Žemės ūkio naujienos: 2025-12-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Europos Komisija: pieno supirkimo kaina – didžiausia per pastaruosius 5 metus
Nepaisant rudenį sumažėjusių pieno supirkimo kainų, jos išlieka gerokai aukštesnės nei prieš metus ir didesnės nei penkerių metų vidurkis, skelbiama Europos Komisijos (EK) pieno rinkos lapkričio ataskaitoje. Europos Sąjungos (ES) Pieno rinkos stebėjimo (MMO) centro duomenimis, per 11 šių metų mėnesių vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 50,9 cento už kilogramą – bene 19 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Tuo metu sausio–lapkričio mėnesiais vidutinė pieno supirkimo kaina ES siekė beveik 53 centus už kilogramą – dešimtadaliu daugiau nei prieš metus. Skelbiama, kad šių metų kaina Bendrijoje yra 22 proc. didesnė nei 2020–2024 m. vidurkis, kuris sudaro 43,3 cento už kilogramą.
Išankstiniais MMO duomenimis, pieno supirkimo kaina šį lapkritį, palyginti su spaliu, Europoje sumažėjo 3,8 proc. iki 50,8 cento, o Lietuvoje – 5 proc. ir siekė 46,8 cento už kilogramą.
EK ataskaitoje pažymima, kad beveik visose Europos šalyse karvių pieno gamyba šiais metais išaugo. Didžiausias augimas fiksuotas rugpjūtį, rugsėjį ir spalį – per šiuos tris mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo pagaminta 3,7 proc. daugiau pieno.
Per pirmuosius 10 mėnesių karvių pieno gamybos augimas Bendrijoje sudarė 0,6 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-12-04
Pradedamos mokėti galutinės išmokos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti likusią tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones dalį. NMA nuo 2025 m. spalio 16 d. iki lapkričio 28 d. išmokėjo ūkininkams tiesioginių išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas – iš viso buvo išmokėta 322 mln. Eur suma net 106,5 tūkst. paramos gavėjų (tai yra 98 proc. visų paramos gavėjų).
Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams pradedama mokėti likusi išmokų dalis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, nuo gruodžio 2 d. pareiškėjams tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal kai kurias kitas paramos priemones.
Nors Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares išmokėti likusią išmokų dalį iki kitų metų birželio 30 d., NMA planuoja, kad jau per pirmąsias dvi mokėjimo dienas ūkininkus pasieks 121 mln. Eur. Taigi dalį mokėtinos sumos gaus daugiau nei 99 tūkst. paramos gavėjų (tai yra 92 proc. visų paramos gavėjų).
Atkreiptinas dėmesys, kad parama yra mokama tik pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui ir patikrinus pareiškėjų atitiktį keliamiems reikalavimams, už laiku ir tinkamai įvykdytus įsipareigojimus, todėl pagal tam tikras priemones ji, suprantama, pradedama mokėti vėliau.
NMA informaciniame portale galite rasti informaciją apie likusios išmokų dalies išmokėjimo laikotarpius ir sumas
NMA atkreipia dėmesį, jog išmokos yra pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, todėl ragina pareiškėjus pasitikrinti, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti duomenys. Tai lengva ir paprasta padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu https://portal.nma.lt/.
NMA informaciniame portale prisijungę pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, o paspaudę 2025 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, gali matyti ir jiems planuojamus galutinių išmokų išmokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus.
Informaciją apie išmokų mokėjimo terminus galima sužinoti ir paskambinus NMA bendruoju informacijos teikimo numeriu +370 (5) 252 6999. Robotas pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.
Taip pat dėl bendrosios informacijos apie avansinių išmokų išmokėjimo laikotarpius ir sumas kviečiame konsultuotis ir su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga NMA svetainėje!
Išmokų dydžiai
Lentelėje žemiau pateikiami galutinių tiesioginių išmokų, intervencinių priemonių už deklaruotus plotus dydžiai, kuriuos galite rasti 2025 m. gruodžio 1 d. patvirtintame žemės ūkio ministro įsakyme.
