Žemės ūkio naujienos: 2025-12-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija: GPM lengvatos ūkininkams patikslinimas sutaupys 49 mln. Eur 2027-ųjų biudžete
Seimui priėmus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus, kuriais patikslinta birželį priimta mokestinė lengvata ūkininkams, 2027 m. biudžete sutaupyta beveik 50 mln. eurų, teigia Finansų ministerija. „Jei lengvata nebūtų buvusi patikslinta, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM 2027-aisiais ir vėlesniais metais būtų 49 mln. eurų mažesnės“, – Eltai perduotame komentare teigė ministerija.
„Tai bus padaryta rengiant 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą. Atkreipiame dėmesį, kad minėti patikslinimai 2026 m. pajamų nekeičia, didės tik 2027 ir vėlesnių metų biudžetų pajamos“, – nurodo Finansų ministerija.
Kaip skelbta anksčiau, parlamentas antradienį priėmė įstatymo pakeitimus ir nusprendė, kad nuo kitų metų lengvatiniai GPM tarifai bus taikomi ne visoms ūkininko pažymėjimą turinčių asmenų pajamoms, o tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos.
„Priimti įstatymo pakeitimai užtikrins, kad atskiros apmokestinimo sąlygos bus taikomos pajamoms iš žemės ūkio veiklos, ko ir buvo siekta šių metų birželį priėmus GPM įstatymo pakeitimus, turėjusius įsigalioti 2026 m. sausio 1 d.“ – teigia ministerija.
„Šie pakeitimai aiškiai ir tiksliai įtvirtina, kad progresiniai 15 ir 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifai taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą. Šios pajamos bus apmokestinamos atskirai nuo kitų pajamų, taikant ir atskirą mokesčio kredito mechanizmą“, – aiškina institucija.
Ankstesnė redakcija nebūtų atliepusi iškeltų tikslų
Pasak Finansų ministerijos, GPM įstatymas, kuris buvo priimtas birželio mėnesį, reikštų, kad visoms ūkininko statusą turinčių asmenų pajamoms nuo kitų metų galiotų lengvatinis apmokestinimas, net jei gautos pajamos nėra susijusius su žemės ūkio veikla. Tai, anot institucijos, neužtikrintų lengvatos tikslų.
„Jeigu pakeitimai nebūtų priimti, atskiros apmokestinimo sąlygos galėtų būti siejamos su pajamas gaunančio gyventojo statusu (vykdantis žemės ūkio veiklą), t. y. taikomos žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo pajamoms, net jei jos būtų gautos iš kitokios veiklos nei žemės ūkio veikla“, – teigia ministerija.
„Tai neužtikrintų tikrųjų įstatymo leidėjo tikslų – atsižvelgti į žemės ūkio veiklos specifiką, ypač jos pajamų priklausomybę nuo derliaus bei reikšmingą geopolitinių krizių poveikį, ir nustatyti mažesnį šių pajamų apmokestinimo progresyvumą“, – apibendrina institucija.
Ūkininkus pakeitimai tenkina
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas teigia, kad šitie pakeitimai su ūkininkais buvo aiškiai suderinti ir sektorių jie tenkina.
„Šis dalykas buvo derintas. Matėme, kad sąvoka nėra tikslingai ir gerai panaudota, kad žemės ūkio subjektas galėtų naudotis lengvata – gautųsi, kad Vilniuje gyvenantis ir vieną triušį auginantis asmuo, bet verslaudamas kitur, gautų tą pačią lengvatą. Visada buvo kalbama apie tai, kad lengvata būtų taikoma žemės ūkio veiklai, tad pakeitimai – tenkina“, – Eltai teigė A. Vanagas.
Tiesa, jis pastebi, kad Vyriausybė bei Seimas iki galo neįsiklausė į ūkininkų, kurie birželio mėnesį protestavo prie Seimo, reikalavimus ir tikisi, kad tai įvyks kitais metais.
„Keli mūsų reikalavimai lieka neįgyvendinti. „Sodros“ mokesčių pakeitimai kelių mokesčio lengvata, dėl kurios jau kaip ir buvo sutarta, nebuvome iki galo išgirsti. Tikimės, kad artimiausiu metu tai bus atitaisyta“, – vylėsi ūkininkų atstovas.
ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc., tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą ir šiuo metu galiojantį sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą.
Seimas birželį priimdamas mokesčių reformą taip pat nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
Šaltinis: lrt.lt, Vygantas Tuzas, ELTA, 2025-11-21
Jaunieji ūkininkai paraiškas galės teikti jau nuo sausio 2 d.
Jaunieji ūkininkai jau nuo pat ateinančių metų pradžios – sausio 2 d. bus kviečiami teikti paraiškas gauti lengvatinę paskolą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškų teikimo etapui lengvatinėms paskoloms gauti skirta 18 726 012 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 3 725 441 Eur suma, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 15 000 571 Eur suma).
Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą. Pabrėžtina, kad veikla, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius, neremiama.
Apie tai, ar ūkininkų vykdoma veikla paraiškoje gali būti priskirta pirminei gamybai arba pirminiam perdirbimui, NMA skelbė šiame straipsnyje.
Galimi pareiškėjai
Dėl paramos gali kreiptis jaunieji ūkininkai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
-Fiziniai asmenys – tai ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas. Jie turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai)), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba yra ne trumpesnė kaip vienų metų praktinė ūkininkavimo patirtis, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį.
-Juridiniai asmenys – tie, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai), savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei pirmą kartą besisteigiantys joje. Kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.)
Svarbiausi reikalavimai gauti paramą
Jaunasis ūkininkas, besikreipiantis paramos, turi atitikti šiuos Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus:
-fizinio asmens ūkis ir valda paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo. Juridinio asmens visų jo dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.), vienasmenio valdymo organo arba visų kolegialaus valdymo organo narių) savo vardu registruotos valdos turi būti įregistruotos ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius.
-pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne didesnis kaip 70 000 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos planuojamas VED) turi būti ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. Šį įsipareigojimą, turėti ne mažesnį kaip 12 000 Eur VED, paramą gavęs jaunasis ūkininkas turės išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. VED apskaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą.Juridiniai asmenys turi atitikti privataus savarankiško juridinio asmens, atitinkančio labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.Ir kt.
Teikiantieji paraiškas taip pat turi atitikti Administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Lengvatinės paskolos suma ir gavimo sąlygos
Didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui – 100 000 Eur.
Paskola gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola ir tik vieną kartą pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Finansinių tarpininkų jauniesiems ūkininkams sąrašą ir kitą svarbią informaciją apie lengvatinės paskolos suteikimo sąlygas ir tvarką galima rasti ILTE interneto svetainėje – čia.
Dokumentų teikimo NMA tvarka
Paraiška ir papildomi dokumentai NMA priimami tik elektroniniu būdu, užpildžius elektroninę paraiškos formą, esančią Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt. Paraiškos lengvatinei paskolai gauti ŽŪMIS portale priimamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos, t. y. gegužės 29 d., arba ne ilgiau, nei bus pasiekta priėmimo etapui lengvatinei paskolai skirta lėšų suma.
Sausio 2 d.–gegužės 29 d. truksiantis paraiškų teikimas gauti lengvatinę paskolą – pirmasis 2026 metais. Jaunieji ūkininkai ateinančiais metais dėl lengvatinės paskolos dar turės galimybę kreiptis birželio 1–30 d. (šis kvietimas bus skirtas ir norintiems gauti dotaciją), taip pat liepos 1 d.–gruodžio 30 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-18
NMA nuolat tobulina patikrų atlikimo procesą – primename 2025 m. atliktus pokyčius
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), nuolat analizuodama procesą, atsižvelgdama į klientų išsakytus pastebėjimus bei pasiūlymus, šiemet ypač aktyviai tobulinimo ir optimizavo patikrų procesus bei apie tai informavo klientus. Kviečiame prisiminti 2025 m. patikrų proceso naujoves! 2025 m. NMA, atsižvelgdama į klientų pateiktus pastebėjimus ir siūlymus dėl kontrolės tobulinimo proceso, sumažino patikrų skaičių, apimtį ir trukmę, rizikingų projektų skaičių, supaprastino patikros ataskaitos formą,
Džiaugiamės, jog atlikti darbai buvo įvertinti ir šiemet vykdytoje reprezentatyvioje pareiškėjų ir paramos gavėjų apklausoje net 88 proc. patikrų procesą įvertino teigiamai (2024 m. – 87 proc.).
