Žemės ūkio naujienos: 2025-12-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nuo kitų metų ūkininkams numatytos kompensacijos už lokių ir lūšių padarytą žalą
Nuo kitų metų ūkininkams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos bus atlyginama ne tik vilkų, bet ir rudųjų lokių bei lūšių ūkiniams gyvūnams padaryta žala. Tokius pokyčius šių metų birželio 30 d. įteisino Seimas, priėmęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko inicijuotas įstatymo pataisas.
„Medžiotojai skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti net apie 30 lokių. Tuo tarpu lūšių suskaičiuojama apie 150. Šių plėšrūnų žala ūkininkams ir jų auginamiems ūkiniams gyvūnams auga, todėl žalos atlyginimas yra savalaikis žingsnis“, – sako L. Jonauskas.
ELTA primena, kad politikų diskusijos apie lokių padarytą žalą suaktyvėjo po to, kad šiais metais sostinėje, Vilniaus, Molėtų rajonuose buvo pastebėta klaidžiojanti meška.
Dėl pastaruoju metu padažnėjusių laukinių žvėrių apsilankymų miestuose politikai pasiryžo keisti teisės aktus ir peržiūrėti reagavimo į tokius įvykius algoritmus.
Iš miesto – į kaimą: jaunojo ūkininko patarimai abejojantiems
Prieš penkerius metus Vytenis Grigas rytus praleisdavo miesto kamščiuose, pakeliui į universitetą. Tačiau jau magistro studijose pajuto, kad miesto ritmas – ne jam, tad pradėjo taupyti pinigus sklypui toliau nuo miesto ribos. Šiandien jo diena prasideda laukuose, o darbus diktuoja žemė ir orai. „Ryšys su žeme neatsirado staiga. Nuo vaikystės stebėjau senelius, kurie turėjo ir daržus, sodus ir šiltnamius prie namų.
Ypač gilų pėdsaką pasąmonėje paliko senelis Jonas, kuris ne tik augino sodą, skiepijo medžius, bet ir laisvalaikiu persodindavo sėjinukus arba poros metų medelius iš miško gilumos į pakraštį, aiškindamas mums, anūkams, kad taip šiems medeliams bus daugiau saulės ir jie užaugs didesni ir stipresni“, – pasakoja Vytenis.
Pradžia buvo labai paprasta: 25 arų namų valdos sklypas, apie trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus ribos. Tačiau po penkerių metų šis plotas tapo per mažas ambicingoms svajonėms – norėjosi auginti, bandyti, mokytis ir kurti ūkį. Todėl V. Grigas įsigijo apie 7 hektarus žemės ir pradėjo kryptingai ūkininkauti.
„Sprendimas nebuvo lengvas, bet romantinis troškimas buvo stipresnis už racionalius proto paskaičiavimus. Didžiausias palaikymas atėjo iš artimųjų. Pradžioje teko susidurti su daug neapibrėžtumo – nuo finansinių iššūkių iki gamtos sąlygų. Pirmieji metai buvo itin sunkūs dėl pavasarinių šalnų, kurios nušaldė dalį derliaus. Tai labai greitai išmokė, kad ūkininkavimas reikalauja ne tik darbo, bet ir kantrybės, lankstumo bei gebėjimo prisitaikyti“, – nelengvą pradžią prisimena ūkininkas.
Parama jaunam ūkininkui – ne prabanga, o būtinybė
Ūkiui kurtis ir stiprėti labai pravertė gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.
„Ši parama buvo labai svarbi startui – ji leido įsigyti būtiną techniką ir įrangą, reikalingą sodininkystės ūkiui vystyti. Didžiausias paramos privalumas buvo tas, kad ji suteikė galimybę pradėti ne nuo kelių arų, o nuo kelių hektarų. Tai leido užsodinti (įsigyti sodinukų) apie 70 proc. sklypo ir aptverti apie 60 proc. reikalingos tvoros. Taip pat buvo įsigytas skardinis surenkamas garažas, žemės ūkio technikai laikyti, iškastas tvenkinys sniego tirpsmo ir lietaus vandeniui surinkti ir vasaros metu tą vandenį naudoti laistymui. Be šios paramos ūkio plėtra būtų buvusi gerokai lėtesnė ir sudėtingesnė“, – neabejoja ūkininkas.
