Žemės ūkio naujienos: 2025-11-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Latvijos „Lande“ su ILTE teiks paskolas Lietuvos ūkininkams
Latvijos žemės ūkio sutelktinio finansavimo platforma „Lande“ ir nacionalinis plėtros bankas ILTE teiks sutelktines paskolas Lietuvos ūkininkams. Jos pasirašė partnerystės sutartį dėl žemės ūkio projektų finansavimo Lietuvoje, pagal kurią iki 40 proc. paskolos sumos finansuos ILTE, o likusią dalį – „Lande“ investuotojai, pranešė įmonė ir bankas.
„Bendradarbiavimas su „Lande“ leidžia stiprinti finansavimą Lietuvos žemės ūkiui“, – pranešime sakė ILTE Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Jolita Rėkutė.
„Lande“ Latvijos ir Lietuvos padalinių vadovas Haraldas Neimanis teigė, kad greičiau ir palankesnėmis sąlygomis dabar bus finansuojama daugiau ūkių.
Šiais metais „Lande“ išduotų paskolų apimtis Lietuvoje padidėjo 25 proc., o metų pabaigoje augimas turėtų siekti 58 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-10-04
Vietovėse su gamtinėmis kliūtimis ir ekologiškai ūkininkaujantiems pradedamos mokėti avansinės išmokos
Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki lapkričio 30 d. išmokėti avansines išmokas už 2025 m. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.
Išankstinės kompensacinės išmokos pagal intervencinę priemonę „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ gauti yra tokios:
1) vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių:
– už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, iki 200 ha (imtinai) valdos plotui (40 Eur už ha);
– už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, didesniam kaip 200 ha valdos plotui (20 Eur už ha);
– už ganyklas arba pievas (40 Eur už ha);
2) vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių:
– už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, iki 200 ha (imtinai) valdos plotui (27 Eur už ha);
– už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, didesniam kaip 200 ha valdos plotui (13 Eur už ha);
– už ganyklas arba pievas (27 Eur už ha).
Išankstinės kompensacinės išmokos pagal intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ yra tokios:
1) pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“:
– kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai: už javus, daugiametes žoles sėklai (272 Eur už ha); už daugiametes žoles (201 Eur už ha); už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (633 Eur už ha);
2) pagal veiklą „Ekologinis ūkininkavimas“:
– kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai: už javus, daugiametes žoles sėklai (232 Eur už ha); už daugiametes žoles (193 Eur už ha); už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (544 Eur už ha).
Kai remiamas ekologiškai ūkininkaujančiųjų plotas yra didesnis nei 300 ha, plotas, viršijantis 300 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 85 proc.
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad parama nemokama pareiškėjams, kurių patikros vietoje dėl atitikties reikalavimams nėra baigtos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-04
Pagerbti konkurso „Geriausia ekologinės gamybos įmonė“ nugalėtojai
Siekiant skatinti pažangų ūkininkavimą, išsaugantį kraštovaizdį ir švarią aplinką, prieš 18 metų gimė idėja konkurso būdu rinkti pažangiausius šalies ekologinius ūkius. Ne vienerius metus buvo pagerbiami geriausi ekologinės gamybos ūkiai, o nuo 2018 m. jau trečią kartą išrenkama geriausia ekologinės gamybos įmonė. Vilniuje buvo pagerbti 2025 metų Žemės ūkio ministerijos remiamo konkurso „Geriausia ekologinės gamybos įmonė“ nugalėtojai, kuriems pagarba žemei, gamtai ir žmogui yra ne tik gražūs žodžiai.
Šiemet konkurse dalyvavo VšĮ „Ekoagros“ pasiūlytos 13 įmonių – nuo mažų kūrybingų gamintojų iki didelių, visiems gerai žinomų bendrovių. Jos gamina pačią įvairiausią produkciją: pieno produktus, gėrimus, aliejus, naujos kartos augalinius papildus ir kt.
Konkurso komisija padėjo atrasti tuos, kurie šiemet išsiskyrė labiausiai. Ji atsakingai vertino daugybę kriterijų: ekologinės gamybos dalį bendroje gamyboje, ekologiškų produktų pardavimus, vietinių žaliavų perdirbimą, kokybės sertifikatus, apdovanojimus, inovacijas, unikalumą, kompanijos modernumą, eksportą, aktyvų dalyvavimą socialinėje veikloje.
