Žemės ūkio naujienos: 2025-10-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Investicijoms į bioekonomikos verslus – 30 mln. eurų
Gera žinia norintiems investuoti į žemės ūkio produktų perdirbimą – nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. truksiančiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ skirta 30 mln. Eur. Padidintas paramos dydis projektui – bus galima gauti iki 10 mln. Eur tinkamų finansuoti išlaidų vertės.
Svarbu ir tai, kad iki 30 proc. padidintas galimas didžiausias paramos intensyvumas nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms (anksčiau buvo 20 proc.).
Už gautą investicinę paramą juridiniai asmenys, užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu į inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus, galės statyti ar rekonstruoti jų veiklai vykdyti būtinus gamybinius statinius, įsigyti naujų įrenginių ar įrangos.
Tokiais pokyčiais siekiama paskatinti žaliavų gamintojus orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-30
Sustabdytas paraiškų priėmimas pagal SP priemonę „Konsultavimo paslaugos“
Informuojame, kad paraiškų priėmimas dėl paramos konsultavimo paslaugoms įsigyti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ (Priemonė) šiandien, spalio 1 d., 9 val. 5 min. 00 s, stabdomas. Šių paraiškų teikimas NMA nebebus galimas atsižvelgiant į Priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatas (35 punktą), kur nurodyta, jog paraiškų priėmimas gali būti stabdomas anksčiau, nei pasibaigia nustatytas paramos paraiškų priėmimo laikotarpis,
kai NMA nustato, kad visų gautų paraiškų prašoma paramos lėšų suma 50 proc. viršija paraiškų priėmimo laikotarpiui skirtą paramos lėšų sumą, taip pat SP administravimo taisyklių nuostatas (721 punktą), kur nurodyta, jog vykdant galimą sustabdyti ribotos trukmės kvietimą teikti paramos paraiškas ir pasiekus paramos paraiškų priėmimo laikotarpiui skirtą paramos lėšų sumą, NMA sustabdo paramos paraiškų priėmimą ir apie šį faktą paskelbia NMA interneto svetainėje, nurodydama paramos paraiškų priėmimo sustabdymo momentą (data ir laikas sekundžių tikslumu).
Atsižvelgiant į tai, spalio 1 d. NMA visų gautų paraiškų prašomai paramos lėšų sumai 50 proc. viršijus paraiškų priėmimo laikotarpiui skirtą paramos lėšų sumą, nuo šiandien, t. y. spalio 1 d., 9 val. 5 min. 00 s, paraiškos nebepriimamos.
Primintina, jog šiuo paraiškų teikimo etapu buvo skirta 1 689 637Eur paramos lėšų – šiandien turimais duomenimis, bendra pagal Priemonę pateiktose paraiškose prašoma paramos suma jau 50 proc. viršijo kvietimui skirtą sumą ir sudaro 2 545 040 Eur.
Paraiškos, pateiktos iki šio informacinio pranešimo paskelbimo, t. y. spalio 1 d. 9 val. 5 min. 00 s, bus vertinamos SP administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Paraiškos, pateiktos iki šio informacinio pranešimo paskelbimo, t. y. spalio 1 d., 9 val. 5 min. 00 s, nebepriimamos ir nebus vertinamos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-01
Ūkininkas Martynas: „Gal kaip italams derlių mums nuims talkininkai iš kitų šalių?“
Briuselyje (Belgija) susirinkusi Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba aptarė bendrosios žemės ūkio politikos ateitį po 2027 metų. Lietuvai atstovavęs buvęs laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad 2028–2034 m. skirtos lėšos žemės ūkiui bus „tikra katastrofa“ – šių pinigų vos pakaks palaikyti esamą tiesioginių išmokų lygį, visiškai pamirštant kaimo plėtrą. Beje, parama žuvininkystės sektoriui ir bendrajai žuvininkystės politikai įgyvendinti, lyginant su 2021–2027 m. laikotarpiu, mažės beveik tris kartus.
Kaip tokias žemės ūkio finansavimo prognozes vertina Dzūkijos žemdirbiai?
Kalbiname Kalesninkų (Alytaus r.) kaime ūkininkaujantį Martyną Peckų.
– Martynai, ar jus gąsdina tokios Briuselio prognozės? Kita vertus, finansavimas mažėja, tačiau traktorių rinka Lietuvoje pati aktyviausia Europoje…
– Bus kaip bus, nenoriu spėlioti. Manau, kaip dirbome anksčiau, taip dirbsime ir ateityje. Bet kokia parama ūkininkui yra svarbi, mes ją vertiname nevienareikšmiškai, jeigu ji, žinoma, padeda ūkio plėtrai. Esminis klausimas Lietuvai lieka tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp ES šalių ir visos paramos teisingesnis paskirstymas.
Dėl visos kaimo plėtros man sunku kalbėti. Nesakau, kad nestebiu šalies politinio ar kultūrinio gyvenimo, tačiau kai šešiolika valandų per parą dirbi laukuose, ta kultūra nelabai berūpi. Gal ateis geresni laikai, tada, kaip ir tie italai, kuriems derlių nuima talkininkai iš kitų šalių, važiuosime į Operos ir baleto teatrą klausytis Mocarto simfonijų.
Dėl traktorių rinkos duomenų neturiu, bet logiška, kad mūsų krašte ji gana aktyvi. Nėra ko lyginti mus su vokiečiais, kurie turi senas ūkininkavimo tradicijas ir pačią geriausią pasaulio techniką. Mūsų gi ūkininkai iki šiol dar daug kur naudoja rusišką ar baltarusišką techniką.
