Žemės ūkio naujienos: 2025-12-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo sausio auga 8 proc.
Nuo kitų metų įsigaliosiant naujiems žemės verčių žemėlapiams, tendencijos rodo, kad sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias metinis augimas fiksuotas Kauno miesto ir rajono, Molėtų, Šilutės, Birštono savivaldybėse, kur vidutinė žemės vertė per metus augo maždaug 14 proc.
Tuo metu mažiausias augimas – apie 3 proc. – Šiaulių mieste ir rajone, Raseinių, Radviliškio ir Kėdainių rajonuose, skelbia Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Gyvenamųjų teritorijų sklypų vidutinė rinkos vertė nuo sausio vidutiniškai didėja 9 proc., tačiau kai kuriose savivaldybėse augimas gerokai viršija šalies vidurkį. Molėtų rajone jų vertė didėja daugiau nei 30 proc., Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietave – 21 proc.
NŽT vertinimu, tai rodo didėjantį šių teritorijų patrauklumą būsto plėtrai.
Tuo metu Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkuose tokios žemės vertė auga iki 3 procentų.
Komercinės paskirties sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 8 proc. Didžiausias augimas taip pat fiksuotas Molėtų rajone, kur jis viršijo 30 proc., o Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietave – 21 proc. Pasak NŽT, tai rodo augantį verslo ir paslaugų potencialą šiuose regionuose.
Iki 3 proc. augimas buvo Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkuose.
Mėgėjų sodų sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 7 proc., pramonės ir sandėliavimo – 8 proc., žemės ūkio paskirties sklypų – 7 procentais.
Naujus žemės verčių žemėlapius parengė Registrų centras, juos tvirtina NŽT.
Žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės reikalingos mokesčių apskaičiavimui, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainų nustatymui. Vertėmis remiamasi skaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, skiriant socialinę paramą, nustatant notarinių paslaugų kainas už sandorius ir kitoms reikmėms.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-12-23
Kinija įveda iki 42,7 proc. muitus ES pieno produktams
Kinija pirmadienį pareiškė, kad laikinai įves muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamiems „tam tikriems pieno produktams“.Tai yra dar vienas smūgis prekybos ginče, kuris apima tiek maisto produktus, tiek elektrines transporto priemones. Muitai, kurių dydis svyruoja nuo 21,9 proc. iki 42,7 proc., įsigalios antradienį.
Jie bus taikomi įvairioms prekėms, įskaitant šviežią ir perdirbtą sūrį, varškę, pelėsinį sūrį ir kai kuriuos pieno bei grietinėlės produktus, sakoma kinų prekybos ministerijos pranešime.
Pareigūnai antisubsidijų tyrimą pradėjo 2024 metų rugpjūčio mėnesį, gavę Kinijos pieno gamintojų asociacijos prašymą. Tyrimas bus baigtas vasarį.
Kinijos prekybos ministerija pirmadienį pareiškė, kad preliminarios išvados rodo ryšį tarp ES subsidijų ir žalos Kinijos pieno pramonei.
Muitai ES pieno produktams nustatyti praėjus savaitei po to, kai Pekinas pareiškė, kad penkerius metus taikys antidempingo mokesčius europietiškai kiaulienai.
Šie muitai pradėti taikyti gruodžio 17 dieną ir svyruoja nuo 4,9 proc. iki 19,8 procento. Šie mokesčiai yra mažesni nei rugsėjį įvesti laikinieji muitai, kurie svyravo nuo 15,6 iki 62,4 proc., tačiau naujieji tarifai bus taikomi penkerius metus.
Kinija šių priemonių ėmėsi Briuseliui pradėjus tyrimą dėl dosnių Pekino subsidijų elektromobilių pramonei. Briuselis sako, kad tai neteisinga konkurentų Europoje atžvilgiu.
ES naujausią Pekino žingsnį pavadino nepagrįstu.
„Mūsų vertinimu, tyrimas grindžiamas abejotinais kaltinimais ir nepakankamais įrodymais, todėl priemonės yra nepagrįstos ir nelogiškos“, – sakė Europos Komisijos (EK) prekybos atstovas.
