Žemės ūkio naujienos: 2025-12-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Jauni žmonės skatinami ūkininkauti: gali imti ir lengvatines paskolas, ir jau ruošti verslo planus būsimoms dotacijoms
Megztų, karoliukais dabintų riešinių parodos šią žiemą, ko gero, nebus. Rankdarbiams, kurių jaunoji ūkininkė Emilija Leipuvienė anksčiau noriai imdavosi, pastaruoju metu ji tiesiog neturėjo laiko. Kartu su mama, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicine amatininke – senojo mezgimo amato puoselėtoja Daiva Seibutiene Emilija nuo 2012-ųjų dalyvauja Utenos rajono ir respublikinėse tautodailininkų parodose. „Negalėjau prisėsti prie mezginių, nors rankdarbiai man labai patinka. Ūkio darbai užsitęsė gerokai ilgiau, nei planavau, ir tik pirmam sniegui iškritus jie atslūgo“, – paaiškino 34 metų ūkininkė E.Leipuvienė.
Tad jau dabar svajoju, kaip po įkurtuvių, gerdama rytais kavą, galėsiu gėrėtis savo augintiniais,“ – kalbėjo Emilija. Ruošdamasi ūkininkauti E.Leipuvienė kartu su vyru žemės sklype gretimame Šnėriškių kaime, esančiame maždaug už 700 metrų nuo statomų namų, įdirbo žemę braškynui. „Arčiau tos vietos, kurioje kuriamės, nebuvo tokio dydžio sklypo, kokio reikia dideliam uogynui, todėl žemę jam parinkome atokiau. Ją ruošėme kelerius metus, vis lėkščiuodami, kad sunyktų kuo daugiau piktžolių, o šiemet pavasarį braškių daigais apsodinome pirmuosius arus“, – pasakojo ūkininkė.
Ūkiui gavo dotaciją
E.Leipuvienė – jaunoji ūkininkė. Ji pasinaudojo investicine parama – dotacija, kuri žemės ūkio darbų besiimantiems jauniems žmonėms skiriama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. „Ruošiausi ūkininkauti – išklausiau specialius kursus.
O šiemet pavasarį su šeima atšventėme ir pirmąjį mano ūkio gimtadienį. Tuomet, kai 2024-ųjų gegužę buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dotacijoms, mes su vyru jau buvome paskaičiavę, kam ir kiek lėšų reikėtų ūkyje. Kadangi ūkis – mišrus, planavome, kokios reikės įrangos braškynui prižiūrėti, kiek prireiks lėšų jų daigams, danielių aptvarui, pašarų ruošimo technikai. Įvertinome ir tai, kiek kainuos laistymo sistema, vagotuvas, ravėtuvas, plėvelės klotuvas. Taip pat paskaičiavome, kiek pinigų teks skirti tentiniam angarui daiktams sandėliuoti, rulonų suktuvui ir kitokiai įrangai.
Paraiška buvo patvirtinta, ir per devynis mėnesius turėjome imtis veiklos. Paramą gavome 2024-ųjų pabaigoje, taigi ne tik pavasarį pasodinome braškes, bet per vasarą priruošėme pašarų ir danieliams“, – pasakojo E. Leipuvienė. Pasak Emilijos, braškyną ji plečia pamažu. Pagal verslo planą ir numatytą paramą jam pirmiausia buvo skirta 15 arų žemės, į kurią pavasarį buvo pasodinta 7500 braškių daigų. Vienas daigas kainavo 0,19 euro, tad iš viso už juos ūkininkė sumokėjo 1425 eurus. „Tačiau mes su šeima taip įsibėgėjome, kad rudenį braškėmis uždarame grunte jau buvome apsodinę 50 arų. Visus papildomus daigus per vasarą užsiauginau pati“, – kalbėjo ūkininkė.