– Esate fizikos mokslų daktaras, parašėte ne vieną mokslinį straipsnį, kada vėl grįšite prie lazerių tyrinėjimų?
– Kol kas negrįšiu, nes turiu pakankamai darbų savo tėviškėje. Man tėvų, senolių žemė yra labai brangi, jos atgavimas nepriklausomybės pradžioje man asocijuojasi su Lietuvos valstybės atkūrimu.
Atvirai sakant – fizikai geri ūkininkai. Žemės ūkio ministerijai vadovavęs I. Hofmanas taip pat yra fizikas, mokslų daktaras.
– Kiti mūsų šalies kraštų ūkininkai rengia derliaus pabaigtuves, kada tokią šventę surengs Alytaus rajono ūkininkai?
– Nesu Ūkininkų sąjungos narys, nežinau konkrečios datos, bet man darbai laukuose nesibaigia.
Vėlyvosios pavasario šalnos gerokai pakoregavo rapsų derlių – iš hektaro kūlėme 1,3 tonos, o mūsų žemės jų gali išauginti ir keturias tonas, kviečių derliumi nesiskundžiu – kūlėme po šešias tonas iš hektaro. Dar daug darbų laukia sėklininkystės ūkyje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-09-30
Restruktūrizuojama „Auga Group“ nuostolį mažino daugiau nei pusantro karto
Restruktūrizuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“ pirmą metų pusmetį nuostolį mažino daugiau nei pusantro karto – iki 4,3 mln. eurų, pelną iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) didino iki 6,6 mln. eurų.
Kaip antradienį pranešė grupė, šie rodikliai prieš metus – 2024 metų pirmą pusmetį – sudarė atitinkamai 6,87 mln. eurų ir 6,4 mln. eurų. Bendrasis pelnas pirmą šių metų pusmetį siekė 2,82 mln. eurų (pernai – 3,45 mln. eurų), pajamos siekė 30,77 mln. eurų – 11 proc. mažiau (34,67 mln.)
Pajamų mažėjimą daugiausia lėmė augalininkystės segmentas – per ataskaitinį laikotarpį buvo realizuotas mažesnis 2024 m. derlius, tuo metu pajamingumą labiausiai augino Pienininkystės veiklos segmentas, išaugęs padidėjus supirkimo kainoms ir išaugus primilžiui. „Nepaisant sudėtingų sąlygų dirbant restruktūrizavimo procesų aplinkoje, sugebėjome gerinti savo veiklos rezultatus. Labiausiai sumažintos augalininkystės sąnaudos ir valdymo išlaidos leidžia tikėtis ir geresnių 2025 m. antro pusmečio rezultatų“, – pranešime teigė „Auga Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius. Vilniaus apygardos teismas rugsėjį patvirtino su finansiniais sunkumais susiduriančios „Auga Group“ restruktūrizavimo planą.
Šaltinis: delfi.lt, Ūla Klimaševska, 2025-09-30
J. Eimontas. Rudeniui įsibėgėjant pasaulio aruodai tampa vis pilnesni
Ruduo – derliaus nuėmimo metas ne tik Lietuvoje, bet ir nemažoje dalyje viso pasaulio. Jau ne vieną savaitę įvairiose ataskaitose pateikiamos vis didesnės šių metų derliaus prognozės. Kai kuriuose pasaulio regionuose laukiama kone rekordinių derlių.Aruodai neišvengiamai papilnės Europoje: Europos Komisija (EK) padidino visų pagrindinių javų derliaus prognozes. Skaičiuojama, kad šiemet Europos Sąjungos (ES) kviečių derlius sieks 132,6 mln. tonų, arba net 4,4 mln. tonų daugiau. Tai lems ir didesnes kviečių eksporto iš ES apimtis: jos turėtų siekti 31 mln. tonų, arba 1,2 mln. tonų daugiau nei pernai.
EK padidino ir kitų javų derliaus prognozes: šiemet tikimasi nukulti 55,7 mln. tonų miežių (2 mln. tonų daugiau) ir 19,9 mln. tonų (1,1 mln. tonų daugiau) rapsų.
Savo prognozes koreguoja ir pasaulinio lygio trąšų gamintojas IKAR. Įmonės ekspertai prognozuoja, kad šį sezoną Rusijoje kviečių bus nukulta 87,5 mln. tonų (0,5 mln. tonų daugiau), o miežių – 19 mln. tonų (2,3 mln. tonų daugiau).
Kitoje pasaulio pusėje – kone rekordiniai derliai
Jei ligšiolinės prognozės pasitvirtins, šių metų derliai bus rekordiniai arba netoli šios ribos. Į šią poziciją ryškiausiai taikosi Australija, kur, anot naujienų agentūros „Reuters“, kviečių derlius bus vienas didžiausių ir sieks 35,3 mln. tonų. Šioje šalyje tikimasi sulaukti ir itin gausaus miežių derliaus – 14,7 mln. tonų, taip pat rapsų – 6,45 mln. tonų.
Gausesnio derliaus prognozės skatina ir daugiau geopolitinių veiksmų. Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio atašė Nigerijoje veda derybas, kuriomis tikimasi padidinti į šią šalį importuojamų kviečių apimtis – iki 6,7 mln. tonų, arba maždaug 0,45 mln. tonų daugiau nei prieš metus. Importo padidėjimą labiausiai gali nulemti mažesnės grūdų kainos.
Aktyvūs veiksmai pastebimi ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Argentinai panaikinus eksporto muito mokesčius, Kinija iš šios šalies įsigijo net 20 laivų sojų pupelių. Tai gali siekti apie 1,3 mln. tonų, kurios visai netrukus papildys Kinijos aruodus.
