Žemės ūkio naujienos: 2025-10-21

„Ir su vyriausiuoju veterinarijos gydytoju, kiek teko bendrauti, tai yra praktiškai misija neįmanoma, kai šita liga yra platinama mašalų. Vakcinacija taip, ji gerai, mes tam pritariame, bet bijau, kad mes nebebūsime švaria šalimi“, – sakė jis.

Ministras tikina, jog apsisaugoti ir buvo, ir tebėra sudėtinga dėl didelio ribojimų zonos spindulio, siekiančio 150 kilometrų. Anot jo, kadangi šiuo metu nustatyti MLL atvejai yra pasienyje, situacija šalyje gali priklausyti ir nuo kaimyninių valstybių.

„Ta apsaugos zona (nuo ligos židinių – ELTA), jeigu atkreipsite (dėmesį – ELTA) yra 150 kilometrų, tai čia pasienyje mes galime daryti ką norime, jis atskris. Tai to apsisaugojimo nėra“, – teigė ministras.

„Jeigu pastebėsite, visi ūkiai, kuriuose nustatyti, yra pasienio zonoje. Tuo labiau, yra ir Kaliningrado zona, kur išvis neturime bendradarbiavimo su ta šalimi ir net nežinome, kokia situacija yra pas juos ūkiuose. Mūsų VMVT įtaria, kad ten nėra gerai“, – tęsė jis.

A. Palionio teigimu, vakcinacija bus svarstoma artėjant pavasariui. Kartu, kaip sakė politikas, bus vertinamos kompensacijų galimybės.

„Dėl vakcinavimo kompensavimo – taip, pagal dabartinį reglamentavimą tai nėra remiama vakcina, bet (…) vyriausiojo gydytojo buvo (sakoma – ELTA), kad šiuo laikotarpiu vakcinacija gal ir nėra tikslinga, reikėtų vakcinuoti jau prieš šiltąjį laikotarpį“, – teigė A. Palionis.

„Ministerijoje apie tai mąstome, (…) įsivertinsime vakcinų kainas ir žiūrėsime, kaip mes galime padėti kompensuoti“, – pridūrė jis.

Ekstremali situacija kol kas nebus skelbiama

VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė posėdyje teigė, jog ekstremali situacija nebuvo skelbiama, nes MLL nepriklauso A kategorijos ligų sąrašui. Žemės ūkio ministras jai pritarė sakydamas, jog šiuo metu ligos padariniai nėra pakankamai dideli.

„Tikrai tų diskusijų turėjome. Realiai, kadangi išorinių ligos požymių gyvuliai neturi, čia tik tyrimais nustatyta ši liga. 3 serotipas nedaro įtakos gyvulių produktyvumui, nes, bent jau aš taip įsivaizduoju, jeigu mes netgi turėtumėme kitą serotipą, kur pieno priemelžis mažėtų 30–40 proc., mėsinis gyvulys neaugintų masės, tada jau būtų tikriausiai tie kardinalūs sprendimai priimti dėl gyvulių gaišinimo, tada tikrai reikėtų ekstremalios situacijos skelbimo“, – teigė ministras.

„Dabar (…) dėl pačios ligos plitimo, dėl šių tyrimų, gal pradžioje pabandome patys susitvarkyti ir pažiūrėti, kaip galime padėti ūkiams. Jeigu taip bus, mes, ministerija, patys siūlysime ekstremalią situaciją“, – sakė jis.

Žemės ūkio ministro teigimu, atvėsus orams, ligą pernešančių mašalų ūkiuose nebėra.

„VMVT bandė gaudyti tuos mašalus, bet nepagavo rugsėjo pabaigoje, tiksliau, spalio pradžioje. Tų mašalų šiai dienai pas mus nėra“, – sakė jis.

„Taip, jūs teisus, bandėme gaudyti tuos mašalus ir jų šiuo metu nėra, nes yra šalta, jie nebeaktyvūs“, – jam antrino A. Mikalauskienė.

Praėjusią savaitę VMVT pranešė, jog Europos Sąjungos (ES) referentinė laboratorija patvirtino šešis jos įtartus mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejus Lietuvos galvijų ūkiuose.

Siekiant užkirsti kelią MLL viruso plitimui, VMVT direktorės Audronės Mikalauskienės įsakymu paskelbtos šešios protrūkio vietos: galvijų ūkiai Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse, Prienų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose.

VMVT primena, kad MLL yra virusinė liga, kuri nepavojinga žmonėms. Ja dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys.

