Žemės ūkio naujienos: 2025-10-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Bearimių technologijų diena Šeduvoje: naujos patirtys ir sprendimai tvariam ūkininkavimui
Šeduvoje (Radviliškio r.) vykusioje bearimių technologijų dienoje dalyvavę ūkininkai ir žemės ūkio įmonių atstovai ne tik dalijosi naudingais patarimais, padėsiančiais kovoti su kenkėjais, bet ir diskutavo apie tiesioginės sėjos technologijos panaudojimą. Pristatytos mokslinės įžvalgos apie dirvožemio kokybę bei paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės rezultatai.
Ūkininko patirtis taikant tiesioginę sėją
Ūkininkas Gytis Narbutas jau daugiau nei šešerius metus praktikuoja bearimį ūkininkavimą 400 ha žemės ūkio naudmenų plote. Ūkininkas augina įvairias kultūras, daugiausia eksperimentuodamas su mišinių kombinacijomis – nuo žieminių vikių su kviečiais, rugiais ar miežiais iki linų su kmynais, dobilais ir liucerna. Jo tikslas – išlaikyti gyvą ir derlingą dirvožemį, todėl jau seniai nebevartoja insekticidų, fungicidų, beicų ar augimo reguliatorių, o herbicidą naudoja tik prieš sėją ar itin retais atvejais. Ūkyje nenaudojamos ir sintetinės trąšos.
„Nuo ekologinio ūkio mane skiria tik tas vienas herbicido naudojimo etapas“, – teigia G. Narbutas. Pasak ūkininko, nuolatiniai eksperimentai su augalų mišiniais leidžia didinti dirvos gyvybingumą, o teigiami pokyčiai akivaizdžiai matomi – dirvožemis kasmet tampa gyvesnis ir geresnės struktūros.
Vis dėlto pereinant prie tiesioginės sėjos technologijų kyla ir nemažai iššūkių. Didžiausias jų – užtikrinti kokybišką sėklos kontaktą su dirva, o tam reikalinga itin brangi technika. Vienos sėjamosios dažnai nepakanka: diskinė sėjamoji neužtikrina pakankamo sėklos įterpimo dėl augalinių liekanų, o noraginė, nors sėja „švariai“, išverčia akmenis ir kemšasi galiniai padargai esant dideliam augalinių liekanų kiekiui. Remiantis G. Narbuto patirtimi, jei nėra galimybės turėti abiejų sėjamųjų, prioritetą verta skirti juostinio dirbimo sėjamajai. Be to, tobulinant bearimių technologijų veiksmingumą vertingu padargu yra skersuotų diskų (CrossCutter) akėčios, sujudinančios tik dirvos paviršių (3–5 cm) ir susmulkinančios paviršiuje esančias augalines liekanas, tuo pačiu pagerinančios tiesioginės sėjamosios sėjos kokybę. Tokia hibridinė technologija – derinanti labai seklų dirvos paviršiaus apdirbimą ir sėją nejudinant dirvos – leidžia prisitaikyti prie skirtingų sąlygų bei mažinti šliužų plitimą, kuris šiemet tapo itin didelė problema.
Gerėjanti dirvožemio sveikata
VDU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Jūratė Aleinikovienė pabrėžė, kad bearimis ūkininkavimas padeda išsaugoti natūralią dirvožemio struktūrą. Tradicinis žemės dirbimas keičia jos agregaciją – apverčia, supurena ir sulygina dirvą, taip pažeisdamas natūralius dirvožemio procesus. Tuo tarpu minimalus ar bearimis dirbimas išsaugo fizikinių dalelių agregatus, didina organinės medžiagos įvairovę ir skatina biologinės įvairovės gyvybingumą dirvožemyje. Tokiuose dirvožemiuose gausėja sliekų bei mikroskopinių organizmų. Kuo daugiau organinės medžiagos ir jos įvairovės, tuo didesnė mikroorganizmų, ypač grybų, įvairovė – jie ne tik skaido organiką, bet ir formuoja mikorizinius ryšius, svarbius augalų mitybai.
Docentė atkreipė dėmesį, kad labai seklus žemės dirbimas skatina hifų – grybienos siūlų – formavimąsi, o tai stiprina maisto medžiagų ciklus dirvožemyje. Ypač suaktyvėja fosforo ir geležies apykaita, o tai gerina augalų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei ilgainiui didina dirvožemio derlingumą. Taip palaikomas tvarus dirvožemio gyvybingumas, kuris yra vienas iš svarbiausių ilgalaikės dirvožemio sveikatos rodiklių.
