuva tikrai gali daryti intervenciją ir įsikišti. Antras dalykas, kad buvo skirta 500 mln. eurų parama iš ES su teise valstybėms narėms prisidėti 200 proc.

Tai – vėl papildoma galimybė paremti tuos, kuriems to daugiausia reikia. Trečias dalykas – įvairūs klausimėliai, kurie nesisprendžia, ar neišspręsti energetikos klausimai, tai yra, ar patys žemdirbiai kažko laiku nepadarė iki galo, ar energetikai nepadarė kažkokių prisijungimų dėl saulės elektrinių ir pan. – tas smulkmenas irgi ministerija turi išspręst, nesislėpti ir nesakyti, kad čia viskas gerai. Kartais pasakoma „Europa neleidžia“ ar „Europa kalta“. Bet, kiek teko tikrinti tokius atvejus, daugiau būdavo, kad valstybės narės, nenorėdamos nieko daryti, tuo prisidengia ir tiek“, – neabejojo europarlamentaras.

Nustebino požiūris į paramą

J. Olekas pritarė, kad dirbti pelningai ūkininkams darosi vis sudėtingiau.

„Bet aš matau tokias dvi tendencijas: viena – mes turime suprasti, kad žmonija su beatodairišku vartojimu iš tikrųjų „prisidirbo“ gamtos sąskaita. Mes turime labai racionaliai mąstyti ir veikti, stabdydami tą gamtos naikinimą. Prieš kelerius metus kitokio žemės apdirbimo būdo, kaip tik giluminis arimas, nebūdavo. Dabar visi suprato, kad tai neprisideda prie dirvožemio išsaugojimo, taigi dabar daugiausia naudojama beariminė technologija. Ateina ir tam tikra bioįvairovės, gamtos, želdinių palikimo išsaugojimo tendencija.

Man atrodo, tie dalykai svarbūs dėl mūsų vaikų, anūkų ateities, kad mes nesunaikintume gamtos. Kitas dalykas – tos priemonės dažnai stabdo ūkių pajamingumą. Turime pasižiūrėti, kad ES parama pasiektų žmones, suteiktų ir tam tikros naudos“, – sakė J. Olekas. Anot jo, kartais ūkių pelningumą mažina ir neracionalūs šalies įstatymai. Jis prisiminė, kaip neseniai susitiko su Lietuvos avių augintojais ir iš jų išgirdo apie jį nustebinusį dalyką: „Europa skiria paramą žemės ūkiui, įskaitant avių auginimą.

Bet Lietuvoje įvesta tvarka, kad pieninė avininkystė nefinansuojama. Jeigu avis augini mėsai, tada gauni paramą, bet jeigu augini avis pienui, ne. Taigi Latvijoje ūkininkas gauna paramą, nesvarbu, ar augina mėsines, ar pienines avis, o Lietuvoje paramą gauna tik auginantis mėsines avis. Koks to argumentas? Kada jis atsirado? Manau, labiau reikėtų įsiklausyti į ūkininkų balsą ir tą paramą teisingiau paskirstyti. Tie dalykai turėtų padėti išgyventi žemės ūkiui, nes ko jau ko, o maisto visada reikės“, – neabejojo europarlamentaras.

Išeitis – kooperacija

Anot B. Ropės, problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos žemdirbiai, kad ūkiams dėl augančių kaštų sunku dirbti pelningai, egzistuoja ir kitose Europos šalyse. „Tik Senoji Europa virš 80 proc. kooperuota, taigi jie išsiskleidžia per kooperaciją. Žemdirbių organizacijoms, ypatingai Žemės ūkio rūmams, pirmas darbas turėtų būti – surasti kooperacijos mechanizmus. Nors ta kooperacija truputį primena kolūkį, kuris mūsų žmogui kelia truputį kitokius jausmus negu prancūzui“, – pastebėjo B. Ropė.

Pasak europarlamentaro, būti smulkiu ūkininku apsimoka tik tuo atveju, jeigu nori turėti produktų saviems poreikiams, kad jų nereikėtų pirkti parduotuvėje ir galėtumei nuolat turėti šviežią maistą, bet ne siekiant iš to pragyventi. B. Ropės įsitikinimu, žemdirbys yra savotiškas verslininkas, tik specifinis, todėl gauna sutartą paramą už hektarus. Bet jis gali gauti paramą ir už karvę, už pieną – kam skirti tikslines paramas jau tikslina kiekviena valstybė narė, matydama poreikį. „Lietuvoje ministerija galbūt nemato tos problemos.