Referentinei laboratorijai patvirtinus ligos atvejus, keičiasi gyvulių eksporto sąlygos. Anot tarnybos, siekiant išvežti galvijus tolimesniam auginimui į kitas ES valstybes nares ar už jų ribų, nuo šiol būtina atitikti priimančios šalies nustatytus MLL kontrolės reikalavimus ir papildomai atlikti bei gauti neigiamus MLL tyrimų rezultatus PGR metodu.

Tarnyba skelbia, jog gyvulius vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietos atsakingą subjektą.

Lietuvos teritorijoje juos galima vežti be papildomų apribojimų, draudimas taikomas tik MLL užkrėstiems ūkiams.

Šaltinis: lrt.lt, Marta Kraujelytė, ELTA, 2025-10-20

-neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų, t. y. šakniavaisių ir šakniagumbių (klasifikatoriaus kodai BUR, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, SAL, RID, RDK, GRE, ROP, PAS, BUL, CUR, PAR, DAK, DAM);
-kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą, t. y. apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas;
-ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas;
-draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių (klasifikatoriaus kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, MĖU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, RŠT, OŽE, VYN, SOM, UOM, MEL, ŠIM) plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę;
-žemės dirbimas arimo būdu leidžiamas tik skersai šlaito.

Atkreiptinas dėmesys, jog už nurodytų reikalavimų nesilaikymą yra taikomos GAAB reikalavimų pažeidimų sankcijos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-20

Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūtį sudarė 394,35 Eur/t ir buvo 1,9 proc. mažesnė nei šių metų liepą ir 13,8 proc. didesnė nei prieš metus.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, už natūralų pieną (4,26 proc. riebumo ir 3,49 proc. baltymingumo) 2025 m. rugsėjo mėn. buvo mokama vidutiniškai 542,28 Eur/t, palyginus su rugpjūčio mėn., ši kaina padidėjo 1,1 proc., o bazinių rodiklių pieno kaina siekė 422,05 Eur/t. ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 2,3 proc.

2025 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo supirkta 126,30 tūkst. tonų žaliavinio pieno, tai yra 5,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-10-20

Buvo „pabėgusi“ drėgmė

Vilkaviškio rajono ūkininkai šio rudens nepeikė: gamta leido pasėti žiemkenčius, bet šio krašto ūkininkai susidūrė su kita problema – sudygimui dirvose labai trūko drėgmės. „Rudens laikotarpio darbai labai nesusidubliavo. Pas mus per sėją nelijo, deja, dar ir spalio 6 dieną nelijo, tad buvo be galo sausa. Dėl to labai negerai laukams, kuriuose pas kai ką jau mėnuo praėjo nuo sėjos, bet augalai nedygsta, nors jau turėjo sudygti“, – susirūpinęs VL kalbėjo Pajevonio seniūnijos ūkininkas Linas Klimavičius.

Klimavičių šeimos ūkyje pasėti žieminiai kviečiai ir rapsai, bet spalio 6 dieną sėja dar nebuvo užbaigta, nes ir kulti nebuvo užbaigę. Sakė laukiantys, kol sunoks paskutinis saulėgrąžų derlius. Dalis saulėgrąžų tądien dar noko laukuose. Iš to, ką šiemet užaugino, tik labai nedidelę dalį saulėgrąžų galėjo nusikulti – kitų galvos dar buvo labai žalios. Užsilikusios saulėgrąžos, anot Lino, dar gana perspektyvios kūlimui. Jis tikėjosi, kad saulėgrąžas aplankantys paukščiai gal dar visų neišles.

Ūkio šeimininkas skaičiavo, kad į spalio mėnesio pabaigą saulėgrąžos turėtų būti nunokusios. Kai nusikuls saulėgrąžas, jų vietoje šį rudenį sėti žiemines kultūras jau būsią gal per vėlu. Dėl to nenusiminė, sakė, žemė liks pavasariui vasarinėms kultūroms. „Matysime, kokia situacija bus tomis dienomis. Tada ir spręsime, gal dar ir vėlai rudenį kažką rizikingai vėlai pasėsime“, – aiškino Pajevonio seniūnijos ūkininkas.

L.Klimavičius patikino, kad rudens darbus beveik visus spėjo laiku nudirbti, bet laukuose yra didžiulis drėgmės trūkumas. Vilkaviškio rajone, ūkininko teigimu, be lietaus buvo visas rugsėjis ir spalio pirmoji savaitė. Tad gamta jų kraštuose nieko nežadėjo. Kai trūko lietaus, pasėliams nebuvo gerai, o visa kita vertino teigiamai – nebuvo nei karšta, nei šalta.

