Žemės ūkio naujienos: 2025-11-06

Pagal registruotą siūlymą, parduodant tokius žemės ūkio paskirties sklypus, per trejus metus biudžeto pajamos išaugtų apie 2 mlrd. eurų. Iš jų apie 0,4 mlrd. eurų (20 proc.) siūloma skirti svarbiems žemės ūkio sektoriaus projektams finansuoti, didžiąją dalį – apie 1,6 mlrd. eurų arba 80 proc. – pervesti į pernai Seimo patvirtintą Gynybos fondą.

Tokį siūlymą pateikė opozicinėms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai Kazys Starkevičius, Kęstutis Mažeika, Viktoras Pranckietis bei Viktoras Fiodorovas. Valstybės biudžeto projekte ŽŪM asignavimams kitąmet numatyta 1,081 mlrd. eurų – 142,3 mln. eurų arba 11,6 proc. mažiau nei šiemet.

Tuo metu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) planuojama skirti 29,37 mln. eurų – 1,787 mln. eurų arba 5,7 proc. mažesnę sumą.

Pasak Seimo narių, šių lėšų nepakanka, ypač turint omenyje tai, kad žemės ūkio ir maisto sektorius siekiama pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui.

Anot jų, vien kitąmet biudžete žemės ūkiui iš viso trūksta 179,3 mln. eurų. „(Numatytas biudžetas – ELTA) akivaizdžiai rodo, kad strateginis žemės ūkio sektorius paliekamas gyventi iš pažadų, o ne iš jiems reikiamo dydžio finansavimo“, – teigia siūlymą registravę parlamentarai. Tam siūloma ŽŪM asignavimus kitiems metams didinti 142 mln. eurų, 2027 m. – 135 mln. eurų, 2028 m. – 170 mln. eurų.

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetai svarsto ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektą, jame gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.

Iš šių asignavimų Valstybės gynybos fondo pajamos kitais metais sieks 700,3 mln. eurų.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Šaltinis: agrobite.lt, 2025-11-06

Kiek CO₂ gali sugerti Lietuvos dirvožemis?

„InSoil“ ir „Linas Agro“ dirvožemio ekspertų komandos atliko vertinimą, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų galima sumažinti ar pašalinti, jeigu visoje šalies dirbamoje žemėje būtų įdiegtos pagrindinės tausojamosios žemdirbystės praktikos.
Lietuvos augalininkystės ūkiai kasmet iš atmosferos galėtų pašalinti 5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento (CO₂e). Dabartinei rinkos kainai esant apie 35–45 Eur už vieną anglies kreditą, pereidami prie tausojamosios žemdirbystės praktikų ūkininkai generuotų 175–225 mln. Eurų pajamų kasmet.
„Anglies kreditai gali tapti reikšmingu pajamų šaltiniu Lietuvos ūkiams. Jei tausojamosios žemdirbystės praktikos būtų plačiai taikomos, kalbėtume apie milijonus eurų papildomų pajamų per metus. Tai galėtų būti papildomos ūkininkų įplaukos, greta pajamų, pardavus derlių. Jos reikšmingai prisidėtų prie ūkių pelningumo, leistų jiems labiau diversifikuoti savo finansus bei tapti atsparesniems rinkos svyravimams. Pajamos iš anglies kreditų gali stiprinti ūkininkavimo ekonomiką Lietuvoje,“ – sako Jonas Bakšys, „Linas Agro“ generalinis direktorius.
„InSoil“ kartu su „Linas Agro“ vykdoma anglies ūkininkavimo programa Lietuvoje apima daugiau nei 130.000 ha.

Tausojamoji žemdirbystė: kelias link tvarumo ir pelningumo

Šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaracijos parodė, kad Lietuvoje neariminės žemdirbystės technologijos taikomos 1,47 mln. hektarų žemėje, o prie tiesioginės sėjos jau perėjo 133.000 hektarų ploto valdantys ūkiai. Be to, šiek tiek daugiau nei 400.000 ha plote deklaruojami tarpiniai pasėliai.