Kai pamatys, galės skirti paramą ir padėti. Mes ir taip karvių turime labai mažai – palyginti su ES vidurkiu gal kokius 5 kartus mažiau, jei ne didesnis disbalansas. Mums šitą sritį reikia verkiant remti, nes gyvulininkystė yra tikroji žemdirbystė. Mums tai tikrai svarbu ir labai gaila, kad tas sektorius traukiasi, nors vienu metu kaina Lietuvoje buvo labai gera – viena iš geriausių. Bet mūsų žemdirbiai beveik nekooperuoti. Jeigu kooperuojasi, tai tik supirkimui, bet ne perdirbimui. O perdirbėjai ir prekybininkai – idealiai kooperuoti. Jie sugeba laikyti žemdirbius su tokia „dieta“ – jei dar išgyveni, mes tau dar kainos nekeliame. Gavai daugiau paramos – truputį sumažiname kainą, trūksta, matome, kad mirsi ir neduosi žaliavos – truputį pridedame“, – kalbėjo B. Ropė.

Dėl kooperacijos kolegai linkęs pritarti ir europarlamentaras J. Olekas. „Pieno supirkimo kainos dabar išaugo, bet ne tiek, kad padengtų išaugusias energijos kainas. Matau vieną nepopuliarią Lietuvoje kryptį – kooperaciją“, – sakė J. Olekas pridūręs, kad, kalbant apie pienininkystę, laikantis nedidelę gyvulių bandą žmogus galėtų nebent pats gaminti sūrius ar kitus produktus sau ar to paties kaimo gyventojams, bet ne parduoti pieną supirkėjams. Esą supirkėjams nėra labai racionalu važinėti per visą Lietuvą supirkinėti pieno – kiekvienas važiavimas kainuoja papildomus kaštus.„Šiuo atveju veiktų tik tam tikra kooperacija. Dirbdami Europos Parlamente buvome nuvykę į Ispaniją – jie irgi pasibėdavojo, bet gyvena geriau iš to, kad gamina galutinį produktą: ar tai būtų jogurtai, ar sūriai ar dar kažkas. Tai yra tų žmonių susivienyta ir padaryta“, – sakė J. Olekas.

Siūlo naudoti saulės baterijas

J. Oleko nuomone, norint išlaikyti ūkius gyvybingais, labai svarbu tiek nacionaliniu, tiek ES mastu pereiti prie atsinaujinančių išteklių.

„Kartais sakau, kad tol nepakeisime Lietuvos, kol nepakeisime stogų. Jeigu šiferinių stogų nepakeisime, kenksime ir sveikatai, ir aplinkai. Bet tuo pačiu ant jų reikėtų uždėti ir saulės baterijas, kad galėtume energija naudotis ženkliai pigiau. Yra tam tikri tik apribojimai Lietuvos mastu dėl galingumo – tuo reikėtų susirūpinti Energetikos ministerijai, bet kaimuose išnaudoti atsinaujinančią energiją būtų naudinga“, – neabejojo pašnekovas. B. Ropė taip pat pritarė, kad daugiausia problemų žemdirbiams kelia išaugusios elektros energijos kainos.

„Šilumą jie patys gamina ir tai išsispręs, o elektra – bendras visiems klausimas. Lieka tik apgailestauti, kad Lietuva nieko iki šiol dėl to nedarė, galvojo: Europa per vieną dieną viską išspręs. Europiniai sprendimai greičiausiai bus gal spalį, įsigalios gal nuo lapkričio-gruodžio ir tai tik daliniai. Pilni stipresni sprendimai galbūt bus nuo kitų metų sausio. Taigi tikrai Lietuvai nereikia nieko laukti, o daryti sprendimus dabar ir ten, kur trūksta, padėti. Nėra visur blogai. Reikia tik padaryti reviziją. Kai eisi per tikslines grupes, bus ir pinigai mažesni, ir efektas didesnis“, – teigė B. Ropė.

Ukrainos krizė skatino sukčiauti

Pasidomėjus, kaip Lietuvos ūkius paveikia dėl karo sustojęs, o vėliau atnaujintas Ukrainos grūdų eksportas, B. Ropė sakė apie didelį poveikį negirdėjęs.

„Lenkai bent jau tokį garsą leido, kad muša jų grūdų kainas, nes pirma pagalba, kuri buvo organizuota, buvo galimybė vežti grūdus traukiniais ir automobiliais. Tada Ukrainoje grūdus pirko visi kas norėjo ir kaina buvo maždaug 4–5 kartus mažesnė negu rinkos, o kokybė puiki – aukščiausia. Girdėjau, kad ir Lietuvoje buvo tokių atvejų, kai įsigudrino atsivežti aukštos kokybės grūdus, sumaišyti su prastais mūsiškiais ir parduoti kaip savo gerus. Bet po to, kai nuplaukė laivai, viskas aprimo, nes gal nebeliko tų grūdų tiek, kad daug atiduotų automobiliams. Jeigu Vladimiras Putinas nesugalvos dar kažko baisaus ir grūdai toliau galės plaukti, matyt dėl šito klausimo problemos nebebus“, – sakė pašnekovas.

Šaltinis: delfi.lt, Giedrė Balčiūtė, specialiai „Delfi“ iš Strasbūro, 2022-10-09

Ankstesnės žemės ūkio naujienos