Žemės ūkio naujienos: 2025-10-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dėl cukraus pertekliaus Europoje runkelių supirkimo kaina Lietuvoje sumažėjo beveik perpus
Cukraus perteklius Europoje daro įtaką žaliavos ir cukraus kainoms Lietuvoje. Runkelių supirkimo kaina beveik perpus mažesnė nei užpernai. Cukraus kaina taip pat kritusi. Mažinami cukrinių runkelių plotai. Fabrikai sezoną planuoja užbaigti anksčiau nei visada.
Marijampolės regiono cukrinių runkelių žemės ūkio kooperatyvo vadovas sako, kad šiemet pavasarį gamta pokštavo. Šalnos nušaldė apie 30 hektarų runkelių iš dviejų šimtų, teko atsėti. Per tris dešimtmečius pirmą kartą sudygusiems daigams pakenkė šalnos.
Žinios
Tačiau laukas laukui nelygus, vidutiniškai iš hektaro kasama po 90 tonų, derlius nėra prastas. Tik štai supirkimo kaina vos 28 eurai už toną, užpernai mokėta penkiasdešimt vienas. Pasak žemdirbių, po pelningų ir rentabilių metų visuomet seka kainų kritimas. Tačiau žemos ir kitų kultūrų kainos, tad auginti runkelius vis dar apsimoka.
„Kaina jau tokia visiškai nedžiuginanti, tai dar visi auginam iš inercijos ir tikimės, kad bus gerai. Jeigu bus gerai, tai turbūt tie kiekiai ir plotai tikrai išsilaikys, bet jei ta kaina liks tokia arba dar mažės, tai tikriausiai kažkas bandysim po truputį atsisakyt“, – sako „Marijampolės regiono cukrinių runkelių“ vadovas Almantas Pališkis.
„Gal šiemet truputį geriau nei pernai, truputį geresniuose laukuose pasisėjau, nuo šalnų aš asmeniškai šiemet nenukentėjau. Grūdų kainos taipogi labai žemos, augalų apsaugos produktai irgi išbrangę, tai sąlyginai šiuo momentu runkeliai gal šiek tiek ir geriau“, – antrina Šakių rajono ūkininkas Gintaras Dereškevičius.
Per porą metų Europoje susidarė cukraus perteklius, nes dėl buvusių aukštų supirkimo kainų ūkininkai runkeliais užvertė fabrikus. Cukraus kaina rinkose krito, jaučiama konkurencija su iš užsienio atvežtu pigesniu cukrumi.
„Cukraus pramonė yra cikliška. Turime dabar tą ciklo laikotarpį, kai fabrikams yra sunku, fabrikai mažina runkelių kainas, taip mažės runkelių kiekis, mažės cukraus kiekis rinkoje ir per metus kitus rinka susireguliuos. Ir vėl turėsime cukraus kainos kilimą“, – aiškina fabriko „Lietuvos cukrus“ direktorius Augustas Obuchavičius.
Pasak „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus, jie cukraus pagamins mažiau, nes dvidešimčia procentų sumažėjo runkelių plotai. Runkelius augina apie 150 ūkininkų. Sezoną baigs anksčiau nei pernai, iki Kalėdų.
„Gamybą esame susimažinę šį sezoną, tą darėme sąmoningai, todėl, kad situacija rinkoje padiktavo tokias sąlygas, tiesiog labiau norime subalansuoti pagaminimą su prekyba, tai todėl šiais metais yra ženkliai mažiau apsėta cukrinių runkelių“, – sako „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.
Pasak specialistų, tikėtina, kad kitąmet runkelių supirkimo kaina nekils. Kėdainių cukraus fabrikas sutartis kitam sezonui su žemdirbiais jau sudaręs, Lietuvos cukraus fabrikas prie derybų stalo su ūkininkais sės po Naujųjų.
„Europoje susiformavęs cukraus perteklius, dėl ko turim didelį spaudimą kainai, fabrikai jau ne pirmą sezoną vargsta ir dirba nuostolingai. Planuojame supirkti apie 280–290 tūkstančių tonų runkelių“, – tikina A. Obuchavičius.
Remiantis statistika, šiemet Lietuvoje cukriniais runkeliais užsėta 13 tūkstančių hektarų žemės, beveik pusketvirto tūkstančio hektarų mažiau nei pernai.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-10-25
IGC padidino 2025–2026 m. pasaulinę kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozę
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2025 m. rugsėjo 18 d. duomenimis, 2025–2026 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 8,5 mln. t ir turėtų sudaryti 2 412,3 mln. t – tai būtų 87,4 mln. t daugiau nei buvo 2024–2025 m. Prognozuojamas didesnis visų grūdų derlius, išskyrus rugius.
Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 4,2 mln. t didesnis ir turėtų sudaryti 2 395,1 mln. t, o palyginti su 2024–2025 m., dėl didesnio grūdų sunaudojimo maistui, pašarams ir pramonėje, gali būti didesnis 50,1 mln. t ir pasiekti naują rekordą. Bendra grūdų prekyba pasaulyje 2025–2026 m. gali pasiekti 438,5 mln. t – tai būtų 1,7 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. rugpjūčio mėn. ir 14,9 mln. t daugiau nei prieš metus bei tai gali būti antras pagal dydį rodiklis istorijoje.
IGC 2025 m. rugsėjo mėn. prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2025–2026 derliaus metų pabaigoje numatomos didesnės 8,9 mln. t ir turėtų sudaryti 606 mln. t, tai būtų 17,2 mln. t daugiau, palyginti su 2024–2025 derliaus metų pabaigos atsargomis. Pasaulyje prognozuojamos didesnės miežių ir kukurūzų atsargos.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025-10-13
Priimta Dirvožemio stebėsenos direktyva
Šiandien Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. Priėmus šį teisės aktą, bus siekiama tikslo iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę visoje Europoje.Gera dirvožemio būklė yra labai svarbi, kad būtų pasiekti ES poveikio klimatui neutralumo tikslai; be to, tai padeda užkirsti kelią dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai, taip pat apsaugoti biologinę įvairovę ir žmonių sveikatą.
Tačiau, remiantis turimais duomenimis, daugiau kaip 60 proc. Europos dirvožemio būklė yra prasta ir toliau blogėja. Dirvožemio degradacija dar labiau didėja dėl netvaraus žemės valdymo, taršos ir pereikvojimo, taip pat dėl klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikio.
Daugelis ES teisės aktų ir politikos priemonių yra svarbūs dirvožemio apsaugai, tačiau nebuvo jokios specialiai dirvožemiui skirtos ES lygmens teisės aktų sistemos, kokia yra sukurta dėl kitų pagrindinių ekosistemų (vandens, oro, jūrų aplinkos).
2021 m. Europos Komisija (EK) priėmė naują ES dirvožemio strategiją kaip 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos dalį. Šios strategijos tikslas – užtikrinti, kad iki 2050 m. visas dirvožemis ES būtų geros būklės. Strategijoje taip pat nurodyta, kad specialiai dirvožemiui skirtų ES teisės aktų trūkumas yra viena iš pagrindinių dirvožemio degradacijos priežasčių. Siekdama spręsti šią problemą, 2023 m. EK pasiūlė Dirvožemio stebėsenos teisės aktą.
Ši direktyva yra itin svarbus žingsnis siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Tai yra svarbu dėl apsirūpinimo maistu saugumo, švaraus vandens ir aplinkos. Pagal šią direktyvą valstybės narės, naudodamos bendrą ES metodiką, įdiegs stebėsenos sistemas, skirtas jų teritorijoje esančių dirvožemių fizinei, cheminei ir biologinei būklei vertinti.
Šalys reguliariai teiks EK ir Europos aplinkos agentūrai ataskaitas dėl dirvožemio būklės, žemės užėmimo ir užterštų teritorijų, užtikrindamos, kad visoje ES būtų palyginamų duomenų ir kad būtų galima imtis koordinuotų veiksmų siekiant užkirsti kelią dirvožemio degradacijai. Taip pat bus imtasi veiksmų siekiant stebėti naujus teršalus, pavyzdžiui, PFAS (Perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos), pesticidus ir mikroplastikus. Direktyvoje įvedamos klasės dirvožemio būklei apibūdinti, kurios susietos su neprivalomomis ES lygmens siektinomis vertėmis ir nacionalinėmis veiklos priežastinių veiksnių vertėmis. Tai padės valstybėms narėms nustatyti prioritetus ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama gera dirvožemio būklė. EK padės valstybėms narėms plėtodama bendras priemones bei metodikas ir sudarys palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-10-23
EP siekia užtikrinti sąžiningesnes sąlygas ūkininkams
Spalio 9 d. Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė savo pozicijai dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama sustiprinti ūkininkų padėtį žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje. Šis sprendimas – svarbus žingsnis siekiant teisingesnių prekybos santykių, didesnio skaidrumo ir mažesnės biurokratinės naštos Europos žemdirbiams.
Rašytinės sutartys – apsauga nuo nesąžiningos praktikos
Pagal patvirtintas nuostatas, visi žemės ūkio produktų tiekimo sandoriai turės būti pagrįsti rašytinėmis sutartimis. Tai reiškia, kad ūkininkams bus užtikrintas aiškus atlygio mechanizmas, o pirkėjai – nuo didžiųjų prekybos tinklų iki perdirbėjų – nebegalės vienašališkai keisti sutarčių sąlygų ar vilkinti atsiskaitymų.