Kova su šliužais
Kalbėdama apie šliužų plitimą, dr. J. Aleinikovienė pabrėžė, kad jų gausėjimui didžiausią įtaką daro ne bearimis ūkininkavimas, o meteorologinės sąlygos – pavasario kritulių kiekis ir temperatūra. Tyrimai rodo, kad šliužų populiacijų gausumą net 55 proc. lemia balandžio–gegužės didelis kritulių kiekis ir dirvožemio temperatūra. Šliužai sparčiausiai vystosi, kai 2 cm dirvos gylyje yra 18 °C.
Nors šliužų naikinimui dažnai naudojamos moliuskocidinės granulės, tačiau jose esantis metaldehidas kelia ekologinių rizikų – šis junginys toksiškas ne tik šliužams, bet ir kitiems organizmams, įskaitant sliekus, ir gali patekti į orą, dirvožemį ir vandenį. Todėl docentė ragina rinktis ekologiškesnius metodus: natūralius priešus, tokius, kaip žygiai (vabalai, mintantys šliužais), vorai šienpjoviai, kurie minta šliužų kiaušinėliais, ar net ežiai, jonvabaliai ir gluodinai. Siekiant išsaugoti šių rūšių populiacijas svarbu tinkamai fragmentuoti laukus, kad jie nevirstų dideliais monokultūriniais laukais. Šliužus galima atbaidyti taikant ir kitas priemones, kaip medžių pelenus, kavos tirščius, grybų ar augalų ekstraktus, kurie trikdo šliužų mitybą ir sustabdo judėjimą.
Finansavimo galimybės ūkininkams
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus projektų vadovas Andrius Venckus informavo, kad nuo tiesioginių ir juostinių sėjamųjų finansavimo pradžios buvo pateikta 468 paraiškos ir numatyta skirti 29,1 mln. Eur. Pasak APVA atstovo, paraiškų skaičius auga su kiekvienu kvietimu, o finansavimo apimtys išaugo daugiau kaip 50 proc.
APVA atstovas informavo, kad 2025 m. gruodžio mėnesio pradžioje ketinama skelbti papildomą kvietimą teikti paraiškas dėl bearimių sėjamųjų įvertinus lėšų likutį, kuris susidarė nes pasikeitus aplinkybėms dalis pareiškėjų neįgyvendino sumanymo įsigyti tiesiogines sėjamąsias. Kai pareiškėjai, apsisprendę nepirkti sėjamosios ir informuoja APVA, tuomet APVA gali efektyviau panaudoti likusias lėšas ir skelbti papildomą kvietimą, nes didelė dalis ūkininkų dar laukia tokios galimybės.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-30
Kviečiame į kokybiško maisto konferenciją „Auginame čia, Lietuvoje!“
Žemės ūkio ministerijoje lapkričio 13 d. vyks kokybiško maisto konferencija „Auginame čia, Lietuvoje!“. Konferencijos tikslas – skatinti sveiką mitybą ugdymo įstaigose, supažindinti su vietinės ūkininkų produkcijos privalumais ir jos įtraukimo į kasdienę mitybą galimybėmis. Konferencijoje kviečiami dalyvauti savivaldybių administracijų, ugdymo įstaigų atstovai, žemės ūkio produktų gamintojai, kiti tuo besidomintieji. Registracija čia: Konferencija „Auginame čia, Lietuvoje!” Detali programa čia: Konferencijos programa
Pranešimus skaitys biomedicinos mokslų daktaras, lektorius, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta, psichologė–psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė, ūkininkai Jokūbas Račkauskas, Valdas Kavaliauskas. Lazdijų rajono patirtį organizuojant vaikų maitinimą pristatys savivaldybės merė Ausma Miškinienė.