Reikėjo ir verslo plano
Pasak E.Leipuvienės, prašydama dotacijos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ji turėjo parengti verslo planą. „Reikėjo turėti sukaupus ir savo lėšų, kurių kiekis sudarytų 20 proc. skiriamos paramos. Tuomet, kai maždaug per porą metų įvykdysime įsipareigojimus, šie pinigai bus grąžinti, tad realiai pagal šią Strateginio plano priemonę yra kompensuojamos visos projekte numatytos išlaidos. Mano ūkis buvo priskirtas prie rizikingų, nes tai – uogininkystė, todėl ir projekto įgyvendinimo kontrolė yra didesnė.
Pagal verslo planą per metus turėsiu gauti 12 tūkst. eurų pajamų, bet jas galiu toliau investuoti, pavyzdžiui, į reikalingą įrangą“, – sakė Emilija. Remdamasi praktika, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) yra išskyrusi jaunųjų ūkininkų veiklas bei investicijas, dėl kurių projektas gali būti laikomas rizikingu. Tai daržininkystė (moliūgų, cukinijų, smidrų, grybų auginimas), uogininkystė (šermukšnių, serbentų auginimas), sodininkystė (lazdyno ar graikinių riešutų auginimas), gyvulininkystė (sliekų ir sraigių auginimas), bitininkystė ir iš šios veiklos gautos produkcijos perdirbimas.
Didesnę riziką turi ir investicijos į žemės sklypus, lengvuosius automobilus, modulinius kilnojamus statinius, naudotą techniką ar padargus, nuotekų įrenginius, gręžinius.
Verslo planą teko koreguoti
„Mums reikėjo papildomų išlaidų elektros kabeliams pakloti nuo transformatorinės iki braškyno. Kitąmet jame statysime nedidelį sandėliuką, kuriame bus įrengta oras – oras šildymo bei šaldymo sistema. Šis šilumos siurblys pagal projektą bus paskutinis pirkinys. Tad šiuo metu laukiu, kada ESO atves elektros įvadą iki sklypo, nes elektra bus reikalinga ne tik šilumos siurbliui, bet ir braškių laistymo sistemai. Tuo metu, kai teikiau pirmąją paraišką, dar buvo galima prašyti, kad būtų kompensuojamos ir elektros įvedimo išlaidas. Tačiau situacija netruko pasikeisti, ir, įvertinus tai, kad įvadas priklauso ESO, o ne ūkininkui, prašymas nebuvo patvirtintas.
Koregavau paramos prašymą nurodydama, kad elektra bus įvesta mūsų pačių lėšomis. Tam prireiks kone 3200 eurų. Jeigu elektros įvedimo kaina būtų buvusi gerokai didesnė, būčiau atsisakiusi jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos – nebekūrusi braškyno. Be laistymo įrangos jo neįmanoma prižiūrėti, nes rankomis palaistyti tokį plotą būtų per sunku. O ir alternatyva – benzininis elektros generatorius – būtų buvęs per brangus pirkinys“, – apie ūkininkavimo pradžios iššūkius pasakojo E. Leipuvienė.
Pasak jos, investicinė parama – dotacija, kuri ūkiui skirta pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, sudaro 60 tūkst. eurų. „Konkurencija tarp paramos prašytojų buvo nemaža, nes ši priemonė Lietuvoje turi didelę paklausą. Ir dar: mano paraiška buvo vertinama NMA Alytaus skyriuje, ne Utenos, nors ūkis yra Utenos rajone. Taip, matyt, siekiama išvengti šališkumo“, – sakė Emilija.
2024-aisiais galiojusios taisyklės numatė, kad didžiausia dotacija pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ vienam paramos gavėjui yra 60 tūkst. eurų. Ji mokama kaip 100 proc. išmoka. Parama mokama dviem dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusioji 20 proc. paramos suma baigiama išmokėti tik tinkamai įgyvendinus verslo planą. Jeigu jaunasis ūkininkas to nepadaro, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.
Toliau rems jaunuosius ūkininkus
Investicinė parama jaunuosius ūkininkus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ pasiekia dviem būdais. Vienas jų – dotacijos, kitas – lengvatinės paskolos. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (dotacijoms ir lengvatinėms paskoloms) kvietimas teikti paraiškas yra numatytas 2026-ųjų birželį – nuo birželio 1-os iki 30-os dienos. Taigi jauni žmonės, kurie ketina ūkininkauti, turi maždaug pusmetį pasirengti šiam kvietimui – sąmatoms pasiskaičiuoti ir verslo planams parengti.
