Žemės ūkio naujienos: 2025-12-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
GPM lengvata kitąmet bus taikoma tik ūkininkų pajamoms iš žemės ūkio veiklos
Seimas antradienį pakoregavo birželį priimtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams – ji nuo kitų metų bus taikoma tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos. 73 Seimo nariams balsavus už ir vienam susilaikius parlamentas priėmė tokius GPM įstatymo pakeitimus, kurių reikėjo, nes jų neįteisinus lengvata galėtų naudotis ūkininkai, nenurodė ar jų pajamos gautos iš žemės ūkio veiklos.
Nuo kitų metų 15 ir 20 proc. GPM tarifai bus taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas iš su ja susijusio turto pardavimo.
BNS rašė, kad siekiama, jog lengvatomis nepasinaudotų pajamų iš žemės ūkio negaunantys, o tik ūkininko pažymėjimą turintys žmonės. Tokiems GPM įstatymo pakeitimams spalį po pateikimo pritarė Seimas, lapkritį pritarė ir Vyriausybė.
Kaip rašė BNS, ūkininkams reiškus nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais parlamentas birželį pritarė, kad visiems, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla, būtų taikomi 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, BNS, 2025-12-16
Tariamasi dėl prioritetinių darbų
Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje aptarti svarbūs žemės ūkio sektoriui klausimai. Posėdyje diskutuota dėl problemos įgyvendinant augalų apsaugos produktų etiketėje nustatytus apribojimus. Akcentuota, kad šiandien žemės ūkyje jau dirba daug naujausios technikos, kuri gali laukus purkšti ir esant stipresniam vėjui, negu kad nurodoma purškimo reikalavimuose, todėl galbūt jau reikėtų keisti ankstesnius apribojimus. Nutarta pasidomėti Skandinavijos šalių praktika.
Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės nariai aptarė platesnio ,,NMA Agro” programėlės panaudojimo galimybes. Nacionalinė mokėjimo agentūra norėtų programėlę naudoti ir nuotolinėms patikroms ne tik plotinėms, bet ir investicinėms paramos priemonėms. Grupės nariai kalbėjo apie administravimo naštos paskirstymą – kontroliavimo funkcijos ( t. y. įrodymų apie įvykdytą veiklą pateikimą) perdavimą pačiam pareiškėjui, taip pat akcentavo geranoriško bendradarbiavimo su patikras atliekančiomis institucijomis svarbą, tarėsi dėl mokesčio už paslaugos suteikimą įvedimo.
Posėdyje taip pat pristatyta informacija apie planuojamą VĮ Žemės ūkio duomenų centro išduodamų blankų skaitmeninimą. Centras ketina pereiti nuo fizinio ūkininko ūkio pažymėjimo prie virtualaus. Pagreitėjus tokio pažymėjimo išdavimo procesui, ūkininkai jį galėtų bet kada patys atsisiųsti, atsispausdinti. Skaitmeninis pažymėjimas galėtų būti bet kada prieinamas, nereikėtų bijoti jo pamesti. Svarbu ir tai, kad dėl pažymėjimo nereikėtų važiuoti į savivaldybę, todėl joms mažėtų darbo krūvis. Pradėjęs nuo ūkininko pažymėjimo, VĮ Žemės ūkio duomenų centras ruošiasi skaitmeninti ir kitus blankus.
Daug diskusijų darbo grupėje kilo dėl žemės valdymo dokumentų teikimo ir patikrų. Europos Komisijos nuomone, Lietuva atlieka per mažai tokių dokumentų patikrinimų. Pasak jos, visi valdymo dokumentai turi būti registruoti. Rašytinės taip pat turi būti ir žodinės sutartys. Siekdama, kad nebūtų permokama už plotus, kuriuose nevykdoma žemės ūkio veikla, Europos Komisija norėtų, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra plėstų imtį – tikrintų daugiau dokumentų negu iki šiol. Socialiniai partneriai pažadėjo pakalbėti su savo nariais, kad atkreiptų dėmesį į žemės valdymo dokumentų teisėtumą.
