Žemės ūkio naujienos: 2025-12-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas apie korupciją Augalininkystės tarnyboje: įtarimų buvo, bet mastas nesitikėtas
8 kilogramai aukso luitų, ginklai, sprogmenys, kokainas ir grynieji – tokie įspūdingi įkalčiai po kratų rasti pas būrį įtariamų kyšininkų Augalininkystės tarnyboje. Precedento neturinčiame tyrime sulaikyta bent 13 žmonių, tarp jų – Augalininkystės tarnybos vadovas ir kai kurie darbuotojai. Anot buvusio žemės ūkio ministro Igno Hofmano, įtarimų, jog tarnyboje vyko negerų dalykų, buvo, tačiau nesitikėta, kad tokio masto.
Dabartiniam žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui pareiškus, kad dėl Augalininkystės tarnybos veiklos įtarimų kilo jau pavasarį, kai ministro pareigas dar ėjo I. Hofmanas, pastarasis teigia, jog jam taip pat buvo kilę klausimų. Pasak buvusio ministro, daugiausia abejonių kėlė didelė darbuotojų kaita tarnyboje, taip pat buvo gaunami tiek anoniminiai, tiek neanoniminiai skundai.
„Buvo darbuotojų skundų tiek anonimiškų, tiek neanonimiškų. Buvo atleista labai daug darbuotojų – apie 70 per daugiau nei pusę metų, jei gerai pamenu. Buvo ne kartą kalbėta su vadovu. Mano rūpestis buvo, kad tokia darbuotojų kaita nesukeltų tarnybos griūties ir kad tarnybos veikla ir teikiamos paslaugos nesuprastėtų“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigia jis.
I. Hofmanas tikina, kad Augalininkystės vadovas dažnai jam užsimindavo apie siekį skaidrinti leidimų išdavimą.
„Buvo anoniminių skundų iš gėles eksportu gabenančių verslininkų. (…) Tie žmonės, jų atstovai taip pat kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komitete, pats vadovas yra užsiminęs, kad iš tų verslininkų jam yra grasinama.
Jis pasakodavo, kaip jis ruošia tuos patikrinimus, leidimų išdavimą išskaidrinti, nes, anot jo ir prieš tai turėta informacija, anksčiau nebuvo visiškai skaidriai tas daroma – buvo tam tikrų įtarimų, kad piktnaudžiaujama, galimai tie leidimai išduodami nevisai teisėtai, neatliekant iki galo patikrinimo“, – sako pašnekovas.
Paklaustas, ar nebuvo kilęs poreikis patikrinti informaciją, kurią jis gaudavo tiek anonimiškai, tiek ne, buvęs žemės ūkio ministras tikina informacija buvo pasikartojanti ir prieštaringa.
„Šie skundai buvo vieną dieną atsiradę ir vieną dieną staiga pasikeitė, o pavasarį taip pat buvo informacija žodžiu visiškai nepatikrinta atėjusi iki manęs, kad galimai su esamo vadovo žinia yra piktnaudžiaujama išduodant šiuos leidimus už vieną ar kitą atlygį. (…)
Vadovas man visada pasakodavo, kaip jis siekia gerinti tarnybos darbą, skaidrinti ir kaip, anot jo, tarnyba dirbs tobulai, susidarydavo įspūdis, tačiau ateidavo informacija tiek iš vidaus, tiek iš išorės apie tuos dalykus, ką ir minėjau“, – priduria buvęs ministras.
Anot I. Hofmano, kad pasižiūrėtų, kas vyksta tarnybos viduje, buvo sudaryta darbo grupė daugumos pagrindu. Vis dėlto, išvados buvusio ministro irgi netenkino, todėl buvo nuspręsta po metų atlikti Augalininkystės tarnybos veiklos auditą, kurio nesuspėta atlikti pasikeitus žemės ūkio ministrams.
