Žemės ūkio naujienos: 2025-10-24

„EIF garantija yra svarbus papildymas jau esamoms nacionalinėms ir ES paramos priemonėms, leisianti pasiūlyti finansavimą dar platesniam ūkininkų ratui“, – pranešime sakė „Lande“ įkūrėjas ir vadovas Nikita Gončaras.

Pagal susitarimą EIF garantija padengs iki 80 proc. kredito rizikos paskoloms iki 50 tūkst. eurų, kurios bus teikiamos be reikalavimo pateikti užstatą. EIF garantija, be to, leis „Lande“ sumažinti palūkanų normas ir praplėsti klientų ratą, įskaitant ir mažesnius ūkininkus.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-10-23

Pagal Priemonęorganizuoti ir teikti mokymus paraiškas pateikė 12 pareiškėjų. Bendra prašoma jų paramos suma sudarė 1 638 813 Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta daugiau kaip 947 915 Eur paramos lėšų, iš jų ne daugiau kaip 800 000 Eur Sostinės regionui.

Pirmumo eilė ir jos sudarymas

NMA specialistai jau įvertino šių paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir sudarė paraiškų pirmumo eilę. Susumavus paraiškoms suteiktus atrankos balus, paaiškėjo, kad paramos visiškai pakanka 5 paraiškoms, surinkusioms 100 atrankos balų – joms numatoma išskirstyti 719 668 Eur. Tuo tarpu likusioms 7 paraiškoms, surinkusioms 100, 75 ir 70 balų, paramos lėšų nepakanka (bendra jų prašoma paramos suma sudaro 919 145 Eur).

Paaiškiname, kad nors dalis paraiškų taip pat surinko 100 atrankos balų, vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 55 punktu, kiekvienai sąraše nurodytai temai gali būti atrinkta tik viena paraiška, surinkusi didžiausią atrankos kriterijų balų skaičių. Tuo atveju, kai kelioms to paties temos numerio paraiškoms suteiktas vienodas balų skaičius, taikoma šiame punkte nustatyta prioritetų seka. Pirmiausia vadovaujamasi įgyvendinimo taisyklių 55.1 papunkčiu, pagal kurį pirmumas suteikiamas tai paraiškai, kurioje nurodyta didesnė mokymo veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo apimtis, vertinama pagal galutinių naudos gavėjų skaičių. Jeigu kelioms paraiškoms nustatoma vienoda veiklos apimtis, vadovaujamasi 55.2 papunkčiu – pirmenybė suteikiama tai paraiškai, kurioje daugiau mokymo programos trukmės (valandų) sudaro praktiniai užsiėmimai ir kuri apima veiklas, leidžiančias dalyviams įgyti realių įgūdžių. Tuo atveju, jei ir šie rodikliai vienodi, taikomas 55.3 papunktis – pirmumas suteikiamas pareiškėjui, numatančiam didesnį nuosavą finansinį indėlį.

Atsižvelgiant į šią prioritetų taikymo tvarką, finansavimas skirtas toms 5 paraiškoms, kurios, vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 55.1 papunkčiu, pripažintos turinčiomis didesnę veiklos apimtį ir pateko į kvietimui paskirstytų lėšų ribas. Likusios 7 paraiškos, surinkusios 100 – 70 atrankos balų, kurioms pagal nustatytą pirmumo tvarką finansavimo lėšų nepakako, vadovaujantis SP administravimo taisyklių 101 punktu, nefinansuojamos, jų tinkamumo vertinimas neatliekamas ir jos nebus teikiamos projektų atrankos komitetui.

Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.

Paramos galimybės

Primintina, jog dėl paramos buvo kviečiamos kreiptis mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, bei juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla, nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose, neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ir (ar) moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

Didžiausia paramos suma vienam projektui – 150 000 Eur tinkamų finansuoti projektų išlaidų. Paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Paramos dydis apskaičiuojamas mokymus baigusių dalyvių skaičiui taikant fiksuotuosius vieneto įkainius.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-23

Vytauto verslas – mišrus žemės ūkis, apimantis gyvulininkystę ir augalininkystę. Dirbamos žemės plotas siekia 300 hektarų, o papildomai dar yra pievos ir ganyklos daugiau nei 100 auginamų pieninių karvių. Šiuolaikinį ūkį ateityje perims sūnus, kuriam, kaip sako Vytautas, „tai ne tik tinka, bet ir patinka“.