NMA ir toliau tobulins patikrų procesus bei aktyviai vykdys reikalavimų pažeidimų prevenciją, nuolat informuos pareiškėjus ir paramos gavėjus apie planuojamas patikras – jų terminus, priežastis bei reikalavimus, kurių privalu laikytis siekiant išvengti neatitikimų.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-18
Dažniausiai nustatomi neatitikimai deklaruotuose plotuose ir kaip jų išvengti
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), atlikusi deklaruotų laukų patikrų analizę, dalinasi aktualia informacija apie dažniausiai nustatomus neatitikimus ir kaip jų galima išvengti. Šiemet dažniausiai pasitaikantys neatitikimai yra susiję su netinkamu nuotraukų pateikimu per „NMA agro“ programą pagal kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinė sistema) veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ .
Svarbu tinkamai laikytis įsipareigojimų
NMA primena įsipareigojimų terminus dėl nuotraukų pateikimo per „NMA agro“ programą.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, nuo 2025 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal kompleksinę ekologinę sistemą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taikantys tiesioginės sėjos būdą, nuo žemės ūkio augalų sudygimo per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. (vasariniams žemės ūkio augalams) arba iki lapkričio 15 d. (žieminiams žemės ūkio augalams), privalo per „NMA agro“ programą pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.
Pavėluotai nuotraukos priimamos iki birželio 30 d. arba iki lapkričio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma mažinama 1 proc.
Po birželio 30 d. ar lapkričio 30 d. pateiktos nuotraukos neadministruojamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės.
Ūkininkai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisius, uogas ir riešutus, daržoves ir deklaruojantys bendrai 2 ha ir didesnį vaisių, uogų, daržovių atvirame grunte ar 1 ha ir didesnį moliūgų, cukinijų, juodųjų serbentų, obelų, ridikų ar riešutų plotą, ar bet kokį Klasifikatoriaus V grupės daugiamečių sodinių plotą, deklaruojamą ne daugiamečių sodinių plote žemės ūkio naudmenų sluoksnyje (išskyrus braškes ir krienus), likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų ik pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programą privalo pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kuriose aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas.
Pavėluotai nuotraukos priimamos iki spalio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną susietosios paramos suma už vaisių, riešutų ir daržovių auginimą atvirame grunte mažinama 1 proc.
Po spalio 15 d. pateiktos nuotraukos neadministruojamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės.
Pareiškėjai, įgyvendinantys kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkę deklaruoti tarpinius pasėlius per žiemą, įsėlį arba posėlį, privalo juos įsėti šiais laikotarpiais:
-pasirinkus deklaruoti tarpinius pasėlius per žiemą – pasėti iki rugsėjo 15 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d., pluoštinės kanapės gali būti sėjamos tik po einamųjų metų birželio 30 d.
-pasirinkus deklaruoti įsėlį – pasėti iki liepos 1 d. į pagrindinius žemės ūkio augalus ir po jų derliaus nuėmimo nepertraukiamai išlaikyti dar bent 8 savaites (įsėlis turi būti matomas lauke po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki spalio 1 d., jį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu iselis@nma.lt ar per „NMA agro“ programą informuoja NMA);
-pasirinkus deklaruoti posėlį – pasėti iki rugpjūčio 15 d. po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo (pluoštinės kanapės gali būti sėjamos tik po einamųjų metų birželio 30 d.) ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites (posėlis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d., jį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar per „NMA agro“ programą informuoja NMA apie sėją).
Taip pat pareiškėjai, deklaruodami žemės ūkio plotus turi užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojai rastųparaiškoje deklaruotų žemės ūkio augalų. Taigi svarbu atidžiai deklaruoti dirbamus laikus ir paraiškoje nurodyti tokį pasėlio kodą, kuris ir yra auginamas.