„Kituose Lietuvos regionuose ūkininkams laiku pasėti žiemkenčius trukdė per didelė drėgmė. Vilkaviškio rajone mes galėjome tą daryti idealiomis sąlygomis, bet prastai dygo. Susidarė nedėkinga situacija – rugsėjo mėnesį pasėta, o dar ant visų kalvų žiemkenčiai nesudygę. Tapo rimta problema, nes jau ir sėjos norma per maža, sėjome kaip priklauso rugsėjį, o sudygs tik spalį. Pagal tai reikėjo didinti sėklų normą. Kur laukuose sėta tiesiogiai, ten greičiau sudygo, o kur artose žemėse – prasčiau, nes išdirbus laukus ten drėgmė „pabėgo“, – situaciją apibendrino L.Klimavičius. Jis beveik neabejojo, kad ir kituose šio rajono ūkiuose buvo panašios problemos.

Vėlyvų kultūrų atsisakė

Šį rudenį laiku ir be streso žiemkenčius savame ūkyje pasėjo ir Bartninkų seniūnijos (Vilkaviškio r.) ūkininkas Evaldas Kačinauskas. Rudeninę sėją jis pradėjo rugsėjo 22 dieną, o užbaigė sėti rugsėjo 29 dieną. Tradiciškai augins rapsus ir žieminius kviečius. Viskas pavyko, tik ir Bartninkuose ūkininkų laukuose pasijautė didžiulis drėgmės trūkumas.

„Ne visur dygsta tolygiai. Kur žemė buvo drėgnesnė, ten jau sudygę. O ten, kur vyrauja molis, sunkesnė dirva, nelabai skuba dygti. Todėl pasėlių laukams verkiant reikia sulaukti lietaus“, – vylėsi Evaldas.

Belaukiant lietaus, Evaldo ūkyje dar laukė ir kiti darbai – rudeninis purškimas naikinant piktžoles kviečių laukuose. Rudenį rinkti akmenų jau neketino. Ūkininkas pripažino, kad Bartninkų apylinkėse dirbamuose laukuose yra akmenų, bet jų nerenka. Renkasi paprastesnį būdą – akmenis suvoluoja į dirvą.

Ankstesniais metais E.Kačinauskas yra pabandęs auginti vėlai kuliamų rudeninių grūdinių kultūrų, kurių nuėmimas pratęsdavo rudens darbus. Pabandė 1 ha auginti saulėgrąžas, bet šios nepasiteisino. Anksčiau tik pabandymui buvo pasisėjęs ir mažą kelių arų dydžio laukelį grikių, bet kai ateidavo metas juos kulti, nebūdavo vienodos brandos – vieni dar būdavo žali, o kiti jau sudžiūvę. Tad ir grikiai Evaldo ūkyje neprigijo. Šiemet laukuose visos grūdinės kultūros jau nuimtos, jokių eksperimentų nesiėmė.

Šiuos ūkinius metus E.Kačinauskas vertina kaip derlingus, bet neneigė, kad buvo atsiųsta ir išbandymų – jo ūkyje žalos žieminiams kviečiams lengvose dirvose padarė pavasarinės šalnos. Apšalo maždaug 2 proc. augintų kviečių pasėlių. Ūkininkas buvo apsidraudęs, todėl nuostolių stipriau nepajautė. Tik jam iki šiol skaudoka, kad šiemet išauginus derlių, grūdų kainos visai nedžiugino. Bet tai neatbaigė šiemet vėl imtis žieminių kviečių auginimo. Pasak Evaldo, vasariniai vis tiek neduoda tokio derliaus, kaip žieminiai, todėl ir rizikuoti verta.

Dzūkai dirbo ir naktį

„Sėjom dieną, sėjom naktį. Viską, ką reikėjo, jau pasėję“, – VL prisipažino Miroslavo seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Gintaras Valūnas. Jis ūkininkauja ne vienas, o kartu su trimis broliais – Arvydu, Sauliumi bei Virgiu. Visi broliai likę ištikimi žemės ūkiui.

G.Valūnas neneigė, kad pas juos šiemetė rudeninė sėja šiek tiek buvo suvėlinta – ją pradėjo rugsėjį, o užbaigė spalio 3 dieną. Pradėjus sėją, Miroslavo apylinkėse nelijo, o užbaigus – palijo, todėl ūkio šeimininkai tikėjosi, kad žiemkenčiai greitai pradės dygti. Žieminiais kviečiais šį rudenį apsėjo daugiau nei 300 ha, o rapsams skyrė apie 160 ha žemės, per abi kultūras – daugiau nei 460 ha.

„Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų. Ūkininkas viską gali padaryti 100 proc., bet jeigu gamta savo pataisymus padarys, mes nieko nepakeisime. Jau įsitikinome, kad derlių lemia net ir pavasarinės šalnos. Lyja – blogai, sausa – irgi blogai. O užauginus ir iškūlus, dar ir palankesnių grūdų supirkimo kainų nebūna“, – be kartėlio kalbėjo G.Valūnas.

Nors Valūnų ūkyje vėlyvų nenuimtų kultūrų jau nebėra, darbų rudenį – dar daugybė. Ilsėtis laiko nėra, atostogos perkeltos žiemai. Jie dabar intensyviai stato grūdų džiovyklą-bokštą-sandėlį. G.Valūnas aiškino, kad labai brangiai kainuoja, kai nuveža parduoti drėgnus grūdus, todėl tikisi, kad nuosava džiovykla jau ateinančiais metais sumažins kaštus.

Valūnai ūkininkauja kalvotesnio reljefo dirvose. Artimiausiuose planuose – surinkti akmenis laukuose. Renka senoviniu būdu, kito nelabai ir žino. Gintaras minėjo, kad surinkti akmenis būtina, nes vėliau trukdys darbams – patekę gali sulaužyti net ir kombainą. Rudenį dar planuoja nupurkšti laukus. „Darai ir padarai“, – sakė Gintaras. Dzūkijos kalvose jie prikulia įvairiai: gali byrėti 9 t/ha, bet būna, kai pasitaiko ir 3 t/ha.

Yra net ir nugraužtų laukų

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovo, agronomo Sigučio Jundulo teigimu, daugelyje šio krašto ūkių sąlygos rudens sėjai buvo palankios, nes drėgmės pakako, tik pats sėjos suvėlinimas nieko gero nedavė. Dėl to, kad darbai į krūvą susistūmė, dalis ūkininkų sėjo dar ir spalio mėnesį.

„Sudygimo problemų neturėtų būti. Rudenį šalnos dar tik gąsdino, bet ir šilumos netrūko: naktimis siekė 8 °C, dienomis šildė ir iki 16–18 °C, o tai dygimui – geros sąlygos. Tik vienas minusas, kad rapsų sėja vėlavo, nes darbai nusikėlė. Todėl su rapsais gali būti bėdų. Spalio 7 dieną kai kuriuose laukuose rapsai turėjo tik du lapelius, o kitur – dar tik dygo. Negana to, neariminės žemdirbystės, juostinės sėjos laukuose rapsus užpuolė šliužai. Nemažuose plotuose „nuvalgė“ sudygusių rapsų pasėlius“, – pasakojo S.Jundulas.

Viena iš opių šio rudens problemų S.Jundulas įvardija šliužų atakas rapsuose – jie užpuolė ten, kur žemė prieš sėją neariama. Vienam sasnaviškiui kolegai S.Jundulas pasiūlė, kad prieš žiemą vėl reikėtų apdrausti pasėlius, o šis jam atsakė neturįs ką drausti – didžiąją dalį rapsų lauko šliužai nugraužė. Norėdamas atsiginti šliužų, ūkininkas du kartus laukuose išbarstė brangiai kainuojančias moliuskocidines priemones, todėl svarstė, kad jam gal jau pigiau būtų buvę lauką susiarti, o ne sėti tiesiogiai į ražienas, tuomet gal ir šliužų antpuolio būtų išvengęs.

S.Jundulas atkreipė dėmesį, kad neariminėje žemdirbystėje preparatus barstyti reikia du kartus ir vis tiek šliužai rapsus naikina. Kur nedirbama dirva, susidaro palankios sąlygos daugintis kenkėjams. Šiemet ir gamtos sąlygos jiems tiko – šilta ir drėgna, todėl už augalų liekanų užsislėpę šliužai tupėjo ir dauginosi.

„Neariminė žemdirbystė turi nemažai pliusų, bet tai, kas atsitinka dabar rapsuose – didžiulė problema, nes jaunus augalus puola parazitai, masiškai laukuose užsiveisia šliužai, pelės ir augalus naikina“, – VL teigė S.Jundulas.

