Žemės ūkio naujienos: 2025-12-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Atšauktas 2000 metų tyrimas, kuriame teigiama, kad herbicidas „Roundup“ nesukelia vėžio
Žurnalas „Regulatory Toxicology and Pharmacology“ oficialiai atšaukė 2000 m. paskelbtą išsamų mokslinį straipsnį, tapusį korporacijos „Monsanto“ teiginio, kad herbicidas „Roundup“ ir jo veiklioji medžiaga glifosatas nesukelia vėžio, pagrindu. Žurnalo vyriausiasis redaktorius Martinas van den Bergas kartu su atšaukimo dokumentu išplatintame pranešime nurodė, kad toks žingsnis buvo žengtas, kilus „rimtoms etinėms abejonėms dėl šio straipsnio autorių nepriklausomumo ir atskaitingumo bei pateiktų kancerogeniškumo tyrimų akademinio sąžiningumo“, skelbia „The Guardian“.
Reguliavimo institucijos visame pasaulyje, įskaitant Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA), savo vertinime nurodė šį dokumentą kaip glifosato herbicidų saugumo įrodymą.
Straipsnio autoriai Gary Williamsas, Robertas Kroesas ir Ianas Munro nėra korporacijoje „Monsanto“ dirbantys mokslininkai, todėl jų tyrimą bendrovė naudojo gindamasi nuo prieštaringų mokslinių įrodymų, siejančių „Roundup“ su vėžiu. Tai, kad straipsnį parašė įmonei nepriklausantys mokslininkai, atrodytų, nepriklausomi tyrėjai, suteikė jam papildomo patikimumo.
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį JAV vėžiu sergančių ieškovų iškeltoje byloje paviešinti vidiniai įmonės dokumentai atskleidė „Monsanto“ įtaką šiam straipsniui. Tarp dokumentų buvo įmonės pareigūno elektroninis laiškas, kuriame aptariamas mokslinis straipsnis ir giriamas kelių „Monsanto“ mokslininkų „sunkus darbas“, įgyvendinant „Monsanto“ strategiją pavadinimu „Laisvė veikti“.
Įmonės dokumentuose taip pat atsispindi jos vadovų džiūgavimas, pasirodžius straipsniui.
Viename elektroniniame laiške, parašytame jau po 2000 m. balandžio mėnesio, kai buvo publikuotas G. Williamso straipsnis, tuometė „Monsanto“ vyriausybės reikalų pareigūnė Lisa Drake aprašė, kokia sunki našta „nepriklausomų“ mokslinių straipsnių rengimas buvo daugeliui „Monsanto“ darbuotojų.
„Nepriklausomų ekspertų pateiktą išsamiausią ir detaliausią mokslinį glifosato vertinimą… pavyko paskelbti tik dėl šių žmonių atkaklumo, sunkaus darbo ir atsidavimo“, – rašė L. Drake. Tada ji išvardijo septynis „Monsanto“ darbuotojus, kurie buvo giriami už „sunkų darbą, trejus metus renkant duomenis, rašant, peržiūrint ir palaikant santykius su straipsnių autoriais“.
Toliau L. Drake pabrėžė, kodėl G. Williamso straipsnis buvo toks svarbus „Monsanto“ verslo planams. „Šis herbicido „Roundup“ poveikio žmogaus sveikatai vertinimas ir jį lydintis straipsnis apie ekotoksikologiją bei poveikį aplinkai neabejotinai bus laikomi „pagrindiniu“ „Roundup“ ir glifosato saugumo įrodymu“, – 2000 m. gegužės 25 d. rašė ji elektroniniame laiške.
Kitame elektroniniame laiške įmonės vadovas klausė, ar aštuoniems prie mokslinių straipsnių dirbusiems žmonėms galima padovanoti polo marškinėlius su „Roundup“ logotipu kaip „padėką už gerai atliktą darbą“.
2015 m. „Monsanto“ mokslininkas Williamas Heydensas pasisiūlė kartu su kolegomis „parašyti“ dar vieną mokslinį straipsnį. Kaip elektroniniame laiške rašė pats W. Heydensas, „Monsanto“ galėtų sumokėti išorės mokslininkams, kurie jį „recenzuos ir pasirašys savo pavardėmis“. „Pamenate, 2000 m. taip darėme su G. Williamsu, R. Kroesu ir I. Munro“, – pridūrė jis.
Šie elektroniniai laiškai buvo aptarti teismo procesuose, kurių metu vėžiu sergantiems ieškovams iš bendrovės „Monsanto“, kurią 2018 m. įsigijo „Bayer AG“, buvo priteista kelių milijardų dolerių kompensacija.