„InSoil“ ir „Linas Agro“ ekspertų atliktas vertinimas parodė, kad didžiausią poveikį anglies kaupimui dirvožemyje daro perėjimas nuo kasmetinio gilaus arimo prie mažiau dirvožemį ardančių technologijų.

„Per penkerius veiklos metus surinkome daugybę duomenų, kurie parodo, kad tausojamoji žemdirbystė yra pelningesnis ir racionalesnis ūkininkavimo būdas. Anglies ūkininkavimo programoje dalyvaujantys ūkiai yra atsparesni klimato kaitos keliamiems iššūkiams, o iš anglies kreditų gaunamos pajamos jiems padės greičiau diegti naujas praktikas,” – kalba Laimonas Noreika, „InSoil“ vadovas.

Pagal Europos tausojamosios žemdirbystės aljanso (EARA) šiais metais paskelbtą tyrimą, pažangiausi Europos ūkiai, taikantys tausojamosios žemdirbystės principus, dirbo iki 20% pelningiau nei tradiciniai chemizuoti ūkiai. Tvarūs metodai leido jiems mažinti trąšų, degalų ir darbo sąnaudas, o tuo pačiu stabilizuoti derlių nepastovaus klimato sąlygomis.

Neariminės žemdirbystės technologijų taikymas ne tik gerina dirvožemio būklę, bet ir mažina ūkių sąnaudas – sumažinus arimą, mažėja darbo laiko ir kuro poreikis. Programos ekspertai suskaičiavo, kad pilnai perėjus prie Lietuvoje lengvatiniu akcizu apmokestinamo „žaliojo“ kuro sunaudojimas galėtų sumažėti net apie 58 mln. litrų per metus.

Skaičiuodami Lietuvos potencialą kaupiant organinę anglį, ekspertai vertino tokias tausojamosios žemdirbystės praktikas kaip kaip sumažintas žemės dirbimas, sėjomaina, tarpiniai pasėliai, mineralinių trąšų keitimas organinėmis. Šios praktikos leidžia atkurti dirvožemio sveikatą, prisideda prie klimato kaitos tikslų ir padeda optimizuoti ūkio resursus.

Šaltinis: linasagro.lt, 2025-11-05

„Lietuva labai vertina stiprėjančius dvišalius santykius su JAE, kuriuos laiko pagrindiniu savo partneriu Persijos įlankos regione. Mūsų šalis gali didžiuotis puikiomis sąlygomis žemės ūkiui, leidžiančiomis tiekti aukščiausios kokybės ir inovatyvius žemės ūkio bei maisto produktus, tad esame pasirengę nuolat ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių“, – sakė viceministras A. Pekauskas.

Pasak ambasadorės, JAE labai domisi inovacijomis žemės ūkyje, naujausiomis maisto gamybos technologijomis, toliau stiprina savo apsirūpinimo maistu saugumą, tiekimo grandinių diversifikavimą ir ieško naujų, patikimų partnerių. Viceministras pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi tapti tokiu partneriu, galinčiu pasidalyti patirtimi ir pasiūlyti daug sprendimų šaliai, susiduriančiai su sudėtingu apsirūpinimu maistu.

Ambasadorė taip pat atkreipė dėmesį ir į Dubajuje vykstančias tarptautines parodas, kurios suteikia galimybę geriau susipažindinti su siūloma produkcija ir užmegzti prekybinius ryšius.

Dubajuje kaip tik prasidėjo viena populiariausių ir didžiausių tarptautinių specializuotų ingredientų, maisto perdirbimo, įpakavimo ir tiekimo grandinės parodų Vidurinių Rytų, Afrikos ir Pietų Azijos regione – „Gulfood Manufacturing 2025“, kurioje dalyvauja ir Lietuvos pieno sektoriaus atstovai.

Kitąmet vienoje svarbiausių pasaulinių žemės ūkio ir maisto sektoriaus platformų „Gulfood 2026“ dalyvaus apie 30 Lietuvos maisto pramonės įmonių, gaminančių pieno, mėsos, grūdų malimo, kiaušinių, konditerijos, liofilizuotus bei kitus produktus ir gėrimus.