Konferencija, kurią rengia Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio agentūra, vyks „gyvai“, dalyviams bus išduodami elektroniniai pažymėjimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-29
Patvirtintas 2026 m. paramos paraiškų pagal Strateginio plano priemones tvarkaraštis
Informuojame, jog žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2026 metais tvarkaraštis. Jau nuo 2026 metų sausio, tai yra nuo sausio 2 d. paraiškas bus kviečiami kreiptis jaunieji ūkininkai pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – paraiškų priėmimas paskoloms gauti numatytas iki gegužės 29 d. Dėl paskolų jaunieji ūkininkai dar kartą galės kreiptis nuo liepos 1 d. iki gruodžio 30 d. Paraiškas dėl dotacijų ir paskolų numatyta priimti nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d. Susipažinti su visu 2026 m. paramos paraiškų tvarkaraščiu galima čia.
Nuo sausio 2 d. paraiškas taip pat galės teikti ūkininkai, ketinantys pasinaudoti savitarpio pagalbos fondų parama (iki kovo 31 d.), siekiantys gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo (iki spalio 30 d.), taip pat konsultavimo paslaugų teikėjai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai (iki gruodžio 30 d.), o nuo sausio 15 d. – bus priimamos Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektų paraiškos.
Numatytas kvietimas paraiškoms dėl dotacijų investicijoms į žemės ūkio valdas – jos bus priimamos pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ nuo rugsėjo 1 iki 28 d.
Smulkieji ūkininkai paramos galės kreiptis nuo rugsėjo 1 d. pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ (supaprastinta tvarka).
Miškininkai galės kreiptis paramos miškų veisimui ir atkūrimui (kovo 2–balandžio 17 d. ir rugpjūčio 17–rugsėjo 30 d.) ir jaunuolynų ugdymui (vasario 2–kovo 31 d. ir rugsėjo 1–spalio 30 d.).
Nuo vasario paraiškas bus kviečiami teikti ir bitininkai – atskiroms jų veikloms finansuoti paraiškos bus priimamos nuo vasario 2 d. iki kovo 6 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-30
Svarbu planuojantiems teikti paraiškas dėl tvarių investicijų į žemės ūkio valdas – parengta paraiškos pildymo forma ŽŪMIS
Informuojame, kad pareiškėjai, planuojantys teikti paraiškas investicijoms, kuriomis skatinama tvari žemės ūkio produktų gamyba, nuo spalio 29 d., Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) jau gali rasti elektroninę paraiškos pildymo formą. Primename, kad paraiškos dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ priimamos nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 28 d. arba iki bus pasiektos dotacijoms ar lengvatinėms paskoloms skirtos lėšų sumos.
Paraiškos priimamos tikdarbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.,elektroniniu būdu, užpildžius ŽŪMIS portale esančią elektroninę paraiškos formą.
Pabrėžtina, kad paraiškų priėmimas bus stabdomas, jei atskiroms regionų grupėms – Sostinės regionui arba Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui – skirtos lėšos bus išnaudotos. Tokiu atveju paraiškų priėmimas stabdomas tik to regiono, kuriam skirta lėšų suma išnaudota, o kitų regionų tęsiamas, iki bus išnaudotos biudžeto lėšos arba iki nustatyto termino pabaigos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-30
Saugus pašaras – sveiki gyvūnai ir saugus maistas
Neatsiejama maisto grandinės dalis yra pašarai. Būtent nuo jų saugos ir kokybės tiesiogiai priklauso gyvūnų sveikata, jų produktyvumas ir galutinis gyvūninės kilmės maisto, pasiekiančio vartotojų stalą, saugumas. Saugus pašaras – tai toks pašaras, kuris, naudojamas pagal gamintojo nurodymus arba įprastai tikėtinas sąlygas, nekelia jokios rizikos arba neviršija teisės aktais nustatytos leistinos rizikos gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, sveikatai.
Vertinant pašaro saugumą, atsižvelgiama į:
-pašaro sudėtį, pakuotę, ženklinimą ir gamybos procesą;
-sąveiką su kitais pašarais, jei jie naudojami kartu;
-naudotojui teikiamą informaciją – instrukcijas, gamintojo nurodymusir kitą reikiamą informaciją;
-galimą poveikį jautriems gyvūnams;
-laikymo sąlygas ir galiojimo laiką.