O šiuo metu tebegalioja tęstinis – antrojo šių metų pusmečio kvietimas teikti paraiškas tik lengvatinės paskoloms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškos bus priimamos iki 2025 m. gruodžio 31 dienos. Pastarajam kvietimui – 2025-ųjų metų antrajam pusmečiui – buvo numatyta 17 685 125 eurų paramos lėšų. Naujas kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti pagal tą pačią paramos priemonę prasidės iš karto po Naujųjų – 2026 metų sausio 2 dieną. Jis tęsis pirmąjį pusmetį – iki gegužės 29 dienos.
Lengvatinės paskolos
Investicinės paramos, kuri teikiama lengvatinėmis paskolomis pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslas – paskatinti jaunus žmones imtis ūkininkavimo, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse. Pagal šią priemonę remiama žemės ūkio produktų pirminė gamyba, išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius. Taip pat remiamas žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.
Išimtis yra ta pati – tai negali būti kailiai. Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 eurų, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Siekiant gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą – jų bendra suma taip pat negali viršyti 100 000 eurų. Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui – akcininkui, pajininkui) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola.
Reikalinga ir kvalifikacija
Paramos gali kreiptis fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 40 metų, – tais metais, kai pirmą kartą teikiama paraiška, paraiškos teikimo dieną jam dar turi būti nesuėję 41 metai. Jo vardu turi būti registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda. Asmuo pats turi priimti sprendimus dėl ūkio valdymo, būti finansiškai atsakingas bei prisiimti su ūkio veikla susijusią riziką. Reikia turėti ir kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, pavyzdžiui, įgytą žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą.
Atrankos kriterijų pagal kvalifikaciją atitinka ir ne žemesnio kaip trečio kurso žemės ūkio arba veterinarijos sričių studentai. Kompetencija gali būti įgyta išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus arba turima ne trumpesnė kaip vienerių metų praktinė ūkininkavimo patirtis. Dar vienas kvalifikacijos liudijimas – pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį ir pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas. Paramos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – lengvatinės paskolos gali siekti ir juridiniai asmenys, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kiti), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų.
Taip pat tie, kurie savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje. Reikalinga ir kompetencija, įrodanti pasirengimą ūkininkauti. Ją turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kitų).
Šaltinis: lrytas.lt, Audrė Srėbalienė, 2025-12-16
Europos Komisija finansuos projektus, didinančius visuomenės informuotumą apie BŽŪP
Ūkininkų organizacijos, žiniasklaida ir turinio kūrėjai kviečiami dalyvauti Europos Komisijos (EK) inicijuotoje programoje „IMCAP-2026-INFOME“ – rengti projektus, didinančius visuomenės informuotumą apie bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). EK padengia net 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. sausio 14 d.
Kas gali teikti paraiškas:
Paraiškas gali teikti visi juridiniai asmenys, o ypač:
-Žiniasklaidos priemonės (radijas, televizija, interneto portalai, spauda).
-Ūkininkų organizacijos ir asociacijos.
-Kūrybinės agentūros ir turinio kūrėjai.
-Organizacijos, kovojančios su dezinformacija ir informaciniu manipuliavimu.
Kokios veiklos finansuojamos
EK finansuoja projektus, pasiekiančius plačią auditoriją – nuo miestų jaunimo iki kaimo vietovių gyventojų, siekiant jiems geriau paaiškinti BŽŪP teikiamą socialinę ir ekonominę naudą.
Galimos veiklos apima:
-Audiovizualinį turinį: vaizdo įrašus, tinklalaides, TV laidas, anonsus.
-Renginius: apsilankymus ūkiuose, konferencijas, seminarus ar praktinius užsiėmimus.
