Žemės ūkio naujienos: 2025-12-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkų nuostoliai bus kompensuoti
Ūkininkai, patyrę nuostolių vėluodami atsiskaityti su finansų įstaigomis, rangovais, paslaugų teikėjais ir (ar) prekių tiekėjais dėl neišmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, galės gauti iki 100 proc. siekiančią patirtų nuostolių kompensaciją. Svarbu ir tai, kad bus kompensuojamos dėl minėtos priežasties paimtų paskolų palūkanos bei susijusios išlaidos. Kompensavimo taisyklės yra čia.
Nuostolių, kuriuos patyrė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dalyvaujantys ūkio subjektai, kompensavimo taisyklės ir Paskolų palūkanų ir kitų susijusių išlaidų, kurias patyrė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dalyvaujantys ūkio subjektai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-12-29
Savivaldybėms bus suteiktos platesnės valstybinės žemės administravimo funkcijos
Seimas priėmė Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, kuriomis kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduota valdyti savivaldybėms. Jos galės savarankiškai spręsti valstybinės žemės nuomos, panaudos, planavimo ir apleistų teritorijų tvarkymo klausimus. Tai nuoseklus valstybės žingsnis mažinant biurokratiją, stiprinant regionus ir kuriant žemės valdymo sistemą, kurioje sprendimai priimami greitai, aiškiai ir atsakingai.
Pirmieji Žemės įstatymo pokyčiai pasiteisino praktikoje
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms, savivaldybės įgijo teisę patikėjimo teise valdyti ir naudoti valstybinę žemę, esančią visų miestų ir miestelių teritorijų ribose. Šis sprendimas tapo pirmuoju etapu stiprinant vietos savivaldos vaidmenį.
Pagal Aplinkos ministerijos parengtus Žemės įstatymo pakeitimus, savivaldybėms nuo 2027 m. sausio 1 d. patikėjimo teise bus perduota ir kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė. Tai leis savivaldybėms administruoti visą jų teritorijoje – miestuose, miesteliuose ir kaimo vietovėse – esančią valstybinę žemę nuosekliai, užtikrinant, kad žemės valdymo procesai būtų vienodi visoje savivaldybės teritorijoje.
Anot aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, didesnė savivaldybių atsakomybė patikėjimo teise administruoti kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę, yra svarbus žingsnis didinant regionų savarankiškumą ir planavimo galimybes.
„Savivaldybėms perėmus valstybinės žemės administravimą miestų ir miestelių teritorijų ribose, atsirado daugiau galimybių kryptingai planuoti teritorijas ir operatyviau spręsti žemės valdymo klausimus. Duomenys patvirtina, kad sklypų formavimo tempai išliko stabilūs, neigiamų išvadų dėl savivaldybių teikiamų nuomos ir panaudos sandorių skaičius nuosekliai mažėja, o aukciono būdu sudarytų nuomos sutarčių yra kelis kartus daugiau. Tai leidžia teigti, kad savivaldybės efektyviai įgyvendina joms perduotas funkcijas ir užtikrina tinkamą procesų tęstinumą“, – sako aplinkos ministras.
Aiškesnis ir nuoseklesnis valstybinės žemės valdymo modelis
Priėmus Žemės įstatymo pakeitimus, vietoj dviejų skirtingų valstybinės žemės administravimo modelių formuosis vieninga praktika, kai žemės nuomos, panaudos ir sutikimų išdavimo procedūros bus įgyvendinamos pagal tuos pačius principus visoje savivaldybės teritorijoje.
Sprendimų priėmimo funkcijos, kaip ir dabar miestuose bei miesteliuose, bus pavestos savivaldybės administracijai ir merui, o procesai vyks pagal vieningą teisinį reglamentavimą. Valstybės priežiūros mechanizmas išliks – Nacionalinei žemės tarnybai pavesta užtikrinti, kad sprendimai dėl žemės atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų įgyvendinami jų laikantis. Tokia sistema stiprins savivaldybių galimybes spręsti vietos klausimus, kartu išlaikant valstybės interesų apsaugą.
Priėmus pakeitimus, savivaldybėms taip pat bus pavesta organizuoti valstybinės žemės nuomos aukcionus. Centralizuoti procesai vienoje institucijoje leis aiškiau planuoti aukcionų grafiką, užtikrins skaidresnę eigą ir trumpesnį kelią nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo. Vienoda tvarka visoje savivaldybės teritorijoje sudarys galimybes greičiau įveiklinti žemę, kuri iki šiol nebuvo naudojama.
