Žemės ūkio naujienos: 2025-11-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai neranda darbuotojų: nesuvilioja nė 1,5 tūkst. eurų atlyginimas
Žemės ūkyje trūksta darbuotojų. Ūkininkai, net ir siūlydami solidžius atlygius neprisišaukia norinčiųjų dirbti. Anot jų, situacija nesikeis, kol bus mokamos tokios pašalpos. Ūkiai jau dabar investuoja į robotus, sako, kitos išeities nebėra. Ekonomistai prognozuoja, kad žemės ūkyje darbo rinką užpildys ir migrantai.
Panorama
„Būna, pasiūlo tų darbų, bet aš dabar [vairuotojo] teisių neturiu, automobilio neturiu. Tai neprivažinėsiu į kaimus. Autobusų čia nebėra, nebevažiuoja, tai kaip man pasiekt tuos darbus?“, – retoriškai klausia M. Silickas.
Ūkininkai siūlo net atsivežti į darbą ir iš jo parvežti. Ir atlyginimą siūlo didesnį nei minimalų. Tačiau darbuotojų, norinčiųjų dirbti, vis tiek neranda. Pasvalio rajono ūkio „Sodžiaus rytas“ direktorius Algimantas Morkūnas sako, kad net tik ilgalaikiam, bet ir sezoniniam darbui sunku rasti darbuotojų.
„Paprašėm Užimtumo tarnybos, kad reikia darbuotojų rudenį dirbti laukuose. Tai iš 25 siųstų, atėjo tik 2. Jiems nereikia darbo, jiems pašalpų reikia, ne darbo“, – piktinosi A. Morkūnas.
Švenčionių rajono ūkininkas Vienantas Gabrinovičius niekaip neranda melžėjų. Siūlo nuo 1 500 eurų į rankas, neturinčius patirties apmoko. Prireikus ir apgyvendina, bet ir tai nevilioja darbuotojų.
„Ieškom kiekvieną dieną, kažkas atsiranda, bet trumpam, ir vėl pradingsta. Va tokia problema. Žmonės gal mano, kad čia ne lygis, per sunku ir panašiai, nors sąlygos darbo yra tikrai normalios. Labai sunku rasti. Jaunimą iš vis sunku prisikviesti, gal gąsdina ir ankstyvas laikas – čia darbo pradžia nuo 4 val. ryto. Bet siūlomi atlyginimai tikrai geri“, – sakė V. Gabrinovičius.
Ūkininkai pirštu beda į pašalpas, esą dėl jų niekas nenori dirbti. Pašalpininkai, priešingai, sako, eitų dirbti, tik niekas nenori jų darbinti legaliai.
„Buvo tų pasiūlymų iš ūkininkų, sako ateikit, padirbkit, bet mes nemokėsim legaliai. Baisu, o jei kas patikrins? Baudos gi bus. O ir galim likt išvis be jokio atlygio. Aš pasakysiu taip – ūkininkai tik šneka taip, neduoda jie tokių pinigų, nebent pirmą mėnesį“, – šyptelėdamas pasakojo šiuo metu bedarbis M. Silickas.
Panevėžio rajono, Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas sako, kol pašalpos bus tokios, net ir didžiausiais atlyginimais ūkininkai jų neprisivilios.
„Gauna tą pašalpą 500 eurų už abu. Vaikams nemokamas maitinimas, mokymo priemonių įsigijimas, kompensacija už šildymą, už šaldymą, už dujas ir saulę – ir susideda tikrai graži sumelė, virš 1000 eurų jau susirenka, tai kam tada eiti dirbti? Jiems neapsimoka“, – tvirtino V. Šležas.
Ūkininkai, nerasdami darbuotojų ūkiuose, jau pradeda investuoti į robotus.
„Nebeturim kitos išeities, statom naują fermą, ji bus robotizuota, melš 4 robotai, aišku, ir senosios neatsisakom, ieškosim ir toliau darbuotojų“, – sakė Švenčionių rajono ūkininkas V. Gabrinovičius.
Ūkiuose artimiausiu metu turėtų dirbti ne tik robotai. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus sako, kad visame pasaulyje žemės ūkis paremtas migrantų darbu ir Lietuvoje turėtų pradėti ryškėti ši tendencija.