-Skaitmenines inovacijas: programėlių, žaidimų ar mokomųjų priemonių kūrimą.
-Komunikaciją: tradicinės ir socialinės žiniasklaidos kampanijas.
Prioritetinės temos
Šių metų kvietimas orientuotas į žemės ūkio ir maisto viziją. Projektai turėtų akcentuoti:
-Sąžiningas pajamas: BŽŪP vaidmenį užtikrinant ūkininkų vietą maisto tiekimo grandinėje.
-Atsparumą: paramą žemės ūkio konkurencingumui ir tvariam vystymuisi.
-Gamtosaugą: sveiko dirvožemio, švaraus vandens išsaugojimą bei biologinę įvairovę.
-Kartų kaitą: paramą jauniems ūkininkams ir lyčių lygybę sektoriuje.Kovą su mitais: klaidingų nuomonių ir dezinformacijos sklaidą apie žemės ūkį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-17
Pakeistos strateginio plano administravimo taisyklės
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, jog žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklės (taisyklės).Pakeistose taisyklėse nurodyta, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. paraiškų formas ir verslo planus paraiškų kvietimams rengs ir tvirtins ne NMA, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su įgyvendinimo taisyklėmis.Pakeistos taisyklės papildytos punktu, kuriame numatyta galimybė atmesti paraiškas, jei jos pateikiamos ne pagal tą regioną.
Į taisykles įtraukta papildoma nuostata, kad pareiškėjas iki sprendimo dėl paramos skyrimo arba neskyrimo, negali perleisti trečiajam asmeniui savo įsipareigojimų ir teisių, susijusių su parama.
Pakeistos taisyklės taip pat papildytos punktu, kuriame nurodyta, jog projekto ir (arba) paramos sutarties keitimai, dėl kurių būtų nepasiekti projekto tikslai ir rodikliai, taip pat kurie panaikina atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams, atrankos kriterijams (kai tokie taikomi), įsipareigojimams, yra neleidžiami. Taip pat projekto ir (arba) paramos sutarties pakeitimai negalimi tuo atveju, kai keičiasi regionas, nustatytas paramos paraiškos vertinimo metu, vadovaujantis taisyklių 63.10 papunkčiu.
Taisyklėse nurodoma, jog projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu negalima dirbtinai kurti sąlygų gauti paramą. Taisyklėse taip pat numatyta, kad paramos gavėjai, juridiniai asmenys, iš anksto turi suderinti su NMA juridinio asmens dalyvių sąrašą ir (arba) jų turimų akcijų, pajų ar kitų kapitalo dalių skaičiaus pakeitimus, kad būtų įvertintas dalyvių pasikeitimo poveikis projektui.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas paramos gavėjams, kurie įgyvendina projektus pagal tam tikras priemones, taisyklės papildytos nuostata dėl ataskaitų teikimo terminų:
-užbaigto projekto metinę ataskaitą pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ reikės pateikti tik paskutiniais projekto kontrolės metais;
-pagal intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ – trečiaisiais ir paskutiniais kontrolės laikotarpio metais;
-pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ užbaigto projekto metinę ataskaitą reikės pateikti atitinkamai pagal nustatytą kontrolės laikotarpį: jei treji kontrolės laikotarpio metai – ataskaita teikiama paskutiniais kontrolės laikotarpio metais, jei penkeri kontrolės metai – trečiaisiais ir paskutiniais kontrolės laikotarpio metais;
-intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ atveju užbaigto projekto metinė ataskaita neteikiama.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalis pakeitimų įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-18
Andrius Palionis: turėjome įtarimų dėl galimos korupcijos Augalininkystės tarnyboje
Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovui ir dar 12-ai įtariamųjų pareiškus įtarimus dėl galimų korupcinių nusikaltimų, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad įtarimų dėl to buvo dar praėjusį pavasarį, tačiau naujausia žinia – šokiruojanti. Kadangi skaidrumo standartai ministerijoje yra nustatyti labai aukšti vien dėl to, kad mes valdome didelę pinigų sumą, kas liečia ir bendrą žemės ūkio politiką, ir skirstome pinigus, tai yra truputį toks šokas ministerijai“, – trečiadienį BNS sakė A. Palionis.
