Žemės ūkio naujienos: 2025-12-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarstoma kompensuoti nuostolius nuo šalnų nukentėjusiems javų ir rapsų augintojams
Nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems uogų ir vaisių augintojams numatyta 3,3 mln. eurų parama, nors pastarieji prašo 3,8 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija sako, kad pinigai bus pervedami jau artimiausiu metu, tačiau kompensacijos suma proporcingai mažės pagal paraiškų skaičių. Be kita ko, ministerija žada kompensuoti ir javų bei rapsų augintojų nuostolius, tačiau kiek tam reikės pinigų, kol kas neaišku.
Viceministras Gediminas Tamašauskis sako, kad šalnų poveikį patyrė ne tik uogininkai ir sodininkai, bet ir javų bei rapsų augintojai. Dėl paramos jiems spręs Finansų ministerija.
„Surinkta medžiaga, kad nušalo beveik 9 tūkst hektarų pasėlių 18 savivaldybių. Jos vertina visą informaciją ir teikia išvadas Finansų ministerijai, ji naudodama valstybės rezervo lėšas kompensuos šių nuostolių patyrusiems ūkininkams“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė viceministras.
Tuo metu uogų augintojams ir sodininkams skirta 1,1 mln. eurų iš ES bei 2,2 mln. valstybės biudžeto lėšų. Pastarieji pateikė paraiškų už 3,8 mln. eurų.
„Kadangi lėšų suma viršija galimybes, bus proporcingai perskaičiuota ir šiek tiek sumažintas kompensacijų mokėjimas“, – sakė G. Tamašauskis.
„Nacionalinė mokėjimų agentūra ruošiasi artimiausiu metu kompensuoti pagal turimą lėšų kiekį nukentėjusiems ūkininkams“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Lietuvoje dėl ankstyvos šilumos pasėliai augo greičiau, tačiau vėliau, balandžio ir gegužės mėnesiais, šalnos smarkiai pakenkė obuoliams, serbentams, uogoms, vyšnioms, kriaušėms ir slyvoms. Dėl to buvo paskelbta ir valstybės lygio ekstremali situacija.
Išmokos ūkininkams, skirtos skubiai finansinei paramai turi būti išmokėtos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.
Aštuonios ministerijos bendradarbiaus skatinant šalies socialinės ekonomikos plėtrą
Vyriausybės rūmuose aštuonių ministerijų vadovai pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti socialinės ekonomikos plėtrą Lietuvoje. Dokumentu įtvirtintas tarpinstitucinis įsipareigojimas kartu rengti šalies socialinės ekonomikos strategiją ir jos įgyvendinimo planą. Memorandumą pasirašė Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos, Kultūros, Finansų, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų bei Žemės ūkio ministerijos.
Pagrindinės Lietuvos socialinės ekonomikos strategijos ir jos įgyvendinimo plano rengimą koordinuojančios institucijos – Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Memorandumo tikslas – pripažįstant socialinės ekonomikos svarbą šalies ateičiai, užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą kuriant kuo palankesnes sąlygas socialinės ekonomikos tvariai plėtrai Lietuvoje.
Socialinė ekonomika apima organizacijas, kurios teigiamo socialinio ar aplinkosauginio poveikio siekia vykdydamos ekonominę veiklą. Socialinės ekonomikos subjektai – tai visuma įvairių organizacijų (asociacijų, viešųjų įstaigų, fondų, socialinio verslo organizacijų ir kt.), kurios dirba pirmiausia ne dėl pelno, o dėl žmonių ir visuomenės gerovės. Jos teikia paslaugas ar kuria produktus, spręsdamos socialines ar aplinkos problemas, o uždirbtas lėšas reinvestuoja į veiklos tikslus. Jas vienija demokratinis veikimo būdas ir orientacija į bendrą gerovę.
2023 m. buvo patvirtinta ES Tarybos rekomendacija dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo. Ši rekomendacija nustato bendrą kryptį, kaip Europos Sąjungoje turėtų būti stiprinama socialinė ekonomika. Rekomendacijose valstybėms narėms pateikiamos gairės kaip pritaikyti viešąją politiką ir teisinę aplinką, kad jos efektyviai remtų socialinę ekonomiką, kaip sustiprinti administracines ir institucines struktūras, kad jos geriau palaikytų socialinės ekonomikos subjektus ir dialogą su jais. Valstybėms narėms rekomenduojama parengti arba atnaujinti savo socialinės ekonomikos strategijas.
Šiandien pasirašytas Memorandumas įtvirtina kryptį, kurią numato ES Tarybos rekomendacija – juo įtvirtinamas susitarimas parengti Lietuvos socialinės ekonomikos strategiją.
