Žemės ūkio naujienos: 2025-12-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pranešimuose po neigiamos patikros – išsamesnė ir aiškesnė informacija
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siekia, kad paramos administravimo procesas pareiškėjams ir paramos gavėjams būtų kuo aiškesnis ir paprastesnis, todėl ypatingą dėmesį skiria pareiškėjų ir paramos gavėjų informavimui apie atvejus, kai atlikus patikrą nustatoma neatitikimų ir patikros rezultatas yra neigiamas. Atsižvelgiant į tai, buvo pakoreguoti ir po neigiamos patikros pareiškėjams ir paramos gavėjams siunčiami informaciniai pranešimai.
Po planinių patikrų dėl nustatytų neatitikimų su pareiškėju ar paramos gavėju per 7 darbo dienas nuo pranešimo apie patikrą gavimo dienos susisieks projektą administruojantis darbuotojas. Tai leis pareiškėjams žinoti, kokių veiksmų jie turi imtis bei kokių veiksmų imsis NMA – susisiekus su pareiškėju (paramos gavėju) jam bus atsakyta į visus klausimus. Klientams siunčiami informaciniai pranešimai atitinkamai papildyti informacija, kad su jais susisieks NMA darbuotojas.
Informaciniuose pranešimuose neigiamos patikros sulaukę pareiškėjai ar paramos gavėjai galės susipažinti su patikslinta apskundimo tvarka. Nuo šiol pranešimuose papildomai bus nurodoma, jog skųsti galima ne tik tikrintojo veiksmus, bet ir pačios ataskaitos rezultatus, nesutikti su jais ir išsakyti savo poziciją bei pateikti ją pagrindžiančius dokumentus.
Pažymėtina, kad prie informacinio pranešimo yra pridedama ir patikros ataskaita, kurioje nurodyti nustatyti neatitikimai. Taigi, pranešime nurodoma, kad patikros rezultatas neigiamas, o su tokiu vertinimu susijusi informacija yra pateikiama patikros vietoje ataskaitoje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-08
Daugelio grūdų supirkimo kainos 2025 m. lapkričio pabaigoje buvo mažesnės negu 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2025 m. 48 savaitę (11 24-30) kviečių kaina sudarė 188,08 EUR/t – buvo 13,16 proc. mažesnė negu prieš metus, bet 5,41 proc. didesnė negu prieš savaitę (47 savaitę (11 17-23). Pašarinių miežių (II klasės) kaina šių metų lapkričio pabaigoje siekė 168,91 EUR/t – buvo 5,22 proc. mažesnė negu praėjusiais metais, tačiau 6,80 proc. didesnė kaina negu prieš savaitę. Avižų kaina per metus sumažėjo labiausiai – nuo 186,79 EUR/t (2024 m. 48 savaitę) iki 128,01 EUR/t (2025 m. 48 savaitę) – jų supirkimo kaina buvo atitinkamai 31,47 proc. ir 10,63 proc. mažesnė negu prieš metus ir savaitę. Kvietrugių kaina sumažėjo nuo 164,82 EUR/t iki 147,09 EUR/t (per metus – 10,76 proc. mažiau), o per savaitę fiksuotas 3,23 proc. sumažėjimas.
Ankštinių augalų kainos (žirnių ir pupų) taip pat sumažėjo – žirnių kaina nukrito nuo 274,39 EUR/t iki 196,02 EUR/t (-28,56 proc. per metus, -1,98 proc. per savaitę), o pupų kaina sumažėjo nuo 277,69 EUR/t iki 203,83 EUR/t (-26,60 proc. per metus, tačiau per savaitę padidėjo 2,04 proc.).
Rapsų kaina per savaitę sumažėjo 2,00 proc., o per metus – 6,84 proc. – nuo 493,11 EUR/t iki 459,36 EUR/t.
Tuo tarpu grikių kaina 2025 m. lapkričio pabaigoje išliko didesnė nei prieš metus – pakilo nuo 312,03 EUR/t (2024 m. 48 savaitė) iki 374,13 EUR/t (2025 m. 48 savaitė), o per savaitę padidėjo 5,32 proc.