Žurnalistams nepavyko susisiekti su G. Williamsu, vienu iš atšauktojo 2000 m. mokslinio straipsnio autorių, ir paprašyti komentaro. 2017 m. buvęs G. Williamso darbdavys Niujorko medicinos mokykla pareiškė neradusi „jokių įrodymų“, kad fakulteto narys pažeidė mokyklos draudimą pasirašyti straipsnius, kuriuos už jį parašė „Monsanto“ darbuotojai. Kiti du straipsnio autoriai R. Kroesas ir I. Munro jau mirę.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-12-08
Seimas: maži dirbamos valstybinės žemės plotai galės būti parduodami
Seimas leido ūkininkams iš valstybės nusipirkti nedidelius – iki 3 hektarų ploto sklypus, besiribojančius su jų žeme, o didžiąją dalį gautų pinigų skirti Gynybos fondui. Parlamentas taip pat nusprendė, kad vienas asmuo negalės nusipirkti daugiau nei 21 hektarą tokios žemės. Tai numatančios Valstybės gynybos fondo, Žemės bei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymų pataisos ketvirtadienį priimtos Seimo posėdyje nedalyvaujant opozicijai.
Įsigyti neurbanizuotoje vietovėje esančius sklypus, kuriuose galima žemės ūkio veikla, galės privačių sklypų savininkai, kurių valdoma žemė besiriboja su parduodamais valstybiniais plotais.
Kartu su leidimu privatizuoti valstybinės žemės sklypus pakoreguotas ir susijusių asmenų reglamentavimas – susijusiais bus laikomi asmenys bei įmonės, jei vienas jų valdo bent 5 proc. įmonės akcijų. Dabar šis reikalavimas yra 25 proc.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas yra sakęs, kad valstybinių iki 3 ha sklypų yra 110 tūkst., o jų bendras plotas siekia 127 tūkst. ha. Jo teigimu, pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.
Žemės įstatymo pataisas praėjusios kadencijos pabaigoje inicijavo Seimo nariai Kazys Starkevičius bei Viktoras Fiodorovas, kurie tuomet siūlė parduoti ne didesnius kaip 10 hektarų sklypus.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, BNS, 2025-12-11
Keičiamas Strateginis planas – daugiau investicijų sektoriaus atsparumui ir konkurencingumui
Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimams. Pokyčiais siekiama sustiprinti ūkių atsparumą, padidinti sektoriaus konkurencingumą ir sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei kitiems paramos gavėjams.
EK pritarė siūlymui remti investicijas ūkiuose į tvarias drėkinimo sistemas, naudojančias paviršinį ir požeminį vandenį (iki šiol buvo remiamos tik lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos). Tokios investicijos bus finansuojamos pagal intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba kitais Lietuvos įstatymuose numatytais būdais užtikrinti, kad investicijos nepadarys neigiamo poveikio vandens telkinių būklei. Šis sprendimas yra svarbus siekiant išsaugoti gamybinius ūkių pajėgumus ir stiprinant jų atsparumą, mažinant rizikas dėl sausrų bei kitų ekstremalių reiškinių.
Didesnė parama investicijoms į bioekonomikos verslus
Didelėms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms paramos intensyvumas didinamas nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai leis efektyviau modernizuoti technologijas, plėsti gamybą ir stiprinti vietinės gamybos grandines, reaguojant į brangstančias investicijas ir mažėjantį įmonių likvidumą.
Didinamas paramos intensyvumas apsaugai nuo plėšrūnų
Paramos intensyvumas priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ didinamas iki 90 proc. (vietoje ankstesnių 65 proc.). Šis pokytis leis ūkiams efektyviau saugoti gyvulius nuo vilkų daromos žalos.
Gerinamos paramos sąlygos trumposioms maisto tiekimo grandinėms ir žemės ūkio kooperatyvams
Bus remiami trumpųjų grandinių projektai, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai, taip dar labiau skatinamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas ir didinamas sektoriaus konkurencingumas. Siekiant mažinti administracinę naštą nebereikės jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teiks žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai. EK patvirtino, kad trumposios grandinės galės tiekti ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingai (de minimis) pagalbai apribojimai. EK pritarė paramos intensyvumo didinimui, kai trumpųjų tiekimo grandinių projektą įgyvendina jaunieji (80 proc.) ir smulkieji ūkininkai (85 proc.).
Didinamos išmokos
EK pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:
už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;
už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha;
už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.
