Žemės ūkio naujienos: 2025-10-23

Tuo metu stambieji pieno gamintojai, kurie įprastai per mėnesį parduoda daugiau nei 40 tonų pieno, pirmąjį rudens mėnesį pardavė 62 proc. visos šalyje supirktos pieno žaliavos. Jiems supirkimo įmonės, anot ŽŪDC, vidutiniškai mokėjo 542,28 eurus už toną – 14,2 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį.

Skaičiuojama, kad iš viso šį rugsėjį Lietuvoje buvo supirkta 126,30 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 5,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-09-23

Pernai kukurūzų derlius spalio viduryje jau buvo nuimtas, o šiemet kombainai į laukus dar tik pradeda važiuoti. Pasak Pakruojo rajono ūkininkų, vėluojama kelias savaites. Beveik 300 hektarų kukurūzais užsėjęs ūkininkas sako – derlius nedžiugina. Šilumą mėgstantiems augalams šie metai – nepalankūs.

„Tikrai vėluojam, ir dar grūdai nepribrendę, tokie ne iki galo. Silosui iš bėdos galima… Bet grūdam dar tikrai per anksti.
Kukurūzai šiemet irgi taip pat ne kokie, tikrai daug prasčiau negu vidutiniškai“, – teigia ūkininkas Edikas Drupas.

Šiaulių rajone kukurūzų derlius geresnis. Ginkūnuose įsikūrusi žemės ūkio bendrovė iš hektaro gauna apie 40 tonų kukurūzų masės.

„Pašaras gyvuliams, konkrečiai galvijams, pieno ūkiui – mes be kukurūzo jau gyvent nebemokėtume. Grūdams neauginam. Ir dar greit neauginsim, nes mes pirmiausia turime pamaitint gyvuliukus mūsų“, – sako „Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis.

Pašarams sunaudojama didžioji dalis šalyje auginamų kukurūzų. Dalis ūkių kulia ir parduoda grūdus, iš kurių gaminamas biokuras. Maistiniai auginami nebent šeimos poreikiams.

„Lietuvoje nėra populiaru, žinot kaip, nes neužtenka tų šiltų dienų ir laiko tarpo. Kukurūzai yra labiau arčiau pusiaujo. Jiems reikia daug šiltesnių, ilgesnių dienų. Todėl ten visai kita kokybė, kitas subrendimas. Mes iš bėdos išsiverčiam“, – sako ūkininkas E. Drupas.

Dalį kukurūzų tenka importuoti, o tai reiškia, kad šalyje jų užauginama nepakankamai.

„Jeigu pradėtume auginti kukurūzą plačiau, tai tikrai labai pasitarnautų ir sėjomainoje. Ir tikrai pakeistume tą kultūrą ir tikriausiai, iš finansinės pusės, būtų visai naudinga. Bet šiuo metu ūkininkai nedrįsta, nes vis dėlto mato, kad šie metai kukurūzams nepalankūs“, – komentuoja Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.

Kukurūzų derlius šiemet bus baigtas imti tik lapkritį. Ir tai ne visuose regionuose burbuolės bus spėjusios subręsti. Šiuo metu šalyje auginama per 60 tūkstančių hektarų kukurūzų. Beveik du kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Didžiausi jų plotai deklaruoti Pakruojo ir Pasvalio rajonuose.

Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2025-09-23

Tuo metu pasaulines pieno produktų kainas rodantis GDT indeksas smuko penktą kartą iš eilės. Taip pat šią savaitę vykusiame aukcione jis sumažėjo dar 1,4 proc., pasiekdamas žemiausią lygį nuo praėjusių metų spalio.

GDT skelbia, kad labiausiai atpigo mocarelos sūris, kurio kaina smuko 5,3 proc. Taip pat sumažėjo daugumos kitų produktų kainos, pavyzdžiui, nenugriebto pieno miltelių indeksas krito 2,4 proc., čederio – 1,9 proc., nugriebto pieno miltelių – 1,6 proc., o sviesto – 0,8 proc.

Duomenys rodo, kad vienintelis produktas, kurio kaina augo, buvo bevandeniai pieno riebalai – jų indeksas padidėjo 1,5 proc.

Pasak Nyderlandų banko „Rabobank“ ekspertų, pieno produktų kainų kritimą lemia auganti pasaulinė pasiūla ir vangus vartojimas, o pagrindinis veiksnys – Kinijos ekonomikos sulėtėjimas. Tai, anot jų, gali lemti iš ūkių superkamo pieno kainų mažėjimą Europoje.