Pasak jo, į neariminės žemdirbystės asociaciją susibūrę ūkininkai taupo degalus, saugo gamtą, mažiau išmeta teršalų, tad jų pasirinktas ūkininkavimo būdas turi nemažai privalumų. Be to, jie ir darbus nudirba greičiau, nereikia tris kartus žemės dirbti, užtenka vieną kartą pravažiuoti. Gali anksčiau išvykti atostogų. Nors gamtą tausoja, anot S.Jundulo, po kviečių ražienas purkšti glifosatu būtina, nes kitaip po mėnesio tarp žolių gali nieko nerasti. Jeigu tik tiesiogiai pasėjo ir nieko nedarė, puola parazitai, ražienose užsilikę ligų sukėlėjai.

„Jau seniai vyksta diskusija tarp tų, kurie vis dar aria ir sako: „Ariau ir arsiu, niekas man neuždraus.“ Taip ir yra, viskas gerai. Tik už neariminę žemdirbystę gaunamos papildomos išmokos. Pernai, jeigu dirbai nealindamas žemės, daugiau susikaupia humuso, mokėjo 45 Eur/ha. Neariminę žemdirbystę valdžia kaip ir skatina“, – vardindamas pliusus ir minusus pasakojo S.Jundulas.

Pasak jo, šiemetė javapjūtė gerokai nusivėlino, nebuvo galimybės tinkamai paruošti žemę rapsams. Kol nenuėmė priešsėlio derliaus, tol nepradėjo rapsų sėjos. Su šia kultūra ūkininkams ir kilo bene daugiausia bėdų.

Limitas – į pabaigą

„Žieminių kviečių sėjos suvėlinti nelabai įmanoma, nebent sėtum po spalio 20 dienos, tada gal jau būtų ne tie terminai, kurie reikalingi kviečių sėjai“, – apie šiemetės rudens sėjos rūpesčius pasakojo agronomas S.Jundulas.

Spalio pradžioje ūkininkai kūlė grikius, dar laukė nekultos saulėgrąžos, kukurūzai, skubėjo imti cukrinius runkelius. S.Jundulo teigimu, taip ir turi būti pagal metų laiką. Nuimtų saulėgrąžų laukuose sėti žiemkenčius, anot VL pašnekovo, neverta, to neįpareigoja ir deklaravimo taisyklės – geriau palikti vasarojui. Jis atkreipė dėmesį, kad nukūlus ankštines kultūras, po jų būtina rudenį pasėti žiemkenčius.

Pašnekovas neaplenkė ir žirnių temos. Apie šiemetį žirnių derlių S.Jundulas girdėjęs įvairių nuomonių. Kai kuriuose ūkiuose žirnių pasėlius nuskriaudė liūtys, juos išguldė ir išbarstė iš ankščių, nedavė nusikulti, kai kam teko „su žeme“ pjauti, bet kur nepraėjo liūtys, ten pas daugumą žirnių derliai visai neblogi. Derlingumas nėra aukštas, bet ir žirnių kainos šiemet žymiai geresnės.

Jo pastebėjimu, jeigu kviečių kainos nukritusios, tai žirnių – kiek stabilizavosi. Dėl to džiugi žinia Sūduvos ir didžiosios dalies Lietuvos žirnių augintojams. Kitokia situacija nuo liūčių nukentėjusioje Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje, kur vandenyje skendo, mirko ir javai, ir ankštinės kultūros.

S.Jundulas paprognozavo ir kiek ilgai šiemet tęsis rudeninė sėja. Jo nuomone, pernai, užpernai pavyko, tai ir šiemet Lietuvos ūkininkai sės ilgokai. Grūdų kainos, palyginus su pernai, mažos, 150 Eur/t, o tona pasėja apie 5 ha. Jeigu ir nepavyktų, per žiemą vėlai pasėti kviečiai neišsilaikytų, tai nuostolis iš tikrųjų nebūtų didelis. Todėl nukūlę kukurūzus, kai kurie dar planuoja sėti kviečius. Taip pat elgsis ir nuėmę cukrinius runkelius. Jų augintojai kol kas stebi, kad dorojant runkelius dirvos neišsiklampotos, problemų kol kas nekelia.

„Artėjant lapkričiui, sėti kviečius apie Vėlines, manau, jau kažkaip gal netiktų, gal reikėtų sustoti. Šiltėjant klimatui, atsižvelgiant į pastarąsias žiemas, sėti rekomenduojama iki spalio 15–20 dienos. Jeigu žiemos pradžioje nebūna šalčio, tuomet javai dar ir pasikrūmija. Tačiau vėlinti sėją yra ir nemaža rizika“, – patikino LŪS Marijampolės skyriaus vadovas.

