Žemės ūkio naujienos: 2025-11-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai bando prisitaikyti prie klimato pokyčių: dalis taiko neariminę tiesioginę sėją
Šalies ūkininkai ieško būdų, kaip prisitaikyti prie klimato pokyčių. Yra ūkininkų, jau beveik dešimtmetį taikančių neariminę tiesioginę sėją, auginančių keliolika skirtingų kultūrų. Tokių plotų šalyje daugėja, tačiau kol kas tai daroma labiau dėl išmokų, nes toks ūkininkavimas nepelningas.
Radviliškio rajono Šeduvos apylinkėse ūkininkaujantis Gytis Narbutas per „Lauko dienas“ pristato savo ūkį. Jis – išskirtinis. Jame nėra nei didžiulių rapsų, nei kviečių laukų. 400 hektarų ūkyje pirmiausia dėmesys skiriamas dirvožemiui atkurti ir gerinti. To pasiekti pavyksta auginat kuo daugiau skirtingų augalų, tokių kaip vikiai, liucerna, garstyčios, pupos ir taikant neariminės tiesioginės sėjos metodus.
„Būtina taikyti ir kitas priemones. Viena iš priemonių – atsisakyti cheminių preparatų, sumažinti iki minimumo arba visai atsisakyti. Ir reikia pridėti biologinių dalykų, tokių kaip kompostas“, – kalba ūkininkas Gytis Narbutas.
Ūkininkas sako, neariminė žemdirbystė, kurioje nenaudojamas plūgas ir tiesioginė sėja tausoja dirvožemį. Tačiau atsisakius cheminių trąšų derlius mažesnis.
„Aš noriu, kad aplinką tausotume, dirvožemiai gerėtų ir kad juose augtų švarus ir geras maistas. Bet to maisto, aišku, ką parduodu, nelabai patenka dar ant vartotojų stalų, nes reikia, kad vartotojas norėtų“, – teigia G. Narbutas.
Todėl ūkis kol kas labiau orientuojasi į sėklininkystę. Nors ekologiškos produkcijos paklausa – nedidelė, pasak mokslininkų, toks ūkininkavimas padeda kovoti su klimato kaita ir yra žemdirbystės ateitis.
„Turėtų būti ateitis, bet pereiti grynai į tokią technologiją yra daug klaustukų. Ne visi ūkininkai pažįsta savo dirvožemį ir jo naudojimosi priešistorę. Nes priešistorė atsineša jau rezultatą, kuriame mes esame dabar. Tie, kas nori greito pelno, tai turbūt yra nepopuliaru“, – sako VDU mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė.
Žemdirbiai, deklaruojantys neariminius tiesioginės sėjos plotus, yra skatinami papildomomis išmokomis. Taip pat kompensuojamas padargų įsigijimas. Finansinė parama – viena pagrindinių priemonių skatinančių pereiti prie neariminės žemdirbystės.
„Šiuo metu yra nemažai jau įgyvendintų projektų. Finansuojamos yra juostinės arba tiesioginės sėjos sėjamosios, kurios pritaikytos neariminei žemdirbystei. Finansavimo suma maksimali vienam projektui yra 80 tūkst. eurų. O finansavimo intensyvumas yra 40 procentų“, – kalba Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovas Andrius Venckus.
Nuo 2023 iki 2027 metų iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo skirta 30 milijonų eurų tradiciškai dirbamą žemę paversti neariminiais plotais. Nepanaudoti liko 5 milijonai.
Neariminės tiesioginės sėjos metodą taikančios „No till“ asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje deklaruota apie 105 tūkstančius hektarų tiesioginės sėjos plotų. Iki 2030-ųjų Lietuva siekia, kad tokių plotų būtų bent 6 kartus daugiau.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-11-06
Numatomi ateinančių metų Europos Komisijos darbai žemės ūkio ir žuvininkystės srityje
Europos Komisija (EK) paskelbė savo 2026 metų darbo programą, kurioje išdėstyti pagrindiniai prioritetai ir iniciatyvos, kurias planuojama įgyvendinti ateinančiais metais. EK numatė šias 4 strategines kryptis: ekonomikos atsigavimas ir pramonės konkurencingumas; saugumo stiprinimas ir atsparumas; žalioji ir skaitmeninė pertvarka; demokratija ir piliečių įsitraukimas.
Žemės ūkio ir žuvininkystės srityje EK politikos tikslas yra „Mūsų gyvenimo kokybės išsaugojimas: maisto sauga, vanduo ir gamta“.