„Jeigu pas mus dabar yra migrantai, vežioja burgerius iš taško A į tašką B Vilniaus ir Kauno miestuose, tai panašu, žinokite, kad ūkininkai prisikvies tuos migrantus irgi dirbti tuos darbus. Ir turėsime panašų vaizdą, kaip tai yra Ispanijoje, kai kur Vokietijoje yra. Reikia būti labai atsargiam su tuo savo ultrapatriotizmu, kad kiekviename migrante mes žvelgiame grėsmę, galbūt ir nėra tos grėsmės ir kai kuriems sektoriams tie migrantai yra gyvybiškai būtini“, – sakė A. Bartkus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per pirmąjį rudens mėnesį ūkininkai skelbė ieškantys 500 darbuotojų. Daugiausia – Šiaulių apskrityje.
Šaltinis: Vesta Silantjevienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2025-11-07
Žemės ūkio mokslo taryba: dėmesys inovacijoms ir gyvulininkystės pažangai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute Baisogaloje (Radviliškio r.) įvykusiame Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje mokslininkai, žemdirbiai ir valstybės institucijų atstovai aptarė gyvulininkystės sektoriaus plėtros kryptis, inovatyvių technologijų diegimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarių ūkininkavimo sistemų kūrimo klausimus.
Posėdžio metu buvo aptartos naujausios mokslo tendencijos ir sprendimai, galintys padėti efektyviau taikyti mokslo žinias praktikoje bei stiprinti šalies žemės ūkio sektoriaus atsparumą.
Tarybos nariai taip pat susipažino su Gyvulininkystės instituto infrastruktūra, vykdomais tyrimais, inovatyvių technologijų kūrimo procesais, padedančiais Lietuvos gyvulininkystės sektoriui tapti konkurencingesniu ir tvaresniu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-07
Pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje smuko šeštą kartą iš eilės
Pasauliniame „Global Dairy Trade“ aukcione pieno produktų kainos sumažėjo 2,4 proc., praneša tarptautinis žemės ūkio portalas „Agriland“. Tai jau šeštas iš eilės fiksuojamas kainų kritimas, o indeksas pasiekė žemiausią lygį nuo 2024 m. rugpjūčio. Labiausiai pigo čederio sūris – jo kaina sumažėjo 6,6 proc. Taip pat sviesto kainos smuko 4,3 proc., o nenugriebto pieno – 2,7 proc. Tuo metu kai kurių produktų, pavyzdžiui, mocarelos sūrio, kainos šiek tiek pakilo.
Europos Komisijos duomenimis, rudenį žaliavinio pieno kainos smarkiai nukrito Vokietijoje, Nyderlanduose ir Airijoje, o Lenkijos perdirbėjai praneša planuojantys tolesnius kainų sumažinimus. Kaip nurodo „Farmers Weekly“, prognozuojama, kad Europoje pieno ir jo gaminių didmeninių kainų kritimas tęsis dėl didelės pasiūlos ir vidutinės paklausos, o greito atsigavimo nesitikima bent iki 2026 m. antros pusės.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-11-06
Trąšų kainų prognozės: kodėl dabar – geriausias metas planuoti kitų metų pirkimus?
Lapkritis ūkininkams tradiciškai yra laikotarpis, kai galima šiek tiek atsikvėpti po darbų. Vis dėlto, šiemet ramybės mažiau. Rinkose vėl kyla įtampa – nuo sausio įsigalios papildomi taršos mokesčiai, o Azijos šalys didina trąšų paklausą. Ekspertai įspėja: tie, kurie pirkimus nukels iki pavasario, gali būti nemaloniai nustebinti. Apie tai, kaip atrodo trąšų rinka, kokių pokyčių tikėtis kitam sezonui ir ką ūkininkai gali padaryti jau dabar, pasakoja žemės ūkio bendrovės UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys, AB „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas bei ūkininkas Arvydas Martyšius iš Akmenės rajono.
Pasak pašnekovo, didelę įtaką daro Azijos šalys, kurios po kelerių metų taupymo ėmė aktyviai atstatyti derlingumą. „Šiuo metu paklausą bene labiausiai veikia Azijos rinkos. Ten keletą metų buvo taupoma ir naudojama mažiau trąšų. Dabar šios šalys suprato, jog reikšmingai nukrito derliai. Todėl perkami dideli kiekiai kas mėnesį – taip sukuriamas papildomas pasaulinis poreikis.“ Tokie procesai dažnai greitai persiduoda ir Europos rinkai – kai tiekimas nukreipiamas į Rytus, kainos Vakarų tiekėjams ima kilti. Todėl, pasak eksperto, įprastas laukimas iki pavasario šiemet gali būti rizikingas.
