Žemės ūkio naujienos: 2026-01-05

Tikrinimo metu gyvulių stovėjimo vietos jau buvo pakreiktos šiaudais, o mėšlo transporteris išvalytas, galimai ūkininkas pradėjo tvarkytis prieš inspektorių atvykimą. Vis dėlto patalpose dar akivaizdžiai trūko švaros: dalis karvių buvo aplipusios mėšlu, jos galimai ilgą laiką buvo laikytos drėgnose, nevalytose laikymo vietose, o veršelių guliavietės nebuvo išvalytos. Inspektoriai ūkininkui nurodė nedelsiant užtikrinti, kad gyvulių laikymo vietos būtų nuolat tinkamai prižiūrimos, o prieš apgyvendinat naują veršelį – išvalomos ir dezinfekuojamos, kad būtų išvengta veršelių užsikrėtimo ir ligų sukėlėjų kaupimosi.

Ūkyje auginami veršeliai iki 6 mėnesių laikomi individualiuose gardeliuose vizualiai sveiki ir nešlubavo. Pagal galiojančius teisės aktus, nuolatinis veršelių pririšimas iki 6 mėnesių yra draudžiamas, vyresni galvijai gali būti laikomi pririšti tik laikantis gyvulių gerovės reikalavimų. Patikrinimo metu gruodžio 30 d. rasta ką tik apsiveršiavusi telyčia, gimusi telyčaitė vizualiai sveika. Veršelis, kuris vaizdo medžiagoje buvo matomas su sužalota koja, jau buvo utilizuotas, nes, ūkininko teigimu, gyvūnas gimė apsigimęs. Taip pat fiksuoti bandos registravimo neatitikimai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

„Gyvulių gerovė pirmiausia yra paties ūkininko tiesioginė atsakomybė ir pareiga. Dėkojame pilietiškai pasielgusiems žmonėms, kurie pranešė apie situaciją. Labai gaila, kad tokių atvejų vis dar pasitaiko. Pastebėjus galimus pažeidimus, labai svarbu pirmiausia informuoti tarnybas – tik taip galima užkirsti kelią situacijų slėpimui ar pažeidėjų veiksmams prieš patikrinimą. Įvertinus šiuo metu užfiksuotus pažeidimus, pradėta administracinė teisena, o ūkis bus nuolat periodiškas stebimas dėl gyvūnų gerovės laikymosi. Šiandien, gruodžio 31 d., patikrinimas toliau tęsiamas – atliekamas detalus pieno ūkio teritorijos ir pieno ruošimo tyrimas. Už šio ūkio pieno kontrolę atsakingosUAB „Pieno tyrimai“ ir supirkimo įmonė, kurių vykdomos patikros nefiksavo pieno kokybės parametrų neatitikimų – superkamo pieno kokybė atitiko nustatytus supirkimo reikalavimus. Įvertinus rizikas, inspektoriai organizuoja papildomųjų pieno mėginių atrinkimą, o gavę tyrimo rezultatus visuomenę informuosime papildomu pranešimu“, – komentavo VMVT Priežiūros departamento Panevėžio apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Alvydas Stukas.

VMVT ragina visuomenę, kai kyla grėsmė gyvūnų gyvybei, saugumui ar sveikatai, nedelsiant apie tai informuoti VMVT arba Policiją, kuri gali reaguoti bet kuriuo paros metu, įskaitant savaitgalius bei švenčių dienas. VMVT apie gyvūnų gerovės pažeidimus pranešti prašoma skambinant telefonais: 1879 arba +370 5 242 0108, arba internetu užpildžius VMVT pranešimo anketą.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-12-31

„Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, Europos Komisija  siunčia Europos Sąjungos veterinarinių ekstremaliųjų situacijų reagavimo komandą (EUVET), kuri vietoje teiks tikslines epidemiologines ir technines rekomendacijas. Taip pat aktyvuojamas ES snukio ir nagų ligos vakcinų bankas, siekiant iš anksto pasirengti galimiems vakcinų tiekimo poreikiams, jei epidemiologinė situacija to pareikalautų“, – informacija pasidalino Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Įspėjimas. Jei renkatės atostogauti šiaurinėje Kipro dalyje