Su staigiu žalio pieno kainų kritimu šių metų antrąjį rudens mėnesį jau susidūrė Airijos pieno ūkiai. Kaip praneša „Agriland“, žalio pieno kaina šios šalies ūkininkams spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo beveik dešimtadaliu.

GDT aukcionai vyksta kas dvi savaites ir laikomi vienu svarbiausių pasaulinių pieno produktų kainų rodiklių, darančių įtaką prekybai visame pasaulyje.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-10-22

Kartais net nesusimąstome, kad pieno produktų kelias – nuo stiklinės pieno ant pusryčių stalo iki kietojo sūrio svečiams – prasideda ne parduotuvėje, o pienininkystės ūkiuose. Ten kasdien pluša žmonės, besirūpinantys karvių gerove, pieno kokybe ir duomenimis, leidžiančiais matuoti pažangą. Kiekvienas sūrio kąsnis ar gabalėlis sviesto – tai daugybės pastangų rezultatas: nuo pieno gamintojo rankų iki duomenų analitiko skaičiavimų. Pieno kokybė lemia, ar jis taps kasdieniu produktu, ar išskirtiniu skanėstu – nuo varškės apkepo iki sūrio lėkštės, liudijančios mūsų pienininkystės tradicijas ir meistrystę.

Baigiantis 2024–2025 m. pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų metams, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analitikai apibendrino rezultatus, kurie atspindi šalies pienininkystės sektoriaus kryptį ir brandą.

Vidutinė pieno kokybė Lietuvoje išlieka stabili ir nuosaikiai gerėja – šiemet riebalų kiekis pasiekė 4,42 proc. (0,04 proc. punkto daugiau nei pernai), o baltymų – 3,46 proc. (0,03 proc. punkto daugiau). Tai rodo, kad pienas yra vertingas ir tinkamas aukštos kokybės produktų gamybai – nuo varškės iki brandintų sūrių.

Dar vienas svarbus rodiklis – primilžio augimas: iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 9 414 kilogramų pieno, t. y. 331 kilogramu daugiau nei praėjusiais metais (augimas + 3,6 proc.).

„Gyvūnų produktyvumo tyrimai – tai ne vien skaičiai, o ilgų mėnesių komandos darbas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo kiekvienam duomenų laukeliui. Kiekviena išvada, kiekvienas rezultatas – tai atspindys, kaip bandų savininkai, ūkio darbuotojai, produktyvumo tyrimų paslaugos teikėjai ir analitikai veikia išvien,“ – sako Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vadovas Darius Valkauskas.

Šie skaičiai rodo ne tik produktyvumo, bet ir kokybės augimą – ūkiai dirba vis tiksliau, o technologiniai sprendimai duoda apčiuopiamų rezultatų. Iš viso produktyvumo tyrimuose dalyvavo 120 576 pieninių veislių karvės, kurių duomenys tapo pagrindu nacionalinei analizei.

Analizė akimirksniu

-Vidutinis primelžto pieno kiekis iš vienos karvės padidėjo 331 kg ir siekia 9 414 kg per metus – tai apie 3,6 proc. daugiau nei 2023–2024 m.
-Vidutinis riebalų kiekis padidėjo iki 4,42 %, o baltymų – iki 3,46 %.
-Didėjantis produktyvumas rodo ūkių efektyvumą, o duomenų prieinamumas leidžia priimti greitesnius, duomenimis grįstus sprendimus.

Pieno kokybė – efektyvumo pagrindas

Pieno kokybė tiesiogiai lemia ūkio pelningumą, tvarumą ir konkurencingumą. Kuo aukštesnis riebalų ir baltymų kiekis, tuo didesnė žaliavos vertė ir geresnės jos perdirbimo galimybės.

Tuo pat metu primilžio augimas yra vienas svarbiausių efektyvumo veiksnių – didesnis karvių produktyvumas mažina pieno savikainą, nes vienam litrui pagaminti reikia mažiau sąnaudų.

Mažas karvių produktyvumas, priešingai, santykinai padidina investicijų bei darbo jėgos poreikį.
Todėl tikslūs duomenys apie karvių pieningumą ir pieno sudėtį – vienas pagrindinių instrumentų, padedančių ūkiams siekti tvarumo.