„Šis konkursas – tai ne tik varžymasis dėl titulo. Tai galimybė įvertinti, kiek daug mūsų šalies ekologinės gamybos įmonės pasiekė. Šiandien mes pagerbiame visus, kurie kiekvieną dieną įrodo, kad galima derinti tradicijas su inovacijomis, atsakomybę su pelnu, o gamtos išsaugojimą – su ekonomine pažanga. Jūs visi esate nugalėtojai, nes visi stiprinate Lietuvos ekologinės gamybos prestižą“, – renginio metu sakė žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.
Konkurso nugalėtoja tapo daugiausia komisijos vertinimo balų surinkusi UAB „Ekko LT“. Ji apdovanota „Už aukščiausios kokybės ekologiškų aliejų gamybą, inovatyvių technologijų diegimą ir naujų produktų kūrimą, prioritetą teikiant vietinėms žaliavoms“.
Padėkos raštais taip pat apdovanoti AB „Kauno grūdai“ („Už ekologiškos produkcijos įvairovę ir tvarios veiklos principų įgyvendinimą“); UAB BIOGAMI („Už pažangių technologijų taikymą kuriant ekologiškus, aukščiausius kokybės standartus atitinkančius maisto produktus kūdikiams ir vaikams“); AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ („Už nuolatinį tobulėjimą ir investavimą į inovatyvius, aplinką tausojančius ekologiškų pieno produktų gamybos sprendimus“); žemės ūkio kooperatyvas „Juodoji uoga“ („Už kooperuotą, tvarią ekologiškų vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo grandinę – nuo lauko iki galutinio vartotojo“).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-04
Svarbu neišregistruoti valdos iki metų pabaigos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į įsipareigojimą, kurio privalo laikytis ūkininkai, siekiantys gauti galutines išmokas. Pareiškėjai ir paramos gavėjai, pateikę paraišką gauti tiesiogines išmokas, įsipareigoja neišregistruoti valdos iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
Tais atvejais, kai valda yra išregistruojama iki metų pabaigos, ūkininkai netenka teisės į priklausiusią paramą, o jei parama jau buvo išmokėta, privalo ją grąžinti.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-05
Augalininkystės konsultantų užrašai – žiemkenčių situacija
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Pasvalio rajono biuro augalininkystės konsultantės Vytautės Bedalytės užrašuose – pastabos iš pasivaikščiojimo žieminiais pasėliais Pasvalio rajone: pasėlių būklė, bendra situacija ir rekomendacijos. 2025 metų ankstyvas pavasaris atrodė daug žadantis, tačiau balandį užklupusios stiprios šalnos – vietomis iki –7 °C dirvos paviršiuje – kelias naktis iš eilės stabdė augalų vegetaciją. Dėl sunkiai šylančios dirvos augalai po žiemos budo vangiai.
Gegužės–birželio mėnesiais ūkininkai susidūrė su naujais iššūkiais: šaltomis naktimis ir, svarbiausia, gausiais krituliais, kurie neleido technikai įvažiuoti į laukus ir laiku atlikti svarbiausių darbų. Dalis jų taip ir liko neatlikti.
Remiantis Pasvalio rajono meteostotelės duomenimis, vasaros sezono metu iškrito apie 300 mm kritulių. Toks drėgmės perteklius apsunkino ir pavėlino derliaus nuėmimo darbus bei svarbiausią rudens sėją.
Rapsai ruošiasi žiemai
Ūkininkas šią veislę pasirinko dėl didelio derliaus potencialo ir aukšto aliejingumo. Tai ankstyva veislė, turinti ankštarų neatsidarymo geną.
Šiame lauke žieminiai rapsai pasėti rugpjūčio 28 dieną. Sėklos norma – 3 kg/ha, nes ūkis dirba mažesnio našumo žemėse. Derlingesniuose dirvožemiuose rekomenduojama sėklos norma – 2–2,5 kg/ha. Sėjos metu pakrikai įterpta 100 kg/ha DAP kompleksinių trąšų.
