Šventiniu laikotarpiu vienoje Lietuvos karvių fermoje užfiksuoti sukrečiantys vaizdai ir antisanitarinės sąlygos – kruvinos, mėšlu aplipusios ir savo srutose gulinčios karvės, tvirtina „Tušti narvai“. Pasak organizacijos, karvių tešmenys taip pat apkibę mėšlu, tačiau iš šių gyvūnų gaunamas pienas ir toliau tiekiamas rinkai. Dėl situacijos kreiptasi į policiją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Per šventes užfiksuoti vaizdai atskleidžia tai, ko vartotojai paprastai nemato ir kas lieka už fermų sienų, išplatintame pranešime žiniasklaidai tvirtina organizacija „Tušti narvai“. „Karvės laikomos košmariškomis sąlygomis. Jos prirakintos grandinėmis – gali paeiti vos žingsnį į priekį ir žingsnį atgal. Toje pačioje vietoje jos ir tuštinasi, ir guli. Tešmenys apkibę mėšlu, todėl kyla pagrįstų klausimų dėl pieno, gaunamo iš tokių sąlygų, saugos“, – komentuoja nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Nuotraukose ir vaizdo įrašuose matomos ne tik antisanitarinės sąlygos, bet ir itin žiaurus elgesys su gyvūnais. „Matome mažą, drebantį veršiuką, paliktą kankintis – jo koja lūžusi arba kitaip stipriai sužalota. Jis negali pastovėti ir akivaizdžiai saugo sužeistą galūnę. Net gulėdamas kenčia – vis muistosi, trūkčioja ir judina koją. Veršelis negauna veterinarinės pagalbos ir pieno, todėl silpsta, kenčia nuo troškulio ir bado. Jis vos pajėgia pakelti galvą, o koja akivaizdžiai ištinusi – iš jos teka gelsvas skystis“, – komentuoja G. Vaitkevičūtė.
Kreiptasi į policiją ir VMVT
Gavus šokiruojančią vaizdinę medžiagą, apie situaciją gruodžio 27-ąją buvo informuota policija. „Pareigūnai tą pačią dieną nuvyko į fermą ir pamatė mėšle laikomas, grandinėmis pririštas karves. Apžiūrėję gyvūnus, jie taip pat pastebėjo veršiuką su sužalota koja. Vis dėlto pareigūnai nusprendė, kad situacija esą yra tinkama, nes taip teigė fermos savininkė. Mano žiniomis, policija daugiau veiksmų nesiėmė“, – pasakoja į policiją kreipusis G. Vaitkevičiūtė. O gruodžio 29-ąją dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų Lietuvos karvių fermoje buvo kreiptasi į VMVT. „Tarnybos atstovų prašome kuo greičiau nuvykti į ūkį kartu su praktikuojančiu veterinaru ir įvertinti gyvūnų būklę bei laikymo sąlygas. Taip pat prašome paimti gyvūnus iš ūkio, atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn, o pieno tiekimą sustabdyti, kol bus įvertinta, ar jis saugus vartoti. Jei paaiškėtų, kad pienas neatitinka reikalavimų, prašome iš rinkos išimti produktus, pagamintus iš šio ūkio pieno“, – teigia „Tušti narvai“ vadovė, cituodama kreipimąsi į VMVT. VMVT „Delfi“ patvirtino, kad organizacijos pranešimą gavo ir šiuo metu vertina informaciją. „Artimiausiu metu bus atliktas patikrinimas, daugiau informacijos galėsime pateikti tik po jo“, – rašoma VMVT komentare.
Šaltinis: delfi.lt, 2025-12-30
Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2025 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 59,5 mln. t – tai būtų 6,9 proc. daugiau nei 2024 m.
Tačiau 6,6 proc. mažiau už paskutinių penkerių metų vidurkį. Kviečių derlius analizuojamu laikotarpiu, turėtų sudaryti 22,9 mln. t (2024 m. buvo 22,4 mln.t) – būtų 6,1 proc. mažesnis negu paskutinių penkerių metų vidurkis. Pakankamas drėgmės ir šilumos kiekis lėmė gerą derlių šiauriniuose ir vakariniuose regionuose, tačiau pietiniuose regionuose sausros neigiamai paveikė vasarinių kviečių pasėlius.