2026 metais Lietuvoje numatoma suburti tarpinstitucinę Socialinės ekonomikos strategijos rengimo darbo grupę, parengti Socialinės ekonomikos strategijos projektą ir derinti jį su tikslinėmis grupėmis. Tai bus bendri žingsniai į tvarią, įtraukią ir konkurencingą Lietuvos socialinės ekonomikos ateitį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-10
NŽT konsultacijos padeda savivaldybėms išvengti žemės sandorių klaidų
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teikiamos konsultacijos ir metodinė pagalba savivaldybėms duoda realių rezultatų. Valstybinės žemės sandorių projektai rengiami vis tiksliau, o klaidų skaičius pastebimai mažėja. Vien per lapkritį NŽT patikrino 191 savivaldybių specialistų parengtą sandorių projektą, ir tik 10 jų buvo grąžinti taisyti. Iš viso šiemet patikrintas 1 831 projektas, iš kurių daugiau nei 1 500 parengti be jokių pastabų.
„Savivaldybių specialistai vis geriau taiko teisės aktus praktikoje, o tai reiškia mažiau taisymų, mažiau užtrukusių procesų ir daugiau sklandžių sprendimų. Matome aiškią pažangą“, – sako laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška. Pasak jo, nuolatinis dialogas ir konsultacijos leidžia iš anksto išspręsti daugelį probleminių situacijų.
Prie geresnių rezultatų prisideda ir nuoseklūs mokymai. Šiemet NŽT surengė septynis seminarus savivaldybių žemėtvarkos specialistams, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 650 darbuotojų. Mokymų metu aptariami kontrolės rezultatai, dažniausiai pasitaikančios klaidos ir pateikiami konkretūs praktiniai patarimai, kaip jų išvengti.
Mažėjantis klaidų skaičius turi apčiuopiamą naudą ne tik institucijoms, bet ir gyventojams bei verslui. Sklandžiau vykstant žemės sandoriams, greičiau įveiklinami sklypai, gerėja investavimo sąlygos, o į valstybės ir savivaldybių biudžetus surenkama daugiau lėšų.
Savivaldybės miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise valdo beveik 110 tūkst. hektarų valstybinės žemės ir turi teisę sudaryti jos nuomos ar panaudos sandorius. Tačiau tam tikrais atvejais, kai sandoriai susiję su saugomomis teritorijomis, įsiterpusiais sklypais, apleistais statiniais ar didesnės vertės ir ploto žeme, sandorių projektai privalo būti derinami su NŽT. Be Tarnybos išvados tokie sandoriai negali būti sudaromi.
Jei patikros metu nustatomi trūkumai, projektai grąžinami savivaldybėms taisyti. NŽT savo išvadas savivaldybėms pateikia operatyviai, vidutiniškai per šešias darbo dienas.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-12-11
Apdovanoti ūkininkai ir seniūnijos, skatinantys gamtai palankias praktikas
Šių metų „Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonijoje pagerbti trys naujai išrinkti ambasadoriai, agrarinę aplinkosaugą aktyviausiai skatinusios seniūnijos ir visuomenės išrinkta „Publikos simpatija“.
Ūkininkų bendruomenė – kaip šeima
Jau penktąjį kartą vykstantis metais čempionatas sulaukė rekordinio susidomėjimo: vertinimui pasiūlyti net 49 ūkiai, o ekspertų komisija aplankė 9 ūkius, veikiančius visoje Lietuvoje. Į renginį atvyko gausus būrys ūkininkų, gamtininkų, žemės ūkio ekspertų, politikų ir kitų svečių, aktyviai besidominčių bei palaikančių gamtai palankų ūkininkavimą.
Susirinkusieji džiaugėsi, jog jaučiasi lyg viena didelė šeima. Šventiniame renginyje apsilankęs žemės ūkio viceminstras Ramūnas Krugelis, svarstydamas, kas yra geras ūkininkas, teigė, jog „tai nebūtinai toks, kuris iš vieno hektaro prikulia daugiausiai kviečių – o tas, kuris sugyvena su gamta, yra geras aplinkai ir gebantis gyventi santarvėje su gamta“.
Viltį suteikiantys ūkininkai
Čempionato globėja, kulinarė, aplinkosaugos entuziastė Beata Nicholson ceremonijoje teigė, kad „ūkininkai, kurie veikia palankiai gamtai, supranta, jog grąža jiems ateis nebūtinai iš karto. Tačiau jie kuria tai, už ką padėkos mūsų vaikai ir anūkai, todėl labai svarbu viešinti ir garsinti tokius ūkius. Labai džiaugiuosi galėdama būti viso to dalimi“. Renginio svečius savo muzikiniu pasirodymu džiugino grupės „Golden parazyth“ lyderis Giedrius Širka.
Dainininkas yra aktyvus gamtosaugos entuziastas, pats domisi tvariu ūkininkavimu. „Šiandien čia susirinkusiųjų ūkininkų indėlis į gamtos išsaugojimą yra beatodairiškai didelis, labai jus visus gerbiu“, renginyje dalyvavusiems čempionato ambasadoriams sakė G. Širka.
