Žemės ūkio naujienos: 2025-12-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Aktualūs geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena pareiškėjams ir paramos gavėjams, jog būtina laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, ir atkreipia dėmesį į 2, 4, 7 ir 8 GAAB standartų įsipareigojimus. Pareiškėjams ir paramos gavėjams, įgyvendinantiems 2 GAAB standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytus šlapynių ir durpynų apsaugos teritorijų planus, draudžiama:
-naujų drenažo sistemų įrengimas nuo 2025 m. yra draudžiamas, tačiau senų sistemų remontas ir rekonstravimas galimas, su sąlyga, kad tai nepakenks durpžemių ir šlapynių aplinkosaugos būklei;
-pakenkimas aplinkosaugos būklei traktuojamas tada, kai remonto ar rekonstravimo metu nusausinami plotai, kuriuose dominuoja vandens danga, išskyrus atvejus, kai įrengiamas reguliuojamas drenažo režimas (su reguliuojamais šulinio, drenažo ar rinktuvo komponentais);deginti durpžemių plotus;arti durpžemių plotus.
Įgyvendinant 4 GAAB standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, būtina palikti paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas prie:
-nesureguliuotų vandens telkinių ar jų nesureguliuotų ruožų – mažiausias paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 5 m nuo vandens krašto;
-sureguliuotų vandens telkinių ar jų sureguliuotų ruožų (ištiesintų, pagilintų ir pertvarkytų upių ar upių vagos ruožų, skirtų dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti) – nuo 2024 m. mažiausias paliekamas paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis kaip3 m nuo šlaito viršutinės briaunos;
-prie visų pareiškėjui priklausančių laukų (išskyrus ekologinio ūkio sertifikuotus laukus), kurie ribojasi su melioracijos grioviais, turi būti paliekami grioviai:
-prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 km arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 km2, arba yra hidrologinių duomenų, kad vidutinio vandeningumo metais juose būna vandens tėkmė ne mažiau kaip 6 mėn., paliekami pagrioviai mažiausiai 3 m pločio (neįskaitant griovio šlaito);
-prie kitų melioracijos griovių turi būti paliekami pagrioviai mažiausiai 1 m pločio (neįskaitant griovio šlaito).
Pagal 7 GAAB standartą „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ ūkininkai įsipareigoja laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo. Privaloma bent 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto kasmet skirti kitam pasėliui auginti, t. y. kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais. Taip pat plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėliai nebuvo pakeisti, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems pasėliams auginti.
Atkreipiame dėmesį, jog minimalios augalų kaitos reikalavimai netaikomi žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų iki 5 metų, daugiamečių sodinių, daugiamečių pievų, natūralių ir pusiau natūralių pievų ir pūdymo plotams.
Nurodytas standartas gali būti įgyvendinamas bent 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto auginant tarpinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) (galioja tam tikri sėjos ir išlaikymo terminai)
Taip pat reikalavimas netaikomas ir šiais atvejais:
-kai paraiškoje deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės;
-kai daugiau kaip 75 proc. deklaruotos ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas arba pupiniai augalai;
-kai daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra daugiametės pievos ar pievos iki 5 m.;
-sertifikuotiems ekologiniams ūkiams.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys 8 GAAB standartą „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, įsipareigoja:
-išlaikyti deklaruotus kraštovaizdžio elementus: miškelius, medžių ir krūmų grupes, žolinę dangą, želdynus ar želdinius, taip pat vandens telkinius;
-įbraižyti aukščiau nurodytus kraštovaizdžio elementus ir deklaruoti ne mažesnius kaip 0,01 ha ir ne didesnio kaip 0,5 ha plotus (medžių ir krūmų grupės, miškeliai įbraižomi pagal lajų projekciją, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai – įbraižomi pagal ribas) ir tuos, kurie yra įsiterpę arba ne didesniu nei 5 m atstumu ribojasi su pareiškėjo deklaruotais ariamosios žemės, daugiamečių pievų ar daugiamečių pasėlių laukais.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-11
„Akola group“ suplanavo 13 mln. eurų investicijas į modernizavimą, plėtrą
Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ 2025–2026 finansiniais metais planuoja investuoti 13 mln. eurų į gamybos modernizavimą, inkubacijos cecho plėtrą, biosaugos stiprinimą ir aplinkosauginius bei energetinio efektyvumo sprendimus. Didžiausi projektai numatyti Vilniaus paukštyne, kur jau pradėtas gamybos modernizavimas. Šviežios mėsos ceche atnaujinama įranga ir diegiami dirbtiniu intelektu paremti skerdenos paruošimo sprendimai, pranešė grupė.