Pasak Vytenio, investicijos yra būtinos, o gamtos rizikos – neišvengiamos. Pavyzdžiui, apsaugos nuo šalnų sistemos yra labai brangios ir netgi tokiose šalyse kaip Italija jos gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų už hektarą, tačiau net ir jos ne visada apsaugo. Todėl parama jaunam ūkininkui tampa ne prabanga, o būtinybe.
Vytenis ūkininkauja jau apie penkerius metus. Per šį laiką ūkis augo palaipsniui, kartu su patirtimi ir supratimu, kas realiai veikia Lietuvos klimato sąlygomis.
Šiandien tai nedidelis, tačiau kryptingas sodininkystės ir uogininkystės ūkis. Čia auginamos kriaušės, lazdynai, trešnės, braškės, taip pat šparagai. Didžiąją dalį ūkio – apie 80 proc. – sudaro sodininkystės kultūros. Ūkis orientuotas į tvarią, ekologišką produkciją.
„Man svarbu ne tik užauginti produkciją, bet ir palaikyti tiesioginį ryšį su vartotoju. Žmonės atvyksta patys skinti braškių, įsigyti vaisių tiesiai iš lauko. Tai kuria pasitikėjimą ir leidžia parodyti, kiek darbo ir atsakomybės slypi už kiekvieno produkto“, – sako Vytenis.
Neįkainojama praktinė patirtis
Paklaustas, ko labiausiai reikia, kad jauni žmonės rinktųsi ūkininkavimą, Vytenis sako – labiausiai reikia aiškumo ir realios pagalbos pradžioje – ne tik finansinės, bet ir praktinės, mentorystės pagrindu. Taip pat svarbu keisti požiūrį: ūkininkavimas turi būti matomas kaip moderni, perspektyvi veikla, o ne atsarginis gyvenimo planas.
Vytenio sėkmės istorija – ne atsitiktinumas, tam prireikė daug darbo, atkaklumo, žinių ir, žinoma, finansinės paspirties. Šiandien jaunasis ūkininkas gali dalytis savo patarimais, kurie gali padrąsinti veikti dar abejojančius.
„Abejonės – visiškai normalu. Ūkininkavimas tikrai nėra lengvas kelias, bet jis suteikia daug laisvės ir prasmės tiems, kurie nori dirbti su aiškiu rezultatu. Svarbiausia – nepradėti aklai. Pirmas žingsnis turėtų būti labai aiškus planas: ką auginsi, kam tai parduosi, kokiomis priemonėmis ir kokiu mastu. Taip pat labai rekomenduoju kalbėtis su jau ūkininkaujančiais žmonėmis – praktinė patirtis čia neįkainojama“, – pataria ūkininkas.
Vytenis pataria pasidomėti ir jau nuo sausio 2-osios startuosiančiu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kvietimu teikti paraiškas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (paskoloms), kuriuo siekiama pritraukti jaunuosius ūkininkus ir kitus naujus ūkininkus, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse.
„Paskolos tikrai gali būti vertinga priemonė, ypač jauniesiems ūkininkams. Artėjantis 2026 m. I pusmečio kvietimas paskoloms pagal jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę yra gera galimybė, tačiau paskola turi būti derinama su realiu, pagrįstu verslo planu. Ji gali padėti greičiau įsigyti techniką ar infrastruktūrą, bet kartu reikalauja atsakomybės ir realistiško rizikos vertinimo“, – pataria ūkininkas.
Šis kvietimas teikti paraiškas truks iki 2026 m. gegužės 29 d.
„Mano patarimas – pradėti nuo mažesnio masto, augti palaipsniui, mokytis iš klaidų ir nebijoti prašyti pagalbos. Ūkininkavimas nėra sprintas – tai ilgas, bet labai prasmingas kelias“, – neabejoja V. Grigas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-22
Siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas pateikė paraiškas
Gruodžio 19 d. baigėsi paraiškų dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas teikimo laikotarpis. Pateikiame gautų paraiškų statistiką. Paraiškospagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) buvo priimamos nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 19 d.