Anot ministro, ministerija dėl galimų korupcinių nusikaltimų tarnyboje įtarimų turėjo dar šių metų pavasarį, nes sulaukė ir anoniminių, ir neanoniminių skundų, kuriais pasidalino su teisėsauga.
Paklaustas, ar korupciniai nusikaltimai galėjo trukti ilgiau nei vienus metus, A. Palionis neatsakė: „Ministerija tuos skundus gavo, kada dar aš buvau viceministras (…), o vadovas (Augalininkystės tarnybos – BNS) dabartinis yra paskirtas dar praeitoje kadencijos vadovybės. Tai nuo kada teisėsaugos institucijos vykdė tą ikiteisminį tyrimą, aš tikrai nežinau, bet ministerija pasijungė, bijau pameluot, ar vasario, ar kovo mėnesį.“
Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad tiriant galimus korupcinius nusikaltimus dėl 1,5 mln. eurų vertės kyšių, įtarimai pareikšti tarnybos vadovui Jurijui Kornijenko, kitiems darbuotojams – iš viso 13-ai įtariamųjų, įskaitant septynis privačių įmonių vadovus bei susijusius asmenis.
Pirmadienį ministerijai gavus Generalinės prokuratūros informaciją apie ikiteisminį tyrimą, A. Palionis laikinai nušalino tarnybos direktorių J. Kornijenką ir pavaduotoją Mantą Butą. Laikinai tarnybai paskirta vadovauti kita pavaduotoja Rasa Rimkutė.
Pasak ministro, pagal teisės aktus ministerija gali nušalinti tik vadovybę, o ar nušalinti kitus keturi darbuotojus, turi spręsti pati Augalininkystės tarnyba.
„Kadangi ministerija gali valdyti tik vadovybę – du asmenis, kuriems dabar yra taikomos kardomosios priemonės – tai mes iš karto nušalinome vadovybę. O jau vidinius procesus dėl kitų darbuotojų (nušalinimo – BNS) antroji pavaduotoja, kuri dabar laikinai vadovauja tarnybai, turi vykdyti pagal vidinius reglamentavimus, jau toliau pati tarnyba turi nušalinti“, – teigė A. Palionis.
Savo ruožtu Augalininkystės tarnybos atstovas Vilius Rekevičius BNS teigė, kad pirmadienį tarnyba sprendė dėl patarėjų Aurelijaus Šapranausko ir Agnės Silickienės, Kauno regioninio skyriaus laikinosios vedėjos Dalios Šubonienės ir Alytaus regioninio skyriaus vedėjo Giedriaus Urbelionio nušalinimo.
„Du darbuotojai yra nušalinti nuo pareigų, o kiti du darbuotojai yra atostogose ir bus nedelsiant nušalinti pasibaigus jų atostogų terminui Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso nustatyta tvarka“, – BNS perduotame komentare teigė V. Rekevičius.
Teisėsaugos tyrimo duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų nuolat buvo reikalaujami ir gaunami stambūs kyšiai už tokių krovinių gabentojams tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus, kurie užtikrinai legalų jų eksportą į trečiąsias šalis.
Pasak A. Palionio, tokie sertifikatai išduodami eksportuojant augalus, gėles ir užtikrina, kad jie yra saugūs ir neužkrėsti „kažkokiais vabaliukais“.
„Aš žinau, (kokie ir kur produktai buvo gabenami – BNS), bet nežinau, ar galiu tą pasakot viešai dar, tai aš susilaikysiu. Tai nėra Lietuvos produktai, galiu tik tiek pasakyti“, – žurnalistams sakė ministras.
Pasak prokuroro Artūro Urbelio, šis ikiteisminis tyrimas yra neturintis precedento, o pagrindiniai tiriamos nusikalstamos veikos epizodai susiję su kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu.