Pasak viceministro, Lietuvos įmonės vertina JAE rinką, yra labai suinteresuotos jos didesniu atvėrimu ir aktyviai ieško naujų nišų aukštos kokybės, sveikatai palankių maisto produktų eksportui.

Susitikimo Žemės ūkio ministerijoje metu sutarta aktyvinti pernai pasirašyto dvišalio bendradarbiavimo memorandumo įgyvendinimą, inicijuoti JAE žemės ūkio verslo atstovų vizitus į Lietuvą susipažinti su žemės ūkio ir maisto pramonės inovacijomis bei technologijomis, taip pat skatinti JAE importuotojų ir distributorių atvykstamąsias verslo misijas, kurių metu būtų mezgami glaudesni ryšiai su mūsų eksportuotojais.

Pernai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į JAE vertė išaugo daugiau nei 60 proc. 2024 m. bendras Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į JAE siekė 26,2 mln. eurų, o pagal vertę JAE tapo 34-ąja eksporto partnere iš 156 šalių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-04

Pareiškėjai, kurie buvusius netinkamus paramai plotus pavertė į tinkamus (iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas ir kt.), arba, kai tinkami paramai plotai tapo netinkami (pastatyti pastatai, iškastas vandens telkinys, griovys, nutiestas kelias ir kt.), turi pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus.

Pareiškėjai taip pat turi pranešti apie pasikeitusias žemės ūkio naudmenas, t. y. turi nurodyti einamaisiais metais išartus daugiamečių pievų, deklaruotų 5 metus iš eilės ganyklų ir pievų iki 5 metų plotus, panaikintų arba naujai pasodintų daugiamečių sodinių plotus.

Užsodinę naujus medėjančius kraštovaizdžio elementus (medžių ir krūmų juostas), pareiškėjai KŽS ribų pasikeitimus taip pat privalo aprašyti iki gruodžio 1 d.

VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) iki gruodžio 1 d. aprašytus išankstinius KŽS ribų pasikeitimus įvertins ir pagal juos patikslins Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio KŽS_DR5LT duomenis 2026 m. deklaravimui.

Praneškite per „NMA agro“ programą

Norint pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus per „NMA agro“ programą, reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas.

Siunčiant pranešimą reikia pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotais“, nufotografuoti plotą paspaudus fotoaparato ženklą. Nuotrauką išsiųsti reikia paspaudus laiško ženklą.

Svarbu, kad būtų pateiktos bent dvi kiekvieno pakeitimo nuotraukos, kuriose būtų matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir kt. Taip pat teikiant informaciją per „NMA agro“ programą reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.

Informaciją apie pateiktus pranešimus galima matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti https://www.nmaagro.lt/.

Praneškite prisijungę prie PPIS

Pranešimus apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus galima pateikti prisijungus prie PPIS per E. valdžios vartų portalą, pasirinkus skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“. Plote, kuriame atlikti darbai, reikia padėti tašką (-us), iš klasifikatoriaus pasirinkti aprašymą ir pridėti vietovės nuotrauką (-as) (JPG, PNG arba GIF formatu, dydis negali viršyti 5 MB) arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką su vietovės nuoroda. Nuotraukoje turi būti matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pvz., medžiai, kelias, upė, namas ir pan.

Išankstinius KŽS ribų pasikeitimus gali aprašyti patys pareiškėjai savarankiškai, prisijungę prie PPIS per E. valdžios vartų portalą, arba jie gali kreiptis į savivaldybės ar seniūnijos darbuotoją pagal žemės ūkio valdos centro adresą ir tai padaryti su darbuotojo pagalba.

KŽS ribų pakeitimų tikslinimo eigą galima stebėti ŽŪDC interneto svetainėje elektroniniame žemėlapyje.