EK neabejoja, kad saugus maisto tiekimas ir sveikos ekosistemos yra būtinos Europos gerovei užtikrinti, todėl numatoma diegti priemones, skirtas stiprinti ūkininkų ir žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, remti kaimo bendruomenes.
Visoje ES bus pradėta nauja kampanija „Pirkite Europos maisto produktus“. Taip pat ketinama atnaujinti Neteisėtų prekybos praktikų maisto grandinėje taisykles. Norima įtvirtinti principą, kad ūkininkai neturėtų būti verčiami sistemingai parduoti savo produktus už kainą, mažesnę nei gamybos sąnaudos.
Planuojama patvirtinti Gyvulininkystės strategija skatins ES gyvulininkystės sektoriaus ir žemės ūkio maisto produktų grandinės konkurencingumą, atsparumą ir tvarumą.
2026 metais bus tęsiamas Vandens atsparumo strategijos įgyvendinimas, pasitelkiant skaitmeninį veiksmų planą ir Vandens atsparumo platformą, kad būtų mobilizuoti visi suinteresuoti subjektai, skatinamas vandens naudojimo efektyvumas ir stiprinamas sektoriaus konkurencingumas.
Numatoma patvirtinti Žuvininkystės ir akvakultūros 2040 m. vizija padidins šių sektorių konkurencingumą ir tvarumą. EK planuose ir Europos vandenynų valdymo gairių parengimas.
EK pabrėžia, kad pasirengimas klimato kaitos iššūkiams turi tapti nuolatine ES politikos dalimi. To bus siekiama gerinant miškų gaisrų valdymą, saugant pagrindines ekosistemas ir investuojant į gamtinį kapitalą.
EK pažymi, kad 2026 m. toliau bus nagrinėjami jau anksčiau paskelbti teisėkūros pasiūlymai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-11-06
Kai aruodai pilni, bet kišenės tuščios: grūdų kokybės pamokos ir sprendimai
Šių metų ruduo daugeliui Lietuvos grūdų augintojų atnešė karčią patirtį: aruodai lūžta nuo rekordinio derliaus, tačiau didelė jo dalis – sunkiai realizuojama. Lietinga javapjūtės pabaiga negailestingai kirto per kviečių kokybę, ypač per kritimo skaičių (rodiklį, parodantį fermentų aktyvumą grūduose, kuris lemia miltų kepimo savybes), nublokšdama didžiulius grūdų kiekius į pašarinių ar net žemesnę kategoriją. Ši situacija skaudžiai primena seną tiesą: žemės ūkyje svarbu ne tik kiekis, bet ir vertė. O vertė slypi kokybėje.
Kokybės kaina: daugiau nei tik eurai
Skirtumas tarp maistinių ir pašarinių grūdų kainos gali siekti šimtus eurų už toną. Tai – tiesioginis poveikis ūkio pelningumui. Tačiau kokybės klausimas yra kur kas gilesnis. Istorija rodo, kad bet koks nukrypimas nuo kokybės standartų gali turėti ir skaudesnių pasekmių. Pavyzdžiui, viduramžiais Europoje paplitęs ergotizmas – masinė apsinuodijimo liga – buvo tiesiogiai susijęs su skalsėmis užkrėstų rugių vartojimu.
Šis pavyzdys, nors ir ekstremalus, primena, kad grūdų kokybė yra ne tik ekonominė kategorija, bet ir maisto saugos pagrindas. Šiandien kokybės reikalavimai tarptautinėje prekyboje yra itin griežti. Nesugebėjimas užtikrinti stabilios kokybės gali užverti duris ir į pelningas eksporto rinkas.
Kokybės formulė: ką galime kontroliuoti?
Grūdų kokybę lemia sudėtinga veiksnių visuma. Dalies jų, pavyzdžiui, orų, mes kontroliuoti negalime. Saulėtos dienos grūdo brendimo metu skatina baltymų kaupimąsi kviečiuose, o lietus per javapjūtę negailestingai mažina kritimo skaičių. Genetika, arba veislės pasirinkimas, taip pat yra fundamentalus veiksnys – kai kurios veislės natūraliai linkusios kaupti daugiau baltymų ar aliejaus.
Tačiau didelė dalis kokybės parametrų priklauso nuo agronomijos – mūsų pačių sprendimų laukuose. Būtent čia atsiveria plačiausios galimybės. Svarbiausi aspektai yra trys: subalansuota mityba, augalų sveikata ir derliaus nuėmimas tinkamiausiu laiku.
