Žemės ūkio naujienos: 2025-10-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvos kaimo tinklo narių paraiškos – jau pirmumo eilėje
Informuojame, kad jau sudaryta paraiškų, rugsėjo 15 d. – spalio 10 d. pateiktų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“, pirmumo eilė. Pirmumo eilėje atsidūrė visos 32 pareiškėjų – Lietuvos kaimo tinklo narių – paraiškos. Susumavus paraiškoms už atitiktį atrankos kriterijams suteiktus atrankos balus, paaiškėjo, kad net 25 paraiškos surinko maksimalų – 100 balų skaičių.
Bendra jų prašoma paramos suma sudaro 1 516 038 Eur. Primintina, jog kvietimui teikti paraiškas buvo skirta 555 750 Eur paramos lėšų. Taigi, visoms 25 paraiškoms, surinkusioms vienodą didžiausią atrankos balų skaičių, paramos lėšų pakanka iš dalies. Tuo tarpu 7 paraiškoms, surinkusioms 85 – 95 atrankos balus, paramos lėšų nepakako.
Dėl papildomo finansavimo visoms paraiškoms buvo kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo ar neskyrimo.
Primename, kad parama pagal veiklos sritį skiriama organizuoti ir vykdyti teminius renginius (seminarus ir konferencijas), renginius „Atviras ūkis“, SP viešinimo akcijas, elektronines komunikacijos priemones, mokymus.
Paramos dydžiai gali skirtis atsižvelgiant į numatomas vykdyti veiklas, t. y. organizuojamą komunikacijos priemonę ir jos apimtį. Kompensuojama iki 90 proc. tinkamų finansuoti komunikacijos projekto išlaidų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-29
Rudens šešėliai pasėliuose: kaip atpažinti paslėptą maisto medžiagų badą?
Spalio pabaiga. Žiemkenčių pasėliai jau suformavo pirmuosius lapelius ir, regis, pamažu rimsta laukdami žiemos. Tačiau po šia išorine ramybe gali slypėti nematoma problema – paslėptas maisto medžiagų badas. Vėsūs ir drėgni orai, trumpėjančios dienos ne tik lėtina augimą, bet ir apsunkina augalų mitybą iš dirvožemio. Net jei pasėlis vizualiai atrodo neblogai, tam tikrų elementų trūkumas gali tyliai alinti augalą, mažinti jo atsparumą šalčiui ir programuoti mažesnį derlių pavasarį.
Daugiau nei NPK: kodėl rudenį svarbūs „vitaminai“?
Rudenį visas dėmesys natūraliai krypsta į pagrindines maisto medžiagas – azotą (N), fosforą (P) ir kalį (K). Jos yra būtinos tvirtų šaknų formavimuisi ir krūmijimui. Tačiau augalo sveikatai ir pasiruošimui žiemai ne mažiau svarbūs yra ir kiti elementai, kuriuos galima pavadinti augalo vitaminais – tai antriniai makroelementai (magnis, siera) ir mikroelementai (manganas, cinkas, boras, varis).
Kiekvienas iš jų atlieka specifines, bet gyvybiškai svarbias funkcijas: magnis (Mg) yra chlorofilo molekulės centras, būtinas fotosintezei; manganas (Mn) dalyvauja fermentų veikloje ir stiprina ląstelių sieneles; boras (B) yra kritiškai svarbus cukrų transportavimui į šaknis ir šaknies kaklelį (ypač rapsams); cinkas (Zn) reikalingas augimo hormonų sintezei. Jų trūkumas rudenį reiškia ne tik lėtesnį augimą, bet ir prastesnį pasiruošimą žiemai – augalas sukaupia mažiau cukrų, jo ląstelės būna silpnesnės ir labiau pažeidžiamos šalčio.
Kaip atpažinti paslėptą badą?
Didžiausias iššūkis yra tai, kad ryškūs vizualūs maisto medžiagų trūkumo simptomai dažniausiai pasirodo tik tada, kai augalas jau patiria stiprų stresą ir dalis derliaus potencialo yra prarasta. Tačiau atidus agronomo žvilgsnis gali pastebėti pirmuosius įspėjamuosius signalus. Pavyzdžiui, bendras pasėlio blyškumas gali rodyti azoto ar sieros trūkumą.