„Šiuo metu Komisija nagrinėja preliminarų sprendimą ir pateiks komentarus Kinijos institucijoms“, – pridūrė jis.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-12-22
Ūkininkai: MERCOSUR išbalansuos ES rinką, Lietuvos produkcija taps nekonkurencinga
Europos Sąjungai siekiant pasirašyti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, Lietuvos ūkininkai teigia, kad pigus importas iš Lotynų Amerikos išbalansuos rinką ir nukonkuruos Lietuvos produkciją. „Gaunasi paradoksali situacija, kai mes ES šalyse negalime auginti pigios produkcijos su pigiais preparatais ir panaudoti neleistinas medžiagas.
Kai tuo tarpu ES nori pasirašyti susitarimus su Pietų Amerikos šalimis, kad taip užauginta produkcija patektų ant mūsų vartotojų stalų, į mūsų parduotuvių lentynas. “, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos grudų augintojų asociacijos tarybos narys Dainius Arlauskas.
„Tai bus dūris viskam, ką galima įvežti į Europos Sąjungą ir nebūtinai ta produkcija bus užauginta Lotynų Amerikoje“, – pridūrė D. Arlauskas.
„Vien Brazilijoje yra užauginama du kartus daugiau jautienos, negu ES suvartoja. Įsivaizduojat, kokių jie didelių resursų turi ir ta visa jautiena bandys prasibraut čia pas mus, į Europos Sąjungą“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.
Jis teigė, jog susitarimas tikriausiai bus pasirašytas, tačiau ūkininkai spaus Briuselį elgtis sąžiningai ir kompensuoti ūkininkams, jei rinka bus iškreipiama.
„Mes ir toliau jo (susitarimo – BNS) nepalaikysime, bet mes nepalaikydami visą laiką galėsime toliau atkreipti dėmesį, kad būtų elgiamasi sąžiningai, kad būtų žiūrima būtent kokybė maisto produkcijos, ar teisingai kompensuojama ūkininkams, jeigu iškreipiama rinka ir panašiai“, – teigė jis.
„Nėra aiškiai nurodyti kompensaciniai mechanizmai, jeigu bus rinka iškraipyta iš MERCOSUR šalių atvežtos produkcijos. Neaišku, kaip (ES – BNS) užtikrins maisto (importuojamo iš Pietų Amerikos – BNS) saugumą“, – pridūrė jis.
G. Špakauskas sako, kad šiuo metu importuojama produkcija nėra pakankamai patikrinama bei pabrėžė, kad Lietuvos gamintojai neturės galimybių konkuruoti.
„Dabar atvažiuoja tos produkcijos (iš Lotynų Amerikos – BNS), tik yra muitai didesni. Dabar yra patirties, kad tos produkcijos saugumas nėra iki galo ištikrinamas. Sakoma, kad lenkų pati pigiausia produkcija atvežta, žmonės nori lietuviškos. Tai ateis laikas kada žmonės norės tos lenkiškos produkcijos, o apie Lietuvos produkciją iš viso pamirš“, – kalbėjo jis.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas pabrėžė, kad dėl didelio reguliavimo ūkininkų produkcija Europos Sąjungoje yra brangesnė.
„Ūkininkai neturi galimybės gaminti pigiai Europos Sąjungoje, todėl kad ES ūkininkams keliami reikalavimai laikytis daugybės gamtosaugos, gyvūnų gerovės, klimato kaitos kovos priemonių. Ir visa tai kainuoja“, – spaudos konferencijoje sakė E. Pranauskas.
Ūkininkai taip pat piktinasi ES planais peržiūrėti subsidijas žemės ūkiui bei kitąmet įsigaliojančiu pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM), kuriuo bus apmokestinamas importas iš trečiųjų šalių, jei ten gaminant prekes buvo išmesta daug CO2.
„Po CBAM mokesčio įvedimo mes tikrai susidursim su gerokai padidėjusiomis sąnaudomis. Apie 20-40 proc. jos gali padidėt mums“, – teigė grūdų augintojų atstovas D. Arlauskas.
G. Špakausko teigimu, dėl ES sprendimų ūkininkams bus sudėtinga finansiškai išsilaikyti.
„Jeigu visi šitie (sprendimai – BNS) prisidės, kaip MERCOSUR, CBAM, mažinimas naujos finansinės perspektyvos biudžetas, tai mes galvojam apie išgyvenimo klausimą“, – kalbėjo G. Špakauskas.