Nuo sausio – nauji mokesčiai ir nauja realybė
2026 m. sausio 1-ąją įsigalios papildomi taršos mokesčiai, taikomi į Europos Sąjungą įvežamoms trąšoms. Tai – dalis vadinamojo ES anglies dioksido pasienio mechanizmo (CBAM), skirto subalansuoti importo sąlygas ir skatinti mažesnę emisiją. Tačiau šis sprendimas turės labai praktiškų pasekmių: importuojamos trąšos gali ženkliai pabrangti. „Gali būti rimti pasikeitimai. Papildomi taršos mokesčiai įvežamoms trąšoms gali padidinti kainą ne viena dešimtimi eurų už toną,“ – sako E. Šakys.
Be to, brangimas nesustos ties galutinio produkto kaina – paveiktos bus ir gamybai reikalingos žaliavos. „Didėjant mokesčiams didėja kainos ne tik galutinei produkcijai, bet ir žaliavoms. O Lietuvos rinkoje, net ir prie geriausių norų, mes nepajėgūs patenkinti visos paklausos. Prekyba vyksta įtemptai, todėl svarbu planuoti iš anksto,“ – pabrėžia jis.
Silpnoji grandis – logistika
Dar vienas veiksnys, lemiantis trąšų kainas, – logistika. Pastaraisiais metais dėl karo Ukrainoje, energetinių išteklių kainų ir geopolitinės įtampos dalis tradicinių tiekimo kelių tapo brangesni ar ilgesni. „Trąšų kelionė į Lietuvą nėra paprasta – tai kompleksinis procesas, kuriame svarbi kiekviena detalė: nuo žaliavos tiekėjo iki terminalų, nuo sandėliavimo iki transporto. Kai kuriais laikotarpiais net turint lėšų ir norint nusipirkti, fiziškai sunku gauti norimą kiekį,“ – sako „Agrokoncerno“ direktorius.
Pasak jo, būtent todėl dalis Lietuvos ūkininkų jau dabar rezervuoja trąšas 2026 metų sezonui. Tai leidžia tiekėjams geriau planuoti atsargas, o ūkininkams – išvengti paskutinės minutės logistikos chaoso, kuris ne kartą pavasarį tapo rimta problema.
Biologiniai priedai – svarbus papildymas, bet ne pakaitalas
Vis dažniau kalbama apie tvaresnes alternatyvas – biologinius priedus, dirvožemio analizę, mikroorganizmų aktyvatorius. Tai – ne mados reikalas, o realus būdas mažinti cheminių trąšų poreikį. Tačiau, kaip pabrėžia E. Šakys, tai nėra panacėja. „Reikia pasidžiaugti, jog šios naujienos pasiekė ir mūsų kraštus bei tampa įprasta dalimi reikalingų darbų.
Tačiau pakeisti tręšimo neįmanoma – tai tik dalinė priemonė.“ Jo teigimu, pagal užauginamus Lietuvoje žemdirbių derlius iš vieno hektaro yra išnešama apie 180–200 kg/ha azoto, fosforo ir kalio po 60–70 kg/ha. „Tai yra pagrindiniai augalams reikalingi elementai, kurie agronomiškai vadinami trąšomis, nes šiuos kiekius privalome atstatyti į dirvą, kitaip dirvoje mikroorganizmai badaus, jų mažės ir dirva taps nederlinga,“ – aiškina E. Šakys. Todėl racionalus sprendimas – derinti biologinius priedus su klasikinėmis trąšomis, taip palaikant dirvos gyvybingumą ir ilgalaikį derlingumą.
Miglotos prognozės
E. Šakio teiginius papildo įmonės „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas. Jis teigia, kad pastaraisiais metais trąšų rinkos tendencijos yra gana sudėtingos dėl geopolitinių įtampų ir trūkumo kai kuriose šalyse. „Dėl kylančių amoniako kainų pasaulinėje rinkoje, Indijos, vienos didžiausių trąšų importuotojų pasaulyje, vyriausybinės agentūros didelių kiekių trąšų pirkimo iš tarptautinių tiekėjų, būsimo PADKM (pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo) įsigaliojimo, Europos Sąjungoje azotinių prekių kainos šiuo metu kyla.
