Žemės ūkio naujienos: 2025-10-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu laikytis 6 GAAB standarto reikalavimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“ reikalavimus, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d.
Deklaruojantieji iki 50 ha paramai tinkamo ploto ne mažesniame nei 50 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynų plotus) ir deklaruojantieji daugiau kaip 50 ha paramai tinkamo ploto ne mažesniame nei 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynų plotus) turi auginti žemės ūkio augalus arba palikti ražienas ar kitų augalų liekanas.
Ražienų plotuose arimas yra draudžiamas, tačiau nėra draudžiamas žemės dirbimas bearimiu būdu, t. y. ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas (pvz., seklus skutimas) taip, kad ražienos išliktų matomos.
Žemės dirbimas deklaruotuose plotuose su augaline danga ar augalų liekanomis nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas.
Juodąjį pūdymą, išskyrus juodąjį pūdymą ekologinių laukų apsaugos juostose, iki lapkričio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.
Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau išvardyti reikalavimai yra netaikomi sodų ir uogynų plotuose, kurie einamaisiais metais yra įveisiami arba atnaujinami, bei plotuose, kuriuose einamaisiais metais buvo auginamos daržovės (klasifikatoriaus kodai AGU, POM, DUK, AGK, POD, BUR, BRO, KOP, KOŽ, KOK, KOB, ART, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, DAK, SAL, CUK, MOL, PAT, SLO, RID, RDK, AGR, PAP, GRE, RŪG, KRA, ŠPI, ROP, BAK, PAS, RAB, ŠPA, KRI, PAU, SLU, DAM), bulvės (kodas BUL) ir runkeliai (kodai CUR, PAR).
Pareiškėjai, kurie dalyvaudami sėjomainoje su kitu pareiškėju keičiasi laukais ir kitais, ne einamaisiais metais jų laukuose bus auginamos daržovės, todėl negalės įvykdyti 6 GAAB standarto įsipareigojimų, privalo apie tai informuoti NMA:
-iki lapkričio 1 d. pateikti NMA raštišką laisvos formos patvirtinimą apie vykdomus sėjomainos veiksmus tarp einamaisiais metais konkrečius laukus deklaruojančio pareiškėjo ir kitais metais tuose pačiuose laukuose daržoves ketinančio deklaruoti pareiškėjo;
-pranešime turi būti nurodyti laukų, kuriuose vykdoma sėjomaina, numeriai;
-iki kitų metų deklaravimo pradžios informuoti NMA apie valdos dalies perdavimą (turi būti nurodomi laukai, kurie yra perleidžiami, bei kokie įsipareigojimai yra perimami).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-21
Nepamirškite patikrinti nurodytų elektroninio pašto dėžučių!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ragina savo klientus nuolat patikrinti savo elektroninio pašto dėžutes, kurių adresai buvo nurodyti paraiškoje – jais NMA nuolat siunčia su vykdomais projektais susijusias svarbias žinutes bei aktualius priminimus. NMA, rūpindamasi, kad projektus įgyvendinantys pareiškėjai ir paramos gavėjai nepraleistų svarbių terminų ir datų, kitų jiems aktualių įsipareigojimų, nurodytais elektroninio pašto adresais siunčia konkrečiam projekto vykdytojui svarbius pranešimus.
Jie siunčiami ir pareiškėjams, vykdantiems investicinio pobūdžio projektus, ir siekiantiems gauti išmokas už deklaruotus plotus. NMA rengiami ir siunčiami pranešimai – patikima prevencinė priemonė, padedanti paramos gavėjui sklandžiai įgyvendinti projektą, įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kartais NMA pranešimai elektroninėje pašto erdvėje atsiduria „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelyje, todėl, jei pranešimų negaunama, raginame pareiškėjus ir paramos gavėjus atidžiai pasitikrinti laiškus ir minėtuose el. pašto dėžutės skyreliuose. Tam, kad NMA siunčiami elektroniniai laiškai nepasiklystų, rekomenduojame juos įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-20
Šių metų rugpjūčio mėnesį iš Lietuvos eksportuotas 4 kartus didesnis grūdų kiekis negu 2024 m. analogišku laikotarpiu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų rugpjūtį eksportavo 525,68 tūkst. t grūdų – 4 kartus didesnį kiekį negu praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Didžiąją dalį (beveik 90 proc.) eksportuotų grūdų sudarė kviečiai (471,30 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Belgiją, Ispaniją, Portugaliją, Angolą, Nigeriją, Maroką, Senegalą, PAR, ir Kongą (vidutinė kaina – 188,51 EUR/t). Miežiai (53,11 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Belgiją, Nyderlandus, Airiją ir Turkiją (vidutinė kaina – 173,24 EUR/t).