Taip pat planuose numatyti Vilniaus paukštyno Inkubacijos cecho atnaujinimo darbai, kurie leis užtikrinti vientisesnį perinimo procesą ir per metus išperinti iki 45 mln. vienadienių viščiukų.
Lietuvoje į modernizavimo, pajėgumų didinimo ir aplinkosaugos projektus planuojama investuoti apie 9 mln. eurų.
Per visus 2025–2026 finansinius metus „Akola group“ planuoja investuoti 43 mln. eurų į įvairius projektus ir veiklas visoje grupėje.
Finansiniai „Akola group“ metai prasideda liepos 1 dieną ir baigiasi kitų metų birželio pabaigoje.
Grupė valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurioje dirba virš 5 tūkst. darbuotojų.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-12-11
Nuo kitų metų sausio bus galima teikti paraiškas dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondų
Kitų metų pradžioje, sausio 2 – kovo 31 dienomis, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondų (dar vadinamų savitarpio pagalbos fondais) steigimosi ir plėtros skatinimo.
Remiama veikla
Pagal intervencinę priemonę remiamas žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimas ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo (-ų) patirtų nuostolių, išmokėjus rizikos valdymo fondo nariams kompensacijas dėl ūkio subjektų pajamų netekimo, kompensavimas.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šias tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus:
-turi galiojančią akreditaciją pagal Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-47;
-pareiškėjas ir projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus;
-pareiškėjas užtikrina, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų.
Paramos intensyvumas
Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos – ne didesnės nei numatytas paramos dydis ir iki 70 proc. numatytu paramos intensyvumu.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma.
Tinkamos finansuoti išlaidos:
-iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama) kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur, iki 70 proc. tinkamų išlaidų pirmaisiais veiklos metais;kompensuojama ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų antraisiais veiklos metais;
-kompensuojama ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur, iki 70 proc. anksčiau išvardytų tinkamų išlaidų trečiaisiais veiklos metais;
-iki 70 proc. pradinio įnašo į žemės ūkio rizikos valdymo fondą – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam naudos gavėjui pirmaisiais rizikos valdymo fondo veiklos metais;
-iki 70 proc. pajamų sumažėjimo, kuris išmokėtas naudos gavėjui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai įvertinama, kad atskiro naudos gavėjo pajamų sumažėjimas viršijo 20 procentų vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas žemės ūkio rizikos valdymo fondo).
Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą gautą paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių 13.2 papunktį, o bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų pradiniam įnašui bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių nustatyta tvarka, tai yra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiškų atranka nevykdoma. Pateiktų paraiškų paramos sumai viršijus paraiškų priėmimo etapui skirtą lėšų sumą, NMA proporcingai mažina paramos sumą visoms kvietimo metu pateiktoms ir tinkamomis finansuoti pripažintoms paramos paraiškoms. Apie tai informuojami pareiškėjai, kuriems siūloma sutikti visa apimtimi įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma. Pareiškėjui nesutikus ar per nurodytą laiką nepateikus atsakymo, paramos paraiška atmetama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-11
2025 m. sausio–rugsėjo mėn. ES valstybėse padidėjo žalio pieno supirkimas ir kai kurių pieno gaminių gamyba
Šių metų sausio–rugsėjo mėn. ES valstybėse buvo supirkta** 111,9 mln. t žalio pieno – 0,5 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Labiausiai žalio pieno supirkimas padidėjo Airijoje (5,7 proc., iki 7,6 mln. t) ir Vengrijoje (5,5 proc., iki 1,4 mln. t), o daugiausia sumažėjo – Bulgarijoje (7,7 proc., iki 0,5 mln. t).
Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, ES valstybėse sviesto ir kitų pieno riebalų gaminių*** (toliau–sviesto) gamyba padidėjo 4,7 proc. (iki 1,7 mln. t). Vokietijoje ir Prancūzijoje, didžiausiose tarp ES valstybių sviesto gamybos šalyse, sviesto gamyba padidėjo atitinkamai 7,3 proc. (iki 388,0 tūkst. t) ir 4,1 proc. (iki 312,7 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje buvo pagaminta 9,2 tūkst. t sviesto – 3,0 proc. daugiau nei 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. Remiantis EK prognozėmis, 2025 m. sviesto gamyba turėtų būti apie 0,3 proc. didesnė nei 2024 m.
Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, nugriebto pieno miltelių (toliau–LPM) gamyba ES valstybėse padidėjo 0,8 proc. (iki 973,3 tūkst. t). Prancūzijoje ir Vokietijoje, didžiausiose tarp ES valstybių LPM gamybos šalyse, minėtų gaminių gamyba padidėjo atitinkamai 1,2 proc. (iki 294,4 tūkst. t) ir 8,4 proc. (iki 272,0 tūkst. t). EK prognozuoja, kad šiais metais ES LPM gamyba turėtų sumažėti apie 1,0 proc.
2025 m. sausio–rugsėjo mėn. sūrių gamyba ES valstybėse siekė 7,3 mln. t ir buvo 1,6 proc. didesnė nei 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. Vokietijoje, didžiausioje tarp ES valstybių sūrių gamybos šalyje, sūrių gamyba padidėjo 0,3 proc. (iki 1,9 mln. t). Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sūrių gamyba sumažėjo 1,1 proc. (iki 77,4 tūkst. t). EK prognozuoja, kad šiais metais ES sūrių gamyba turėtų būti apie 0,7 proc. didesnė nei praėjusiais metais, tačiau šis sūrių gamybos augimas turėtų būti ženkliai mažesnis nei 2024 m., kai sūrių gamyba augo net 2,3 proc.
*Kai kurių ES šalių duomenys yra konfidencialūs, todėl neįtraukti į pateiktą informaciją; **Be Liuksemburgo duomenų; ***Pateikiama sviesto ekvivalentu, kurio riebalų kiekis yra 82 proc. gaminio masės.
Šaltinis: Agro Rinka, 2025-12-08
Savivalda kratosi investicijų į melioracijos sistemas apleistoje žemėje
Žemės ūkio ministrui nustačius, kad savivaldybės turės prisidėti investuojant į melioracijos įrenginių atnaujinimą ir taip mažinant apleistos žemės plotų, jų atstovas teigia, kad tai užkraus per didelę finansinę naštą savivaldybėms, jos turės atsisakyti kitų projektų. Tuo metu Seimo nariai pabrėžia, kad savivaldybėms teks padengti tik mažą investicijų dalį, o papildomų lėšų jos galėtų surinkti didindamos […]
Tuo metu Seimo nariai pabrėžia, kad savivaldybėms teks padengti tik mažą investicijų dalį, o papildomų lėšų jos galėtų surinkti didindamos nekilnojamojo turto mokestį.
Žemės ūkio ministras sako, jog norint sumažinti apleistos žemės plotų reikėtų milijardų eurų.
„Prisidėjimas 10 proc. savivaldybėms yra didelė (finansinė – BNS) našta. Reikėtų eiti truputį kitu keliu. Vis tiek įdedami pinigai į valstybės turtą. Principinis klausimas yra, ar valstybė prižiūri savo turtą, rekonstruoja 100 proc., ar ieško partnerių – savivaldybių, kurios (tokiu atveju – BNS) turės atsisakyti kitų projektų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete praėjusią savaitę teigė Savivaldybių asociacijos atstovas Kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.
Pasak jo, asociacija siūlo palikti tik galimybę, o ne prievolę vietos valdžiai prisidėti prie apleistos žemės gerinimo.