„Mes (ūkininkai – BNS) kritikuojam Europos Sąjungos lyderius, nes tikrai ne laikas įvedinėti naujus mokesčius ir dar labiau kelti savikainą ir paskui mus spausti į kampą, kad mes prašytumėm įvairiausių mechanizmų, kaip padengti nuostolius. Mes tiesiog norim teisingos užauginamos produkcijos savikainos ir teisingos pardavimo kainos“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, susitarimas Europos Sąjungai padėtų į Pietų Ameriką eksportuoti daugiau transporto priemonių, mašinų, vynų ir spiritinių gėrimų, o Pietų Amerikai palengvintų jos mėsos, cukraus, ryžių, medaus ir sojos pupelių patekimą į Europos rinką.
Mažiausiai 7 tūkst. ūkininkų su maždaug 1 tūkst. traktorių praėjusį ketvirtadienį surengė protestą Briuselyje protestuodami prieš susitarimą.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS, 2025-12-22
Ropė: Briuseliui mažinant finansavimą žemdirbiams Lietuva turėtų labiau prisidėti
Europos Komisijai ketinant nuo 2027 metų mažinti finansavimą žemės ūkiui, įskaitant ir 20 proc. mažesnes tiesiogines išmokas Lietuvai, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė teigia, jog Lietuvos valdžia turėtų labiau prisidėti taip mažinant galimus ūkininkų nuostolius. „Nacionalinės valdžios veiksmai galėtų palengvinti žemdirbių gyvenimą. Kaip žinia, žemės ūkio programoms nebuvo skirta tiek finansavimo kitiems metams, kuris buvo prašomas.
Faktas, kad gyventojų pajamų mokestis (žemdirbiams – BNS) liko panašaus lygio ir nebuvo įjungtas maksimalus mechanizmas, aš manau, teigiamas dalykas. Bet to mažai“, – pirmadienį LRT radijui teigė B. Ropė.
Jo teigimu, šiuo metu žemdirbių organizacijos, Žemės ūkio ministerija bei komitetas turėtų ieškoti bendrų sprendimų, kaip spręsti mažėjančio finansavimo iššūkius.
„Per daug skubėjom sudarydami 2023-2027 metų strateginį planą, mažai derėjomės. Bet dabar turime pasimokyti iš tų klaidų ir turim sėsti kartu visi – su žemdirbių organizacijoms, ministerija, mes prisijungsime – kad po 2028-ųjų mes turėtumėm tikrai tokį (planą – BNS), kad 4,3 mlrd. eurų tiesioginių išmokų, kurios numatytos Lietuvai, duotų didžiausią naudą visiems“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Anot B. Ropės, šiuo metu nerimo kelia ir siūlomi saugikliai.
„Numatyta, kad jeigu 10 proc. krenta kainos ir 10 proc. krenta gamybos apimtys, tada bus įjungtas apsaugos mechanizmas ir bus kažkiek kompensuojama. Kalba eina, kad 6,5 milijardo eurų numatytas rezervinis fondas turėtų bent jau didžiąją dalį padengti, bet tiksliau arba konkrečiau nėra išaiškinta“, – sakė B. Ropė.
BNS rašė, kad Lietuva ragina Briuselį 2028–2034 metais didinti ES finansavimą žemės ūkiui ir žuvininkystei, nes po 2027 metų bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirtų lėšų yra gerokai per mažai.
Anot Žemės ūkio ministerijos, skiriant finansavimą neatsižvelgta ir į tai, kad Lietuva yra ES rytinio pasienio valstybė, kurios kaimynės – tęsianti karą Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija, todėl būtų sunku bent 30 proc. lėšų skirti iš nacionalinio biudžeto remiant aplinkosaugą.
Iš esmės Lietuva nepritaria ir BŽŪP įtraukimui į bendrą finansavimo ir valdymo sistemą kartu su kitomis politikomis. Teigiama, kad BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis turi išlikti savarankiškas, pagrįstas dviem ramsčiais – tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra bei atskiru finansavimu.
Lietuvai 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų paramos, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).
Žemdirbių atstovai: „Mercosur“ didintų maisto tiekimo grandinių koncentraciją Europoje
Jei Europos Sąjunga (ES) pasirašytų susitarimą dėl laisvos prekybos su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“, tai didintų maisto tiekimo grandinių koncentraciją tarp stambiųjų Europos žemės ūkio struktūrų, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.