Anot teisėsaugos, praėjusią ir šią savaitę per 120 STT pareigūnų Vilniaus, Kauno, Utenos ir Alytaus apskrityse atliko daugiau kaip 100 kratų, kurių metu rasta 1,3 mln. eurų grynųjų, aštuoni kilogramai apie 1 mln. eurų vertės aukso, sprogmenų, kokaino.
Jų metu sulaikyta 13 asmenų, iš kurių šešiems paskirtas suėmimas nuo vieno iki dviejų mėnesių, kitiems – švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra arba rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Įtarimai dėl kyšininkavimo veikiant organizuotoje grupėje yra pareikšti tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko, jo pavaduotojui Mantui Butui, tarnybos patarėjams Aurelijui Šapranauskui ir Agnei Silickienei, Kauno regioninio skyriaus laikinajai vedėjai Daliai Šubonienei, Alytaus regioninio skyriaus vedėjui Giedriui Urbelioniui, įtarimai pareikšti ir septyniems privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.
Šaltinis: lrt.lt, Evelina Paškovskytė, Vakaris Vingilis, BNS, 2025-12-17
Užtikrintais žingsniais – į Lietuvos pieno gamintojų lyderių viršūnes
Telšių rajono ūkininkė Ieva Stanienė jau kelerius metus iš eilės patenka į efektyviausių Lietuvos pieno gamintojų gretas. 2025 m. ji dar kartą įrodė savo profesionalumą ir darbo kultūrą, tapdama Efektyviausia pieno gamintoja šeimos ūkių kategorijoje konkurse „Pienės 2025“. Šį vardą ji pelnė dėl išskirtinai aukšto produktyvumo: ūkis per metus iš vienos karvės parduoda vidutiniškai 13 207 kg pieno – tai aukščiausias rezultatas šalies šeimos ūkių reitinge. Šis rodiklis gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir parodo, kad ūkio pažanga yra nuolatinė, o ne atsitiktinė.
Tokie pasiekimai nėra vienos sėkmingos dienos rezultatas – tai nuoseklus kelerių metų darbas. Vieši duomenys rodo aiškią produktyvumo augimo tendenciją: 2023 m. iš karvės gauta apie 12 106 kg pieno, 2024 m. – 12 692 kg, o 2025 m. pasiektas įspūdingas 13 207 kg rezultatas, jau antrus metus iš eilės užtikrinęs pirmą vietą „Pienės“ reitinge. Tokie rodikliai įmanomi tik ūkyje, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas gyvulių sveikatai, genetikai, šėrimui ir darbo organizavimui. Akivaizdu, kad čia taikomi šiuolaikiniai sprendimai, o kiekvienas pokytis yra gerai apgalvotas. Tai liudija, kad net ir šeimos ūkis, veikiantis be didelių koncernų užnugario, gali tapti nacionaliniu pažangios pieno gamybos pavyzdžiu.
Ievos Stanienės vardas respublikiniame „Pienės“ konkurse minimas kasmet, o tai rodo ne pavienį pasisekimą, bet tvirtą, ilgalaikę ūkio viziją. Ji įrodo, kad moderni pieno gamyba šeimos ūkyje gali būti itin efektyvi, konkurencinga ir tvari. Ūkis tampa įkvėpimo šaltiniu daugeliui Lietuvos pieno ūkių, siekiančių augti ir tobulėti. Telšių rajone kuriama sėkmės istorija leidžia matyti, kad Lietuvos pienininkystės ateitis gali būti paremta būtent tokiais profesionaliai valdomais ūkiais, kurie noriai mokosi, investuoja į žinias ir nebijo pokyčių.
Ieva Stanienė savo atkakliu darbu užtikrintai keičia sektoriaus standartus ir pelnytai laikoma viena pažangiausių pieno gamintojų Lietuvoje. Ją su garbingu apdovanojimu, įteikdamos vardinį suvenyrą, pasveikino Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ laikinai einanti žaliavos pirkimo regiono vadovės pareigas Vaida Baltinienė, linkėdamos sveikatos, stiprybės ir toliau garsinti Žemaitijos kraštą Lietuvoje.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-12-15
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