Paramos schema: NMA informaciniame portale galite rasti informaciją apie likusios išmokų dalies išmokėjimo laikotarpius ir sumas
NMA atkreipia dėmesį, jog išmokos yra pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, todėl ragina pareiškėjus pasitikrinti, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti duomenys. Tai lengva ir paprasta padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu https://portal.nma.lt/.
NMA informaciniame portale prisijungę pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, o paspaudę 2025 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, gali matyti ir jiems planuojamus galutinių išmokų išmokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus.
Informaciją apie išmokų mokėjimo terminus galima sužinoti ir paskambinus NMA bendruoju informacijos teikimo numeriu +370 (5) 252 6999. Robotas pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.
Taip pat dėl bendrosios informacijos apie avansinių išmokų išmokėjimo laikotarpius ir sumas kviečiame konsultuotis ir su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga NMA svetainėje!
Išmokų dydžiai
Lentelėje žemiau pateikiami galutinių tiesioginių išmokų, intervencinių priemonių už deklaruotus plotus dydžiai, kuriuos galite rasti 2025 m. gruodžio 1 d. patvirtintame žemės ūkio ministro įsakyme.
Paramos schema, 2025 m. įkainis, Eur/ha
Bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka
79,09
Išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus
72,18
Papildoma pajamų paramos jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus, išmoka
117,88
Papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka:
už pirmuosius 10 ha
75,18
už antruosius 10 ha
81,42
už trečiuosius 10 ha
95,23
už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha
108,45
Susietoji parama:
susietoji pajamų paramos išmoka už baltyminius augalus
40,84
susietoji pajamų paramos išmoka už cukrinius runkelius
103,40
susietoji pajamų paramos išmoka už vaisius
405,00
susietoji pajamų paramos išmoka už uogas ir riešutus
293,15
susietoji pajamų paramos išmoka už daržoves, auginamas atvirajame grunte
312,02
Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ išmoka:
už veiklą „Augalų kaita“ (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai, įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.)
47,57
už veiklą „Tarpiniai pasėliai“ už įsėlį ar posėlį (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai)
41,73
už veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai)
16,00
už veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“:
esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą
150,00
naujai įkuriamus žolinius elementus
206,00
naujai sodinamus medėjančius elementus
1329,00
už veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“
180,00
už veiklą „Daugiamečių žolių juostos“
170,00
Ekologinės sistemos „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ išmoka
225,00
Ekologinės sistemos „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ išmoka
187,00
Ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmoka:
už veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“
192,00
už veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos natūralių pievų tvarkymą
297,00
Ekologinės sistemos „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ išmoka
102,00
Ekologinės sistemos „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ išmoka
337,00
Ekologinės sistemos „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ išmoka:
už veiklą „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“
202,00
už veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“
72,70
Atkreipiame dėmesį, jog už veiklas „Augalų kaita“ (įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.), „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, kai remiamas plotas yra didesnis nei 300 ha, plotas, viršijantis 300 ha, yra remiamas 85 proc.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-01
Ūkininkai vėl gali pasinaudoti parama ir įsigyti bearimio ūkininkavimo sėjamąsias
Lietuvos žemdirbiai vis dažniau taiko bearimes žemės ūkio kultūrų auginimo technologijas, kurios teikia ilgalaikę naudą – sumažina ūkio sąnaudas ir gerina dirvožemio būklę. Vienas pagrindinių tokių padargų yra tiesioginės ir juostinio dirbimo sėjamosios. Ūkininkai, norintys gauti kompensacinę paramą už įsigytas sėjamąsias, nuo gruodžio 9 d. vėl galės teikti paraiškas. Šiam, jau antrajam 2025 metais kvietimui, iš ES Modernizavimo fondo skirta daugiau kaip 4 mln. eurų. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Su parama galima įsigyti vieną sėjamąją, už kurią gali būti skirta iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc. paramos intensyvumo arba įsigytos sėjamosios kainos. Kompensacinė parama išmokama jau įsigijus padargą ir pateikus mokėjimo prašymą Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
Svarbu žinoti:
-Investicinė priemonė turi aiškiai nustatytą pasiekimo rodiklį – norintys gauti kompensaciją už, pavyzdžiui, įsigytą 5 metrų darbinio pločio sėjamąją, turi sutaupyti 15 tūkst. litrų degalų per ūkinius metus.