VMVT ragina keliautojus elgtis atsakingai tiek užsienyje, tiek grįžus į Lietuvą. Snukio ir nagų liga kelia grėsmę visam gyvulininkystės sektoriui. Liga ypač pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms. Ji gali būti pernešama per žmonių naudojamus daiktus: drabužius, avalynę ar net gyvūninį maistą.

„Snukio ir nagų ligos Lietuvoje kol kas nėra, tačiau per neatsargumą ją galima „atsivežti“ keliaujant po šia liga užkrėstus regionus. SNL užkrėtimo grėsmę kelia žmonės, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais, taip pat ir įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų. Raginame nesivežti bagaže gyvūninės kilmės produktų iš paveiktų šalių, nes jie gali būti viruso šaltinis. Per šių produktų atliekas gali užsikrėsti laukiniai gyvūnai, virusas gali pasklisti aplinkoje, o pasekmes vėliau gali patirti visa šalis, – įspėjo V. Kiudulas, –SNL nėra pavojinga žmonėms, tačiau sukelia didelius ekonominius nuostolius. Sergantys gyvūnai karščiuoja, netenka apetito, sumažėja jų produktyvumas, pieno primilžis sumažėja 2–3 dienoms.”

VMVT specialistai įspėja: grįžę iš užsienio jokiu būdu tais pačiais drabužiais ar batais nesilankykite savo ar kitų gyvūnų ūkiuose. Rekomenduojama po kelionių bent 14 dienų nesilankyti jokiuose ūkiuose.

Keliautojai turėtų būti ypač budrūs viešėdami Turkijoje, Vidurio Azijos, Afrikos šalyse, Irane – jose cirkuliuoja snukio ir nagų liga. Būtina įsiminti: keliavus po užsienį ir grįžtant į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos šalių draudžiama parsivežti bagaže gyvūninės kilmės maisto produktų (pieno, mėsos produktų).

Pašalinių žmonių lankymasis ūkyje gali būti pražūtingas gyvūnams 

Virusas platinamas tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu, taip pat gali būti perneštas transporto ir namų apyvokos priemonėmis. Gyvūnų ūkiuose privalu laikytis biosaugos, higienos ir dezinfekcijos reikalavimų. Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, reikia laikyti atskirai bent 21 dieną, stebėti jų sveikatos būklę.  Įtarus užkrečiamąją ligą, pagal galimybes reikia atskirti sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežti ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.    

Pastebėję bet kokius SNL ar kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir  VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinkite tel.: 1879 ar +370 5 242 0108.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-12-23

Diskusijos vyko ypač svarbiu laikotarpiu – prasidėjus aktyviems 2028–2034 metų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) formavimo procesams. Pastaruoju metu dažnai girdime, kad politiniai sprendimai esą orientuoti į šeimos ūkių išlikimą ir stiprinimą. Tačiau, pasak LŠŪS pirmininkės, įsigilinus tampa akivaizdu, kad realybė kur kas sudėtingesnė.

Kas yra šeimos ūkis – klausimas be atsakymo

„Kaip galime kalbėti apie šeimos ūkių rėmimą, jei neturime aiškaus šeimos ūkio apibrėžimo?“ – klausia E. Markevičiūtė. Šiandien nė viename galiojančiame teisės akte nėra aiškiai įtvirtinta, ką laikome šeimos ūkiu. Tai palieka erdvės „patogioms“ interpretacijoms ir leidžia šeimos ūkių sąvoką taikyti net labai stambiems ūkiams.