Šiuo metu rapsų pasėlis pasiekęs 16 augimo tarpsnį pagal BBCH skalę – augalai turi 6 lapus. Augimo kūgelio aukštis siekia apie 1 cm, šaknies storis – 0,8 cm. Vertinant biometrinius duomenis, galima teigti, kad pasėlis žiemoti pasiruošęs tinkamai. Toks augalų išsivystymas rodo, kad augimo reguliatorius suveikė efektyviai.
Dėl vėlyvos sėjos šiais metais ūkininkams buvo rekomenduojama papildomai išberti 80–100 kg/ha salietros, siekiant suintensyvinti rapsų augimą. Spalio 7 dieną ūkininkas panaudojo boro ir fosforo trąšas. Primintina, kad žieminiai rapsai derliaus potencialą formuoja dar rudenį – boras ir fosforas skatina šaknų vystymąsi. Kartu su mikroelementinėmis trąšomis panaudotas Artina EC 0,7 l/ha kaip augimo reguliatorius. Šis pasėlis herbicidu nepurkštas, nes po arimo piktžolėms augti sąlygos nebuvo palankios.
Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko invazinių šliužų plitimo atvejų. Tai jau tampa didele problema. Mokslininkų teigimu, šliužai į laukus patenka ne tik iš pakraščių ar melioracijos griovių – jų lervos gali žiemoti dirvožemyje. Todėl moliuskocidus rekomenduojama barstyti visame lauke, o ne tik pakraščiuose. Esant gausiam kritulių kiekiui ir išbrinkus granulėms, reikėtų jų dar kartą paberti. Efektyvi agrotechninė apsaugos priemonė nuo šliužų – arimas ir gilus lėkščiavimas.
Žieminių kviečių ‘Skagen’ būklė
Šiame lauke pasėta žieminių kviečių veislė ‘Skagen’. Atsėlis – C3. Ši veislė šiame ūkyje vyrauja dėl didelio derlingumo bei gerų biometrinių ir kokybinių rodiklių. ‘Skagen’ tinka tiek ankstyvai, tiek vėlyvai sėjai.
Kviečiai pasėti rugsėjo 20 dieną, po arimo, sėklos norma – 220 kg/ha. Po sėjos pakrikai išberta 100 kg/ha DAP kompleksinių trąšų.
Apžiūrint pasėlį nustatyta, kad žieminiai kviečiai yra 11–12 augimo tarpsnio pagal BBCH skalę. Augalai turi 1–2 išsivysčiusius lapus.
Pasitarus su ūkininku, planuojama – jei leis oro sąlygos – panaudoti mikroelementines trąšas, kurių sudėtyje yra fosforo, kalio, cinko, mangano ir vario. Šie elementai padeda atstatyti maistinių medžiagų trūkumą, aprūpina augalus žiemojimui reikalingais elementais. Cinkas, manganas ir varis svarbūs chlorofilo susidarymui, fermentų veiklai bei augalų atsparumui.
Apibendrinant galima teigti, kad 2025 metų sezonas ūkininkams buvo vienas sudėtingesnių. Dalis ūkių išlaikė planuotą derlingumą, tačiau gausūs krituliai neigiamai paveikė grūdų kokybę. Įtakos turėjo ir nepakankamas fungicidų naudojimas ar tik vienas jų purškimas – daugelyje ūkių fiksuota fuzariozės židinių.
Užsikrėtus varpų fuzarioze, mažėja 1 tūkst. grūdų masė ir bendras derlius. Be to, grūduose, užkrėstuose Fusarium spp. grybais, gali susidaryti toksinai, pavojingi tiek žmonių, tiek gyvulių sveikatai. Tokie grūdai dažnai nesiskiria dydžiu ir spalva nuo sveikų.
Atsižvelgiant į šių metų patirtį, panašiomis oro sąlygomis kitąmet rekomenduojama atlikti 2–3 fungicidinius purškimus, ypač žydėjimo metu.
Detalesnė informacija apie žieminių rapsų ir žieminių kviečių būklę bus pateikta IKMIS svetainėje spalio pabaigoje.
