Žemės ūkio naujienos: 2025-10-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Agrokoncerno grupė“ ir LSMU pasirašė bendradarbiavimo sutartį – kuriamas unikalus gyvulininkystės sektoriaus modelis Europoje
„Agrokoncerno grupė“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį gyvulininkystės srityje. Šios sutarties pagrindinis tikslas – sukurti Europoje analogų neturintį pieno gamybos modelį, apimantį visą grandinę – nuo pašaro iki galutinio produkto.
Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, netrukus duris atvers 53 hektarų teritoriją užimantis karvių fermų kompleksas. Jame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš kurių – apie 4 tūkst. melžiamų karvių. „Agrokoncerno grupės“ vystomas „Ateities ūkio“ projektas išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir inovacijomis bei mokslo integracija.
Bendradarbiavimo su LSMU sutartyje išskiriamos pagrindinės keturios sritys: gyvulių gerovė, genetika, pašarai ir emisijų mažinimas. Pasak „Agrokoncerno grupės“ savininko Ramūno Karbauskio, mokslo ir verslo partnerystė padės sukurti analogų Europoje neturintį modelį. „Mūsų tikslas sukurti gyvulininkystės mokslo bazę, kuri padėtų užtikrinti aukštą produktyvumą, pieno kokybę ir mažinti poveikį aplinkai.
Universiteto mokslininkai įsitrauks į tyrimus, kurie padės ieškoti duomenimis grįstų sprendimų, rengti rekomendacijas ūkininkams ir teikti aukščiausio lygio paslaugas, susijusias su pašaro ruošimu, gyvulių veisimu ir bandos produktyvumo gerinimu“, – sako R.Karbauskis. Lietuvos sveikatos universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad vienas iš universiteto prioritetinių tikslų – glaudesnė mokslo ir verslo sąveika, kuri sudaro galimybes komercinti žinias ir atveria platesnes galimybes moksliniams tyrimams.
„Galime pasidžiaugti, kad bendradarbiavimo su verslo atstovais patirtis parodė, jog universiteto veterinarijos specialistų sukurti ir į kompiuterines bandos valdymo programas integruoti algoritmai, pasitelkiant dirbtinį intelektą, padeda analizuoti galvijų bandos sveikatingumo, mitybos ir reprodukcijos duomenis. Jie leidžia nustatyti ir prognozuoti sveikatos būklės rizikas bei vertinti ligų gydymo ir profilaktikos veiksmingumą.
Šios krypties moksliniai tyrimai, integruoti į verslą, prisideda ne tik prie ūkių efektyvumo didinimo, bet ir prie antibiotikų naudojimo mažinimo, ūkių tvarumo didinimo, padeda pritraukti jaunų specialistų į veterinarijos ir gyvulininkystės sritis. Bendradarbiaujant su verslu kuriamos technologijos ir produktai, o tai lemia visos srities pažangą ir plėtrą“, – pabrėžė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.
Vienas iš „Agrokoncerno grupės“ strateginių tikslų – iki 2027–2028 m. pasiekti genetinę nepriklausomybę, leidžiančią ne tik užtikrinti telyčių tiekimą iš savo bandos, bet ir parduoti gyvulius kitiems ūkiams, taip stiprinant vietinę pieno gamybos bazę. „Genetinė nepriklausomybė leis mums būti patiems atsakingiems už bandos kokybę ir ją tinkamai valdyti. Tai padės kurti pridėtinę vertę ne tik mūsų ūkiams, bet ir visam šalies gyvulininkystės sektoriui. Galėsime garantuoti bandos kilmę ir produktyvumo rezultatus, taip pat teiksime konsultacijas“ – apie ateities planus pasakoja R.Karbauskis.
Nors šiuo metu „Agrokoncerno grupės“ ūkiuose vyksta transformacija į gyvulininkystę, augalininkystės vaidmuo išlieka toks pat svarbus. Ūkiuose bus auginamos pašarinės kultūros, taip pat grupė investavo į Kretingos pašarų gamyklą, kuri užtikrins visavertę gyvulių mitybą. Šiemet pradėtas bendradarbiavimas su pasauliniu augalininkystės sektoriaus lyderiu „Corteva Agriscience“. Šis partneris tieks sėklas, skirtas kukurūzų silosui ir grūdainiui, taip pat kukurūzų ir žolės siloso konservantus. Ši produkcija bus platinama su „Agroplius+“ prekės ženklu, kurį valdo įmonė „Agrokoncernas“.