Tarpinstitucinei prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupei vadovauja žemės ūkio ministras, ją sudaro po keturis Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovus bei atsakingų Žemės ūkio ministerijos padalinių vadovai. Į darbo grupę naujai priimti ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovai. Esant poreikiui, į posėdžius kviečiami konkrečių sričių ekspertai, pavaldžių įstaigų ir kitų institucijų atstovai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-16
Lietuva ES–MERCOSUR susitarimui pritaria tik apsaugant žemdirbių interesus
Pasauliui vis labiau skaidantis į konkuruojančias rinkas, o maisto tiekimo grandinėms tampant geopolitinių sprendimų įkaitėmis, kiekvienas tarptautinis prekybos susitarimas įgauna ne tik ekonominę, bet ir strateginę reikšmę. ES–MERCOSUR susitarimas – vienas ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių prekybos projektų – šiandien yra kryžkelėje tarp augančių Europos pramonės lūkesčių ir jautrių žemės ūkio sektoriaus interesų. Lietuva šį susitarimą vertina itin atsakingai: mato galimybes ekonomikai, bet kartu aiškiai brėžia raudonas linijas, už kurių prasideda Lietuvos žemdirbių apsauga.
Prekybos susitarimas numato:
• muitų mažinimą daugiau kaip 91 proc. ES prekių, eksportuojamų į MERCOSUR šalis;
• naujų galimybių atvėrimą rinkoje, kurioje daugiau kaip 750 mln. vartotojų;
• geresnę prieigą prie kritinių žaliavų, tokių, kaip soja ir kiti žemės ūkio produktai;
• aiškesnes taisykles mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Ši sutartis gali tapti svarbiu postūmiu Lietuvos pramonei, tačiau suprantamas ir tam tikrų žemės ūkio sektorių – ypač paukštienos ir jautienos gamintojų – nerimas.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ES ir MERCOSUR susitarimui pritaria su aiškiomis išlygomis, kurios buvo suformuotos po ilgų ir konstruktyvių diskusijų su socialiniais partneriais.
Viso proceso metu ŽŪM aktyviai bendradarbiavo su žemės ūkio ir maisto sektoriaus atstovais, į posėdžius buvo kviečiami visų žemės ūkio asociacijų atstovai, išklausyti ir atsakingai įvertinti jų nuogąstavimai. Galutinė Lietuvos pozicija buvo suderinta su Lietuvos paukštininkystės asociacija, kurios atstovaujamas sektorius išreiškė didžiausią susirūpinimą dėl galimo susitarimo poveikio.
Parengtą ir argumentuotą poziciją ŽŪM perdavė Užsienio reikalų ministerijai, kuri koordinuoja nacionalinę Lietuvos poziciją ir atstovauja šaliai ES formatuose.
Lietuvos pozicija
Lietuva pasisako už tai, kad galutiniame sprendimų priėmimo etape būtų remiamas ambicingas žemės ūkio ir maisto sektoriaus apsaugos mechanizmas ir siekiama aiškių Europos Komisijos (EK) įsipareigojimų dėl kompensacinio mechanizmo įgyvendinimo.
ŽŪM iniciatyva į Lietuvos poziciją buvo įtrauktas siūlymas EK pateikti sprendimus, kaip būtų galima kitiems ES pramonės sektoriams, gausiantiems didžiausią ekonominę naudą iš susitarimo įgyvendinimo, būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje prisidėti prie žemės ūkio rezervo fondo finansavimo, kuris būtų skirtas galimų žemės ūkio sektoriaus nuostolių kompensavimui.
Svarbu tai, kad ES–MERCOSUR susitarimas neturi esminio tiesioginio neigiamo poveikio grūdų sektoriui. Pagrindinė grūdininkams jautri produkcija – kviečiai – pagal susitarimą nėra liberalizuojami, išlieka iki šiol taikyti importo muitai, todėl papildomas spaudimas ES kviečių rinkai nėra numatomas.