-Atsisakomos lengvatinio akcizų tarifo degalų normos dalis yra tiesiogiai susijusi su įsigyjamos sėjamosios darbiniu pločiu – kuo platesnė sėjamoji, tuo daugiau lengvatinio akcizų tarifo degalų reikės atsisakyti, nes su platesne sėjamąja optimaliai galima apsėti didesnį plotą ir tuo pačiu daugiau sutaupyti degalų. Ši sąlyga skatina žemdirbius įsigytą sėjamąją naudoti formaliai ar neformaliai kooperuojantis ir teikiant vienas kitam bearimės sėjos paslaugą. Intensyviau naudojant sėjamąją sutrumpėja jos atsipirkimo trukmė.
-Paraiškas gali teikti ir keli susikooperavę ūkininkai, raštiškai susitarę, kuris iš jų kokio lengvatinių degalų kiekio atsisakys.
Paraiškos ir kiti reikalingi dokumentai turi būti pateikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai per informacinę sistemą APVIS.
Žemės ūkio ministerija taip pat primena, kad deklaravus auginamus bearimius pasėlius, papildomai galima gauti po 66 eurų priemoką už tiesioginės ir juostinės sėjos būdu auginamas žemės ūkio kultūras arba po 20 eurų už pasėlius, auginamus taikant minimalų viso dirvos paviršiaus purenimą. Šios priemokos yra skiriamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.
Žemės ūkiui skiriamų kompensacinių išmokų tikslas yra paskatinti žemdirbius auginti žemės ūkio augalus tiesioginės arba juostinio dirbimo sėjos būdu, kuris, kaip rodo LIFE IP EnerLIT projekto lėšomis atlikta studija, mažina ŠESD emisijas nuo 1,5 iki 2,4 kartų, užtikrina energijos ir darbo laiko sąnaudų sumažinimą, technikos tausojimą ir sukuria palankias sąlygas pagerinti dirvožemio būklę.
Šiemet deklaruotas bearimio ūkininkavimo plotas sudarė daugiau kaip 1,6 mln. ha, iš jų tiesioginės ir juostinės sėjos būdu apsėta daugiau kaip 133 tūkst. ha.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-04
Lietuvos mokslininkai kviečiami prisijungti prie tarptautinių agroekologijos tyrimų projektų
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia Lietuvos mokslininkus teikti paraiškas ir burtis į tarptautinius konsorciumus, nagrinėjančius agroekologijos temas. Gruodžio 10 d. vyks informacinis vebinaras paraiškų rengėjams. Gruodžio 10 d. 11 val. kvietimo koordinatoriai organizuos 3 val. trukmės informacinį vebinarą paraiškų rengėjams. Vebinaro nuoroda yra čia.
ŽŪM, kaip tarptautinius mokslinius tyrimus finansuojanti institucija, dalyvauja bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ partnerystėje „Ūkininkavimo sistemų pertvarkos spartinimas: agroekologijos gyvosios laboratorijos ir mokslinių tyrimų infrastruktūros“. Partnerystės koordinatorė – Vokietijos projektų valdymo agentūra „Jülich“.
Mokslininkai kviečiami burtis į tarptautinius konsorciumus. Vieną konsorciumą turi sudaryti bent 3 nepriklausomi subjektai, t. y. tinkami pareiškėjai iš kvietime dalyvaujančių ES šalių, asocijuotųjų šalių ar regionų.
Gruodžio 3 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas – jau trečiasis. Jis skirtas dviem pagrindiniams agroekologinės transformacijos ramsčiams: genetiniam ir socialiniam. Pareiškėjai gali teikti paraiškas projektams, kurių temos atitinka šias mokslinių tyrimų sritis:
1) Genetinės įvairovės ir kintamumo didinimas pasėlių ir gyvulių atžvilgiu siekiant agroekologinės transformacijos.