Kalbėdamas apie inovacijas ūkyje, jis šypsosi – technologijos pakeitė visą gyvenimą: „Pradėjau nuo šakių ir rankinių grėblių. Dabar – melžimo robotai, automatinės šėrimo sistemos, kombainai, kurie dirba patys. Viską valdome telefonu. Anksčiau naktimis važiuodavau į laukus, dabar – tik pranešimą gaunu, jei kas nors sustoja“. Tačiau kartu jis pabrėžia – technologijos palengvina, bet nepanaikina atsakomybės: „Robotai dirba, bet jeigu karvė spiria į jutiklį, robotas sustoja.

Tada reikia lėkti į tvartą ir sutvarkyti. Gyvuliai pripranta prie ritmo, o jeigu kas nors sustoja – jiems stresas. Tad ūkininkavimas kasdien – tai nuolatinis mokymasis – dirbant su technologijomis taip pat. Gyvenimas ūkyje – tai disciplina, strategija ir atsakomybė. Bet kai viską darai teisingai, gali džiaugtis ir rezultatais, ir gyvenimu“.

Nusivylęs paramomis, atrado paskolas

Vytautas, paklaustas apie valstybės paramą ūkininkams, neslepia nusivylimo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros paramos sistemos, kuri, jo giliu įsitikinimu, yra pajuoka iš žmonių: „Čia sudarytos visos sąlygos, kad žmogus negalėtų pasinaudoti parama. Tai yra abusrdiška sistema, pasityčiojimas iš verslo, ypač jaunųjų ūkininkų, kurie be paramos negali pradėti ūkininkauti. Sistema veikia per balų schemą, kuri verčia apgaudinėti valstybę, kad gautum paramą.

Dėl tokios sudėtingos sistemos parama pasinaudoti yra labai sunku, o kartais net neįmanoma. Ne veltui būna, kai paramai skirtus pinigus grąžina atgal į sistemą, nes perdaug sudėtinga juos gauti“. Pasak Vytauto, jam pasiteisino alternatyvios finansavimo galimybės – žymiai paprasčiau imti paskolas per ILTE ir jos partnerius.

Melžimo robotą jis įsigijo už Kredito unijos paskolą, suteiktą per ILTE programą. Pagal šią schemą ILTE tris metus dengia paskolos palūkanas, todėl ūkininkui ši investicija tapo prieinama be papildomos finansinės naštos. Kalbėdamas apie melžimo robotą, Vytautas sako, kad tai yra investicija, be kurios, kaip pats sako, nebegalėtų išsilaikyti: „Šiandien melžimo robotas – ne prabanga, o būtinybė. Senoji karta išeina, o naujoji rankomis dirbti nemoka (šypsosi, aut. pastaba).

Automatizacija – vienintelis būdas tęsti darbą žemės ūkyje. Vis dėlto, ūkininkas labai džiaugiasi pažanga ir naujausių technologijų pagalba ūkyje, nes toks kaip melžimo robotas dirba ištisą parą, karvės pačios žino, kada ateiti melžtis. Tačiau, jei kyla problemų – pavyzdžiui, karvė spiria ir sistema sustoja – reikia reaguoti nedelsiant ir sutvarkyti situaciją: „Darbas su robotu reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl ūkininkas turi būti pasirengęs 24 valandas per parą spręsti iškilusias problemas, lyg gaisrininkas pasiruošęs bet kada gesinti gaisrą“.

Kita reikšminga investicija – modernus juostinis grėblys, kuris padeda efektyvinti darbus ūkyje. Vytautas jį įsigijo už „Heavy Finance“ („Avietės“) beprocentinę paskolą, siekiančią 92 000 eurų. Ši paskola grąžinama per penkerius metus, be palūkanų, o mėnesinė įmoka sudaro apie 1,5 tūkst. eurų. Paklausus, ar tai jam didelė suma, Vytautas šypsosi, kad ji yra krikščioniška, nes jeigu būtų 7 proc. palūkanos, vien palūkanos sudarytų pusantro tūkstančio eurų, o tada jau būtų tikrai nelengva.