Kukurūzų atveju numatyta neapmokestinama importo kvota (1 mln. t) yra ribota ir jos faktinis poveikis priklausys nuo MERCOSUR šalių vidaus biokuro politikos, kuri reikšmingą kukurūzų dalį nukreipia į bioenergijos sektorių, o ne eksportui į ES. Todėl grūdų sektoriaus atžvilgiu susitarimas vertinamas kaip ribotos rizikos, o galimi neigiami scenarijai yra numatyti ir padengti ES lygmens apsaugos mechanizmais.
Svarbu pabrėžti, kad ES–MERCOSUR susitarimo vertinimas grindžiamas EK ekonominiais skaičiavimais ir poveikio analizėmis. Pagal EK makroekonominę analizę, iki 2040 metų ES bendrasis vidaus produktas dėl susitarimo įgyvendinimo galėtų būti apie 77 mlrd. eurų didesnis, nei būtų be šio susitarimo. Taip pat numatyta, kad jautrūs žemės ūkio produktai ir toliau bus saugomi – taikomos tarifinės kvotos ir apsaugos priemonės, kurios riboja galimą importo poveikį ES rinkai.
ŽŪM pabrėžia, kad EK pareiga – ginti ES žemės ūkį ir, esant rinkos sutrikimams, taikyti veiksmingas apsaugos ir paramos priemones. Lietuva šiuo procesu pasitiki ir nuosekliai siekia, kad nacionaliniai žemdirbių interesai būtų tinkamai apsaugoti.
Trumpi faktai apie susitarimą:
-Jautrūs žemės ūkio produktai ir toliau yra saugomi. Jiems taikomos tarifinės kvotos, pagal kurias galima tikėtis papildomo importo. Tačiau daugeliu atvejų šios kvotos nepadidina importo apimties iki pilno kvotos limito. Taip yra iš dalies dėl to, kad kai kurie kiekiai, kurie anksčiau buvo importuojami pagal didesnius tarifus, dabar yra įtraukti į kvotas.
-Be to, administracinės išlaidos dažnai trukdo visapusiškai išnaudoti turimus kvotų kiekius. Todėl papildomi kiekiai, patenkantys į ES rinką, nesukelia Europos žemės ūkio maisto produktų rinkų antplūdžio.
-Kviečių prekyba neliečiama, išlaikomi iki šiol buvę importo muitai.
-Neapmokestinama kukurūzų importo kvota turi sudaryti 1 mln. t. Tačiau pokyčiai labai priklauso nuo MERCOSUR etanolio politikos. Dėl biokuro reglamentų didelė kukurūzų produkcijos dalis buvo nukreipta į bioenergijos sektorių.Nuo pirmos penktųjų metų po susitarimo įsigaliojimo dienos pagrindinių sojų komplekso eksportuojamų produktų eksporto muitai bus apriboti iki 18 proc. Tai apima sojų pupelių rupinius ir granules, biodyzeliną, sojų pupelių aliejų, sojų pupeles ir kitus gyvūnų pašarų produktus, tokius kaip sojų pupelių rupiniai, kurie jau yra vienas iš pagrindinių MERCOSUR eksportuojamų į ES prekių.
-Liberalizavus prekybą biokuro sektoriuje, ES galėtų susidurti ir su rizika, ir su galimybėmis. Pagal susitarimą chemijos pramonei bus atidaryta 450 000 t neapmokestinama etanolio kvota. Taip pat bus atidaryta 200 000 t kvota visoms kitoms reikmėms. Ji bus palaipsniui įvesta per penkerius metus ir daugiausia bus naudojama degalų segmente, kuris sudaro didžiausią etanolio suvartojimo dalį ES. Iš 6 mln. t etanolio, kasmet suvartojamo Europoje, 4 mln. yra naudojami kaip degalai. Biodyzelino, dar vieno pagrindinio Argentinos eksportuojamo į ES produkto, tarifas bus palaipsniui mažinamas nuo dabartinių 6,5 proc. iki 0 proc. per 11 metų, kasmet maždaug 0,6 proc.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-17
Konsultavimo paslaugų gavėjams – papildomos lėšos
Informuojame, kad konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškoms, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktoms spalio 1 d. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ ir surinkusioms vienodą 50 atrankos balų skaičių, skirtos papildomos lėšos.