Pareiškėjai galėjo pasirinkti paramos formą ir kreiptis tik dėl investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) arba dėl investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui, arba dėl lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
Dotacijoms buvo skirta 53 087 426 Eur paramos lėšų. Pagal priemonę atskiriems žemės ūkio sektoriams numatyti atskiri biudžetai.
Dėl dotacijų kreipėsi 267 pareiškėjai, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 144 mln. Eur. Lengvatinės paskolos kreipėsi 14 pareiškėjų, prašydami daugiau kaip 4 mln. Eur. paramos lėšų.
NMA atliks surinktų paraiškų atrankos vertinimą ir sudarys paraiškų atrankos pirmumo eiles.
Primintina, jog visi paraiškas dėl dotacijos pateikę pareiškėjai privalo surinkti mažiausiai 25 atrankos balus. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 25 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Atrankos kriterijai išvardyti priemonės įgyvendinimo taisyklių XII skyriuje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-12-23
Žemdirbių atstovai: „Mercosur“ didintų maisto tiekimo grandinių koncentraciją Europoje
Jei Europos Sąjunga (ES) pasirašytų susitarimą dėl laisvos prekybos su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“, tai didintų maisto tiekimo grandinių koncentraciją tarp stambiųjų Europos žemės ūkio struktūrų, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. Pasak jo, norint didinti nacionalinio žemės ūkio apsaugą, reikia kurti trumpąsias kokybiško maisto tiekimo grandines tarp gamintojo ir vartotojo.
„Mūsų trumpos grandinės niekaip nejuda, nes ateina oligarchinės struktūros, (…) matome, kas daroma kitose valstybėse – Australijoje, Amerikoje, milijonus hektarų turi vienas žmogus, kuris nori kaip monopolis perimti visą maitinimo grandinę. Dideli prekybos centrai ne tik pardavinėja, jie jau perdirba maistą, jie nori valdyti ir gamybos grandį“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Svitojus.
„Vienas žmogus Europoje gali valdyti 100 mln. žmonių maisto grandinę, tai šitie klausimai Europoje labai stipriai keliami tiek nacionaliniame lygmenyje, tiek politiniame visos Europos lygmenyje“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Svitojaus, Europos šalys nėra tikros, kad iš Pietų Amerikos atkeliaujanti žemės ūkio produkcija bus kokybiška, užtikrins klimato kaitos tikslus.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas taip pat sakė, kad šiuo metu Lietuvoje jau dominuoja stambūs ūkiai.
„Šiandien matome statistiką, kuri yra liūdinannti, jaunųjų ūkininkų skaičius drastiškai mažėja – nuo įstojimo į ES, virš 50 proc. jaunųjų ūkininkų yra sumažėję. Šiandien toks, koks žemės ūkis yra, jis nėra patrauklus, įtraukiantis jaunus perspektyvius ūkininkus“, – teigė jis.
„Jeigu mes dar į Europą įsileisime Pietų Amerikos šalis, kur tikrai dešimtatūkstantiniai plotai yra vienose rankose, jaunieji ūkininkai nematys perspektyvų, bus apskritai atimta motyvacija kažką daryti“, – teigė V. Buivydas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Bronis Ropė teigė, kad „Mercosur“ sutarties pasirašymui parlamentas nepritaria, turi pastabų dėl numatytų nepakankamų prekybos kontrolės mechanizmų. „Manau yra didžiausias nerimas – aišku, reikia prekiauti, reikia sudaryti sąlygas, bet iš tos prekybos turi visi gauti naudą, ne tik kažkokia atskira grupė, atskiras sluoksnis. (…) Apsaugos mechanizmas manau ir kelia dabar didžiausią nerimą“, – LRT radijui sakė Seimo narys.
Pasak jo, numatyta, kad kompensacijos žemdirbiams mechanizmas įsijungs tuo atveju, jei po sutarties pasirašymo 10 proc. kris gamybos apimtys ir produkcijos kainos. „Kalba eina apie 6,5 mlrd. eurų, kad numatytas rezervo fondas turėtų bent jau didžiąją dalį padengti, bet tiksliau ar konkrečiau nėra išaiškinta“, – kalbėjo B. Ropė. ELTA skelbė, kad praėjusią savaitę ES atidėjo laisvosios prekybos susitarimo su Brazilija, Argentina, Urugvajumi bei Paragvajumi pasirašymą iki sausio mėnesio.