Tačiau jei ant jaunų javų lapų matomos išilginės gelsvos juostos tarp gyslų (vadinamoji tarpugyslinė chlorozė), tai dažniausiai signalizuoja apie mangano trūkumą. Jei augalai atrodo neįprastai maži, tarsi sustoję augti, tai gali būti cinko ar fosforo trūkumo požymis (nors fosforo trūkumas dažniau pasireiškia violetiniu atspalviu).
O jei gelsta ar džiūsta pirmiausia seniausi, apatiniai lapai, pradedant nuo galiukų ir pakraščių, tai klasikinis kalio arba magnio trūkumo simptomas. Žinoma, vizuali diagnostika nėra absoliučiai patikima, nes simptomai gali būti panašūs, o juos gali sukelti ir kiti veiksniai (pavyzdžiui, ligos, dirvožemio suslėgimas). Todėl tiksliausias būdas įvertinti augalo mitybos būklę – lapų analizė laboratorijoje.
Kodėl badas paaštrėja rudenį? Maisto medžiagų trūkumą rudenį dažnai lemia ne jų absoliutus stygius dirvožemyje, o sąlygos, apsunkinančios pasisavinimą.
Kaip teigia Purdue viešojo žemės ūkio mokslų universiteto (JAV) agronomijos specialistai, žema dirvožemio temperatūra (žemiau 10– 12° C) ženkliai sulėtina tiek šaknų aktyvumą, tiek mikroorganizmų veiklą, kurie atsakingi už maisto medžiagų mineralizaciją. Dėl to ypač sunkiai pasisavinamas fosforas ir kai kurie mikroelementai, pavyzdžiui, manganas.
Per didelė drėgmė taip pat nepadeda – užmirkusioje dirvoje trūksta deguonies, kuris būtinas šaknų kvėpavimui ir aktyviam maisto medžiagų siurbimui. Be to, dirvožemio pH taip pat vaidina didelį vaidmenį – pavyzdžiui, šarminėje terpėje (pH > 7) manganas tampa sunkiai prieinamas.
Sprendimai: pirmoji pagalba per lapus
Ką daryti, jei pastebimi trūkumo požymiai arba tiesiog norima profilaktiškai sustiprinti augalus prieš žiemą? Kai šaknys dirba vangiai, efektyviausias būdas greitai pamaitinti augalą yra purškimas per lapus. Tai tarsi lašelinė augalui, leidžianti apeiti dirvožemio ribojimus ir suteikti būtinų elementų tiesiogiai. Būtent čia atsiskleidžia modernių biostimuliantų nauda. Jų efektyvumas slypi ne tik pačiuose maisto elementuose, bet ir formoje, kuria jie pateikiami, bei papildomose veikliosiose medžiagose.
Pavyzdžiui, mikroelementai, pateikti chelato formoje, yra tarsi supakuoti į organinę molekulę, kuri apsaugo juos nuo neigiamų reakcijų ir užtikrina greitą bei efektyvų pasisavinimą per lapo paviršių. Laisvosios aminorūgštys veikia dvejopai: jos padeda augalui lengviau įsisavinti kartu purškiamus mikroelementus ir pačios yra gyvybiškai svarbūs statybiniai blokai, kuriuos augalas iškart naudoja baltymų sintezei, taip taupydamas savo energiją.
O jūros dumblių ekstraktai yra natūralus biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, kuris padeda augalui lengviau įveikti stresą (šaltį, drėgmės perteklių) ir stimuliuoja bendrą metabolizmą. Pasidžiaugus, pasak Donelaičio, rudens gėrybėmis, šis metų laikas vis tik nėra skirtas visiškai atsipalaiduoti. Atidus pasėlių stebėjimas ir savalaikė pagalba augalui, ypač jei sąlygos nėra idealios, yra investicija, kuri grįš pavasarį. Užtikrinę, kad žiemkenčiai į žiemos miegą išeitų stiprūs ir gerai pamaitinti, sukuriame tvirtą pagrindą ne tik sėkmingam peržiemojimui, bet ir gausesniam bei aukštesnės kokybės būsimam derliui.