Bendrai stebimas didesnis kainų kritimas ankštiniams augalams ir avižoms, tuo tarpu grikių kaina padidėjo, o kiti grūdai ir rapsai išlaikė tam tikrą kainų stabilumą arba nežymiai pakito.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-12-08
FAO pasaulyje prognozuoja didesnį 2025 m. grūdų derlių
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2025 m. lapkričio mėn. duomenimis, bendras grūdų derlius pasaulyje 2025 m. turėtų siekti 2 989,6 mln. t – tai būtų 4,4 proc. daugiau negu 2024 m. Prognozuojama, kad 2025 m. kviečių derlius pasaulyje padidės 2,5 proc. ir sudarys 819,2 mln. t, o kitų grūdų derlius bus 6,6 proc. didesnis ir pasieks 1 614,0 mln. t.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalių bendras grūdų derlius 2025 m. turėtų sudaryti 289,5 mln. t – tai būtų 11,3 proc. daugiau nei 2024 m. ir turėtų būti 4,3 proc. daugiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš šio kiekio kviečių derlius 2025 m. turėtų sudaryti 142 mln. t (2024 m. buvo 119,8 mln. t), o kitų grūdų – 144,8 mln. t, t. y. būtų labai artimas paskutinių penkerių metų vidurkiui. Didesnis grūdų derlius prognozuojamas dėl gausesnio kviečių derliaus, kurio padidėjimą lemia didesnis pasėlių plotas ir derlingumas. Tuo tarpu kukurūzų derlius gali sumažėti iki 57 mln. t – apie 10 proc. žemiau penkerių metų vidurkio, daugiausia dėl užsitęsusių karštų ir sausų orų, pabloginusių derliaus perspektyvas.
Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2025 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 59,5 mln. t – tai būtų 6,9 proc. daugiau nei 2024 m., tačiau 6,6 proc. mažiau už paskutinių penkerių metų vidurkį. Kviečių derlius analizuojamu laikotarpiu, turėtų sudaryti 22,9 mln. t (2024 m. buvo 22,4 mln.t) – būtų 6,1 proc. mažesnis negu paskutinių penkerių metų vidurkis. Pakankamas drėgmės ir šilumos kiekis lėmė gerą derlių šiauriniuose ir vakariniuose regionuose, tačiau pietiniuose regionuose sausros neigiamai paveikė vasarinių kviečių pasėlius. Besitęsiantis karas ir toliau reikšmingai trikdo žemės ūkio veiklą, ypač rytinėse ir pietinėse srityse – riboja prieigą prie žemės, kelia būtinųjų išteklių trūkumą ir sutrikdo logistiką. Kukurūzų derlius prognozuojamas artimas vidutiniam ir turėtų siekti apie 30 mln. t. Pakankamas kritulių kiekis kukurūzų vegetacijos metu palaikė gerą derlingumą, kompensuodamas mažesnį nei įprasta pasėlių plotą. Ukrainoje 2026 m. žieminių javų pasėlių plotai dėl vykstančių karo veiksmų, kaip prognozuojama, bus mažesni nei iki karo.
FAO duomenimis, Rusijoje 2025 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 128,3 mln. t – būtų 5,4 proc. didesnis, palyginti su 2024 m. derliumi. Kviečių derlius iš minėto skaičiaus 2025 m. turėtų sudaryti 87,5 mln. t – tai būtų 5,9 proc. daugiau negu 2024 m., bet 0,9 proc. mažesnis derlius už paskutinių penkerių metų vidurkį. Tikimasi, kad gausus derlius Sibire ir Uralo regionuose kompensuos reikšmingus nuostolius pietiniuose regionuose, kuriuose pasėlius paveikė nepalankios oro sąlygos. Kukurūzų ir miežių derliai prognozuojami atitinkamai 13 mln. t ir 19 mln. t – artimi vidurkiui.
Rusijoje 2026 m. derliui dėl drėgmės trūkumo vėlavo žieminių javų sėja, todėl pasėtas plotas siekia tik 11,1 mln. ha ir yra mažesnis nei įprastas vidurkis.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-12-08
Ūkininkė grąžino apgaule įgytus 12 tūkst. eurų
Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį byloje, kurioje šiaulietė buvo kaltinama tikslinės Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų gavimu apgaule ir dokumentų klastojimu. Ūkininkei grąžinus visą jai išmokėtą 12 tūkst. eurų paramos sumą, teisėjos nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas, moterį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) apie galimai apgaule įgytą ES tikslinę paramą ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“. Moliūgus ketinusi auginti ūkininkė buvo pateikusi dokumentus gauti iš viso 15 tūkst. eurų paramą. Šių dokumentų pagrindu moteriai buvo išmokėta dalis paramos – 12 tūkst. eurų projektui įgyvendinti.