Tokiu būdu siekiama paskatinti ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas minėtose teritorijose.
EK taip pat pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:
-už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);
-už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);
-už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.);
-už baltnugarius galvijus – didėja nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 %) už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.);
-už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.);
-už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.);
-už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.);
-už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);
-už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.);
-už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);
-už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.)
Bus taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas
Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ bus taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai:
-Pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, atkūrimas, sutvarkymas – 3 124,31 Eur/ha (be PVM);
-Naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m (be PVM);
-Elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m (be PVM);
Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) taip pat bus taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai.
Mažinama perteklinė administracinė našta miškų priemonėse
Tikslinamos SP priemonės, ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ ir ,,Miško priežiūra ir apsauga“ nenurodant Strateginiame plane konkrečios pažeistų medžių procentinės dalies. Šie reikalavimai bus detalizuojami įgyvendinimo taisyklėse.
Lėšų perskirstymas tarp intervencinių priemonių
Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetas didinamas daugiau nei 3,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš intervencinės priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ nepanaudotų lėšų.
Produktų rodiklių ir finansavimo koregavimas kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloms
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus teisiniame BŽŪP reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant su SP suplanuotais plotais, pritarta siūlymui minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas. Susidariusį likutį (18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais deklaruoti plotai pagal šią veiklą ženkliai viršijo suplanuotus pagal SP (135–143 proc.).
Pritarta nuostatoms dėl pievų persėjimo
Ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ reikalavimuose nustatyta, kad pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais užsėjus/įsėjus žolinius augalus ar jų mišinius („Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – arba leidus augalijai įsikurti natūraliai), antraisiais−penktaisiais metais pievų arimas ir persėjimas draudžiamas. Tačiau įkurtos pievos ne visuomet sudygsta bei auga vienodu intensyvumu dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų. Siekiant plėsti ir išlaikyti didelės gamtinės vertės pievas, nuo šiol dalyvaujant minėtose ekologinėse sistemose bus galima nesudygusius, išnykusius ar išretėjusius įkurtų pievų plotus persėti.
EK nepritarė Lietuvos siūlymui sušvelninti augalų kaitos reikalavimus kukurūzams
EK nepritarė siūlymui sušvelninti GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus kukurūzų augintojams, nes siūloma išimtis neatitinka ES teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pasak Komisijos, vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankamas argumentas keisti GAAB 7 standartą. Siūloma Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių taikymo praktika yra netinkama pakeisti pasėlių kaitos reikalavimo, nes šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas: pasėlių kaitos tikslas – dirvožemio potencialo išsaugojimas, o IKOK – augalų apsauga. Lietuva, įvertinusi EK pastabas, laikinai atsisako siūlymo ir atliks detalesnę analizę.
Pritarta ir kitiems pakeitimams
Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ nustatyti nauji atrankos kriterijai konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl šiomis naujomis nuostatomis taip pat papildomas ir Strateginis planas.
Atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodikliai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-12
Briuselyje – diskusijos dėl ES žemės ūkio ir žuvininkystės ateities
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Briuselyje susirinko į jau paskutinį šiemet posėdį. Ministrų tarybos darbotvarkėje Lietuvai ir visai ES itin svarbūs klausimai, tarp kurių – žvejybos galimybės ir būsimas žuvininkystės sektoriaus finansavimas bei diskusija dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų.
ES žvejybos sektorius reikšmingai prisideda prie Europos apsirūpinimo maistu, kuris yra neatsiejama piliečių saugumo dalis. Tačiau pastaruoju metu susiduriama su vis didesniu spaudimu dėl tvaraus žuvininkystės išteklių valdymo, tarptautiniuose formatuose ES pozicija yra susilpnėjusi, neišnaudojami turimi derybiniai pranašumai. „Taryboje pavyko pasiekti politinį susitarimą dėl žvejybos galimybių ES vandenyse ir Atlanto vandenyne. Baltijos jūros šalims, tarp jų ir Lietuvai, lieka galioti priemonės europinių ungurių apsaugai ir užtikrintas tvarus jų išteklių atsigavimas“, – informavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Pasak ministro, visos ES valstybės narės kritiškai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl žuvininkystės finansavimo naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. „Mažesnis garantuotas finansavimas žuvininkystei yra nepriimtinas, ypač didėjant mūsų įsipareigojimams. Būtina užtikrinti aiškiai apibrėžtą ir pakankamą finansavimą akvakultūros plėtrai, laivyno modernizavimui bei žvejybos duomenų rinkimui ir kontrolei“, – teigė ministras.