Pareiškėjai, įgyvendinantys 5 GAAB standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ ir deklaruojantys plotus erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc., sluoksni), privalo laikytis šių įsipareigojimų:
-neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų – šakniavaisių ir šakniagumbių;
-kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas), ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas;
-draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę;
-žemės dirbimas arimo būdu leidžiamas tik skersai šlaito.
Svarbu tinkamai pateikti pranešimą per „NMA agro“ programą
NMA specialistai, administruodami per „NMA agro“ programą gautus pranešimus, pastebi, jog pasitaiko atvejų, kai pareiškėjai ir paramos gavėjai atsiunčia netinkamas nuotraukas, t. y. tokias, kuriose nesimato tiesioginės sėjos ar derliaus.
Svarbu, jog dėl kiekvieno atlikto įsipareigojimo reikia atsiųsti bent dvi nuotraukas iš skirtingų lauko vietų (t. y. nuotraukos turi būti nufotografuotos iš skirtingų matymo vietų, pvz., iš vieno lauko kampo ir iš kito), kurios padėtų tinkamai identifikuoti įgyvendintus įsipareigojimus bei kuriose būtų matomi nustatyti vietą padedantys objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Išsamią „NMA agro“ programos naudojimo ir laukų fotografavimo instrukciją galite rasti svetainėje.
Skatiname sekti NMA naujienas
NMA, siekdama, kad ūkininkai laiku sužinotų informaciją apie artėjančius įsipareigojimus, nuolat skelbia naujienas svetainėje – kviečiame prenumeruoti naujienas čia.
Taip pat ūkininkai gali lengvai sužinoti ir sekti informaciją apie reikalavimus ir jų įgyvendinimo terminus naudodamiesi NMA svetainės skiltyje „Parama kaimui“ esančiu „Kalendoriumi“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-18
Kaunas: iš baltarusiškų trąšų tranzito gaunamos lėšos galėtų būti skiriamos Ukrainai
Jei Lietuva patirtų spaudimą leisti baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, be kita ko, būtų galima diskutuoti apie gaunamų lėšų panaudojimą remiant Ukrainą, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Jeigu mes, taip sakykime, būtume „verčiami“ rinktis, tada reikėtų diskutuoti. Ir jeigu reikėtų diskutuoti, reikėtų turėti opcijas“, – BNS šią savaitę sakė ministras.
Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1 dienos yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“. Šios sankcijos įsigaliojo 2021 metų gruodžio 8-ąją.
Vėliau sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė ir ES.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį.
Praėjusią savaitę mainais į daugiau nei 100 kalinių paleidimą iš Baltarusijos JAV pažadėjo sankcijas panaikinti.
Po šio žingsnio prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis užsiminė, jog dėl to ES ir Lietuvai ateityje teks iš naujo vertinti sankcijas baltarusiškoms trąšoms.
Tiesa, aukščiausi šalies pareigūnai teigia, jog kol kas trąšų tranzito ribojimai nebus švelninami.
ES sankcijas „Belaruskalij“ paskelbė 2022 metų kovo 2-ąją – ES tuomet priėmė reglamentą, kuriuo uždraustas kalio trąšų vežimas iš Baltarusijos. Šias sankcijas Bendrija vis pratęsia, o dėl tolesnių veiksmų turėtų apsispręsti kitų metų pradžioje.
Dar šią savaitę D. Matulionis sakė, kad JAV atstovai kol kas nesikalbėjo su Lietuvos pareigūnais dėl galimo tranzito per Klaipėdos uostą atnaujinimo, o jeigu tai ilgainiui bus daroma, šį sprendimą būtų galima susieti su papildomomis amerikiečių karinėmis pajėgomis šalyje. Tiesa, jau kitą dieną jis nuo šios pozicijos atsitraukė, pareiškęs, jog tai nėra suderintas Prezidentūros požiūris, o asmeninė spontaniškai pareikšta nuomonė.
Šaltinis: Paulius Perminas, BNS, lrt.lt, 2025-12-21
Ankstesnės žemės ūkio naujienos