Be to, Vytautas pasinaudojo ir „InSoil“ pasiūlyta beprocentine paskola, susieta su anglies kaupimo įsipareigojimu. Toks finansavimo modelis jam itin artimas, nes jis jau devynerius metus dirba su biologiniais procesais ir siekia, kad jo ūkis būtų tvarus bei draugiškas aplinkai. „Šis įsipareigojimas man labai palankus, nes jau devynerius metus dirbu su biologija. Tokie projektai ne tik padeda gauti paramą, bet ir skatina tvariau dirbti – o man tai svarbu,“ – teigia Vytautas.

Ūkis, paremtas biologija ir tvarumu „Mano ūkyje pirmenybė teikiama biologiniams procesams. Herbicidai ir fungicidai čia beveik nenaudojami, o pastaraisiais metais jų visai atsisakyta. Dirvožemis išsivalęs nuo patogenų, sveikas, todėl net insekticidų nebereikia – jų nenaudoju jau penkerius metus, nes tiesiog nėra kenkėjų“, – sako ūkininkas.

Toks požiūris į žemės ūkį – ne atsitiktinis. Vytautas įsitikinęs, kad ūkininkavimas turi būti tvarus ir paremtas mokslu: „Reikia keisti požiūrį. Ne viską chemija išspręs. Tikrasis ūkio pagrindas – sveikas dirvožemis. Jį gerina ne cheminės trąšos, o gyvi organizmai, kurie dirvoje gyvena. Jei jų daug, mažiau ligų, mažesnės išlaidos ir didesnis pelnas“.

Laukuose jis taip pat taiko biologinius sprendimus: „Naudoju biologinius produktus, kurie padeda dirvožemiui sulaikyti drėgmę. Jie tarsi kempinės – kaupia drėgmę ir maistines medžiagas. Taip sprendžiame sausrų problemas“. Paklausus, kiek skirtingi orai veikia jo ūkį, Vytautas atsako, kad klimato iššūkiai jam nebaisūs – svarbiausia prisitaikyti: „Gamta visada bus stipresnė už žmogų. Jos nepakeisi, galime tik prisitaikyti. Mes jau pripratome ir prie sausros, ir prie karščių. Ūkyje įrengti ventiliatoriai, jei reikia – jungiam vandens purkštukus, kad drėkintų orą ir karvėms būtų vėsiau. Viskas įmanoma, tik reikia norėti“

Turi per šimtą karvių, jų išlaikymo kainos didžiulės Vytautas sako, kad Lietuvoje pieno ūkių iki dvidešimt karvių yra apie 13,5 tūkstančio, o ūkių, kuriuose yra daugiau nei dvidešimt karvių, – beveik 1 800. Iš viso šalyje yra apie 15,5 tūkstančio pieno ūkių, kuriuose laikoma apie 200 tūkstančių karvių. Didžiausiame ūkyje numatyta, kad bus apie dešimt tūkstančių karvių.

„Vienos karvės vien tik vieta karvidėje kainuoja apie 10 tūkstančių eurų. Tada reikia įvertinti visą įrangą. Pavyzdžiui, šimto karvių tvarto įrengimas siekia apie milijoną eurų, Reikia melžimo robotų, vienas jų gali aptarnauti apie 60 karvių. Vieno kaina apie 180 tūkst. eurų. Tai reiškia reikia jų dviejų. Pridedant kitą įrangą – šaldytuvus, akumuliacines talpas, skreperius, vandens tiekimo sistemas – bendra suma tampa išties didelė.

Tai yra reikšmingas finansinis įsipareigojimas, kurį ūkininkas turi uždirbti ir grąžinti“, – sako Vytautas. Ūkininkas sako, kad pašarų karvėms taip pat reikia, jų gamyba yra ypač svarbi: „Prasti pašarai automatiškai lemia mažesnį pieno kiekį ir prastesnę jo kokybę. Ūkininkas neturi teisės daryti klaidų, nes bet kuri klaida gali turėti didelę įtaką ūkio veiklai. Be to, klimato sąlygos daro savo: sausra ar karštis reikalauja prisitaikyti. Bet kadangi biologiniai produktai padeda išlaikyti drėgmę dirvožemyje, net ir esant sausroms galima išlaikyti derlingą dirvą ir užtikrinti gerą pasėlių augimą.