Statistika, kuri jungia sektorius

Tyrimų rezultatai svarbūs ne tik ūkių savininkams ir jų darbuotojams. Jais naudojasi pieno perdirbėjai, galvijų augintojų asociacijos, konsultantai, mokslo ir mokymo institucijos ir politikos formuotojai.

Sistemingai renkami ir apibendrinti duomenys leidžia matyti realų pienininkystės sektoriaus vaizdą – nuo bandų stambumo iki genetikos pažangos. Analizės rodo, kad didesnės bandos (virš 100 karvių) kasmet sudaro vis didesnę dalį tiriamųjų ūkių.

Tai liudija ūkių konsolidacijos ir efektyvumo didėjimo tendenciją – pieno gamyba vis labiau koncentruojasi į stambesnius, technologiškai pažangesnius ūkius.

„Mūsų misija – duomenis paversti sprendimais. Ūkio savininkas gali prisijungti prie Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos ir matyti savo bandos duomenis: reprodukciją, pieno kiekį, riebalų ir baltymų rodiklius, būsenos pokyčius. Tai padeda geriau suprasti savo bandą ir nukreipti ją tinkama linkme,“ – pabrėžia Irmantas Povilauskas, ŽŪDC Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vyriausiasis veiklos analitikas.

***

ŽŪDC Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinėje sistemoje apsilankę tiriamųjų bandų savininkai randa išsamią informaciją apie bandoje esančių gyvūnų reprodukciją, produktyvumo pokyčius, pieno kiekį ir kokybę. Tai padeda ūkių savininkams priimti sprendimus, kurie tiesiogiai didina ūkio efektyvumą ir užtikrina aukštesnę produkcijos vertę.

Šiuo metu tiriamosios karvės sudaro 59,95 proc. – tai reikšminga visos Lietuvos pieninių veislių karvių bandos dalis.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-10-22

Kap teigiama pranešime žiniasklaidai, laiku pateikti duomenys padės užtikrinti, kad plotai būtų tiksliai įtraukti į paramos schemas, bus išvengta papildomų patikslinimų, vėlavimų ar rizikos prarasti dalį paramos.

Jeigu laukuose įvyko pasikeitimų, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje svarbu pranešti:

-apie kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus sutvarkius buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertus juos tinkamais, pvz., iškirtus medžius, išrovus kelmus, išvežus nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkius daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas ir kt.;
-apie kraštovaizdžio elementus, kurie nebuvo įtraukti į kraštovaizdžio elementų sluoksnį ar kuriuos reikia patikslinti arba panaikinti, arba apie užsodinus naujus medėjančius kraštovaizdžio elementus – medžių ir krūmų juostas;
-jeigu tinkami paramai plotai virto netinkamais (pvz., juose buvo pastatyti pastatai, iškastas vandens telkinys, griovys, nutiestas kelias ir kt.);
-apie žemės ūkio naudmenų sluoksnio pasikeitimus suarus daugiamečių pievų, deklaruotų 5 metus iš eilės ganyklų ir pievų iki 5 metų plotus, panaikinus ar naujai pasodinus daugiamečių sodinių plotus;
-jeigu įžvelgiama durpžemių plotų nustatymo netikslumų ariamosios žemės plotuose, kurie patenka į nustatytas durpžemių teritorijas;
-jeigu įžvelgiama dirvos erozijos plotų nustatymo netikslumų ariamosios žemės plotuose, kurie patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas;
-jeigu bearimiu būdu atnaujinama ganykla ar pieva iki 5 metų.

Pranešimus apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus galima pateikti prisijungus prie PPIS Išankstinių kontrolinių žemės sklypų pasikeitimų tvarkymo posistemio adresu https://paseliai.vic.lt per E. valdžios vartų portalą savarankiškai arba su savivaldybės (seniūnijos) darbuotojo pagalba, pasirinkus PPIS skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“.

Plote, kuriame atlikti darbai arba įžvelgiami netikslumai, reikia padėti tašką (-us), iš klasifikatoriaus pasirinkti aprašymą ir pridėti vietovės nuotrauką (-as). Nuotrauka turi būti JPG, PNG arba GIF formato, dydis negali viršyti 5 MB. Nuotraukoje turi būti matomi nustatyti vietą padedantys objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-10-22