Kaip pranešė FNTT, NMA specialistams patikrinus projekto vykdytoją buvo nustatyta, kad moteris galimai pateikė melagingus duomenis apie planuojamą vykdyti projektą, kuriame buvo ketinta užauginti 12 tonų moliūgų ir juos parduoti už 6 tūkst. eurų, ir galimai finansavimą įgijo apgaule. FNTT pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ūkininkė, jau įgijusi 12 tūkst. eurų paramos lėšų, klastojo dokumentus, imituodama projekto vykdymo bei derliaus pardavimo sandorius, už paramos lėšas įsigyto automobilio ir priekabos panaudojimą veikloje žemės ūkio plėtros tikslams pasiekti ir kt.
Pateiktų projekto vykdymo dokumentų pagrindu moteris ketino įgyti likusias paramos lėšas – 3 tūkst. eurų. Tyrimo metu surinktų dokumentų visuma parodė, kad moteris, kaip buvo nurodoma dokumentuose, moliūgų neužaugino, jų nepardavė ir pajamų už tai negavo. Kreditinis sukčiavimas, kai asmuo apgaule gauna kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją ir kt., griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Už dokumentų klastojimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Arklas muziejuje: kodėl modernus ūkis mokosi žemės nejudinti?
Tūkstančius metų arklas buvo daugiau nei įrankis – jis buvo žemdirbystės simbolis, žymintis žmogaus gebėjimą pajungti gamtą savo poreikiams. Taisyklė atrodė nepajudinama: norint gauti derlių, žemę būtina apversti. Tačiau XXI amžiaus agronomijoje vyksta esminis lūžis. Vis daugiau ūkių, nuo Amerikos lygumų iki Lietuvos laukų, pradeda kvestionuoti šią tūkstantmetę tradiciją ir mokosi, iš pirmo žvilgsnio, paradoksalaus dalyko: kaip dirbti žemę jos nejudinant.
Istorinė pamoka: kaina, kurią sumokėjo dirvožemis
Lūžio taškas pasauliniame mąstyme įvyko ne laboratorijoje, o per vieną skaudžiausių ekologinių pamokų. XX a. 4-ajame dešimtmetyje JAV Didžiosios lygumos, kurios buvo intensyviai ariamos siekiant rekordinių kviečių derlių, susidūrė su reiškiniu, vėliau pavadintu Dulkių katilu. Sausra ir stiprūs vėjai pakėlė milijonus tonų išpurento, struktūrą praradusio dirvožemio į orą.
Būtent tada agronomijos mokslas gavo aiškų signalą: vadinamasis juodas pūdymas – visiškai suarta, augmenija nepadengta žemė – gamtoje yra anomalija. Gamta visada stengiasi dirvą apsaugoti augalais ar jų liekanomis. Arklas, apversdamas velėną, mechaniškai suardo natūralius dirvožemio agregatus, kuriuos gamta formavo dešimtmečius, ir palieka dirvą bejėgę prieš vėjo bei vandens eroziją.
Nuo inžinerijos prie biologijos
Šiandien ši filosofija grįžta kaip tausojamasis žemės dirbimas. Jos esmė – perėjimas nuo mechaninio požiūrio prie biologinio. Kai ūkininkas atsisako plūgo, jis nustoja būti statybininku, kuris kasmet griauna ir stato iš naujo, ir tampa architektu. Intensyvus arimas dirvožemio gyventojams – sliekams, grybams, bakterijoms – yra katastrofiškas procesas. Jis suardo mikroskopinius kanalus ir suplėšo grybienos tinklą. Be to, į paviršių iškelta organinė medžiaga, gavusi perteklinio deguonies, sparčiai mineralizuojasi – ji tiesiogine to žodžio prasme sudega, išleisdama anglį į atmosferą, užuot kaupusi ją humuso pavidalu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad perėjus prie minimalaus žemės dirbimo, dirvožemio organinės anglies kiekis viršutiniame sluoksnyje per dešimtmetį gali padidėti iki 20 procentų. Tai ne tik pagerina dirvos struktūrą, bet ir didina jos gebėjimą sulaikyti drėgmę, kas tampa kritiškai svarbu keičiantis klimatui.