„Norėjau, kad atliktų tyrimą, kodėl darbuotojai taip masiškai atleidžiami, kas yra priimama į jų vietą, ar tikrai viskas vyksta sąžiningai. To tyrimo rezultatai manęs netenkino, o žmonės, kurie vykdė tą tyrimą, argumentavo dėl ko negalėjo daryti gilaus tyrimo, kadangi jie yra politinės komandos nariai ir nenorėjo būti apkaltinti politiniu kišimusi į tarnybos darbą ar spaudimu. Tuomet po metų buvome nusprendę, kad darysime šitos tarnybos veiklos auditą“, – sako jis.
„Kad kažkokie negeri dalykai vyksta su tarnyba ir yra neatsakytų klausimų, taip, tie įtarimai visad būdavo ir kalbėdavau su vadovu, stengiausi turėti kontaktą su tarnybos žmonėmis, bet kad tokio masto, mes turbūt net pačiame baisiausiame sapne negalėjome susapnuoti“, – priduria jis.
Anot teisėsaugos, praėjusią ir šią savaitę per 120 STT pareigūnų Vilniaus, Kauno, Utenos ir Alytaus apskrityse atliko daugiau kaip 100 kratų, kurių metu rasta 1,3 mln. eurų grynųjų, aštuoni kilogramai apie 1 mln. eurų vertės aukso, sprogmenų, kokaino.
Jų metu sulaikyta 13 asmenų, iš kurių šešiems paskirtas suėmimas nuo vieno iki dviejų mėnesių, kitiems – švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra arba rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Įtarimai dėl kyšininkavimo veikiant organizuotoje grupėje yra pareikšti tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko, jo pavaduotojui Mantui Butui, tarnybos patarėjams Aurelijui Šapranauskui ir Agnei Silickienei, Kauno regioninio skyriaus laikinajai vedėjai Daliai Šubonienei, Alytaus regioninio skyriaus vedėjui Giedriui Urbelioniui, įtarimai pareikšti ir septyniems privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.
Šaltinis: lrt.lt, Rasa Tapinienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-12-18
Ūkininkų protestas Briuselyje: baiminamasi, kad produktai iš Pietų Amerikos iškreips rinką
Prieš Europos vadovų susitikimą Briuselyje protestą surengė ūkininkai, užblokavę centrines miesto gatves. Bendrijos šalys toliau derasi dėl ES prekybos susitarimo su pietų Amerikos šalimis. Protestuotojai, tarp jų ir iš Lietuvos, teigia, kad susitarimo sąlygos nepalankios bloko ūkininkams. Baiminamasi, kad pigesni produktai iš Pietų Amerikos iškreips vietos rinkas, nepaisant to, kad šiandien pasiektas susitarimas dėl griežtesnių importo taisyklių.
Traktoriais į centrines Briuselio gatves keliauta nuo pat ankstyvo ryto. Ūkininkai iš daugelio Europos šalių – tarp jų ir Lietuvos – Briuselyje sunkiąją techniką sustatė tuo metu, kai netoliese į posėdį rinkosi Europos Sąjungos vadovai.
Jų reikalaujama nepamiršti Bendrijos ūkininkų, kurie netrukus gali susidurti su konkurencija iš Pietų Amerikos.
Europos Sąjungos Laisvosios prekybos susitarimas su tokiomis šalimis kaip Brazilija – paskutiniuose etapuose. Ūkininkai baiminasi, kad pigesnė produkcija sužlugdys ūkius, kuriems ir taip keliami aukšti aplinkosauginiai reikalavimai.
„Norėtume prezidentui perduoti žinią, nes Lietuvoje prioritetas visgi yra maistas iš trečiųjų šalių“, – sako Ūkininkų sąjungos narė Zita Dargienė.
„Didžiausia baimė tokia, kad vieną dieną gaunamų pajamų neužteks padengti sąskaitoms. Todėl, kad mes Europos Sąjungoje prarandame rinką“, – antrina ūkininkas Darius Ufartas.
Derybos su Pietų Amerikos šalimis dėl Merkosur vadinamo susitarimo tęsiamos net 25 metus, bet Lenkijos, Vengrijos ir svarbiausia Prancūzijos vadovai, sako – jų šalių ūkininkai jam dar nepasiruošę.
„Kalbama apie principą. Apie Europos nuoseklumą, apie Europą, kuri apsaugo savo žemės ūkį ir gamintojus“, – teigia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Laisvosios prekybos šalininkė Vokietija ir tokios šalys kaip Ispanija kalba, kad laukti Europa daugiau negali.