Laisvasis prekybos susitarimas su „Mercosur“ šalimis buvo rengiamas daugiau nei 25 metus ir dabar vertinamas prieštaringai – nors juo siekiama paskatinti prekybą tarp ekonominių blokų, tačiau kai kurios didžiosios ES šalys, tarp jų Prancūzija, Lenkija ir Italija, jį vertina kritiškai. Praėjusią savaitę Briuselyje vyko tūkstantiniai prieš „Mercosur“ susitarimą, proteste dalyvavo ir Lietuvos žemdirbiai.
Ūkininkai kritikuoja susitarimą, nes baiminasi neproporcingos konkurencijos dėl pigaus importo, nerimauja, kad ateityje gali gauti mažiau lėšų iš ES biudžeto. Planuojama naujoji laisvosios prekybos zona tarp ES ir daugiau kaip 700 mln. gyventojų turinčių „Mercosur“ bloko valstybių, Europos Komisijos duomenimis, būtų didžiausia tokia pasaulyje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-12-22
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieno kiekį 2025 m. lapkričio mėnesį
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2025 m. lapkričio mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,51 proc., vidutinis baltymingumas – 3,60 proc.) supirkimo kaina sudarė 474,19 Eur/t (be PVM). Lyginant su 2025 m. spalio mėnesiu, vidutinė natūralaus pieno kaina sumažėjo 18,22 Eur/t, arba 3,7 proc.. Palyginti su 2024 m. lapkričiu, kaina buvo 92,58 Eur/t, arba 16,33 proc. mažesnė. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina lapkričio mėn. taip pat mažėjo. Ji siekė 349,08 Eur/t ir buvo: 4,51 proc. mažesnė nei spalio mėnesį ir 17,20 proc. mažesnė nei 2024 m. lapkričio mėn.
PAIS duomenimis, ūkiai, per mėnesį parduodantys daugiau kaip 40 tonų žalio pieno, lapkričio mėn. už natūralų pieną vidutiniškai gavo 506,34 Eur/t (be PVM). Tai yra 4,27 proc. mažiau nei 2025 m. spalio mėnesį. Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime toliau didėjo: stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis lapkritį sudarė 68,45 proc. viso supirkto natūralaus pieno, tai yra 3,65 proc. p. daugiau nei spalio mėnesį.
Remiantis išankstiniais Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2025 m. lapkričio mėn. vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina ES-27 siekė 511,5 Eur/t (be PVM). Lyginant su spalio mėnesiu, ji sumažėjo 2,9 proc. Kainų dinamika įvairiose ES šalyse skyrėsi: kainos didėjo Vengrijoje (+1,49 proc.), Lenkijoje (+0,10 proc.), Rumunijoje (+0,23 proc.), Kroatijoje (+0,59 proc.), kainos mažėjo Nyderlanduose (–13,2 proc.), Belgijoje (–10,7 proc.), Slovakijoje (–8,46 proc.). Pagrindinėse ES pieno gamintojų šalyse: Vokietijoje kaina išliko stabili, Italijoje sumažėjo 2,92 proc., Prancūzijoje sumažėjo 3,87 proc.
Lyginant su 2024 m. lapkričio mėn., šių metų lapkritį vidutinė pieno kaina ES buvo 4,43 proc. mažesnė. Kainų pokyčiai per metus taip pat skyrėsi: sumažėjo Airijoje (−21,74 proc.), Belgijoje (−20,82 proc.), Nyderlanduose (–17,12 proc.), padidėjo Vengrijoje (+10,11 proc.), Čekijoje (+9,42 proc.), Ispanijoje (+8,73 proc.).
2025 m. lapkričio mėn. Lietuvoje buvo supirkta 109,42 tūkst. t pieno, 5,44 proc. daugiau, palyginus su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, bet, palyginus su rugsėju, 10,11 proc. mažiau.
Išsami informacija apie vidutines žalio natūralaus riebumo pieno kainas Lietuvoje pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → meniu punktas „Prekyba žaliu pienu, pieno supirkimas“→ „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2025 m. lapkričio mėn.).