Rapsų eksportas 2025 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo didesnis 3,5 karto ir sudarė 130,22 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Nyderlandus ir Suomiją (vidutinė kaina – 458,91 EUR/t).
Šaltinis: Agro Rinka, 2025-10-13
Medžioklės įstatymo pinklėse: kas gins ūkininkų interesus?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Medžioklės įstatymo pakeitimas įžiebė karštas diskusijas tarp ūkininkų, politikų ir medžiotojų. Pagal naująją tvarką, žemės valdytojams nebebus kompensuojami laukinių gyvūnų padaryti nuostoliai, jei žala neviršys 5 proc. pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto. Kitaip tariant, jei ūkininkas turi 100 hektarų ir 5 ha iš jų bus suniokoti žvėrių, jis nebegalės tikėtis jokios kompensacijos.
Tyliai prakištas įstatymo papildymas
Seimo narys Bronis Ropė pasakoja, kad ginčus sukėlęs įstatymo pakeitimas atsirado paskutinę pavasario sesijos minutę – be diskusijų ir platesnių svarstymų.
„Pasiūlymas buvo pridėtas tyliai, prieš balsavimą. Tik po to ūkininkai pastebėjo, kad nuo kitų metų žala bus atlyginama tik tada, kai ji viršys 5 proc. sklypo ploto. Tai nelogiška – kodėl dabar atlyginama, o po naujų metų jau ne?“, – pažymi B. Ropė, kuris tikina ir pats patekęs į kolegų pinkles bei balsavęs už šį įstatymo pakeitimą.
Jam antrina ir kitas Seimo narys – Valius Ąžuolas. „Tai tipinis pavyzdys, kai pavasario sesijos pabaigoje, skubos tvarka, kažkas tyliai įkiša pataisą. Matyt, Seime yra medžiotojų partija“, – ironizuoja politikas ir priduria, kad patvirtintos Medžioklės įstatymo pataisos yra biurokratinis nesusipratimas.
Žvėrys – valstybės, atsakomybė – medžiotojų?
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Virginijus Kantauskas, paklaustas, ar Medžioklės įstatymo pataisos yra teisingas kompromisas tarp ūkininkų ir medžiotojų interesų, neatsakė tiesiogiai ir teigė, kad problema slypi ne tiek tarp ūkininkų ir medžiotojų, kiek tarp ūkininkų ir valstybės.
„Žvėrys priklauso valstybei, o ne medžiotojams. Jie – valstybės turtas. Medžiotojai tik reguliuoja jų populiaciją pagal nustatytus limitus, bet ne visada gali tai daryti – yra nustatyti medžioklės laikotarpiai“, – aiškina V. Kantauskas. Jo teigimu, neteisinga, kad visa atsakomybė už valstybės turtą – žvėris – perkeliama medžiotojams. „Na, nėra sąžininga, kai žvėrimis visi nori grožėtis, o už žalą turi atlyginti tik medžiotojai iš savo kišenės“, – sako jis.
Pagal pakeistą tvarką, medžiotojai privalės kompensuoti tik tą žalą, kuri viršys 5 proc. ploto, o likusi dalis – iki 5 proc. – pasak LMŽD pirmininko, taps valstybės ir žemės savininkų rūpesčiu.
Suskubo padėtį taisyti
Pasak B. Ropės, iki šiol galiojanti tvarka buvo aiški – jei žvėrių padaryta žala patenka į konkretaus medžiotojų būrelio plotus – atsako jie, o jei žala padaryta valstybinėje teritorijoje – ją kompensuoja valstybė. Tačiau įvedus 5 proc. ribą, dalis žemių valdytojų liks be jokios paramos.
Sulaukęs nusiskundimų, parlamentaras suskubo rengti priimto įstatymo pataisas. B. Ropė patikino, kad reikalingi parašai jau surinkti, pataisos priimtos ir užregistruotos.
„Tikiuosi, kad iki naujų metų įstatymo pataisymas bus priimtas, dabartinė tvarka bus atkurta ir šį klausimą tiesiog pamiršime“, – optimistiškai užbaigia B. Ropė.
Šaltinis: agrobite.lt, Giedrė Vilkytė, 2025-10-22
Jaunieji ūkininkai: valstybinės žemės naudojimas strateginiams objektams – nekontroliuojamas?
Klaipėdos rajone – viename iš nedaugelio Lietuvos regionų, kur gyventojų skaičius vis dar auga – šiuo metu tyliai vyksta procesas, galintis tapti dar vienu valstybės strateginės infrastruktūros praradimo pavyzdžiu. Kalbame apie Klaipėdos aerodromą, įsikūrusį valstybei priklausančiame 167,93 ha žemės sklype (unikalus Nr. 5530-0002-0005), kuris šiandien realiai praranda savo pirminę – aviacinę ir strateginę paskirtį.