Prieiga prie Pietų Amerikos rinkos Europai būtina atsitiesti po Jungtinių Valstijų muitų ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos naudingųjų iškasenų.
„Nuolat pabrėžėme, kad šis prekybos susitarimas būtinas, jei Europa nori įgyti didesnį ekonominį ir geopolitinį svorį tuo metu, kai jai iššūkius kelia akivaizdūs priešininkai, tokie kaip Putinas, ir net tradiciniai sąjungininkai – Jungtinių Valstijų administracija“, – sako Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas.
Berlynas didina spaudimą teigdamas, kad neišgalės išlaikyti didelių įnašų į bendrijos biudžetą be ekonominio augimo, kurį skatina tokios prekybos sutartys kaip Mercosur.
Diplomatai šiandien sako pasiekę kompromisų dėl kai kurių Pietų Amerikos prekių importo griežtinimo, bet dar nežinoma ar jie tenkins Prancūziją ir Italiją.
Šaltinis: lrt.lt, Dovydas Venckus, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-12-18
Ūkininkai Vilniuje ir Briuselyje protestuoja prieš EK ketinimą mažinti finansavimą
Maždaug 10 tūkst. Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkų ketvirtadienį Briuselyje protestuoja prieš Europos Komisijos ketinimą nuo 2027 metų mažinti finansavimą žemdirbiams.Be to, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ rengia protestą prie ES atstovybės Vilniuje.Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas sako, kad ūkininkai iš visos Europos vieningai pasisako prieš Komisijos siūlomus Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčius, biudžeto mažinimą, nesąžiningą ES prekybos politiką ir biurokratiją.
„Šiandien (ketvirtadienį – BNS) Lietuvos ūkininkų sąjunga kartu su 10 tūkst. ES ūkininkų dalyvauja mitinge Briuselyje. Tai tęstinis veiksmas. Dar vasarą buvome mandagūs ir kiekvienoje šalies sostinėje perdavėme savo valdžios atstovams žinią apie netinkamą ES politiką. Mūsų neišgirdo“, – komentare BNS teigė M. Puidokas.
„Užtenka pūsti miglą į akis, kai mūsų ūkininkavimui ir maisto saugumui gresia pavojus“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, ūkininkams didžiulį nerimą sukėlė Komisijos pasiūlymas penktadaliu mažinti BŽŪP biudžetą ir visiškai atsisakyti dešimtmečius veikusios politikos struktūros.
„Nors žemės ūkis yra strateginės svarbos Europos ekonomikos ir maisto saugumo dalis, sektorius susiduria su dideliu spaudimu ir nelygiavertėmis konkurencinėmis sąlygomis, o Komisijos siūloma žemės ūkio politikos struktūros pertvarka silpnina ES vienybę“, – pranešime teigė R. Juknevičius.
Protesto išvakarėse ES šalių žemdirbių organizacijų lyderiai Briuselyje aptarė aktualijas, susijusias su BŽŪP ateitimi bei ES ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos „Mercosur“ bloko pasirašytos laisvos prekybos sutarties ratifikavimu.
Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, ūkininkų tikslas – išlaikyti stabilumą žemės ūkyje ir aprūpinti kokybišku maistu Europos gyventojus: „Tikime, kad ūkininkų balsas bus išgirstas ir priimti sprendimai sustiprins visą žemės ūkio sektorių.“
Anot Žemės ūkio rūmų, protesto metu vyksiantis teletiltas Vilnius–Briuselis leis stebėti tiesioginius vaizdus iš Briuselio, girdėti ūkininkų ir žemdirbių organizacijų lyderių pasisakymus, diskusijas ir interviu.
BNS rašė, kad Lietuva ragina 2028–2034 metais didinti ES finansavimą žemės ūkiui ir žuvininkystei, nes po 2027 metų BŽŪP skirtų lėšų yra gerokai per mažai.
Anot Žemės ūkio ministerijos, skiriant finansavimą neatsižvelgta ir į tai, kad Lietuva yra ES rytinio pasienio valstybė, kurios kaimynės – tęsianti karą šalis agresorė ir jos sąjungininkė, todėl būtų sunku bent 30 proc. lėšų skirti iš nacionalinio biudžeto remiant aplinkosaugą.