S.Jundulas neneigė kartais dėl vieno ar kito pastebėjimo sulaukiąs ir ūkininkų replikų. Jis pasakė, kad taip buvo, o pas tą ūkininką – yra kitaip. „Spaudai kalbu apie daugumą, stengiuosi apibendrinti, bet neneigsiu, jog pas konkretų ūkininką gali būti ir kitaip“, – atviravo VL pašnekovas.

Klaidų padaro ir patys ūkininkai

Šiais metais, kai kurių jaunų agronomų nuomone, javapjūtė vėlavo, nors iš esmės sutapo su daugiametėmis datomis, gal neatitiko tik kelių paskutinių metų, kurie, matyt, įsirėžė į atmintį. Tačiau reikia pripažinti: javapjūtės sąlygos buvo sudėtingos, ypač Žemaitijoje ir šiauriniuose rajonuose. Dėl sudėtingesnių oro sąlygų reikėjo ypač tikslios darbo organizacijos, kad laiku pasiruoštume žieminių rapsų sėjai – ne kartą augintojams teko spręsti operatyvinius prioritetus, apkrovų skirstymą ir logistikos koregavimus. Be to, pastebėta, kad kai kurie augintojai nebuvo pasiruošę specifinėms žemės dirbimo sąlygoms.

Kai kurie griebėsi plūgo, bet arimas neišgelbės, jei taikomas netinkamoje dirvoje ir netinkamomis sąlygomis. Pavyzdžiui, griebtasi arimo ruošiant dirvą kviečiams po žieminių rapsų. Ir ką matome? Atsiarė prieš 5 metus užarti kviečių šiaudai. Tyrimo metu šiaudus įdėjus į lėkšteles su specifine terpe, pasirodė visa puokštė patogenų. Taigi, sėklos atgulė į gana agresyvią terpę.

Tinkamai nesudėliojus darbų eigos, grumstai (vaizdas nuotraukoje) tampa rimta kliūtimi augalų produktyvumui.

Kitas atvejis – suarta molinga dirva, išsivertė didoki grumstai, o augintojai neįvertinę situacijos juos išdžiovino. Prireikė 5–6 kartus važiuoti su kitais padargais, kad būtų galima nors kiek susmulkinti grumstus ir pasėti. Po sėjos aiškiai matyti tušti plotai, o tai reiškia, kad negausime tolygaus ir vienodo produktyvumo pasėlio. Taip pat skiriasi sėjos gyliai. Tyrimais nustatyta, kad sėjant 3–4 cm gyliu derlingumas siekia 8 t/ha, o pasėjus 1–2 cm gyliu – 5–7 t/ha.

Pasak profesoriaus V.Liako, atariami seniai užarti šiaudai (vaizdas nuotraukoje) gali tapti šaknų puvinių plitimo židiniu.

Taip pat sunku suprasti, kas paskatino augintojus po sėjos privoluoti pasėlius. Privolavus drėgną dirvą pažeidžiamas oro ir drėgmės balansas, šaknų zonoje sukuriamos anaerobinės sąlygos, o jos palankios šaknų puvinių plitimui. Kartais atrodo, kad augintojai patys siekia sumažinti augalų produktyvumą ir padidinti auginimo sąnaudas.

Gerai, kad blogąją praktiką kompensuoja gerosios augintojų patirtys. Matai, kaip profesionaliai buvo sėjami žieminiai rapsai, stengiamasi pasėti optimaliu laiku, nes žinoma, kad „persivertus“ į rugsėjo mėnesį tikėtis optimalaus produktyvumo neverta. Tas pats ir su žieminių kviečių sėja. Patyrę, ką reiškia sėjos vėlavimas, daugelis augintojų stengėsi sėją baigti bent iki spalio 2–3 dienos.

Aukšto derlingumo dirvožemiai atleidžia daugiau klaidų nei žemesnio derlingumo. Mačiau daug atvejų, kai ražienas ūkininkai apipurškė biologiniais preparatais, nuskuto ir tuomet sekliai aparė, žinodami, kad taikant integruotas technologijas bus lengviau kovoti su kai kurių piktžolių plitimu. Suprantama, jei nebuvo anksčiau kreipiama dėmesio į dirvožemio savybių gerinimą, nepadeda ir supaprastintas žemės dirbimas ar kita moderni technika.