Diskusijos dėl BŽŪP ateities
Taryboje daug dėmesio skirta diskusijoms dėl BŽŪP po 2027 m. ateities. Kaip pastebėjo ministras A. Palionis, būtina užtikrinti spartesnį inovacijų diegimą praktikoje ir žinių sklaidą, nes tai itin svarbūs veiksniai stiprinant konkurencingumą ir atsparumą nūdienos iššūkiams. O tam reikia ir užtikrinto finansavimo.
„Kertinis mūsų siekis dėl BŽŪP supaprastinimo – nekomplikuoti to, kas gerai veikia. Reikia ir aiškios BŽŪP teisėkūros. Tikrai yra dar daug erdvės tolesniam darbui žaliosios architektūros srityje, smulkiųjų ūkių schemoje ir kitur. Nacionalinės rekomendacijos neturi riboti valstybių narių sprendimų“, – kalbėjo ministras.
Jis paminėjo ir Rytų pasienio regiono kasdienybę – GPS trikdžius. Neatsitiktinai Lietuva, Suomija, Latvija ir Estija mano, kad BŽŪP stebėsenos ir kontrolės sistema turi būti lankstesnė.
Ministras taip pat atkreipė Tarybos narių dėmesį į blogėjančią padėtį mūsų šaliai labai svarbiame pieno sektoriuje – nerimą kelia ne tik mažėjantis karvių skaičius, bet ir jau keletą mėnesių krentančios žaliavinio pieno kainos. Jis paragino Europos Komisiją atidžiai stebėti situaciją pieno rinkoje ir imtis visų reikalingų priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, kai tik to prireiks.
Siūlo laikytis subalansuoto požiūrio
Pirmininkaujanti valstybė narė Danija taip pat informavo apie pasiektą pažangą rengiant naująjį reglamentą dėl gyvūnų apsaugos juos vežant. Savo pasisakyme ministras A. Palionis pabrėžė sutinkantis, jog reglamentavimas turi būti orientuotas į gyvūnų gabenimo sąlygų pagerinimą, tačiau ne mažiau svarbu ir išlaikyti konkurencingą žemės ūkio bei maisto gamybos sektorių, sklandžiai veikiančią ES vidaus rinką, prekybą su trečiosiomis šalimis.
„Siūlome laikytis subalansuoto požiūrio į gyvūnų gerovę ir nustatyti tokį teisinį pagrindą, kuris nepakenktų vidaus rinkai. Labai svarbu atsižvelgti į valstybių narių specifiką ir ekonominius aspektus. Gyvulininkystės sektoriaus tvarumo nepasieksime, o konkurencija nebus sąžininga, jeigu reikalavimai importui nebus lygiaverčiai“, – kalbėjo ministras A. Palionis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-15
Žiemkenčių advento kalendorius: kodėl jie skaičiuoja ne dienas, o naktis?
Gruodis – laukimo ir ritualų metas. Daugelyje namų šiuo metu kas rytą atidaromas advento kalendoriaus langelis, ieškant mažos staigmenos ir skaičiuojant likusias dienas iki didžiųjų švenčių. Įdomu, kad lygiai toks pats procesas, tik daug sudėtingesnis, šiuo metu vyksta žiemojančiuose laukuose. Žiemkenčiai turi savo vidinį biologinį kalendorių, kuris jiems neleidžia pasiklysti laike. Ir kol mes skaičiuojame dienas žiūrėdami į kalendorių, augalai skaičiuoja… naktis, tiksliau – tamsos valandas.
Kodėl augalai nepasitiki termometru?
Gamta yra atsargi inžinierė – ji mėgsta dvigubą apsaugą. Įsivaizduokime hipotetinę situaciją: sausio viduryje į Lietuvą atkeliauja anomali šiluma, termometras savaitę rodo +10°C (kas jau nebėra visai iš fantastikos srities). Jei augalas vadovautųsi tik termometru, jis „pagalvotų“, kad atėjo pavasaris, pradėtų stiebtis, eikvoti energiją ir… neišvengiamai žūtų nuo pirmo sugrįžusio vasario speigo. Kad taip neįvyktų, augalai evoliucijos eigoje išmoko vieną svarbią pamoką: temperatūra meluoja. Ji gali būti apgaulinga. Tačiau vienas dalykas mūsų planetoje yra absoliučiai stabilus, matematiškai tikslus ir nekintantis tūkstančius metų – tai dienos ir nakties santykis. Tai yra vienintelis rodiklis, kuriuo augalas gali pasitikėti 100 procentų. Todėl net ir per šilčiausią sausį kvietys „žino“, kad dar ne laikas, nes naktis vis dar per ilga.