Dėl dabartinio neapibrėžtumo, kaip veiks Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), sudėtinga prognozuoti ateinančių metų azotinių prekių kainą.“ Ekspertas primena, kad nuo 2026 metų importuojamoms trąšoms iš trečiųjų šalių bus taikomas papildomas mokestis. „Tai turės įtakos trąšų kainoms. Tiesa, kol kas nėra aišku, kokio dydžio bus padidėjimas, nes mokestis priklausys nuo skirtumo tarp ES nustatytų ribinių CO₂ emisijų normų ir faktinio išmetamo kiekio trečiosiose šalyse,“ – aiškina jis.
S. Veržbickas pabrėžia, kad kol kas nėra aiški nei metodika, nei ribinių kaštų apskaičiavimas, nei CO₂ sertifikatų įsigijimo tvarka. „Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame aktyviai rinkti informaciją apie PADKM įgyvendinimo mechanizmus ir galimą poveikį skirtingoms trąšų rūšims, kad ateityje galėtume geriausiai patenkinti savo klientų ūkininkų poreikius.“
Kalbėdamas apie pirkimo strategijas, ekspertas akcentuoja rizikos valdymo svarbą. „Ūkininkams visą laiką rekomenduojame diversifikuoti trąšų pirkimus ir dalį reikalingų trąšų pirkti rudenį, o dalį – pasilikti pavasario pirkimui. Taip galima sumažinti riziką, susijusią su kainų svyravimais.“ Jo teigimu, šis sezonas gali būti panašus į praėjusių metų, kai kainos rudenį pradėjo kilti ir piką pasiekė sezono metu. „Ūkininkų elgsena gana įvairi – vieni planuoja ir perka trąšas iš anksto, kiti laukia pavasario. Dalis dabar įsigyja trąšų pirmajam tręšimui. Kaip ir minėjome, mūsų rekomendacija – trąšas, skaidant riziką, įsigyti dalimis.“
Ūkininkų praktika: „Kai nusiperki iš anksto, ramiau miegi“
Akmenės rajone ūkininkaujantis A. Martyšius sako, kad stengiasi trąšas užsakyti dar vasarą. „Trąšų pirkimas buvo vykdomas kaip ir ankstesniais metais – iš anksto. Maždaug liepos mėnesį buvo užsakytos visos pavasarinės trąšos 2026 metų derliui. Kadangi kaina buvo artima 2025 m., nelabai tikėjomės, kad bus pigiau,“ – sako ūkininkas. Pasak jo, toks sprendimas leidžia išvengti netikėtumų: „Kai azotinių trąšų tonai nupirkti reikia dviejų tonų maistinių grūdų – tai neatrodo normalu.
Todėl geriau planuoti anksčiau ir žinoti, kad turėsi kuo tręšti.“ Ūkininkas atkreipia dėmesį, kad logistikos klausimas ne mažiau svarbus nei kaina. „Pirmiausia nusprendžiu, kokios trąšos reikalingos, pagal planuojamus plotus. Tada žiūriu, kas jas siūlo ir kada gali pristatyti. Svarbu, kad nepradėtų vežti per javapjūtės įkarštį. O kaina – jau loterija: pataikei ar ne,“ – juokauja jis.
Rizikos valdymas – svarbiausias žingsnis
Trąšų kainos pastaraisiais metais tapo bene labiausiai nepastovia žemės ūkio sąnaudų dalimi. Todėl išankstinis planavimas yra ekonomiškai ir strategiškai svarbus žingsnis. „Siūlau dalinti rizikas, nors kainų mažėjimo ir nesitikima,“ – pabrėžia E. Šakys Siekiant išvengti rizikos, ūkininkams verta planuoti pirkimus etapais, apsvarstyti sandėliavimo galimybes, pasitarti su tiekėjais dėl ilgesnio pristatymo grafiko.
Tokie sprendimai leidžia geriau valdyti išlaidas ir būti pasiruošusiems pokyčiams. Be to, verta pasinaudoti tiekėjų teikiamomis konsultacijomis ir dirvožemio analizės paslaugomis. Jos padeda tiksliau įvertinti faktinį maistinių medžiagų poreikį ir išvengti perteklinio tręšimo, kuris kainuoja brangiai ir kenkia aplinkai.