Ne tik juoda arba balta: minimalaus dirbimo kompromisas
Visgi klaidinga būtų manyti, kad pasirinkimas tėra vienas – arba gilus arimas, arba visiška tiesioginė sėja į ražienas. Šiuolaikinė agronomija siūlo platų tarpinių sprendimų spektrą, dažnai vadinamą minimaliu žemės dirbimu (angl. „min-till“). Tai – tarsi aukso vidurys, ypač aktualus pereinamuoju laikotarpiu ar sunkesnėse dirvose.
Vietoj to, kad dirva būtų verčiama plūgu 20–25 cm gyliu, ji tik sekliai purenama (skutama), neapverčiant dirvos sluoksnių. Tokiu būdu viršutiniame sluoksnyje augalinės liekanos sumaišomos su žeme, sukuriant palankias sąlygas joms irti ir sėklai dygti, tačiau gilesnė dirvos struktūra ir joje esantys kapiliarai lieka nepažeisti. Tai leidžia dirvai greičiau įšilti pavasarį, nei taikant visišką tiesioginę sėją, tačiau išsaugo kur kas daugiau drėgmės ir gyvybės nei tradicinis arimas.
Lietuviško molio faktorius: kaip prisijaukinti sunkią žemę?
Visgi, net ir turint pasirinkimą tarp arimo, skutimo ir visiško arimo atsisakymo, Lietuvos ūkininkams išlieka pagrindinis klausimas: kaip tai veikia mūsų sąlygomis? Čia susiduriame su realybe, kuri dažnai tampa skeptikų argumentu.
Lietuvos dirvožemiai, ypač Vidurio žemumoje, dažnai yra sunkūs, molingi ir pavasarį lėtai įšyla. Tradicinis arimas pavasarį leidžia žemei greičiau pradžiūti ir sušilti. Perėjus prie beariminės žemdirbystės, vadinamuoju pereinamuoju laikotarpiu, kuris paprastai trunka 3–5 metus, ūkininkas dažnai susiduria su laikinai sumažėjusiu derlingumu.
Žemė, pripratusi būti purenama mechaniškai, turi pati atkurti savo natūralų poringumą. Būtent čia į pagalbą ateina dar tikslesnės technologijos. Lietuvoje vis labiau populiarėja juostinis žemės dirbimas (vadinamasis „strip-till“). Jo principas paprastas ir efektyvus: dirbamas ne visas laukas, o tik siaura 20–25 cm pločio juosta, kurioje sėjama sėkla ir įterpiamos trąšos. Tarpueiliai lieka nepaliesti, padengti augalinėmis liekanomis. Tai leidžia sušildyti sėklos guolį, užtikrinti gerą startą augalui, bet kartu išsaugoti dirvožemio struktūrą ir drėgmę didžiojoje lauko dalyje.
Nauja valiuta – kantrybė ir efektyvumas
Šis pokytis turi ir labai konkrečią ekonominę išraišką. Skaičiuojama, kad atsisakius arimo, kuro sąnaudos vienam hektarui apdirbti gali sumažėti nuo 30 iki 50 procentų. Taip pat mažėja darbo laiko sąnaudos ir technikos nusidėvėjimas. Visgi šis ūkininkavimo būdas reikalauja ne tik naujos technikos, bet ir kitokios psichologijos.
Tradicinis arimas teikia vizualų tvarkos jausmą. Tausojamoji žemdirbystė dažnai atrodo chaotiška – laukas padengtas šiaudais, ražienomis. Tačiau modernus ūkininkas mokosi matyti grožį ne lygioje vagoje, o stabilioje dirvos struktūroje, kuri atlaiko liūtis ir kaupia derlingumą ateities kartoms. Arklas galbūt dar ilgai neiškeliaus į muziejų visiems laikams, ypač sunkiose žemėse, tačiau jis jau praranda savo, kaip vienintelio teisingo įrankio, statusą.