Iš esmės Lietuva nepritaria ir BŽŪP įtraukimui į bendrą finansavimo ir valdymo sistemą kartu su kitomis politikomis. Teigiama, kad BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis turi išlikti savarankiškas, pagrįstas dviem ramsčiais – tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra ir su atskiru finansavimu.
Lietuvai 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).
Lietuvoje bus statoma išskirtinė augalinės kilmės baltymų gamykla
„Royal Cosun“, pirmaujantis Nyderlandų žemės ūkio kooperatyvas, planuoja Lietuvoje statyti aukštos kokybės augalinės kilmės baltymų gamyklą. Joje žaliavos būtų perdirbamos netoli jų auginimo vietos, taip spartinant žaliąją ekonomikos transformaciją. Įgyvendintas šis pramoninių biotechnologijų projektas reikšmingai prisidėtų prie bioekonomikos plėtros Lietuvoje ir sukurtų kvalifikuotų darbo vietų. Ši gamykla – tai dar viena galimybė mūsų ūkininkams savo produkciją perdirbti vietoje.
Naujoji gamykla būtų dalis „Cosun Protein“ padalinio, gaminančio „Tendra“ pupinių baltymų izoliatus pasitelkiant pažangias ekstrakcijos, gryninimo ir procesų automatizavimo technologijas. Lietuva siūlo puikias sąlygas tokiai investicijai, o projekto komanda kaip potencialią gamyklos vietą pasirinko Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurios išvystyta pramonės ekosistema atveria galimybių mokslinių tyrimų ir plėtros partnerystėms.
Apie „Royal Cosun“
„Royal Cosun“ – tarptautinis žemės ūkio kooperatyvas, siekiantis išnaudoti visą augalų potencialą. Bendrovė siūlo tvarius ir inovatyvius augalinius sprendimus dabartiniams ir ateities visuomenės iššūkiams. „Cosun“ gamina augalinį maistą ir maisto ingredientus, pašarus ir žaliąją energiją. Įmonė turi daugiau nei 125 metų patirtį ir dirba su tiekėjais, 8 tūkst. augintojų ir 4,5 tūkst. darbuotojų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. „Cosun“ priklauso įmonės „Aviko“, „Cosun Beet Company“, „Duynie“, „Cosun Protein“ ir „Sensus“. 2024 m. bendra „Cosun“ metinė apyvarta viršijo 3 mlrd. eurų.
Šaltinis: zum.lrv.lt 2025-12-18
Paskolos investicijoms į žemės ūkio valdas jau netrukus
Nuo gruodžio 22 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra(NMA) priims paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (lengvatinėms paskoloms). Šiuo tęstiniu, galimas sustabdyti ribotos trukmės, paraiškų teikimo metu bus priimamos paraiškos tik lengvatinėms paskoloms gauti. Paraiškas bus galima teikti iki gruodžio 31 d. 17.00 val., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
Lengvatinėms paskoloms skirta suma bus apskaičiuota atsižvelgiant į ankstesnio kvietimo laikotarpiu, kuris tęsiasi iki 2025 m. gruodžio 19 d., pateiktose paraiškose pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (lengvatinėms paskoloms) prašomą sumą.
Remiama veikla
Paramos lėšomis remiama žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose.
Taip pat remiamas žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Galimi pareiškėjai:
-ūkininkai, fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai;
-juridiniai asmenys (savo vardu įregistravę valdą), užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai;
-pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas.
Paskolos sąlygos
-Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 000 Eur.
-Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.
-Jei kreipiamasi lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, ilgiausias paskolos laikotarpis – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.
-Palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai. Palūkanų norma finansų tarpininkų lėšų daliai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, nustatoma finansų tarpininkų atrankos sąlygose.
-Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Atkreiptinas dėmesys, kad vienam galutiniam naudos gavėjui gali būti suteikta tik viena paskola.
Paraiškų pateikimo būdas
Paraiška tik dėl lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. Paramos paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 17 valandos. Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.