Kodėl trąšų pirkimą verta planuoti dabar?
Šių metų pabaiga – palankus metas ne tik dėl kainų, bet ir dėl galimybės užsitikrinti trąšų tiekimą. „Kai pavasarį susidaro bendra paklausa, visi tiekėjai vienu metu spaudžiami. Dėl to kyla ne tik kainos, bet ir logistikos spūstys. Mūsų tikslas – padėti ūkininkams išvengti tokios situacijos ir turėti aiškų planą dar iki metų pabaigos,“ – teigia E. Šakys.
„Agrokoncernas“ taip pat aktyviai plečia biologinių priedų ir dirvožemio tyrimų sprendimus, skatindamas integruotą tręšimo kultūrą. Tai leidžia ūkininkams ne tik racionaliau naudoti trąšas, bet ir ilgainiui mažinti priklausomybę nuo kainų svyravimų. 2026 m. sezonas žemės ūkyje gali prasidėti su naujais iššūkiais: mokesčių pokyčiais, kintančiomis žaliavų kainomis ir augančia pasauline paklausa. Tačiau tie, kurie sprendimus priims anksčiau, turės aiškų pranašumą.
Kaip rodo tiek ekspertų, tiek ūkininkų patirtis – ankstyvas planavimas leidžia sutaupyti, užsitikrinti tiekimą ir išvengti streso, kai trąšų rinka ima judėti. O šiandien, kai kainų kreivės gali keistis net per kelias savaites, būtent išmintingas planavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių sėkmingai veikiančiam ūkiui.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-11-07
Nors Pakruojyje fiksuotas rekordas, grūdininkai ruošiasi finansiškai sunkiems metams: mažėjo supirkimo kainos
Šių metų rugpjūtį paskelbta apie oficialų rekordinį kviečių derlių, užfiksuotą Pakruojo rajone – 9,5 tonos iš hektaro. Nors gerus rezultatus fiksavo ir daugiau derlių nuimančių šalies grūdininkų, sektoriuje tvyro ne optimizmas, o nerimas dėl šiemet itin žemų grūdų supirkimo kainų ir ženkliai suprastėjusios grūdų kokybės.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Audriaus Vanago, iki šiol šalyje niekas nėra bandęs užfiksuoti grūdų derliaus rekordo, tačiau minėtas skaičius pažangiai ūkininkaujančiųjų nestebina – jie mini ir didesnius skaičius. Vis dėlto, net jei kai kuriems šiemet grūdines kultūras auginantiems ūkininkams pavyko sumušti rekordus, daug naudos tai nebūtinai turės – šiųmetiniai grūdai prastos kokybės.
Pasak Šakių rajone augalininkyste besiverčiančio ūkininko Dariaus Ufarto, šią vasarą iškrito pakankamas kritulių kiekis, lėmęs gerą grūdų derliaus potencialą. Vis dėlto, anot pašnekovo, Lietuvos ūkininkai tarsi skilo į dvi dalis – vieni sakę tikėjęsi itin gausaus grūdų derliaus, kiti prognozavo, kad šių metų derlius išskirtinis nebus.
Jei vasaros pradžioje vyravę palankūs orai leido planuoti gerą derlių, tai pradėjus jį nuimti prognozės pasikeitė – grūdų kūlimo metu įsivyravę lietūs nulėmė prastą derliaus kokybę.
„Nors atrodo, kad grūdų tūris yra didelis, tačiau jų kokybė suprastėjo – dėl didelio kritulių kiekio ir blogų oro sąlygų nuimant derlių kviečiai tapo lengvi ir neteko saiko svorio. Pavyzdžiui, jei anksčiau į vieną priekabą tilpdavo 20 tonų kviečių, tai dabar tik 17-18, nors tūris išliko tas pats“, – Eltai komentavo ūkininkas D. Ufartas.
Kad šiųmetinis kviečių derlius prastos kokybės, antrina ir LGAA pirmininkas – pasak jo, dėl didelio kritulių kiekio derliaus nuėmimo metu grūdams trūksta baltymų ar hektolitro masės. Kitaip tariant, net jei ūkininkai manė auginantys aukštų kokybinių parametrų kviečius, jie atitinka tik pašarinių kviečių klasės parametrus.
Pasak A. Vanago, šįmet suprastėjusi kviečių kokybė lems 10-20 proc. mažesnes ūkininkų pajamas.