Teisinis pagrindas
Pagal 2001-06-04 privatizavimo sutartį, pirkėjas įsipareigojo naudoti kilimo ir tūpimo takus pagal paskirtį ne trumpiau kaip 25 metus (iki 2026-06-04) ir visus darbus derinti su Civilinės aviacijos direkcija. Tuo tarpu žemė valstybei priklauso ir yra išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2096-01-16. Nepaisant to, pastaraisiais metais aerodromo teritorijoje daugėja sandėliavimo ir gamybos objektų, o aviacinė veikla sistemingai mažinama. Vietoje perspektyvios oro jungties regionas skatinamas tenkintis pramoniniu parku.
Valstybinė žemė – ne privataus verslo nuosavybė
Matome pavojingą tendenciją – valstybinė žemė, priklausanti visiems Lietuvos žmonėms, realiai paverčiama privačių verslo grupių veiklos platforma, o valstybė praranda tiek kontrolę, tiek įtaką. Tai kelia klausimą, ar institucijos, atsakingos už nacionalinį saugumą ir žemės naudojimo priežiūrą, dar efektyviai kontroliuoja, kas vyksta su mūsų visų turtu.
Jei aerodromo veiklos tęsti nebenorima, žemė turi būti grąžinta valstybei, kad ji būtų naudojama pagal strateginę ir visuomeninę paskirtį – o ne komerciniams sandėliams ar spekuliacijai. Pasisakome ne prieš investicijas, o už valstybinės žemės naudojimą pagal paskirtį ir viešąjį interesą.
Jaunieji ūkininkai: strateginiai objektai – regionų gyvybės pagrindas
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia: nacionalinės svarbos objektų – tokių kaip aerodromai, uostai, geležinkeliai, logistikos centrai ir energetikos infrastruktūra – išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus regionų patrauklumui jaunimui ir verslui. Be stiprios infrastruktūros regionai nyksta, jaunimas migruoja, o investicijos koncentruojasi keliuose miestuose.
Kai pasaulyje aviacijos sektorius plečiasi ir tampa regioninės plėtros bei technologinių inovacijų varikliu, Klaipėdos regionas pasirenka priešingą kryptį – naikina savo oro infrastruktūrą. Tai nesuprantama nei ekonominiu, nei gynybiniu, nei pilietiniu požiūriu.
Be to, aviacija tampa neatsiejama modernios žemės ūkio dalimi – nuo pasėlių stebėsenos, žalos vertinimo, tikslaus tręšimo iki laukų priežiūros iš oro, kai dėl perteklinės drėgmės technika negali įvažiuoti į laukus. Tokie aerodromai – tai ateities technologijų ir gynybos platformos, kurios galėtų padėti Lietuvai tapti atsparesnei, inovatyvesnei ir konkurencingesnei.
Ką daryti dabar
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, būdama nepolitine visuomenine organizacija, išreiškia poziciją ir siūlo svarstyti šiuos veiksmus:
1. Pasiūlyti svarstyti moratoriumą sprendimams dėl aerodromo paskirties keitimo – iki bus atliktas nacionalinio saugumo ir viešojo intereso vertinimas.
2. Raginti Krašto apsaugos, Susisiekimo, Aplinkos ministerijas, NŽT, CAA ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą inicijuoti jungtinę ekspertizę dėl aerodromo tinkamumo dvipusiam (civiliniam ir kariniam) naudojimui.
3. Siūlyti Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms užtikrinti privatizavimo įsipareigojimų tęstinumą, pratęsiant aerodromo veiklos įpareigojimą bent iki žemės nuomos termino pabaigos (2096 m.).
4. Kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl faktinio žemės naudojimo atitikties įvertinimo ir, jei veikla neatitinka paskirties, svarstyti galimybę palikti žemę valstybės dispozicijoje.
Kviečiame viešai diskusijai:
• Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę,
• Krašto apsaugos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kaimo reikalų, Ateities, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Aplinkos apsaugos komitetus.
Ši situacija negali būti vertinama tik kaip vietos savivaldos klausimas – tai valstybės strateginio saugumo, viešojo intereso ir nacionalinio turto išsaugojimo klausimas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga tikime, kad Lietuva turi išsaugoti ne tik žemę, bet ir savo infrastruktūros potencialą, kuris užtikrina regionų gyvybingumą, patrauklumą ir saugumą.
Klaipėdos aerodromas – tai ne praeities reliktas, o ateities galimybė. Ją dar galima ne tik išsaugoti, bet ir išplėtoti – pritaikant civilinei, žemės ūkio bei gynybos paskirčiai.