Trijų ambasadorių istorijos – mėsinių galvijų ūkių pavyzdžiai
Trims 2025 m. išrinktiems „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriams buvo įteiktos ypatingos, iš lietuviško ąžuolo pagamintos lentelės, pažymėtos ženklu „Ūkininkaujantys gamtai“. Šiais metais visi apdovanoti ūkiai užsiima mėsinių galvijų auginimu:
• Mišeikių šarolė ekologinis ūkis, įsikūręs užliejamose Nemuno pievose Pagėgių savivaldybėje.
• Petrėnų šeimos ūkis, kurio bandos laisvai ganosi Zarasų krašto pievose.
• „Kinderio limuzinai“ – ekologinis ūkis, tvariai auginantis aukštos kokybės jautieną Utenos rajone. Ūkis taip pat laimėjo ir „Publikos simpatijos“ titulą. Šios nominacijos rinkimuose šiemet dalyvavo daugiau kaip 800 žmonių.
Seniūnijų apdovanojimai – vietos lyderystė gamtai
Renginyje taip apdovanotos ir seniūnijos, reikšmingiausiai prisidėjusios prie aplinkai palankių žemdirbystės praktikų skatinimo bei taikymo. „Gamtai palankiam ūkininkavimui svarbus ne tik kiekvieno ūkininko indėlis, bet ir platesnis – seniūnijų specialistų, kurie, būdami arčiausiai ūkininkų, gali patarti, paskatinti pasirinkti agrarinės aplinkosaugos priemones ir parodyti jų naudą. Tokiu būdu keičiama ne tik gamtos būklė, bet ir viso krašto veidas, stiprinama biologinė įvairovė bei kraštovaizdžio apsauga.
Sveikiname laimėjusias seniūnijas ir kviečiame kitas aktyviai prisijungti prie šios iniciatyvos“, – teigė „Gero ūkininko čempionato“ iniciatorius, gamtos apsaugos ekspertas ir Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas. „Agrarinės aplinkosaugos čempionės“ titulą antrus metus iš eilės pelnė Panevėžio rajono Krekenavos seniūnija. Tai seniūnija, kurioje šiais metais daugiausiai žemės ūkio naudmenų ploto deklaruota ekologinių sistemų priemonėms.
II vietą šioje nominacijoje užėmė Rokiškio rajono Pandėlio seniūnija, o III-ąją –Biržų rajono Papilio seniūnija. Seniūnijų konkurso „Agrarinės aplinkosaugos spartuolės“ titulą už didžiausią žemės ūkio naudmenų ploto, deklaruoto ekologinių sistemų priemonėms bei šioms priemonėms pateiktų paraiškų pokytį 2025 m. laimėjo Šilalės rajono Upynos seniūnija.
Šios nominacijos II-ąją vietą užėmė Pagėgių rajono Vilkyškių seniūnija, III-ąją – Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnija. Speciali padėka buvo įteikta Pagėgių rajono Vilkyškių seniūnijai už daugiausiai surinktų paraiškų ekologinių sistemų priemonėms 2025 m. Šioje nominacijoje II-ąją vietą užėmė Zarasų rajono Dusetų seniūnija, III-ąją – Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnija.
„Gero ūkininko“ čempionatas siekia atkreipti dėmesį į lyderius, kurie augindami maistą rūpinasi ir bendruoju gėriu – sveika, darnia bei klestinčia gamta. Čempionatas organizuojamas įgyvendinant gamtosauginį projektą „Naturalit“, kurį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Projekte siekiama paskatinti gamtai palankias ūkininkavimo praktikas.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-12-05
Lietuva 2025 m. spalio mėnesį eksportavo daugiau grūdų, tačiau rapsų eksportas buvo mažesnis
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2025 m. spalio mėnesį eksportavo 382,45 tūkst. t grūdų – 45,7 proc. daugiau negu 2024 m. analogišku laikotarpiu. Iš jų kviečių eksportuota 332,55 tūkst. t į įvairias šalis: Latviją, Lenkiją, Nyderlandus, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Monaką, Egiptą ir Singapūrą (vidutinė kaina – 193,84 EUR/t).
Miežių eksportuota 33,76 tūkst. t – į Latviją, Lenkiją ir Nyderlandus (vidutinė kaina – 171,35 EUR/t), o kvietrugių –15,46 tūkst. t– į Latviją, Lenkiją, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę (vidutinė kaina – 197,48 EUR/t).
Šių metų spalio mėnesį eksportuota 62,01 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – 6,1 proc. mažesnis kiekis negu 2024 m. spalio mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Italiją, Suomiją, Norvegiją ir Egiptą (žirnių vidutinė kaina – 217,20 EUR/t, o pupų – 266,80 EUR/t).
Rapsų 2025 m. spalio mėnesį eksportuota 45,28 tūkst. t – 73,6 proc. mažesnis kiekis negu 2024 m. analogišku laikotarpiu. Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Daniją, Nyderlandus, Vokietiją, Suomiją ir Jungtinę Karalystę (vidutinė kaina – 450,03 EUR/t).