Pokyčiai suteiks daugiau galimybių tvarkyti ir ilgą laiką nenaudotas teritorijas. Galimybė išnuomoti žemę šalia apleistų ar sunykusių statinių padės išjudinti civilinėje apyvartoje nefunkcionavusius objektus, bus atvertas kelias naujoms investicijoms ir kuriama darnesnė aplinka visoje savivaldybės teritorijoje. Savivaldybėms atsiras daugiau įrankių spręsti konkrečias vietos problemas ir užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama tikslingai ir atsakingai.
„Mūsų tikslas – mažiau sudėtingų procedūrų ir aiškesnis, skaidresnis valstybinės žemės valdymo modelis. Valstybinė žemė ir toliau išliks valstybės nuosavybė, tačiau jos administravimas bus perduodamas savivaldybėms – arčiausiai žmonių esančioms institucijoms, geriausiai matančioms vietos situaciją ir sprendimų reikalingumą. Savivaldybėms atsiras daugiau atsakomybės, bet kartu ir daugiau galimybių užtikrinti, kad žemė būtų naudojama tikslingai ir kurtų pridėtinę vertę – nuo gyvenamųjų teritorijų iki verslo objektų ar viešųjų erdvių“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-12-29
Didžiausias Europoje pienininkystės ūkis pradeda veiklą – į Radviliškį atvyko pirmosios telyčios
Pienininkystės verslo žemėlapyje atsirado naujas vardas. Radviliškyje, Bebrujų kaime, duris galvijams atvėrė „Agrokoncerno grupės“ didžiausias ir moderniausias karvių fermų kompleksas Europoje. Planuojama, kad jame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – apie 4,5 tūkst. melžiamų karvių banda.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, „Ateities ūkyje“ šiuo metu yra daugiau nei 500 telyčių. Apie pusė jų buvo atgabentos iš grupei priklausančių ūkių, kitos atgabenamos iš Vakarų Europoje lyderiaujančių karvių fermų kompleksų. Didžiąją galvijų dalį sudaro produktyvumu pasižyminčios Holšeinų veislės telyčios.
Jos pirmosios atvyksta į fermą, vėliau, keliais etapais, 53 hektarų teritorijoje įsikūrusiame komplekse bus apgyvendintos ir melžiamos karvės. „Agrokoncerno grupei“ priklausančios įmonės „Žemės ūkio inovacijų centro“ direktoriaus pavaduotojo gyvulininkystei Deivido Medžiuolio teigimu, pieno gamybą planuojama pradėti vasario pradžioje.
Pirmųjų veršelių iš atvykusių telyčių laukiama kovo viduryje. „Galvijus fermų komplekse apgyvendiname etapais, skirdami laiko adaptacijai. Iš užsienio atvykusios telyčios yra karantinuojamos, vakcinuojamos, tiriama jų sveikata. Visas procesas vyksta sklandžiai, neturime jokių incidentų. Telyčios, tiek vietinės, tiek atvykusios iš užsienio jaučiasi gerai“, – pasakoja jis.
Galioja gyvulių gerovės politika
Tikinama, kad „Ateities ūkio“ fermų kompleksas išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir moderniais sprendimais. Jame skiriamas ypač didelis dėmesys gyvulių gerovei. „Vienam galvijui skirta erdvė, lyginant su kitais Europos ūkiais, yra didžiausia. Karvės turi pakankamai erdvės judėti, gulėti, turi patogų priėjimą prie pašaro, geriamo vandens, specialių, kasymuisi skirtų šepečių. Guoliavietės suformuotos iš durpių ir šiaudų, todėl yra sausos ir patogios“, – apie galvijų laikymo sąlygas pasakoja D. Medžiuolis.
Karvių fermų komplekse taip pat jau patvirtinta ir galioja gyvulių gerovės politika, su kuria privalo susipažinti ir laikytis visi darbuotojai. Pagal jos nuostatas bendrovėje taikoma nulinė tolerancija bet kokiam netinkamam elgesiui su gyvūnais. Taip pat fermų komplekse draudžiamas hormonų ar antibiotikų naudojimas produktyvumui skatinti. Antibiotikai gali būti naudojami tik gydymo tikslais pagal veterinaro nurodymą, o jų profilaktinis ar prevencinis naudojimas nėra leidžiamas. „Agrokoncerno grupė“ yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Jo mokslininkai taip pat įsitrauks į įvairius procesus.
Karbauskis: tiksinti bomba – ūkininkų amžius
Pasak „Agrokoncerno grupės“ savininko Ramūno Karbauskio, šios partnerystės pagrindinis tikslas yra sukurti pasaulyje analogų neturintį pienininkystės modelį, kuris apimtų visą grandinę – nuo pašaro gamybos iki pieno gamybos pasitelkiant naujausias mokslo žinias ir inovacijas.