R.Karbauskis pabrėžia, kad kuriamas gyvulininkystės modelis nėra konkurencija ūkininkams – tai partnerystės ir bendradarbiavimo galimybė visam sektoriui. „Lietuvoje yra pieno deficitas – apie 30 proc. jo yra importuojama. Lietuva sudaro tik apie 1 proc. visos Europos Sąjungos pieno gamybos, todėl poreikis yra didelis. Mūsų tikslas yra būti patikimu partneriu, nes kuo stipresni bus pieno ūkiai Lietuvoje, tuo stipresnis bus ir visas sektorius. Tik taip galime išlikti konkurencingi Europos ir pasaulio rinkose“, – sako R.Karbauskis.
Į naujai pastatytą didžiausią Europoje karvių fermų kompleksą pirmosios telyčios turėtų atvykti lapkričio mėnesį. Pieno gamybą planuojama pradėti 2026 metų pirmąjį ketvirtį. „Ateities ūkyje“ planuojama, kad su pilnai suformuota melžiamų karvių banda per dieną bus primelžiama apie 150 tonų natūralaus bazinių rodiklių pieno.
Šalia fermų komplekso 2027 metais pradės veikti biometano jėgainė, kuri iš organinių galvijų srutų gamins aukštus kokybės standartus atitinkančias biometano dujas. Jos bus tiekiamos į bendrą dujų tinklą, taip prisidedant prie prisidedant prie tvarios energetikos plėtros ir importuojamų dujų mažinimo. Į „Ateities ūkio“ projektą buvo investuota daugiau nei 80 mln. eurų.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-10-27
A. Svitojus: žemdirbys pirmiausia pajaučia klimato kaitos pokyčius
Nors iš pirmo žvilgsnio daugeliui žemės ūkis gali atrodyti kaip labai tolima sritis, vis tik tai yra žmogui artimas ir kiekvieno gyventojo kasdienybę veikiantis sektorius, sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. Pasak jo, būtent ūkininkai ir yra pirmieji, pajaučiantys klimato kaitos pokyčius – trumpėjančias žiemas ir ilgėjančias vasaras, ekstremalius orų pokyčius. O visa tai, anot specialisto, tiesiogiai atsiliepia derliui, jo kokybei bei gausai.
„Kasdien mes matome pokyčius ir pokyčiai vis labiau išryškėja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo A. Svitojus, akcentuodamas, kad mokslininkų duomenys ir stebėjimai nekelia jokių abejonių dėl klimato krizės žalos žemės ūkiui.
„Pirmiausiai klimato pokyčius pajaučia ūkininkas, žemdirbys, nes kiekvieną dieną dirbant, kiekvieną dieną būnant lauke, gaminant produktus, tu matai tuos pokyčius“, – teigė jis.
Nors ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje žiemos sutrumpėjo dvejomis savaitėmis, o vasaros – ilgėja, A. Svitojaus teigimu, šiais metais šalies ūkininkams labiausiai pakenkė ankstyvos šalnos ir itin lietingas šiltasis metų sezonas.
„Vasaros šiais metais Lietuvoje beveik ir nebuvo. Sutrumpėjo tiek žiema, tiek vasara. Mes neturime išreikšto gero sezoniškumo, o tas žiemos trumpėjimas ir klimato šilimas, be abejo, veikia gamtą“, – nurodė pašnekovas.
„Susiduriame su tuo, kad reikia ieškoti naujų augalų veislių, reikia ieškoti tam tikrų kultūrų. Ir stebime, kad į Lietuvą tendencingai pradeda įeiti netgi mums nebūdingos kultūros – sojos, įvairios vynuogių veislės. Tačiau tai didelė rizika“, – įspėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, aiškindamas, kad permainingi orai ir klimato kaita neleidžia tikėtis, kad ir naujos, egzotiškos kultūros galės ilgus metus sėkmingai augti Lietuvos ūkiuose.