Agronominiai įrankiai kokybei: tikslūs veiksmai tinkamu laiku
Kviečiams vienas svarbiausių kokybės rodiklių yra baltymų kiekis. Jį tiesiogiai lemia aprūpinimas azotu, ypač vėlyvaisiais augimo tarpsniais. Todėl vėlyvasis tręšimas azotu per lapus, atliekamas bamblėjimo (stiebo augimo tarpsnio) pabaigoje ar net žydėjimo pradžioje, yra tapęs kone standartine praktika siekiant maistinės klasės kviečių. Šio purškimo efektyvumą galima dar labiau padidinti į tirpalą įmaišant tam tikrų biologinių preparatų, kurių sudėtyje esantys mikroorganizmai ar aktyviosios medžiagos pagerina azoto pasisavinimą per lapus.
Kritimo skaičiaus problema yra sudėtingesnė, nes ją labiausiai lemia orai, tačiau sveikesnis, ligų nepažeistas ir laiku nukultas pasėlis visada turės didesnius šansus išlaikyti gerus rodiklius. Rapsų kokybės pagrindas – aliejingumas. Jam, be veislės savybių, didžiausią įtaką daro pakankamas aprūpinimas siera, nes šis elementas yra būtinas aliejų sintezei augale. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir derliaus išsaugojimas.
Kitas kritinis veiksnys – optimalus derliaus nuėmimo laikas. Per anksti nuimti rapsai nespės sukaupti maksimalaus aliejaus kiekio. O delsiant per ilgai ar esant nepalankiems orams (stiprus vėjas, lietus), kyla didžiulė sėklų išbyrėjimo iš ankštarų rizika. Net ir nedidelis ankštarų atsidarymas gali lemti iki 20 proc. ar net didesnius derliaus nuostolius. Siekiant sumažinti šią riziką, agronomijos praktikoje naudojami specialūs preparatai, tokie kaip „Smart Contact“.
Užpurkštas prieš derliaus nuėmimą, toks produktas suformuoja tolygią mikroplėvelę ant ankštarų paviršiaus, kuri sumažina savaiminį jų atsidarymą ir sėklų išbyrėjimą. Tai ne tik padeda išsaugoti derlių, bet ir sumažina pabirų kiekį lauke, o preparatą galima naudoti kartu su desikantais. Tai leidžia augalams ilgiau ir saugiau bręsti lauke, pasiekiant optimalią kokybę.
Biologinis postūmis: pagalba augalui atskleisti potencialą
Nors tiesiogiai užprogramuoti kokybės neįmanoma, moderniosios biotechnologijos siūlo įrankius, padedančius augalui geriau realizuoti savo genetinį potencialą, ypač nepalankiomis sąlygomis. Tai – ne stebuklinga lazdelė, o pagalba natūraliems procesams. Sveikas dirvožemis ir stipri augalo šaknų sistema yra gero derliaus pagrindas.
Mikrobiologiniai preparatai, naudojami sėklų apvėlimui ar purškimui ant dirvos ankstyvaisiais tarpsniais, atlieka būtent šią funkciją. Jų sudėtyje esantys naudingieji mikroorganizmai (pavyzdžiui, azotą fiksuojančios ar fosforą atpalaiduojančios bakterijos) gerina maisto medžiagų prieinamumą augalui per visą vegetaciją. Geriau pamaitintas augalas yra stipresnis ir atsparesnis. Kitas svarbus aspektas – augalo gebėjimas atlaikyti stresą. Sausra, karštis ar net staigūs temperatūrų svyravimai gali sutrikdyti normalų grūdo pildymąsi ir neigiamai paveikti kokybę. Čia į pagalbą ateina biostimuliantai.
Produktai, kurių sudėtyje yra laisvųjų aminorūgščių, jūros dumblių ekstraktų ar kitų biologiškai aktyvių medžiagų, naudojami vegetacijos metu per lapus, padeda augalui lengviau įveikti stresinius periodus, palaikyti normalią medžiagų apykaitą ir nenutraukti maisto medžiagų tiekimo į bręstančius grūdus ar sėklas.
Šių metų patirtis dar kartą parodė, kad šiuolaikinis ūkininkavimas reikalauja fokusuotis ne tik į tonas, bet ir į kokybę. Nors gamtos kaprizų kontroliuoti negalime, apgalvota agronomija – nuo veislės pasirinkimo iki subalansuotos mitybos ir streso valdymo, pasitelkiant ir biologinius sprendimus – leidžia ženkliai padidinti šansus užauginti ne tik gausų, bet ir vertingą derlių. Tai – kelias nuo kiekybės prie kokybės, nuo sąnaudų prie investicijų į vertę.