Ši priemonė, pasak Europos Parlamento narių, yra būtina norint sustabdyti nesąžiningos prekybos praktiką, kuri jau ne vienerius metus silpnina smulkiuosius ir vidutinius ūkius.
Kainos turi atspindėti realias gamybos sąnaudas
Europarlamentarai taip pat pabrėžė, kad žemės ūkio produktų kainos privalo atspindėti tikrąsias gamybos sąnaudas – nuo trąšų ir energijos iki sąžiningo darbo užmokesčio.Tai, anot jų, padės užtikrinti, kad ūkininkai gautų teisingą atlygį už savo darbą, o kainodara rinkoje taptų skaidresnė ir stabilesnė.
Pagalba ir skaitmeniniai įrankiai ūkininkams
Naujos taisyklės numato, kad valstybės narės turės teikti pagalbą ūkininkams, siūlydamos:
-paprastas sutarčių formas,
-mokymus, kaip jas naudoti,
-bei skaitmenines priemones, padedančias sumažinti biurokratiją ir laiku gauti informaciją apie rinkos pokyčius.
Šios priemonės ypač svarbios smulkiesiems ūkiams, kurie dažnai neturi teisinės ar administracinės paramos derantis dėl sutarčių su didelėmis perdirbimo ar prekybos įmonėmis.
Europos Parlamentas taip pat pasiūlė, kad viešieji pirkimai pirmenybę teiktų ES pagamintiems, vietiniams ir sezoniniams produktams. Be to, į ES importuojamas maistas turės atitikti tokius pačius pesticidų likučių standartus, kaip ir produktai, pagaminti Europos Sąjungoje. Toks sprendimas, anot parlamentarų, užtikrins sąžiningą konkurenciją tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių tiekėjų bei sustiprins vartotojų pasitikėjimą maisto kokybe.
Kas yra mėsa ir kas – jos pakaitalas?
Parlamentas taip pat pasiūlė aiškiau apibrėžti terminus, susijusius su maisto produktais. Pagal siūlymą, pavadinimai tokie kaip „kepsnys“, „dešra“ ar „maltinukas“ galėtų būti naudojami tik tikriems mėsos produktams, o ne augaliniams ar laboratorijoje išaugintiems pakaitalams.
Tokiu būdu siekiama išvengti vartotojų klaidinimo ir išlaikyti aiškų atskyrimą tarp tradicinių ir alternatyvių produktų.
Trumpa tiekimo grandinė – tik iš tikrų ūkininkų
Europarlamentarai taip pat pasiūlė, kad terminas „trumpa tiekimo grandinė“ būtų vartojamas tik tada, kai:
-produktas yra užaugintas Europos Sąjungoje,
-ir tiekimas vyksta tiesiogiai iš ūkininko vartotojui,
-arba per minimalų skaičių tarpininkų per trumpą laiką ar atstumą.
Tokie pokyčiai turėtų padėti stiprinti vietos rinkas, mažinti transporto poveikį klimatui ir skatinti vartoti šviežius, vietinius produktus.
Kas toliau?
Europos Parlamento priimta pozicija taps pagrindu deryboms su Europos Komisija ir Taryba, kurios vyks artimiausiais mėnesiais. Tikimasi, kad galutinis teisės akto tekstas bus patvirtintas 2026 m. pirmąjį pusmetį, siekiant, kad naujos taisyklės įsigaliotų iki 2027 m.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-10-24
Pieno kainų kritimas pasaulinėse biržose: ar tai paveiks ir Lietuvos ūkininkų pajamas?
Pieno produktų kainos pagrindinėse pasaulio biržose per pirmąsias rugsėjo savaites reikšmingai smuko, rodo pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenys. Skelbiama, kad JAV rinkoje pieno produktų, tokių kaip sūrio, sviesto ir pieno miltelių, kainos vidutiniškai sumažėjo 4 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 2 proc. Tuo metu pasaulinėje prekybos platformoje „Global Dairy Trade“ smuko beveik visų produktų, išskyrus sūrį, kainų indeksai.
Nyderlandų banko „Rabobank“ ekspertų teigimu, pieno produktų kainų kritimą lėmė auganti pasaulinė pieno pasiūla ir vangus jo vartojimas. Dėl šių priežasčių, anot specialistų, taip pat gali kristi iš ūkių superkamo pieno kainos Europoje, įskaitant ir Lietuvą.
Europos Komisija prognozuoja, kad 2025 m. ES pieno pristatymai išaugs beveik 0,2 proc. Komisijos duomenimis, šių metų pradžioje ES pieno produktų eksportas padidėjo dėl aukštų kainų, o tai esą galėjo turėti teigiamą poveikį ūkininkų pajamoms.