Besitęsiantis karas ir toliau reikšmingai trikdo žemės ūkio veiklą, ypač rytinėse ir pietinėse srityse – riboja prieigą prie žemės, kelia būtinųjų išteklių trūkumą ir sutrikdo logistiką. Kukurūzų derlius prognozuojamas artimas vidutiniam ir turėtų siekti apie 30 mln. t. Pakankamas kritulių kiekis kukurūzų vegetacijos metu palaikė gerą derlingumą, kompensuodamas mažesnį nei įprasta pasėlių plotą. Ukrainoje 2026 m. žieminių javų pasėlių plotai dėl vykstančių karo veiksmų, kaip prognozuojama, bus mažesni nei iki karo.
FAO duomenimis, Rusijoje 2025 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 128,3 mln. t – būtų 5,4 proc. didesnis, palyginti su 2024 m. derliumi. Kviečių derlius iš minėto skaičiaus 2025 m. turėtų sudaryti 87,5 mln. t – tai būtų 5,9 proc. daugiau negu 2024 m., bet 0,9 proc. mažesnis derlius už paskutinių penkerių metų vidurkį. Tikimasi, kad gausus derlius Sibire ir Uralo regionuose kompensuos reikšmingus nuostolius pietiniuose regionuose, kuriuose pasėlius paveikė nepalankios oro sąlygos. Kukurūzų ir miežių derliai prognozuojami atitinkamai 13 mln. t ir 19 mln. t – artimi vidurkiui.
Rusijoje 2026 m. derliui dėl drėgmės trūkumo vėlavo žieminių javų sėja, todėl pasėtas plotas siekia tik 11,1 mln. ha ir yra mažesnis nei įprastas vidurkis.
Šaltinis: AgroRinka, 2025-12-08
FAO pasaulyje prognozuoja didesnį 2025 m. grūdų derlių
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2025 m. lapkričio mėn. duomenimis, bendras grūdų derlius pasaulyje 2025 m. turėtų siekti 2 989,6 mln. t – tai būtų 4,4 proc. daugiau negu 2024 m. Prognozuojama, kad 2025 m. kviečių derlius pasaulyje padidės 2,5 proc. ir sudarys 819,2 mln. t, o kitų grūdų derlius bus 6,6 proc. didesnis ir pasieks 1 614,0 mln. t.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalių bendras grūdų derlius 2025 m. turėtų sudaryti 289,5 mln. t – tai būtų 11,3 proc. daugiau nei 2024 m. ir turėtų būti 4,3 proc. daugiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš šio kiekio kviečių derlius 2025 m. turėtų sudaryti 142 mln. t (2024 m. buvo 119,8 mln. t), o kitų grūdų – 144,8 mln. t, t. y. būtų labai artimas paskutinių penkerių metų vidurkiui. Didesnis grūdų derlius prognozuojamas dėl gausesnio kviečių derliaus, kurio padidėjimą lemia didesnis pasėlių plotas ir derlingumas. Tuo tarpu kukurūzų derlius gali sumažėti iki 57 mln. t – apie 10 proc. žemiau penkerių metų vidurkio – daugiausia dėl užsitęsusių karštų ir sausų orų, pabloginusių derliaus perspektyvas.
Šaltinis: AgroRinka, 2025-12-08
Nuotolinis melioruotos žemės vertinimas atveria galimybes greitam ir tiksliam laukų būklės nustatymui
Pirmą kartą Lietuvoje melioruotos žemės būklė įvertinta nuotoliniu būdu – pasitelkiant ortofotografinius vaizdus ir erdvinių duomenų analizę. Žemės ūkio duomenų centras per itin trumpą laiką – 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais – įgyvendino bandomąjį projektą Raseinių rajone, kuris parodė, kad toks metodas leidžia greitai ir tiksliai įvertinti melioruotos žemės būklę visos savivaldybės mastu.
„Bendradarbiaudami su Raseinių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus komanda pirmą kartą praktiškai išbandėme nuotolinį savivaldybės melioruotos žemės būklės vertinimą, naudodami ortofotografinius vaizdus ir viešai prieinamus valstybės duomenis. Šis sprendimas atveria naujas galimybes Lietuvoje – net ir dirbant su ribotais resursais galima greitai ir tiksliai nustatyti laukų būklę bei gauti patikimą visos savivaldybės vaizdą“, – sako ŽŪDC Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.