Svarbu, kad augintojai suprastų augalų fiziologinius reikalavimus ir jų paisytų, nes meteorologinių sąlygų nepakeisime – belieka įsiklausyti į augalus, dirvožemį ir tinkamai viską atlikti. Dar tenka sutikti patirčių, kai paklausus, kada pradėjo sėją, sulaukiama atsakymo: „Dieną po to, kai pradėjo kaimynas.“

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2025-10-20

Rugpjūtis pasižymėjo gana šiltu oru – vidutinė temperatūra siekė apie 16,5 °C. Rugsėjis išliko panašus, vidutiniškai 15,5 °C šilumos, o spalio pradžioje termometro stulpelis nukrito iki maždaug 7 °C. Nuo rugsėjo pabaigos vietomis pasitaikė ir šalnų, kurios paveikė jautresnius augalus.

Kritulių pasiskirstymas buvo nevienodas: rugpjūtį iškrito apie 80 mm, rugsėjį – kiek daugiau nei 40 mm, o spalio pradžioje – vos keli milimetrai lietaus. Beveik pusė rugpjūčio kritulių iškrito per vieną dieną – rugpjūčio 25-ąją. Po šios liūties dirvos pradėjo sausėti, todėl po minėtos datos pasėti rapsai dygo nevienodai, kai kur – itin lėtai.

Tad ruduo ūkininkams nepagailėjo iššūkių, o permainingos oro sąlygos turėjo tiesioginės įtakos tiek javapjūtei, tiek rudeninei sėjai.

Rudens darbai: nuo javapjūtės iki dirvožemio tyrimų

Kalbant apie javapjūtę, šiemet ji vėlavo maždaug dviem savaitėmis, tačiau Pietų Lietuvoje darbai vyko gana sklandžiai. Nors dalis grūdų buvo drėgnesni, didesnių nuostolių išvengta.

Kviečių derlingumas intensyvesniuose ūkiuose siekė 7–9 t/ha, tačiau dėl didesnės drėgmės sumažėjo hektolitro masė ir grūdų klasė. Rapsų derlius vidutiniškai siekė 3–3,5 t/ha. Vietomis pavasarinės šalnos padarė žalos, ypač lengvesnėse dirvose – ten rapsus teko atsėti grikiais, kukurūzais ar kitomis kultūromis.

Šių metų javapjūtės patirtys natūraliai perėjo į rudeninės sėjos stebėjimus, kurie leidžia įvertinti, kaip pasėliai pasiruošė žiemai. Čia verta prisiminti dirvožemio tyrimų svarbą: nors optimalu juos atlikti prieš sėją, net ir dabar gauti duomenys padeda tiksliau planuoti pavasario darbus.

Remiantis tyrimų rezultatais, galima įvertinti lauko potencialą ir suplanuoti tręšimą taip, kad jis padėtų pasiekti šį potencialą, pagerintų derlingumą ir pasėlių atsparumą.

Apibendrinant, šių metų javapjūtė nebuvo lengva, tačiau ūkininkai ją užbaigė laiku ir organizuotai. O rudeninės sėjos stebėjimai kartu su dirvožemio tyrimais leis pavasarį darbus planuoti tiksliau ir efektyviau.

Rapsų pasirengimas žiemai – nuo tvirtų skrotelių iki rizikingų plotų

Rapsų situacija Lietuvoje vertinama kaip vidutiniškai gera – dauguma pasėlių jau pasiruošę žiemoti. Geriausiai atrodo juostinės sėjos (strip-till) ar arimo technologijomis pasėti rapsai: augalai stiprūs, gerai įsišakniję, suformavę tvirtą skrotelę ir žemai esantį augimo kūgelį. Lapai stambūs, tamsiai žali, o pasėliai – tolygūs ir vienodos būklės.

Tuo tarpu po skutimo pasėti, ypač vėlyvesnės sėjos rapsai, atrodo silpniau – jie turi vos 3–4 tikruosius lapelius, skrotelės dar nesusiformavusios, dygimas nevienodas. Tokie plotai šiuo metu laikomi didesnės rizikos grupėje, nes augalai gali nespėti tinkamai pasiruošti žiemai.

Paprastai rapsai iki žiemos turėtų sukaupti apie 600–700 °C teigiamų temperatūrų sumą, tačiau šiuo metu ji siekia vos apie 500 °C. Todėl itin svarbus papildomas tręšimas boru ir molibdenu, kad sustiprėtų šaknų sistema ir padidėtų augalų atsparumas šalnoms.

Tikimasi, kad dar bent savaitė ar dvi išsilaikys be šalnų – tai leistų rapsams pilnai užbaigti augimo ciklą ir geriau pasiruošti žiemojimui.

TRIATHLON – atspari ir patikima veislė

Stebimas žieminių rapsų pasėlis pasėtas rugpjūčio 20 d. Po kelių dienų iškritęs lietus sudarė palankias sąlygas dygimui, todėl augalai dabar atrodo stiprūs – pasiekę 15–16 BBCH tarpsnį, suformavę 5–6 tikruosius lapelius.