Šaltinis: nma.lt, 2025-11-06

Išmaniosios technologijos žemės ūkyje

Kai prieš daugiau nei 25 metus Lietuvoje veikianti „DOJUS agro“ pradėjo bendradarbiauti su pasaulyje lyderiaujančiu žemės ūkio technikos gamintoju „John Deere“, daugelis Lietuvos ūkių dar tik svajojo apie GPS navigaciją ar automatizuotą techniką. Šiandien tai – įprasta darbo dalis, o įmonės žinutė ūkininkams aiški: „Nedirbk sunkiai – dirbk išmaniai.“ Pasak DOJUS įmonių grupės vadovo D. Dailidės, šis šūkis atspindi trijų sričių – inžinerijos, agronomijos ir IT technologijų – sinergiją. Būtent jų jungtis leidžia pasiekti naują produktyvumo, tvarumo ir konkurencingumo lygį žemės ūkyje.

„Anksčiau svarbiausias dalykas buvo pati technika – galia, patikimumas, įrenginys. Dabar ji tėra tik vienas iš ekosistemos komponentų. Šiandien technika susieta su agronomijos žiniomis ir duomenų analitika, leidžiančia priimti efektyvesnius sprendimus. Ši kompleksiška sistema padeda ūkiams dirbti našiau, mažinti sąnaudas ir būti konkurencingesniems“, – pasakoja D. Dailidė. Pirmieji išmanieji sprendimai Lietuvos žemės ūkyje, tokie kaip automatinis vairavimas pagal GPS signalą, buvo įdiegti dar prieš du dešimtmečius. Šiandien tai yra būtinybė, kaip ratai traktoriui. Tačiau pažanga ties tuo nesustojo.

„Dabar ūkininkai naudoja kintamos normos tręšimo žemėlapius, palydovinius duomenis ir DI sistemas, kurios leidžia nustatyti, kokių konkrečių medžiagų reikia augalams ir kaip optimaliai darbuotis laukuose. Visa tai galima instaliuoti į techniką ir realiai valdyti procesus, nepriklausomai nuo ūkio dydžio“, – aiškina pašnekovas.

Įmonė taip pat daug dėmesio skiria technikos stebėsenai ir priežiūrai. Naudojant „John Deere Operations Center“ platformą, galima stebėti mašinų darbą realiu laiku. Tai leidžia prognozuoti galimus gedimus dar prieš jiems įvykstant ir taip išvengti prastovų sezono metu. „Mūsų užduotis – padėti ūkininkams maksimaliai išnaudoti turimas technologijas. Kai kurie sprendimai suteikia galimybę matyti, pavyzdžiui, kiek procentų laiko buvo įjungta tam tikra automatinė funkcija, ir tai padeda tobulinti darbo efektyvumą“, – sako D. Dailidė.

Inovacijų laboratorija įmonės viduje

Pastaraisiais metais DOJUS įmonių grupė dar labiau sustiprino inovacijų kryptį – įmonėje veikia vidinės inovacijų komandos, kurios savarankiškai kuria ir testuoja idėjas, bendradarbiauja su ūkininkais bei mokslo institucijomis, tokiomis kaip Vilniaus universitetas ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. „Norėjome, kad inovacijos taptų ne pavienėmis iniciatyvomis, o sisteminiu procesu. Apibrėžėme sritis, kurios mums aktualios, sukūrėme inovacijų strategiją ir procesą. Dabar darbuotojai gali nuo idėjos pereiti iki realaus darbo su ūkininkais“, – teigia D. Dailidė.

Įmonė aktyviai bendradarbiauja ir su išoriniais AgTech startuoliais. Kasmet vykdomi pilotiniai projektai, kurių metu yra testuojami sprendimai, paremti duomenimis bei DI analizėmis, padedančiomis vertinti augalų būklę ir tiksliau planuoti tręšimą. „Ūkininkams siūlome tik tuos sprendimus, kuriuos patys išbandome. Tai leidžia užtikrinti kokybę ir patikimumą. Jei pilotinis projektas pasiteisina, startuolio produktas ar dalis teikiamų privalumų įtraukiami į mūsų siūlomų sprendimų portfelį“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, startuolių atranka vyksta plačiai, ne tik Lietuvos mastu. Įmonė domisi Baltijos šalių, Europos ir net Pietų Amerikos projektais. D. Dailidės teigimu, žemės ūkio technologijų kūrimas yra ilgesnis procesas nei kitose srityse, nes inovacijų išbandymo ciklas gali trukti net kelis metus. „Žemės ūkio naujovėms reikia kantrybės. Bet kai sprendimas veikia, jo vertė yra didžiulė, o barjeras konkurentams – aukštas“, – priduria jis.