NMA siekia kuo plačiau skleisti žinią apie paramos galimybes smulkiesiems šalies ūkininkams, tad sukūrė trumpą vaizdo siužetą, parodydama, koks šis sektorius yra svarbus Lietuvos žemės ūkiui, o ES parama – priemonė, suteikianti jėgą ūkiams plėstis, modernėti ir įsitvirtinti.
Apie paramos galimybes smulkiesiems ūkiams išsamiai papasakosime ir NMA rengiamoje tiesioginėje transliacijoje, kur NMA specialistai supažindins su pagrindiniais reikalavimais, sąlygomis ir įsipareigojimais norint įgyvendinti smulkių ūkių plėtros projektus. Tiesioginė transliacija numatoma lapkričio viduryje, apie ją papildomai informuosime NMA svetainėje, „Naujienų“ skiltyje – raginame sekti informaciją!
Paraiškos priimamos jau nuo kitos savaitės – lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-28
Lietuvos balsas Liuksemburge: raginimas ieškoti pusiausvyros
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Liuksemburge vykusioje taryboje išdėstė savo požiūrį dėl aktualių žemės ūkio ir žuvininkystės klausimų: bendrosios žemės ūkio politikos ateities, žvejybos galimybių Baltijos jūroje, rinkų padėties, kartų kaitos ir kitų šalims narėms kylančių iššūkių. Po ilgų diskusijų pasiektas politinis susitarimas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2026 metams.
Pristatydamas Lietuvos prioritetus, žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentavo, kad pernai šaliai buvo nustatytos istoriškai mažiausios žvejybos galimybės, kurios nepakankamos mūsų laivyno gyvybingumui palaikyti. „Mūsų svarbiausias tikslas – Baltijos jūros žvejybos laivyno išlikimas, ekonominio gyvybingumo išlaikymas, o tam reikalingos ženkliai didesnės pelaginių rūšių strimelių ir šprotų žvejybos galimybės. Perdėtai atsargus Europos Komisijos pasiūlymas mums yra nepriimtinas“, – sakė ministras.
A. Palionis pabrėžė ir būtinybę skirti deramą dėmesį destruktyviai Rusijos žvejybai Baltijos jūroje. „Taip pat raginame imtis priemonių ir užkirsti kelią netvarių žuvininkystės produktų importui iš agresorės šalies į ES rinką“, – kalbėjo ministras.
Palyginti su 2025 metais, Lietuvos žvejybos sektoriui situacija reikšmingai pagerės – pirmiausia 45 proc. didinama šprotų kvota (nuo 6 981 t iki 10 108 t), atitinkamai 15 proc. didinama centrinės Baltijos jūros dalies strimelių kvota (nuo 2 449 t iki 2 816 t). Žvejams mėgėjams išlaikyta galimybė žvejoti lašišas Baltijos jūroje iki šiol galiojančiomis sąlygomis.
„Pasiekti žvejybos kvotų rezultatai yra teisingi ir teisėti, atitinka tiek geriausias mokslines rekomendacijas, tiek sektoriaus interesus, įdėjome nemažai pastangų šiam balansui pasiekti“, – po posėdžio sakė A. Palionis.
Finansavimas negali būti mažinamas
Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų – ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis po 2027 metų. Pasak ministro A. Palionio, BŽŪP turi išlikti savarankiška ES politika, kurios finansavimas negali būti mažinamas. „Manau, kad tai esminės sąlygos siekiant konkurencingo ir atsparaus ES žemės ūkio sektoriaus“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Lietuva vertina EK pastangas mažinti biurokratiją ir siekį iš esmės pertvarkyti paramos sąlygų sistemą, kartu siūlo visiškai atsisakyti socialinių paramos sąlygų ūkininkams darbdaviams, norintiems gauti tiesiogines išmokas.