Įvertinus konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškas ir sudarius jų pirmumo eilę, 407 pareiškėjams, surinkusiems 50 atrankos balų, paramos lėšų pakako iš dalies. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą pilnai finansuoti šias paraiškas ir papildomai skyrė 363 911 Eur paramos lėšų. Dėl visiško šių projektų finansavimo pareiškėjai bus informuoti ir individualiai.
Primename, kad pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ iš viso buvo pateiktos 1 425 paraiškos, iš kurių, sudarius paraiškų pirmumo eilę, paramos lėšų visiškai pakako 742 paraiškoms, surinkusioms 55–80 atrankos balų, o paraiškoms, surinkusioms 50 atrankos balų, paramos lėšų pakako iš dalies. Bendra visų šių pareiškėjų prašoma paramos suma sudaro daugiau nei 2,05 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 1,69 mln. Eur.
Likusioms 276 konsultavimo paslaugų gavėjų paraiškoms, surinkusioms 45–0 atrankos balų, paramos lėšų nepakako, todėl jos bus atmestos ir toliau nevertinamos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-16
ŽŪR pirmininkas: „Europa pasiekė ribą – žemdirbiai reikalauja sprendimų“
Lietuvos žemdirbiai yra europinio lygio partneriai ir profesionalai. Mes visada pasisakome už vienybę. Tik drauge galime apginti žemdirbystės ateitį, mūsų kaimus ir mūsų valstybės saugumą. Žemės ūkis yra daugiau nei sektorius – tai mūsų tautos tapatybės ir gyvybės pagrindas.
– Pirmininke, gruodžio 18 d. Briuselyje vyks Europos masto ūkininkų mobilizacija. Kodėl šis protestas toks svarbus ir kodėl Lietuvos žemdirbiai prisijungia?
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus:
Tai bus istorinė diena. Pirmą kartą atstovai iš visų 27 ES valstybių narių vienu metu susirinks į Briuselį. Tokios vienybės dar nėra buvę. Žinutė labai aiški: Europos žemės ūkis pasiekė ribą. Neužtenka gražių kalbų apie žemės ūkio strateginę svarbą – reikia realių sprendimų, kurie apsaugotų ūkininkų pajamas, konkurencingumą, gamybos planavimą ir Europos gebėjimą apsirūpinti maistu. Lietuvos žemdirbiai susiduria su tais pačiais iššūkiais, kaip ir kolegos visoje Europoje – milžiniškai išaugusios trąšų ir energijos kainos, teisinis neapibrėžtumas, perteklinis reguliavimas, vis labiau spaudžianti prekybos politika, mažinanti mūsų konkurencingumą. Todėl esame kartu, nes tai ne vienos valstybės problema, o bendras ES išlikimo iššūkis.
– Kaip šiandien vertinate žemdirbių situaciją Europoje?
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus:
Ūkininkai yra spaudžiami iš visų pusių: Trąšų kainos ir jų prieinamumas yra kritinė problema; Energetikos kainos – rekordinės; Mažmeninės prekybos galių koncentracija riboja sąžiningą kainodarą; ES teisėkūra tampa tokia sudėtinga, kad ūkininkams beveik neįmanoma planuoti investicijų; Prekybos sutartys – pavyzdžiui su Mercosur – kerta per konkurencingumą ir leidžia į Europą ateiti produkcijai, neatitinkančiai mūsų standartų. Tai reiškia viena: Europa rizikuoja prarasti gebėjimą pati save maitinti. Jei nebus ryžtingų sprendimų, žemdirbystė taps priklausoma nuo importo, o tai – strateginė klaida.