Paskolos tvarumo ir inovacijų sprendimams Į klausimą, kokios šiandien yra finansavimo galimybės, kurios leidžia ūkiams investuoti į energinį efektyvumą, inovatyvias technologijas ir tvarų išteklių valdymą, Giedrė Gečiauskienė, ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė atsako, kad ūkininkams šiandien prieinamos kelios finansavimo priemonės, leidžiančios įgyvendinti tvarumo ir inovacijų sprendimus. „Atsinaujinančių išteklių energetikos projektams – tokiems kaip saulės ar vėjo elektrinių statyba ILTE teikia tiesiogines paskolas.

Jos ypač aktualios ūkiams, norintiems tapti nepriklausomais nuo elektros kainų svyravimų. Skolinimosi suma gali siekti iki 10 mln. eurų, o laikotarpis – net iki 15 metų saulės projektams ir iki 20 metų vėjo jėgainėms. Paskolų sąlygos yra palankios – taikoma tik 1 proc. marža, prie kurios pridedamas 6 mėnesių EURIBOR. Tai viena iš ilgiausio laikotarpio ir geriausių sąlygų paskolų ūkiams, siekiantiems žaliosios energijos proveržio“, – atkreipia dėmesį G. Gečiauskienė.

Tuo tarpu pagal ILTE per atrinktus finansavimo partnerius įgyvendinamą finansinę priemonę „Investicijoms (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“ iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, ūkininkai gali gauti atskirą lengvatinę paskolą investicijoms (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas, kai vienos paskolos suma gali siekti iki 200 tūkst. eurų, itin palankiomis sąlygomis. „Net 70 proc. paskolos sumos gali būti su nulinėmis palūkanomis, o likusiai daliai taikomos rinkos palūkanos. Paskolos grąžinimo pradžia gali būti atidedama – tai reiškia, kad paskolos sutartyje gali būti numatytos paskolos grąžinimo atostogos“, – pabrėžia privalumus pašnekovė.

Šaltinis: delfi.lt, Vaiva Arnašė, 2025-10-15

Pagal šią strategiją valstybės narės iki 2028-ųjų turėtų parengti nacionalines kartų kaitos žemės ūkyje strategijas, kuriose būtų sprendžiamos kliūtys ir nustatomos būtinos paramos priemonės, remiantis Komisijos rekomendacijomis.

Strategijoje nagrinėjami penki pagrindiniai klausimai: galimybė įsigyti žemės, finansavimas, įgūdžiai, deramas gyvenimo lygis kaimo vietovėse ir parama ūkio paveldėtojams. Kiekvienas iš šių svertų bus nagrinėjamas taikant tikslingas pavyzdines iniciatyvas.

Pasiūlyme numatyta pagal kitą bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) sukurti jauniesiems ūkininkams skirtą paketą, kuris palengvintų jų įsitraukimą ir įsitvirtinimą šiame sektoriuje, skiriant vienkartinę iki 300 tūkst. eurų paramą ir nukreipiant daugiau lėšų jauniesiems ūkininkams.

Strategijoje numatyta bendradarbiauti su Europos investicijų banku kuriant garantijų schemas ir (arba) palūkanų subsidijas, kad būtų lengviau gauti finansavimą, ir įsteigti Europos žemės ūkio stebėsenos organizaciją, skirtą didinti skaidrumą, susijusį su žemės nuosavybe.

Be to, atitinkami aspektai, susiję su kartų kaita paveldėjimo, pensijų ir žemės ūkio valdymo teisių perdavimo klausimais, turi būti įtraukti į Europos semestro ciklą. Jaunieji ūkininkai taip pat bus skatinami dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kad įgytų ūkininkavimo praktikos užsienyje arba paįvairintų savo pajamų šaltinius, mokantis iš kitų sektorių.

Strategijoje taip pat numatyta gerinti gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, kartu remiant vietos plėtrą ir jaunimo bei moterų įtrauktį. Į ją taip pat įtrauktas bendras finansavimas žemės ūkio pagalbos paslaugoms, kurios leistų pakeisti žemės ūkio darbininkus ligos, atostogų, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros atvejais, siekiant pagerinti jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-10-24