Pasak ministro, sunku kalbėti apie lygias sąlygas, kai Lietuvos žemės ūkiui numatomas finansavimas išlieka vienas mažiausių visoje ES. Be to, valstybių narių galimybės prisidėti iš nacionalinio biudžeto smarkai skiriasi. Jis akcentavo Lietuvos geopolitinę situaciją, kai visų pirma tenka rūpintis gynybos poreikiais.
Lietuva nuosekliai remia Ukrainą
Valstybės narės apsikeitė informacija ir apie padėtį rinkoje. Lietuvai susirūpinimą kelia blogėjanti situacija tarptautinėse pieno rinkose, taip pat padidėjęs ūkinių gyvūnų ligų protrūkių aktyvumas.
Taryboje daug dėmesio skirta ir Ukrainos reikalams. Ją remianti Lietuva pasisako už prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina liberalizavimą, nes ši šalis gali tapti reikšmingu partneriu užtikrinant tiekimo grandinių patikimumą ES ir pasauliniu mastu. „Turime išnaudoti Ukrainos gamybos potencialą. Glaudesnis bendradarbiavimas padėtų Ukrainai greičiau priartėti prie ES standartų įvairiose srityse. Tai naudinga abiem pusėms – tiek konkurencingumo, tiek vartotojų pasitikėjimo požiūriu“, – sakė ministras A. Palionis.
Kartų kaitos žemės ūkyje strategija
Europos Komisijai pristačius naująją Kartų kaitos žemės ūkyje strategiją, numatančią iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį ES ir rekomenduojančią šalims tam skirti iki 6 proc. BŽŪP biudžeto, žemės ūkio ministrai kalbėjo apie nepagrąžintą realybę.
„Visi BŽŪP tikslai svarbūs, tačiau bendras biudžetas mažas. Jei vieną tikslą iškelsime virš kitų, prarasime pusiausvyrą. Kartų kaita – tarpsektorinis iššūkis. Jei norime, kad jaunas žmogus liktų kaime, turime sukurti patrauklią aplinką, o ne vien padovanoti jam traktorių. Linkiu, kad ši kartų kaitos strategija taptų realių galimybių planu visiems Europos ūkininkams – ir pradedantiems, ir perduodantiems ūkį“, – sakė ministras A. Palionis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-28
Rusijos grūdų tranzitas Latvijos teritorija per devynis mėnesius sumažėjo 4,3 karto
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rusiškų grūdų tranzitas per Latviją sumažėjo 4,3 karto, naujienų agentūrą LETA informavo Latvijos valstybinė mokesčių tarnyba (VID). Per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius iš Rusijos per Latviją tranzitu keliavo 323 103 tonos grūdų produktų, t. y. 4,3 karto mažiau nei per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius, kai per Latviją tranzitu buvo pervežta 1,391 mln. tonų grūdų.
Iš grūdų produktų, vežtų tranzitu per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius, 318 039 tonas sudarė kviečiai ir kviečių bei rugių mišinys, 3 657 tonas – rapsai, 764 tonas – grikiai, soros ir miežiai, kiek mažiau nei 324 tonas – ryžiai, 189 tonas – avižos, beveik 79 tonas – kukurūzai, beveik 29 tonas – rugiai ir 21 toną – miežiai.
Per pirmuosius devynis mėnesius iš Rusijos nebuvo importuota jokių grūdų produktų, išskyrus rapsus, kurių importuota 15 212 tonų, t. y. 3,4 karto daugiau nei prieš metus.
Kaip pranešama, 2024 m. Latvija iš Rusijos importavo 214,8 tūkst. tonų grūdinių kultūrų, t. y. 49,3 proc. mažiau nei 2023 m., kai grūdų importas iš Rusijos siekė 423 730 tonų.
Praėjusiais metais iš Rusijos į Latviją importuotų grūdų vertė siekė 35,59 mln. eurų, t. y. 60 proc. mažiau nei 2023 m.
Nuo 2024 m. kovo 8 d. į Latviją draudžiama importuoti vaisius, daržoves, grūdus ir pašarinius produktus iš Rusijos ir Baltarusijos, be to, jiems taikomos specialios muitinės procedūros.