– Ką konkrečiai ūkininkų organizacijos, tarp jų ir ŽŪR, siūlo Europos lyderiams?
ŽŪR pirmininkas:
Mes išdėstėme labai aiškius, realius ir įgyvendinamus reikalavimus, kurie remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais.
Stipri ir adekvačiai finansuojama BŽŪP po 2027 metų
Biudžetas turi būti infliacijos neardomas, stabilus, prognozuojamas.
Būtina išlaikyti dviejų ramsčių struktūrą ir bendrąją ES žemės ūkio politikos prigimtį.
ES institucijos privalo užtikrinti, kad žemdirbiai galėtų investuoti, modernizuoti ūkius, kurti pridėtinę vertę ir išlaikyti sąžiningas vartotojų kainas.
2. Teisinga ir sąžininga prekyba
Mercosur sutarties ratifikavimą būtina sustabdyti, nes ji griautų Europos žemės ūkio konkurencingumą.
Importai turi būti reguliuojami, užtikrinant rinkos stabilumą ir standartų atitikimą.
Būtina siekti aiškių ir lygiaverčių prekybos sąlygų su JAV ir peržiūrėti sutartis su trečiosiomis šalimis.
3. Tikras, o ne deklaratyvus teisės aktų supaprastinimas
CBAM trąšoms turi būti atidėtas, kol egzistuoja priklausomybė nuo importo.
Reikia sisteminio teisės peržiūrėjimo – aplinkosaugos teisės omnibus, kad taisyklės būtų realistiškos, įgyvendinamos ir finansiškai pagrįstos.
Maisto ir pašarų Omnibus turi pagreitinti augalų apsaugos priemonių patvirtinimą ir taikyti principą „jokio draudimo be alternatyvos“.
Tai nėra radikalūs reikalavimai – tai yra sveiko proto sprendimai, kurie būtini tam, kad Europa išsaugotų savo žemdirbystę.
– Kodėl sakote, kad ši mobilizacija gali būti istorinė?
ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus:
Todėl, kad tai – ne pavieniai protestai. Tai – visos Europos žemdirbių šauksmas. Tai yra pirmas kartas, kai visos 27 ES šalys vieningai pasisakys už būtinybę ginti žemės ūkio ateitį. Esame ta bendruomenė, kuri kiekvieną dieną aprūpina Europą maistu. Be žemės ūkio nėra ir Europos saugumo. Tai supranta ir politikai – tik, deja, dažnai daro per mažai.
– Kokia žinutė bus siunčiama Europos Komisijai ir Tarybai?
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus:
Žinutė paprasta ir labai aiški: Užtenka dumti akis. Europa turi pasirinkti: arba tvirtai remti žemės ūkį, arba prarasti savo strateginę galimybę maitinti savo žmones. Ūkininkai nebeapsiribos retorika. Jie reikalauja veiksmų. Ir tie veiksmai turi būti priimti čia ir dabar.
– Ar tikite, kad protestas pakeis sprendimų priėmimą Briuselyje?
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus:
Mūsų tikslas nėra konfliktas. Mūsų tikslas – kad politikai suprastų realią situaciją. O kai 10 000 ūkininkų sustos vieningai Briuselyje, kai visi pasisakysime vieningai už žemės ūkio ES išsaugojimą, manau to ignoruoti jau nebus įmanoma. Europai dabar reikia drąsių ir aiškių sprendimų – o ne dar vienos vizijos, kuri niekada netampa realybe.
– Ką norėtumėte perduoti Lietuvos ūkininkams ir partneriams?
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus:
Lietuvos žemdirbiai yra europinio lygio partneriai ir profesionalai. Mes visada pasisakome už vienybę. Tik drauge galime apginti žemdirbystės ateitį, mūsų kaimus ir mūsų valstybės saugumą. Žemės ūkis yra daugiau nei sektorius – tai mūsų tautos tapatybės ir gyvybės pagrindas.