Be to, tęsė ūkininkų atstovas, keičiantis klimatui, augalus užpuola daugiau parazitų, jie būna atsparesni pesticidams.
„Ilgesnis šilumos laikotarpis – mes turime ir parazitų, ir šliužų, ir įvairių ligų nešėjų. Tai veikia ir žemės ūkį, ir miškus, ir įvairius sektorius“, – tęsė jis.
Šįmet publikuotoje Europos investicijų banko studijoje nurodoma, kad dėl nepalankaus klimato ir permainingų oro sąlygų Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektorius kasmet praranda daugiau nei 28 mlrd. eurų – ir šie skaičiai, prognozuojama, augs. Žemės ūkio rūmų pirmininkas pabrėžia – globaliu mastu nuostoliai siekia dar didesnius skaičius.
„Kalbant apie Europą, mes turime 28 mlrd. eurų praradimus žemės ūkyje, bet jeigu imtume pasauliniu mastu – tai yra ne milijardai. Tai yra nuostoliai, siekiantys trilijonus, ir tai veikia visą pasaulio maitinimo grandinę“, – pasakojo A. Svitojus.
„Tą produkciją, ką Lietuvoje išauginame, apie 80 proc. grūdų eksportuojame į pasaulį, maitiname Afriką, kitas šalis. Mes išvežame tuos produktus. Ir tos ekstremalios situacijos veikia visus – ir mus, ir visą Europą, ir visą pasaulį, visus kontinentus“, – pokalbį apibendrino pašnekovas.
Šaltinis: alfa.lt, 2025-10-01
IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2025–2026 m. gali siekti 818,7 mln. t ir tai būtų 7,7 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. rugpjūčio mėn.
IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2025–2026 m. gali siekti 818,7 mln. t ir tai būtų 7,7 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. rugpjūčio mėn., bei 18,2 mln. t daugiau, palyginti su 2024–2025 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 818,6 mln. t ir tai būtų 2,8 mln. t daugiau nei ankstesnėje prognozėje ir 13,9 mln. t daugiau, palyginti su 2024–2025 m. Kviečių sunaudojimas 2025–2026 m., palyginti su 2024–2025 m., maistui gali padidėti 2,2 proc. (iki 571,2 mln. t), pašarams – 2,1 proc. (iki 154,9 mln. t), o pramonei – sumažėti 0,7 proc. (iki 28,6 mln. t).
IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2025 m. rugsėjo mėn. prognozė padidinta 2,2 mln. t, o 2025–2026 m., palyginus su 2024–2025 m., gali būti didesnė 10,3 mln. t ir sudaryti 206,9 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį padidinta 5,4 mln. t. 2025–2026 m., palyginti su 2024–2025 m., kviečių atsargos gali būti 0,1 mln. t didesnės ir sudaryti 269,7 mln. t.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025-10-13
Japonijos milžinė „Mitsui“ domisi investicijomis Lietuvoje
Šiandien Žemės ūkio ministerijoje lankėsi vienos didžiausių Japonijos prekybos ir investicijų kompanijų – „Mitsui“ – atstovai. Japonai su žemės ūkio viceministru Artūru Pekausku ir ministerijos specialistais aptarė dvišalio bendradarbiavimo ir investicijų galimybes žemės ūkio ir maisto pramonės srityse.
„Mitsui“ – viena seniausių Japonijos korporacijų, įkurta XIX a. pabaigoje, turinti 122 biurus 62 šalyse ir daugiau nei 44 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje. Įmonė aktyviai veikia energetikos, infrastruktūros, chemijos, informacinių technologijų, finansų bei maisto sektoriuose, taip pat investuoja į tiekimo grandinių ir alternatyvių baltymų gamybos sprendimus.
Pasak „Mitsui Europe“ Maisto skyriaus generalinės direktorės Nazuki Sato, „Mitsui“ domisi investicijomis Lietuvoje, ypač dėl jos žemės ūkio žaliavų bazės ir potencialo gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus.
Viceministras A. Pekauskas pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbu plėtoti strateginę partnerystę su Japonija, ypač inovacijų, biotechnologijų bei maisto pramonės srityse. Siekiama ne tik skatinti prekybą, bet ir pritraukti investicijas, kurios padėtų mūsų šalyje plėtoti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.