Pašaras laikomas nesaugiu, jei nustatoma, kad jame yra:
-neautorizuotų pašarų priedų arba viršijamas didžiausias autorizuotų pašarų priedų leistinas kiekis gyvūnams, kuriems skirtas pašaras;
-viršijama didžiausia leistina koncentracija nepageidaujamų medžiagų (pvz., pesticidų, sunkiųjų metalų ir kt.);
-didesnis nei leistinas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kiekis;
-neleistinų / draudžiamų medžiagų (pvz., antibiotikų, pašarams neskirtų medžiagų ir kt.);
-pašalinių ir kitų pavojingų medžiagų (pvz., svetimkūnių);
-arba nustatoma, kad produktas sugedęs ar bet kokias kitas priežastis, dėl kurių pašaras netinkamas gyvūnams šerti ar pašarams gaminti ir tiekti rinkai, turi neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ar gyvūnų sveikatai.
Nors pašarų ūkio subjektai privalo užtikrinti pašarų saugą visais pašarų tvarkymo (pašarų gamybos, ruošimo, perdirbimo, pakavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, paskirstymo, tiekimo, pateikimo parduoti, pardavimo, naudojimo)etapais pasitaiko atvejų, kai nesaugūs pašarai vis tiek patenka į rinką.
Pagal Skubių pranešimų apie maistą ir pašarus sistemos (RASFF) duomenis, Lietuvoje 2022 m. buvo registruotas 31 pranešimas dėl nesaugių pašarų, 2023 m. – 26, 2024 m. – 33, o 2025 m. per sausio – spalio mėn. nustatyta 16 atvejų.
Dažniausi pažeidimai:
-mikrobinė tarša: salmonelės, per didelis enterobakterijų skaičius ir kt.
-viršytas didžiausias leistinas medžiagų kiekis: per dideli mikroelementų (vario, cinko, seleno), sunkiųjų metalų (arseno, švino, gyvsidabrio) kiekiai. Taip pat fiksuoti atvejai, kai viršyti mikotoksinų (ochratoksino A), žalingų botaninių priemaišų (Ambrosia spp.) kiekiai, didesni nei leistini kokcidiostatikų, THC (tetrahidrokanabinolio) kiekiai ir kt.
-neleistinos (draudžiamos) medžiagos: neautorizuoti pašarų priedai, sausumos gyvūnų dalelės (atrajotojų DNR), pašarams gaminti neskirtos medžiagos (pvz., techninės paskirties sojų aliejus, techninės paskirties glicerolis, techninis vario (II) sulfato pentahidratas, elnio ragai, kurie buvo rasti/numesti gamtoje ir yra nelaikomi šalutiniais gyvūniniais produktais), vaistinės medžiagos (flubendazolas, chloramfenikolis);
-kryžminė tarša: kokcidiostatikų kiekiai, viršijantys leistinas pernešamumo ribas.
-kenkėjai: vabzdžių lervos, aruodiniai kenkėjai.svetimkūniai: metalo, plastiko dalelės.
VMVT duomenys rodo, kad dažniausiai nesaugaus pašaro problemos kyla dėl per silpnos pašarų ūkio subjektų savikontrolės. Tam įtakos turi tokie veiksniai, kaip:
-nepakankamas tiekėjų patikimumo įvertinimas (pvz., nekontroliuojama, ar ūkio subjektas registruotas).nepakankama įsigyjamos produkcijos kontrolė (pvz., neatliekami savikontrolės tyrimai ar ženklinimo kontrolė).
-nepakankama technologinio proceso kontrolė (pvz., neteisingai vykdomas sudedamųjų dalių įterpimo apskaičiavimas, nevykdoma ar netinkamai vykdoma sudedamųjų dalių įterpimo ar išsimaišymo kontrolė).
-higienos trūkumas ar nepakankama apsauga nuo galimos taršos.nepakankamos atsakingų asmenų, darbuotojų žinios ir įgūdžiai.
VMVT, nustačiusi nesaugų pašarą ir jo tiekimo, gamybos ar naudojimo pažeidimus, visais atvejais priima sprendimą uždrausti produktą tiekti rinkai, naudoti pašarų gamyboje ar gyvūnų šėrimui. Atsakingiems asmenims skiria baudas, kurių dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo, pavyzdžiui, rinkai patiekto nesaugaus pašaro pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 3 000 eurų, tačiau jeigu pažeidimas sukėlė gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų mirtį, nuo 12 000 ir iki 24 000 eurų.
Siekdama užtikrinti aukštą pašarų saugos lygį ir apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą, VMVT ragina visus pašarų ūkio subjektus ypatingą dėmesį skirti tiekėjų patikimumui, įsigyjamos produkcijos tikrinimui, vidaus gamybos procesų kontrolei bei darbuotojų kompetencijai.