Parama jauniesiems kūrėjams

DOJUS įmonių grupė aktyviai įsitraukia ir į jaunimo švietimo projektus. Kartu su kitomis žemės ūkio įmonėmis „Scandagra“ ir „Bayer“ dalyvauja „Junior Achievement“ iniciatyvoje „Ateities Lietuvai“, o kartu su „Inovacijų agentūra“ mentorystę teikia jauniems kūrėjams programoje „Kickstart Lab“. Šiemet įmonės mentorystės komanda „PCBalt“, sprendžianti GPS ryšio iššūkius, pateko tarp 15 geriausių komandų ir jau ruošiasi pirmiesiems testavimo rezultatams.

„Norime jaunimui parodyti, kad žemės ūkis šiandien – tai ne tik laukai, traktoriai ar buvimas ūkininku. Tai sritis, kurioje galima dalyvauti nebūtinai tiesiogiai auginant augalus ar gyvulius. Čia yra visos galimybės kurti išmanias sistemas, dirbti su duomenimis, algoritmais, jutikliais. Šiemet inovacijų konferencijoje LOGIN 2025 paprastai, bet kartu įtraukiančiai susirinkusiai auditorijai papasakojome apie žemės ūkio sektoriaus potencialą, pristatėme inovacijos, kurias kiekvienas gali pamatyti kasdien, pademonstravome, kaip atrodo šiuolaikinė technika, renkanti duomenis, kurių pagrindu yra daromi svarbūs tolimesni verslo sprendimai. Tuo siekiame jaunimui parodyti, kad čia slypi didžiulis kūrybos potencialas“, – pabrėžia D. Dailidė.

Jis pats, be vadovavimo įmonių grupei, jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai padeda startuoliams kaip verslo angelas. D. Dailidė yra investavęs į daugiau nei dešimt jaunų įmonių ir sako, kad didžiausia motyvacija – matyti, kaip idėjos virsta realiais produktais. „Labiausiai įkvepia žmonės degančiomis akimis. Jie turi idėją, bet dažnai trūksta žinių ar resursų, kad ją įgyvendintų. Kai matai, kaip ji tampa realybe, tai yra didžiausias atpildas. Inovacijos – tai ekonomikos variklis, leidžiantis ne tik dalintis tuo pačiu pyragu rinkoje, bet ir kepti naujus“, – sako pašnekovas.

DOJUS įmonių grupės vadovo paklausus apie misiją ir ateities planus, D. Dailidė atsako paprastai: „Mūsų tikslas – suteikti įrankius ir padėti žmonėms, verslams dirbti lengviau tiek žemės ūkyje, tiek miškų sektoriuje, tiek kituose sektoriuose. Norime, kad darbai būtų atliekami greičiau, tiksliau ir išmaniau.“ Įmonė taip pat kviečia AgTech startuolius jungtis prie bendrų iniciatyvų – pasiūlyti idėjas, pasinaudoti sukaupta „know-how“, gauti mentorių pagalbą ir testuoti sprendimus realiuose ūkiuose.

„Lietuvoje turime pažangų, stiprų žemės ūkį – pagal grūdų produkcijos kiekį vienam gyventojui esame tarp pirmaujančių pasaulyje. Tai puiki platforma kurti pasaulinio lygio technologijas. Todėl kviečiu kūrėjus ir technologijų entuziastus – ateikite į žemės ūkį. Čia laukia ne tik laukai, bet ir milžiniškos galimybės“, – neabejoja D. Dailidė.

Šaltinis: delfi.lt, 2025-11-06