Žemės ūkio ministerija, komiteto posėdyje pristačiusi apleistų žemės plotų mažinimo priemonių 2025–2027 metų programą, BNS teigė, kad pagal pirminį projektą savivaldybės turėjo prisidėti 20 proc., tačiau joms pareiškus, kad tai būtų per didelė finansinė našta, sutarta jų indėlį sumažinti iki 10 procentų.
Komiteto pirmininkas Bronis Ropė pabrėžė, kad savivaldybėms tenkanti finansavimo dalis nėra „dideli pinigai“.
„Aš nemanau, kad 10 proc. yra jau tokie dideli pinigai, jeigu randama (iš valstybės biudžeto – BNS) 90 proc.“, – komiteto posėdyje teigė politikas.
Seimo nario Viktoro Pranckiečio teigimu, savivaldybės teisinasi neturinčios pakankamai lėšų, tačiau pačios siūlo nuo kitų metų taikyti minimalų nekilnojamojo turto mokestį.
„Savivaldybės taip pat yra valstybės dalis (…). Teisinamasi, kad mums čia trūksta pinigų, tai visiems trūksta pinigų. Žemės, turto mokestis (yra – BNS), tai visos savivaldybės turi galimybę susirinkti pinigų (iš šių mokesčių – BNS), bet visos savivaldybės prieš 2027 metų rinkimus labai aiškiai pasakė, kad bus minimalus (NT – BNS) mokestis. Centrinis biudžetas turi duoti pinigų (savivaldybėms – BNS), bet kur jos pačios turi susirinkti, jos sako, mes minimaliai (apmokestinsim turtą – BNS), nes mums ateina rinkimai“, – posėdyje kalbėjo politikas.
Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymas numato, kad melioracijos sistemų rekonstravimui apleistose žemėse per trejus metus ministerija skirs apie 1 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad apleistos žemės plotų mažinimui reikėtų milijardų eurų.
„Tas finansinis poreikis skaičiuojamas milijardais eurų. Negalima tikėtis, kad mes gausime tokį finansavimą melioracijos įrenginių sutvarkymui“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Palionis.
Jis pridūrė, kad investicijos turi vykti pamažu, nes tai atliekančios įmonės neturi didelių gamybinių pajėgumų.
„To starto (melioracijos sistemų rekonstravimo – BNS) negalime daryti nuo didelių sumų. Mūsų melioracijos įmonės per tą ilgą laikotarpį, kada nebuvo skirta pakankamo finansavimo melioracijai, jos net gamybinių pajėgumų nebeturi. (Finansavimas – BNS) turėtų kilti palaipsniui ir strategija turėtų būti ilgalaikė, kad verslas pasiruoštų ir investuotų į savo įrengimus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Ministerijos Melioracijos, Žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė teigė, kad ankstesnės programos pinigus skirdavo ne melioracijos įrenginių rekonstrukcijai, o dokumentų tvarkymui.
„Esminiai (šios programos – BNS) pokyčiai, yra kad visas finansavimas galės būti paskirtas realiems darbams ir sistemų rekonstrukcijai. Anksčiau to atlikti pagal galiojančius teisės aktus negalėjome. Tai buvo labiau dokumentinis tvarkymas. Anksčiau pinigų tinkamas panaudojimas nebuvo užtikrinamas. Šiuo metu galėsime nukreipti pinigus ten kur jų labiausiai reikia“, – teigė A. Šalugienė.
2024 metų gruodį Lietuvoje apleistų žemės ūkio naudmenų plotas siekė 31,2 tūkst. ha ir sudarė apie 0,9 proc. viso tokių naudmenų ploto. Daugiausiai tokios žemės buvo Alytaus (1,2 tūkst. ha), Anykščių (728 ha) bei Akmenės (339 ha) savivaldybėse, rodo Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos duomenys.
BNS rašė, kad Žemės ūkio ministerijos 2023 metų duomenimis, valstybinių melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekė 74,4 proc.
Iš 2,5 mln. hektarų nusausintų žemių ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo buvo itin blogos būklės.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-12-11
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