Rezultatai atskleidė tikrąjį mastą
Nuotolinis vertinimas padėjo nustatyti 174 hektarus iki šiol atskirai nefiksuotų, blogos būklės melioruotos žemės vietų.
Šiuos duomenis sujungus su anksčiau turėta informacija iš skirtingų šaltinių, paaiškėjo, kad bendras blogos būklės melioruotos žemės plotas Raseinių rajone siekia 7 535 hektarus. Taip pirmą kartą buvo pamatytas visas vaizdas. Visa surinkta informacija integruota į ŽŪDC erdvinių duomenų rinkinį Mel_DR10LT.
Raseinių rajonas tapo pirmąja savivaldybe, kurioje metodas buvo išbandytas praktiškai. Jis pasirinktas pagal kelis kriterijus: seniai atnaujintus melioruotos žemės būklės duomenis, aukštą žemės našumo balą ir naujausią prieinamą ortofotografinę medžiagą.
2025 m. lapkritį šiam pasirinkimui pritarė Žemės ūkio ministerija. Raseinių rajonas tapo pirmąja teritorija, leidusia patikrinti, ar nuotolinis vertinimas veikia realiomis sąlygomis ir gali būti taikomas visos Lietuvos mastu.
Kaip nuotoliu vertinama melioruotos žemės būklė
Melioruotos žemės būklė vertinta analizuojant ortofotografinius vaizdus – nuotraukas, darytas iš oro, kurios leidžia matyti visą teritoriją vienu metu. Šiuose vaizduose ieškota požymių, rodančių galimas melioracijos problemas.
Pagrindinis dėmesys skirtas augalų augimo vaizdui (vietoms, kur augalai silpnesni ar nevienodi) ir drėgniems, tamsesniems dirvos plotams, kurie dažnai signalizuoja apie neveikiantį drenažą.
Gauti rezultatai buvo tikrinami dviem etapais: pirmiausia specialistai juos analizavo kompiuterių ekranuose, vėliau dalis duomenų patikrinta ir laukuose.
Pasak Redos Bankauskaitės, didelė projekto vertė – galimybė per labai trumpą laiką pereiti visą procesą – nuo skirtingų duomenų surinkimo iki rezultatų patikros. Tai leido įsitikinti, kad nuotoliniu būdu nustatyti duomenys atitinka realią situaciją ir gali būti naudojami planuojant tolimesnius darbus.
Svarbus žingsnis į naują duomenų atnaujinimo standartą
Pilotinis projektas patvirtino, kad ortofotografinių vaizdų analizė yra tinkamas ir palyginti nedaug išteklių reikalaujantis būdas masiškai nustatyti užmirkusias ir blogos melioracinės būklės žemės vietas.
Raseinių rajone gauti duomenys tapo atskaitos tašku – pagrindu, nuo kurio galima toliau nuosekliai tikslinti melioruotos žemės būklės informaciją. Ateityje, kasmet analizuojant naujausius ortofotografinius vaizdus, būtų galima stebėti pokyčius, atskirti laikinas problemas nuo ilgalaikių ir tiksliau planuoti melioracijos sistemų remonto bei rekonstrukcijos darbus.
ŽŪDC įgyvendintas projektas yra svarbus žingsnis kuriant naują, vienodo tikslumo melioruotos žemės būklės atnaujinimo standartą Lietuvoje.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-12-30
Kvietimas asociacijų, užsiimančių žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, atstovams
Nuo šiandien, gruodžio 30 d. iki 2026 m. sausio 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima paraiškas dėl paramos pagal nacionalinės paramos priemonę „Finansuoti atstovavimą ir mokėti mokesčius asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės ES ir kitose tarptautinėse organizacijose“. Paraiškų teikimo etapui skirta 326 000 Eur paramos lėšų.
Remiama veikla
Ši nacionalinės paramos priemonė skirta remti Lietuvos Respublikoje registruotų asociacijų narystes ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose, siekiant padėti asociacijoms atstovauti savo narių ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, interesams ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose dalyvaujant ES ir (arba) tarptautinių teisės aktų peržiūroje, palaikyti ir plėtoti ryšius su ES ir (arba) kitomis tarptautinėmis institucijomis bei kitų šalių panašiomis organizacijomis formuojant bendras pozicijas, darant įtaką ir skatinant sektorių plėtrą bei viešinant savo veiklą.