„Lietuva derina gausius gamtos išteklius su pažangiomis technologijomis, todėl esame patikimas partneris šalims, ieškančioms aukštos kokybės ir inovatyvių maisto produktų. Matome didelį potencialą bendradarbiauti kuriant tvarius baltymų sprendimus bei plėtojant modernią maisto gamybą“, – teigė viceministras.
Susitikime pristatytos Lietuvos maisto pramonės stiprybės: moderni logistikos infrastruktūra, aukšti maisto saugos standartai, pažangios technologijos ir tvarios gamybos plėtros kryptys. Lietuva siekia pritraukti investicijas, kurios padėtų transformuoti grūdų sektorių – nuo žaliavų eksporto pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos, įskaitant baltymus iš grūdų ir kitus inovatyvius maisto ingredientus.
Viceministras pabrėžė, kad Lietuva yra į eksportą orientuota šalis, visiškai apsirūpinanti pagrindiniais žemės ūkio ir maisto produktais. Jis pakvietė „Mitsui“ vertinti Lietuvą kaip patikimą ir ambicingą prekybos bei investicijų partnerę, su kuria galima kartu kurti inovatyvius, tvarius ir sveikatai palankius sprendimus, atliepiančius augančią pasaulinę paklausą.
„Mitsui“ atstovų laukia intensyvi savaitė Lietuvoje – suplanuoti susitikimai su šalies maisto pramonės sektorių (paukštininkystės, žuvies, grūdų perdirbimo ir pašarų gamybos, konditerijos) atstovais, taip pat su „Investuok Lietuvoje“ ekspertais. Vizito metu Japonijos delegacija, kurią lydi Lietuvos žemės ūkio atašė Jungtinėje Karalystėje Deividas Kliučinskas, susipažins su Lietuvos maisto sektoriaus inovacijomis, aukštais kokybės standartais ir eksporto potencialu.
2024 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją siekė 25,1 mln. Eurų. Net 98 proc. eksportuotų produktų buvo lietuviškos kilmės. Daugiausia eksportuota vėžiagyvių ir moliuskų produktų, mėsos gaminių bei konditerijos ir kepinių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-27
ŽŪDC sėkmingai užbaigė svarbų „Rail Baltica“ etapą
Didžiausio Baltijos šalyse geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas Lietuvoje žengė dar vieną žingsnį į priekį – Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) užbaigė penktąjį žemės paėmimo visuomenės poreikiams rengimo ir įgyvendinimo projektų etapą ruože nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Jiesios upės Kauno rajone. Kalvarijos, Lazdijų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose vietovėje buvo paženklinta beveik 4 tūkst. žemės, miško ir inžinerinių tinklų sklypų, paimamų visuomenės poreikiams.
„Stovėdami prie tokio projekto ištakų jaučiame tikrą prasmę savo darbui. Kiekvienas užbaigtas etapas – tai ne tik pažymėta projekto linija žemėlapyje, bet ir mūsų pėdsakas Lietuvos istorijoje“, – teigia Lina Zinkevičienė, ŽŪDC Administravimo departamento direktorė, atliekanti Įmonės generalinio direktoriaus funkcijas.
„Šio „Rail Baltica“ etapo įgyvendinimas pareikalavo beveik viso ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento darbuotojų susitelkimo bei itin tikslaus teisinio ir techninio darbo – nuo sklypų paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų parengimo iki sprendimų derinimo su Nacionaline žemės tarnyba, Registrų centru ir kitomis institucijomis. Įpusėjus darbams, nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioję nauji teisiniai reglamentavimai pareikalavo papildomų procedūrų, tačiau visas procesas užbaigtas laiku ir pagal numatytus standartus“, – sako Gintautas Vasiliauskas, ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius.
Prie šio etapo įgyvendinimo prisidėjo visi ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudami su AB „LTG Infra“, Susisiekimo ministerija, Nacionaline žemės tarnyba ir kitomis institucijomis.
Šimtmečio projektas
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos šalių transporto infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Europos standarto geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, sudarydama prielaidas greitesniam, saugesniam ir tvaresniam judumui bei naujoms galimybėms Lietuvos regionams ir ekonomikai.