Ilgalaikė šio projekto vizija – dar keturi tokie kompleksai, kurie tiektų reikiamą kiekį pieno perdirbimo gamyklai. Ši strategija leistų sustiprinti šalies pieno ūkį ir sumažinti kasmet vis didėjantį žaliavinio pieno deficitą. Taip pat prisidėti prie lietuviško pieno produktų eksporto rinkos dalies didinimo tarptautinėse rinkose. „Lietuva Europos Sąjungoje yra antirekordininkė pagal galvijų tankį hektare. Šalyje, dėl žemės ūkio politikos, o tiksliau jos nebuvimo, per du dešimtmečius pieno gamybai skirtų karvių bandos vidurkis sumažėjo daugiau nei dvigubai.
Pieno gamintojų sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Dar viena tiksinti bomba – ūkininkų amžius. Daugiau nei 44 tūkst. gyvulių augintojų šiandien yra perkopę 60 metų. Jaunimas negrįžta į ūkius, o pieno poreikis didėja. Taigi, kai yra sakoma, kad dideli kompleksai naikina smulkiuosius ūkius, remiantis statistikos duomenimis – jie jau yra sunykę“, – sako R. Karbauskis. Pasak jo, toks vienas kompleksas neišspręs susidariusių problemų, su kuriomis susiduria ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos pienininkystės sektorius.
„Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje karvių skaičius ir toliau mažės, tačiau tikėtina, kad situaciją šiek tiek gelbės didėjantis produktyvumas. Todėl tikimės, kad ir mūsų sprendimas fermų komplekse formuoti bandas iš stipriausių Vakarų Europos ūkių, padės ne tik pagerinti produktyvumo rezultatus, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje pasiūlyti šalies ūkiams genetiškai stiprias bandas“, – sako R. Karbauskis. „Ateities ūkyje“ iš viso bus sukurta apie 50 darbo vietų. Skaičiuojama, kad per dieną karvių fermų komplekse bus primelžiama apie 150 tonų natūralaus pieno.
Šalia komplekso 2027 metais pradės veikti biometano jėgainė, kuri iš organinių galvijų srutų gamins aukštos kokybės standartus atitinkančias biometano dujas. Į bendrą tinklą tiekiamos dujos prisidės prie tvarios energetikos plėtros ir importuojamų dujų mažinimo. „Ateities ūkio“ kompleksas buvo pastatytas ir paruoštas priimti pirmuosius galvijus per beveik pusantrų metų. „Ateities ūkyje“ įrengta didžiausia rinkoje 100 vietų karvių melžimo karuselė, taip pat šiuo metu yra diegiama moderni, dirbtinio intelekto sprendimais paremta galvijų sveikatos ir pieno kokybės stebėsenos sistema. Į „Ateities ūkio“ fermų kompleksą buvo investuota daugiau nei 80 mln. eurų.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-12-23
Žingsnis po žingsnio į patogumą: Paraiškų priėmimo informacinės sistemos vedlys papildytas nauju funkcionalumu
Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS) toliau tobulinama, kad paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų (paraiška) pildymas būtų aiškesnis ir paprastesnis. PPIS vedlys, kuris padės žingsnis po žingsnio užpildyti paraišką, papildytas naujomis kortelėmis „Pareiškėjo informacija“ ir „Laukų sąrašas“. Šiose naujose vedlio kortelėse galima greičiau ir patogiau įvesti ir tvarkyti paraiškos ir laukų duomenis.
Vedlio kortelė „Pareiškėjo informacija“
Naujoje PPIS vedlio kortelėje „Pareiškėjo informacija“ galima užpildyti bendruosius paraiškos duomenis: įvesti pareiškėjo informaciją, pažymėti sutikimus dėl duomenų tvarkymo, pasirinkti informavimo būdus, atnaujinti žemės ūkio valdos ir ūkininko ūkio duomenis ir kt. Šioje kortelėje yra integruotos ir duomenų įvedimo patikros.
Vedlio kortelė „Laukų sąrašas“
PPIS vedlyje diegta nauja kortelė „Laukų sąrašas“, kurioje pareiškėjai galės tvarkyti deklaruojamus laukus.
Kortelėje „Laukų sąrašas“ pareiškėjai matys bendrą laukų skaičių, tinkamą ir netinkamą paramai plotą bei įbraižytų laukų sąrašą.