Galimi pareiškėjai
Dokumentus dėl finansavimo gali teikti Lietuvos Respublikoje registruotos asociacijos, vienijančios fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio, miškų ūkio ir (arba) alternatyviąja veikla, taip pat įgyvendinančios Europos žaliojo kurso (klimato kaitos, agrarinės aplinkosaugos, tvaraus vartojimo ir požiūrio į maisto sistemas, dirvožemio vandens ir oro taršos mažinimo ir kt.) nuostatas, esančios ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų narės arba dalyvaujančios ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų sudarytų darbo grupių veikloje bei savo veiklos įstatuose arba kituose jiems prilyginamuose dokumentuose nurodančios veiklą, susijusią su dalyvavimu ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų veikloje.
Pareiškėjai ir projektai turi atitikti šias tinkamumo sąlygas:
-paraišką turi teikti subjektas, atitinkantis galimo pareiškėjo apibūdinimą;asociacijų narystės ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir asociacijų atstovavimo jose finansavimo projekto veikla ir išlaidos turi būti susijusios su remiama priemonės veikla;
-išlaidos, kurioms finansuoti prašoma lėšų, nebuvo ir nėra finansuojamos iš kitų nacionalinių ir ES programų;
-pareiškėjas prašo finansuoti Europos Sąjungos arba kitos tarptautinės organizacijos narystės mokesčio mokėjimo ir (arba) atstovavimo toje organizacijoje išlaidas;
-pareiškėjas, išskyrus skėtines organizacijas, gali prašyti finansuoti minėtas išlaidas tik dėl vienos organizacijos (jeigu pareiškėjas yra skėtinė organizacija, jis gali prašyti finansuoti minėtas išlaidas dėl daugiau nei vienos organizacijos (skėtinės organizacijos apibūdinimas pateiktas Taisyklių 5.4 papunktyje));
-pareiškėjas turi ne trumpesnę kaip 1 metų patirtį, susijusią su dalyvavimu ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų veikloje;
-pareiškėjo samdomieji darbuotojai, atsakingi už atstovavimo ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose veiklą, turi ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį, susijusią su numatomomis atlikti pareigomis, ir moka anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą ne žemesniu kaip B1 lygiu;
-einamaisiais metais tas pats pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką.
Galima parama
Bendra vienam pareiškėjui skiriama suma iš einamaisiais metais priemonei skirtų lėšų negali būti didesnė nei 50 000 Eur. Jeigu pareiškėjas yra skėtinė organizacija, skiriama suma iš einamaisiais metais priemonei skirtų lėšų negali būti didesnė nei 60 000 Eur.
Išlaidos finansuojamos skirtingu intensyvumu:
-Dalyvavimo ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų organizuojamuose renginiuose išlaidoms ir dalyvavimo renginiuose mokesčių, informacinių renginių organizavimo, asociacijų narystės ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčių išlaidoms − iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo);
-darbuotojų, atsakingų už atstovavimo ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose veiklą, samdymo išlaidoms − iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Atkreiptinas dėmesys į finansavimo taisyklių pakeitimą – nuo šiol numatyta, kad asociacijos, gavusios paramą, privalo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po kiekvieno tarptautinės organizacijos posėdžio pateikti Žemės ūkio ministerijai ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta: dalyvavimo posėdyje aplinkybės, pagrindinės aptartos temos, priimti sprendimai, Lietuvos atstovų pozicija ir kiti aktualūs klausimai. Ši ataskaita teikiama papildomai prie metinės ataskaitos, jos abi teikiamos el. paštu zum@zum.lt.
Dokumentai teikiami:
-spausdintine forma;
-šiuo būdu teikiami dokumentai turi būti pateikti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį, arba atsiųsti per kurjerį, arba paštu registruota pašto siunta NMA (adresas: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius);
-per kurjerį pateikti dokumentai turi būti išsiųsti ne vėliau kaip paskutinę nustatyto laikotarpio dieną;
-elektronine forma, pateikiant užpildytus dokumentus (suformuotus į bylą ir sunumeruotus PDF formatu);
-šiuo būdu teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, ir pateikti el. p. dokumentai@nma.lt.