Nakties sargas: kaip veikia augalo laikrodis?
Čia slypi įdomiausias mokslo faktas, kurį dažnai pamiršta net patyrę agronomai: nors mes tai vadiname „dienos ilgumo“ matavimu, iš tikrųjų augalai matuoja nakties ilgį. Jų lapuose yra specialūs baltymai-receptoriai (fitochromai), kurie veikia kaip mikroskopinis smėlio laikrodis. Dieną, veikiant šviesai, jie yra vienos formos, o tamsoje lėtai, bet labai tiksliai virsta į kitą formą. Įsivaizduokite tai kaip advento kalendoriaus langelį, kurį augalas bando atidaryti kiekvieną naktį. Jei naktis pakankamai ilga (kaip dabar, gruodį), „smėlio laikrodis“ spėja išbyrėti iki galo, ir augalas gauna signalą: „Tamsa vis dar trunka ilgai. Langelis uždarytas. Lik ramybėje“. Bet kai pavasarį naktys ima trumpėti, procesas nutrūksta nepasibaigęs. Augalas supranta – naktis sutrumpėjo, vadinasi, saulė aukščiau, artėja pavasaris. Tai atidaro paskutinį „kalendoriaus langelį“ – aktyvuojami augimo ir žydėjimo genai.
Geografinė painiava: kodėl svarbi kilmė?
Šis „išmanusis kalendorius“ paaiškina vieną dažną problemą ūkiuose – kodėl veislės, puikiai derančios Prancūzijoje ar Vokietijoje, kartais nuvilia Lietuvoje? Atsakymas paprastas – jų kalendoriai suderinti skirtingoms geografinėms platumoms. Pietinėse šalyse dienos ir nakties santykis kinta kitaip nei pas mus. Pietietiška veislė, atvežta į Lietuvą, mūsų ilgą pavasario dieną gali interpretuoti klaidingai – ji gali per anksti startuoti, manydama, kad vasara jau čia pat, arba, atvirkščiai, vėluoti. Selekcininkai, kurdami veisles mūsų regionui, iš esmės perprogramuoja šį vidinį augalo laikrodį, kad jis tiksliai atitiktų lietuvišką šviesos režimą.
Kai kalendorius ir orai susipyksta
Tačiau gyvename klimato kaitos laikais. Vis dažniau nutinka taip, kad augalo „advento kalendorius“ sako „jau laikas“ (dienos pailgėjo, šviesos pakanka), bet orai sako „stop“ (vėlyvosios pavasario šalnos ar sausra). Įvyksta konfliktas tarp vidinio augalo signalo (noro augti) ir realios aplinkos. Būtent čia agronomui tenka svarbus vaidmuo. Mes negalime pakeisti saulės tekėjimo laiko, bet galime tapti tarpininkais šiame gamtos konflikte. Kai vidinis laikrodis pažadina augalą ir jis veržiasi augti, o gamta netikėtai kerta šalčiu, pasėlis patiria didžiulį sukrėtimą. Šioje akistatoje biotechnologijos veikia tarsi apsauginis skydas. Laisvųjų aminorūgščių kompleksai augalui tampa statybine medžiaga, kurią jis naudoja ne augimui, o greitam pažeistų ląstelių remontui, nelaukdamas, kol orai pasitaisys. Ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – mityba.
Kai augalas atidaro paskutinį „kalendoriaus langelį“, jis tikisi rasti maisto augimui. Tačiau pavasarinė dirva dažnai būna šalta, o joje esantys maisto medžiagų sandėliai – vis dar užrakinti. Būtent čia lemiamą žodį taria mikroskopiniai dirvos sąjungininkai. Specializuoti mikroorganizmai geba veikti net ir vėsesnėje dirvoje: jie tarsi pažadina žemę ir atpalaiduoja fosforą bei kalį, užtikrindami, kad pabudęs augalas rastų jau padengtą stalą. Tad laukdami švenčių ir atverdami kasdienį kalendoriaus langelį, prisiminkime – šąlančiame lauke milijonai mažų biologinių laikrodžių taip pat skaičiuoja laiką. Ir kai jie atvers paskutinį langelį, tai bus ženklas ne šventėms, o naujam, galingam gyvybės ciklui, kuriam mes turime būti pasiruošę padėti.
Šaltinis: 15min.lt, Ramūnas Korsakas, 2025-12-12
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