2) Ūkininkų įtraukties ir įgalinimo stiprinimas pereinant prie agroekologinės transformacijos.
ŽŪM finansavimas bus teikiamas atrankas praėjusiems projektams, kuriuose dalyvauja mokslinius tyrimus vykdančios Lietuvos institucijos.
Kvietimo biudžetas – 240 tūkst. eurų. Didžiausia galima Lietuvos pareiškėjo prašoma suma vienam projektui – 120 tūkst. eurų. Sėkmės atveju ŽŪM finansuos du projektus.
Trumposios projektų pasiūlymų paraiškos anglų kalba priimamos elektroninėje sistemoje iki 2026 m. vasario 18 d. Pilni projektų pasiūlymai bus priimami iki 2026 m. liepos 8 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-04
Parengta adatinių vandens gręžinių atmintinė
Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad norint įsirengti požeminio vandens gręžinį, būtina kreiptis tik į kvalifikuotus specialistus, turinčius Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Tik tokie paslaugos teikėjai gali parengti projektą, įrengti gręžinį pagal techninius ir aplinkosaugos reikalavimus ir įregistruoti jį Žemės gelmių registre.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nuostata, kad gyventojai, turintys nelegaliai įrengtus vandens gręžinius, galės juos įregistruoti be jokių sankcijų. Pagal Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d. Išsamesnę informaciją apie šių gręžinių registravimą, dokumentų formas rasite Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje.
Kodėl būtina registruoti gręžinius?
Gręžinių registravimas yra svarbus Lietuvos požeminio vandens išteklių apsaugai.
Turint aiškią informaciją apie gręžinių skaičių, vietą ir naudojimą, galima tinkamai vertinti požeminio vandens būklę, stebėti jos pokyčius ir užkirsti kelią galimai taršai.
Neregistruoti (nelegalūs) gręžiniai gali tapti taršos šaltiniu.
Netvarkingi ar netinkamai įrengti gręžiniai kelia grėsmę požeminio vandens ištekliams – gali užteršti vandenį, pakeisti jo lygį ar paskleisti taršą į kaimynines teritorijas. Netinkamai likviduoti gręžiniai taip pat pavojingi – iš jų gali prasiveržti sūrus vanduo ir ilgainiui užteršti geriamojo vandens šaltinius.
Registruoti gręžiniai užtikrina, kad jie būtų įrengti ir eksploatuojami laikantis techninių ir aplinkosaugos reikalavimų.
Tai padeda apsaugoti ne tik gamtą, bet ir pačius vartotojus ir jų kaimynus – ypač gyvenančius urbanizuotose ar hidrogeologiškai jautriose vietovėse, kur netinkamai įrengtas gręžinys gali pabloginti vandens kokybę.
Registracija taip pat užtikrina aiškų gręžinio teisinį statusą, svarbų planuojant teritorijų plėtrą ir valdant vandens išteklius. Tai prisideda prie ilgalaikio švaraus geriamojo vandens prieinamumo ir tvaraus jo naudojimo.
Norint įsirengti požeminio vandens gręžinį, būtina kreiptis tik į kvalifikuotus specialistus, turinčius Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Tik tokie paslaugos teikėjai gali parengti projektą, įrengti gręžinį pagal techninius ir aplinkosaugos reikalavimus ir įregistruoti jį Žemės gelmių registre.
Tinkamai suprojektuotas ir įrengtas gręžinys:
apsaugo požeminį vandenį nuo taršos;
užtikrina vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) laikymąsi ir padeda išsaugoti geros kokybės (švarų) vandenį;
suteikia galimybę teisėtai naudoti išgaunamą vandenį;
padeda išvengti administracinių sankcijų ir finansinių nuostolių.
Aplinkos apsaugos departamentas parengė atmintinę „Adatiniai vandens gręžiniai: ką būtina žinoti“, kurioje išsamiai pateikiama informacija apie adatinius vandens gręžinius (dar vadinamus „vandens adatomis“, „mini gręžiniais“, „adatiniais filtrais“, „Abisinijos pompomis“ ar „Abisinijos šuliniais“) ir jų teisėto naudojimo reikalavimus.