Pasirinkta veislė TRIATHLON, pasižyminti vėlyvesniu žydėjimu ir lėtesniu pavasariniu augimu. Dėl šių savybių augalai pavasarį išvengė šalnų, kurios kitoms veislėms pridarė nemažai žalos.

TRIATHLON poveikis buvo minimalus – augalai išliko stiprūs, derlingi ir mažiau pažeisti. Dėl to ši veislė šiame ūkyje auginama ir šiemet, siekiant išlaikyti pasėlių atsparumą bei derliaus stabilumą.

Lauke vietomis pastebėti kopūstinės kandies židiniai, tačiau žala menka. Dėl vėsesnių ir drėgnesnių orų kenkėjo plitimas ribotas – pažeisti tik pavieniai augalai. Šaltesni orai taip pat pristabdė amarų, spragių ir cikadų vystymąsi, todėl tikėtina, kad kitąmet bus mažiau virusuotų ir fitoplazmomis pažeistų augalų.

Apskritai žieminių rapsų pasėliai atrodo sveiki, tolygūs ir gerai pasiruošę žiemojimui.

Vėlyva sėja ir sausas dirvožemis pristabdė kviečių augimą

Kviečių sėja šiame ūkyje prasidėjo rugsėjo 20 d., o šiame lauke veislė LAKAJA DS pasėta rugsėjo 23 dieną.

Tai Lietuvoje sukurta veislė, tinkama vėlyvesnei sėjai – ji pasižymi greitu vystymusi rudenį ir geru žiemkentiškumu.

Kviečiai pasėti 180 kg/ha norma. Sėja atlikta tiesiogine sėjamąja į dirvą, kuri po rapsų derliaus nuėmimo buvo sekliai suskusta, kad sudygtų pabiros. Tačiau po sėjos drėgmės dirvoje trūko, todėl pabiros po glifosato panaudojimo nevisiškai sunyko, o kviečiai dygsta netolygiai – kai kur augalai dar tik formuoja antrą lapelį, nors pernai tuo pačiu metu jau buvo krūmijimosi tarpsnio.

Teigiamas ženklas – nėra amarų ir vėlyva sėja, todėl galima tikėtis mažesnio miežių žemaūgės viruso išplitimo pavasarį.

Ūkininkai viliasi, kad vėliau pasėti javai dar sustiprės, jei spalio viduryje sulauksime daugiau šilumos ir drėgmės.

Rudens darbų balansas: iššūkiai įveikti, laukiama žiemos

Apibendrinant – 2025 metai buvo iššūkių kupini, bet kontroliuojami. Oro sąlygos nebuvo idealios, tačiau dauguma ūkių suspėjo atlikti pagrindinius darbus. Derlingumas išliko pakankamai geras, nors grūdų supirkimo kainos ūkininkų nedžiugino.

Rapsų situacija vertinama kaip vidutiniškai gera – dauguma pasėlių pasiruošę žiemoti.
Kviečiai atrodo silpnesni, bet tikimasi, kad šiltesnės spalio dienos leis jiems sustiprėti ir suformuoti bent kelis šoninius ūglius.

Šie metai dar kartą parodė, kad Pietų Lietuvos ūkininkai geba prisitaikyti prie gamtos sąlygų. Nepaisant netolygių kritulių, šalnų ar rinkos iššūkių, laukai užsėti, pasėliai gyvybingi, o sezonas užbaigiamas su viltimi, kad ruduo bus ilgas, o žiema – švelni.

Stebėkime pasėlius – žinoti verta

O kokia pasėlių situacija Jūsų rajone? Jei turite klausimų – nedvejokite ir kreipkitės į LŽŪKT augalininkystės konsultantus, dirbančius kiekviename rajone. Juk klausti – ne gėda, o suklysti – bėda.

Beje, spalio pabaigoje LŽŪKT augalininkystės konsultantai ūkininkų laukuose vertins žieminių rapsų ir kviečių pasėlių būklę bei jų pasirengimą žiemoti. Pasėliai bus parenkami atsitiktine tvarka, todėl surinkti duomenys atspindės realią situaciją visoje Lietuvoje.

Su rezultatais bus galima susipažinti IKMIS (Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje). Čia bus skelbiama informacija apie žieminių kviečių ir rapsų būklę iš 40 šalies rajonų, įvertinus daugiau kaip 120 pasėlių. Prisijunkite!

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-10-20