Pasak jo, norint didinti nacionalinio žemės ūkio apsaugą, reikia kurti trumpąsias kokybiško maisto tiekimo grandines tarp gamintojo ir vartotojo.
„Mūsų trumpos grandinės niekaip nejuda, nes ateina oligarchinės struktūros, (…) matome, kas daroma kitose valstybėse – Australijoje, Amerikoje, milijonus hektarų turi vienas žmogus, kuris nori kaip monopolis perimti visą maitinimo grandinę. Dideli prekybos centrai ne tik pardavinėja, jie jau perdirba maistą, jie nori valdyti ir gamybos grandį“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Svitojus.
„Vienas žmogus Europoje gali valdyti 100 mln. žmonių maisto grandinę, tai šitie klausimai Europoje labai stipriai keliami tiek nacionaliniame lygmenyje, tiek politiniame visos Europos lygmenyje“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Svitojaus, Europos šalys nėra tikros, kad iš Pietų Amerikos atkeliaujanti žemės ūkio produkcija bus kokybiška, užtikrins klimato kaitos tikslus.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas taip pat sakė, kad šiuo metu Lietuvoje jau dominuoja stambūs ūkiai.
„Šiandien matome statistiką, kuri yra liūdinannti, jaunųjų ūkininkų skaičius drastiškai mažėja – nuo įstojimo į ES, virš 50 proc. jaunųjų ūkininkų yra sumažėję. Šiandien toks, koks žemės ūkis yra, jis nėra patrauklus, įtraukiantis jaunus perspektyvius ūkininkus“, – teigė jis.
„Jeigu mes dar į Europą įsileisime Pietų Amerikos šalis, kur tikrai dešimtatūkstantiniai plotai yra vienose rankose, jaunieji ūkininkai nematys perspektyvų, bus apskritai atimta motyvacija kažką daryti“, – teigė V. Buivydas.
ELTA skelbė, kad praėjusią savaitę ES atidėjo laisvosios prekybos susitarimo su Brazilija, Argentina, Urugvajumi bei Paragvajumi pasirašymą iki sausio mėnesio.
Laisvasis prekybos susitarimas su „Mercosur“ šalimis buvo rengiamas daugiau nei 25 metus ir dabar vertinamas prieštaringai – nors juo siekiama paskatinti prekybą tarp ekonominių blokų, tačiau kai kurios didžiosios ES šalys, tarp jų Prancūzija, Lenkija ir Italija, jį vertina kritiškai.
Praėjusią savaitę Briuselyje vyko tūkstantiniai prieš „Mercosur“ susitarimą, proteste dalyvavo ir Lietuvos žemdirbiai.
Ūkininkai kritikuoja susitarimą, nes baiminasi neproporcingos konkurencijos dėl pigaus importo, nerimauja, kad ateityje gali gauti mažiau lėšų iš ES biudžeto.
Planuojama naujoji laisvosios prekybos zona tarp ES ir daugiau kaip 700 mln. gyventojų turinčių „Mercosur“ bloko valstybių, Europos Komisijos duomenimis, būtų didžiausia tokia pasaulyje.
ŽŪDC: natūralaus pieno kaina Lietuvoje per metus išaugo 19 proc.
Per vienuolika šių metų mėnesių vidutinė superkamo natūralaus pieno kaina Lietuvoje siekė 509,6 euro už toną – 19 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, pranešė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Skelbiama, kad šį lapkritį Lietuvoje buvo supirkta 5,44 proc. daugiau pieno nei pernai – iš viso 109,42 tūkst. tonų.
ŽŪDC duomenimis, ūkininkams už žalio natūralaus riebumo pieną paskutinį šių metų rudens mėnesį mokėta 474,19 euro už toną arba 3,7 proc. mažiau nei spalį.
Tuo metu stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau nei 40 tonų pieno per mėnesį, kaina sumažėjo 4,27 proc. iki 506,34 euro. Skaičiuojama, kad iš tokių ūkių lapkritį buvo gauta per 68 proc. viso Lietuvoje iš ūkių patiekto natūralaus riebumo pieno kiekio.
Europos Komisijos duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių vidutinė pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje siekė 529,9 euro už toną – 10,7 proc. daugiau nei pernai.
Vidutinė Bendrijos ūkininkų gaunama pieno kaina šiemet yra ketvirtadaliu didesnė nei pastarųjų 5 metų vidurkis.