Šioje kortelėje galima išsifiltruoti laukus pagal kontrolinio žemės sklypo numerį, lauko pavadinimą ar žemės ūkio naudmenų kodą, tvarkyti pagrindinę lauko informaciją, įvesti augalų veisles masiniu būdu, koreguoti lauko ribas elektroniniame žemėlapyje, ištrinti pažymėtus laukus.
Nuolatinis PPIS tobulinimas ir naujų PPIS vedlio funkcionalumų kūrimas leis kuo daugiau ūkininkų savarankiškai pateikti paraiškas, užtikrins patogų ir sklandų jų darbą naujuoju žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiu.
Kilus klausimų, kaip naudotis nauju PPIS vedlio funkcionalumu, prašome kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą tel. (0 5) 266 0620 arba el. pašto adresu pagalba@zudc.lt.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-12-22
Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų Lietuvoje sparčiai mažėja: per 12 metų jų sumažėjo daugiau nei 6 kartus
Lietuvoje lieka vis mažiau žemės ūkio naudmenų plotų, kurie nedirbami ir nekuria jokios pridėtinės vertės. Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje (ŽISIS) paskelbta naujausia 2025 m. gruodžio 1 d. apleistų žemės plotų statistika rodo – šalyje fiksuojamas tolesnis apleistų žemės ūkio naudmenų plotų traukimasis.
Šiemet nustatyta 29 577 ha apleistų žemės ūkio naudmenų – tai vos 0,9 proc. nuo visos šalies žemės ūkio naudmenų. Palyginti su 2021 m., kai tokių žemių buvo 37 365 ha, per penkerius metus apleistų plotų sumažėjo beveik 8 tūkst. hektarų.
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) šiuos duomenis nustato nuo 2013 m., o per tą laiką apleistų žemės ūkio naudmenų mastas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei šešis kartus.
„Apleistų žemės ūkio naudmenų mažėjimas yra aiški ir džiuginanti šalies tendencija. Vis dėlto regionuose situacija nevienoda – kai kur šie plotai mažėja sparčiai, o kitur jų vis dar nemažai. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą skaičių, bet ir regionų specifiką,“ – sako ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas.
Daugiausia apleistų plotų – Vilniaus, Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėse
Nors bendras apleistų žemės ūkio naudmenų kiekis šalyje mažėja, regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Naujausi duomenys rodo, kad daugiausia apleistos žemės plotų yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, kuriame jų fiksuojama 2 474 ha; Molėtų rajone jų yra 2 156 ha, Zarasų rajono savivaldybėje – 1 528 ha, Utenos rajone – 1 430 ha, o Trakų rajono savivaldybėje nustatyta 1 308 ha apleistos žemės ūkio naudmenų.
Šiose rajonų savivaldybėse yra didelė dalis teritorijų – miškingos, kalvotos, neintensyviai naudojamos arba suskaidytos į smulkius sklypus, todėl žemė ilgiau lieka nedirbama.
Tuo tarpu mažiausi apleistų žemės ūkio naudmenų žemės plotai yra intensyvaus ūkininkavimo teritorijose – Joniškio rajono savivaldybėje – 24 ha, Marijampolės rajono savivaldybėje – 66 ha, Pagėgių savivaldybėje – 68 ha, Skuodo rajono savivaldybėje – 96 ha.
Ilgalaikė tendencija – aiški
Per daugiau nei dešimtmetį apleistų žemės ūkio naudmenų plotų Lietuvoje sumažėjo kelis kartus, ir tam įtakos turėjo ne vienas veiksnys. Visų pirma, aktyviau savo žemę tvarkantys ir prižiūrintys savininkai vis dažniau imasi valymo darbų ir praneša apie pokyčius.
Antra – dalis žemės savininkų, vadovaudamiesi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais, priima sprendimą medžiais ir krūmais apaugusius plotus paversti mišku.
Prie pokyčio prisidėjo ir viešai visiems prieinami žemėlapiai, kurie suteikia galimybę kiekvienam žemės savininkui lengvai pasitikrinti savo sklypo būklę ir pastebėti pasikeitimus.
Svarbų vaidmenį vaidina ir aiškesnė mokestinė motyvacija, skatinanti laiku sutvarkyti apleistus plotus.
Kodėl tai aktualu žemės savininkams?
Apleistų žemių statusas nėra tik statistinis matmuo – nuo jo gali priklausyti ir žemės mokesčio tarifas.
Pagal Žemės mokesčio įstatymą, padidintas tarifas gali būti taikomas tiems žemės savininkams, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose yra daugiau kaip 10 arų užima savaime sužėlusi sumedėjusi augalija.
Todėl duomenų tikslumas ir savalaikis reagavimas gali lemti, ar savininkas mokės standartinį, ar didesnį mokestį.