Šaltinis: 15min.lt, Ramūnas Korsakas, 2025-10-22
Analizė atskleidžia, kokia iš tiesų yra lietuviško pieno kokybė
Kartais net nesusimąstome, kad pieno produktų kelias – nuo stiklinės pieno ant pusryčių stalo iki kietojo sūrio svečiams – prasideda ne parduotuvėje, o pienininkystės ūkiuose, rašoma Žemės ūkio duomenų centro pranešime žiniasklaidai. Baigiantis 2024–2025 m. pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų metams, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analitikai apibendrino rezultatus, kurie atspindi šalies pienininkystės sektoriaus kryptį ir brandą.
Vidutinė pieno kokybė Lietuvoje išlieka stabili ir nuosaikiai gerėja – šiemet riebalų kiekis pasiekė 4,42 proc. (0,04 proc. punkto daugiau nei pernai), o baltymų – 3,46 proc. (0,03 proc. punkto daugiau). Tai rodo, kad pienas yra vertingas ir tinkamas aukštos kokybės produktų gamybai – nuo varškės iki brandintų sūrių. Dar vienas svarbus rodiklis – primilžio augimas: iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 9 414 kilogramų pieno, t. y. 331 kilogramu daugiau nei praėjusiais metais (augimas + 3,6 proc.).
„Gyvūnų produktyvumo tyrimai – tai ne vien skaičiai, o ilgų mėnesių komandos darbas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo kiekvienam duomenų laukeliui. Kiekviena išvada, kiekvienas rezultatas – tai atspindys, kaip bandų savininkai, ūkio darbuotojai, produktyvumo tyrimų paslaugos teikėjai ir analitikai veikia išvien,“ – sako Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vadovas Darius Valkauskas.
Šie skaičiai rodo ne tik produktyvumo, bet ir kokybės augimą – ūkiai dirba vis tiksliau, o technologiniai sprendimai duoda apčiuopiamų rezultatų. Iš viso produktyvumo tyrimuose dalyvavo 120 576 pieninių veislių karvės, kurių duomenys tapo pagrindu nacionalinei analizei.
Pieno kokybė – efektyvumo pagrindas
Pieno kokybė tiesiogiai lemia ūkio pelningumą, tvarumą ir konkurencingumą. Kuo aukštesnis riebalų ir baltymų kiekis, tuo didesnė žaliavos vertė ir geresnės jos perdirbimo galimybės. Tuo pat metu primilžio augimas yra vienas svarbiausių efektyvumo veiksnių – didesnis karvių produktyvumas mažina pieno savikainą, nes vienam litrui pagaminti reikia mažiau sąnaudų.
Mažas karvių produktyvumas, priešingai, santykinai padidina investicijų bei darbo jėgos poreikį. Todėl tikslūs duomenys apie karvių pieningumą ir pieno sudėtį – vienas pagrindinių instrumentų, padedančių ūkiams siekti tvarumo.
Statistika, kuri jungia sektorius Tyrimų rezultatai svarbūs ne tik ūkių savininkams ir jų darbuotojams. Jais naudojasi pieno perdirbėjai, galvijų augintojų asociacijos, konsultantai, mokslo ir mokymo institucijos ir politikos formuotojai. Sistemingai renkami ir apibendrinti duomenys leidžia matyti realų pienininkystės sektoriaus vaizdą – nuo bandų stambumo iki genetikos pažangos. Analizės rodo, kad didesnės bandos (virš 100 karvių) kasmet sudaro vis didesnę dalį tiriamųjų ūkių.
Tai liudija ūkių konsolidacijos ir efektyvumo didėjimo tendenciją – pieno gamyba vis labiau koncentruojasi į stambesnius, technologiškai pažangesnius ūkius. „Mūsų misija – duomenis paversti sprendimais. Ūkio savininkas gali prisijungti prie Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos ir matyti savo bandos duomenis: reprodukciją, pieno kiekį, riebalų ir baltymų rodiklius, būsenos pokyčius. Tai padeda geriau suprasti savo bandą ir nukreipti ją tinkama linkme,“ – pabrėžia Irmantas Povilauskas, ŽŪDC Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vyriausiasis veiklos analitikas.