Supirkimo kainos – žemumose
Šiemet Lietuvos ūkininkai nerimauja ne tik dėl suprastėjusios derliaus kokybės, bet ir dėl žemos kviečių supirkimo kainos, kurios, pasak LGAA pirmininko, yra dešimtmečio žemumose.
Remiantis Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skaičiavimais, vidutinė grūdų supirkimo kaina Lietuvoje siekia apie 210 euro už toną. Vis dėlto, šalies ūkininkai sako kritikuojantys tokius skaičiavimus ir tikina, kad tikroji grūdų supirkimo kaina skaičiuojama pagal MATIF grūdų biržoje esančius skaičius.
„ŽŪDC duomenys nėra tikslūs. Šį sezoną kviečių kaina MATIF biržoje patenka į 188-195 eurų rėžį. Ūkininkai kviečių supirkimo kainą apskaičiuoja pagal formulę, pavyzdžiui, antros klasės kviečių supirkimo kaina yra lygi iš biržos kainos atėmus 15 eurų, vadinasi, 175 eurų už toną. Pašarinės klasės kviečių supirkimo kaina šiuo metu lygi 150 eurų už toną“, – sakė A. Vanagas.
Jis priduria, kad kviečių supirkimo kainos apskaičiuojamos pagal vietą, kurioje grūdai superkami – uoste ar elevatoriuje. Aukščiau yra pateiktos kviečių supirkimo uoste kainos, tačiau pasak LGAA pirmininko, tikslesnį vaizdą atskleidžia kviečių supirkimo elevatoriuje kainos.
„Pašarinių kviečių, kurie dėl per mažo saiko ir per mažo kritimo skaičiaus šiuo metu dominuoja Lietuvoje, elevatoriaus supirkimo kaina yra apie 140-150 eurų už toną, o kai kurie supirkėjai mini ir 120 eurų už toną“, – sako A. Vanagas.
Kaip Eltai teigė D. Ufartas, šiemet labai stipriai išaugo gamybos kaštai, o grūdų supirkimo kainos krito. Anot jo, žemos grūdų supirkimo kainos Lietuvos ūkininkams taps tikru išbandymu ir privers susimąstyti, kaip nebankrutuoti.
Pats D. Ufartas tikina, jog šiemet žemas supirkimo kainas kompensuos kita jo ūkyje auginama kultūra.
„Šiuo metu kviečiai eina į visišką minusą, o kviečių praradimus kompensuos rapsas. Dar buvau apsidraudęs pasėlius, draudimo išmokos taip pat padės ūkiui išlikti gyvybingam“, – komentavo D. Ufartas.
Pasak LGAA primininko, šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra itin žemos, todėl šalies ūkininkai dirba „už savikainą arba nuostolingai“.
Prikulama daugiau nei oficialus rekordas
Nors šiemet Pakruojyje užfiksuotas pirmas oficialus kviečių derliaus rekordas, LGAA pirmininko teigimu, dažniau linkstama dalintis ūkio visų laukų tam tikros kultūros vidurkiu iš vieno hektaro, kuris, anot A. Vanago, atspindi tikrąjį vaizdą.
„Susiklosčius tinkamoms sąlygoms, Lietuvoje kiekvienais metais galima surasti panašaus derlingumo kaip užfiksuotas rekordas laukų. (…) Šiemet iš pasėlių deklaravimo rezultatų matome padidėjusį kviečių plotą, o tai savaime lemia, kad ir kviečių turėtų būti prikulta daugiau“, – teigė LGAA pirmininkas.
Jo teigimu, aukštas derlingumas šią vasarą pasiektas tose vietovėse, kurių nepaveikė pavasarinės šalnos, pasėlių augimo metu buvo lietaus, o derliaus nuėmimo metu neiškrito didelis kiekis kritulių. Anot A. Vanago, aukštas derlingumas dažniausiai pasiekiamas pažangiuose šalies ūkiuose ir tai nepriklauso nuo ūkių dydžio.
Tiesa, Lietuva negali varžytis su pasaulio rekordu –17,96 tonos iš hektaro grūdų derliumi, kuris fiksuotas Didžiojoje Britanijoje. Pasak LGGA pirmininko, tai įrodo, kad grūdų sektoriuje Lietuva nėra šalis rekordininkė.
Šaltinis: alfa.lt, 2025-09-28
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