Svarbu suprasti, kad kalbėdami apie šeimos ūkius, neturime vertinti jų tik įkūrimo momentu – šeimos ūkis yra ūkis gamybos procese. Todėl, pasak LŠŪS pirmininkės, sunku sutikti, kad 1 000 ir daugiau hektarų valdantis ūkis galėtų būti laikomas šeimos ūkiu. Aiškus ir moksliškai pagrįstas šeimos ūkio supratimas jau seniai pateiktas žemės ūkio ekonomikos literatūroje – tereikia politinės valios dėl jo susitarti ir nuosekliai taikyti.

Šeimos ūkiai – kaimo gyvybingumo pagrindas

LŠŪS nuolat pabrėžia šeimos ūkių reikšmę Lietuvos kaimui. Tačiau argumentai, kad būtent šeimos ūkiai yra kaimo išlikimo ir gyvybingumo garantas, iki šiol neįtikino daugelio politikos formuotojų. Pasak E. Markevičiūtės, be šeimos ūkių nebus nei tvaraus, nei atsparaus žemės ūkio sektoriaus.

Tvari plėtra reiškia ne tik produkcijos kiekius – pieno primilžius ar grūdų derlių iš hektaro. Pridėtinė vertė yra ir darbo vietos kaime, ir kokybiško, sveiko maisto pasiūla, ir saugomų teritorijų priežiūra. Ypač svarbūs ūkiai, dirbantys nenašiose žemėse ir saugomose teritorijose, kur ūkininkams tenka dideli veiklos apribojimai.

„Šiandien dažnai girdime, kad tokie ūkiai neperspektyvūs ir nekuria pridėtinės vertės. Aš tai prilyginčiau svetimo turto naudojimui visuomenės poreikiams, kai už tai dar tenka susimokėti mokesčius“, – teigia LŠŪS pirmininkė.

Dideli ūkiai – ar tikrai atsparesni?

Dideli ūkiai gali užauginti daug produkcijos, tačiau kyla klausimas – ar to pakanka visuomenei? Pasak E. Markevičiūtės, vien didelių ūkių dominavimas mažina pasirinkimo įvairovę ir didina sistemines rizikas. Paukščių gripas ar afrikinis kiaulių maras viename stambiame ūkyje gali sugriauti ištisas tiekimo grandines, o gausesnė mažų ir vidutinių ūkių struktūra leistų šias rizikas paskirstyti.

Be to, teiginiai, kad smulkūs ūkiai neperspektyvūs, ignoruoja socialinę realybę. Kaimų tuštėjimas, jaunimo migracija ir socialinė atskirtis yra tiesioginė mažų ūkių diskriminacijos pasekmė.

Šeimos ūkiai – žemės ūkio ekosistemos dalis

Žemės ūkio sektorius – tai savita ekosistema, teikianti visuomenei ne tik maistą, bet ir daugybę kitų viešųjų gėrybių: biologinės įvairovės išsaugojimą, kraštovaizdžio formavimą, socialinę sanglaudą. Šias funkcijas gali užtikrinti tik įvairių ūkių visuma.

„Maži ūkiai pasaulio neišmaitins, bet be jų neįmanoma socialinė ir ekologinė darna. Jie – šios žemės druska“, – pabrėžia E. Markevičiūtė. Todėl šeimos ūkiai turėtų būti vertinami ne kaip problema, o kaip sprendimas.

Lūkesčiai naujajai BŽŪP

LŠŪS pasisako už stabilumą ir tęstinumą su teisingomis korekcijomis, nukreiptomis į realius, aktyvius šeimos ūkius. Naujojoje BŽŪP šeimos ūkiams turi būti numatytas atskiras, aiškus skyrius, teisingas ir pakankamas finansavimas, ypač ūkiams nenašiose žemėse, saugomose teritorijose ir pasienio regionuose.

LŠŪS taip pat palaiko Europos žemės savininkų asociacijos (ELO) poziciją, kad BŽŪP turi išlikti savarankiška, aiškiai apibrėžta ES politika su atskiru biudžetu. Siūlymai jungti žemės ūkį su kitomis sritimis į vieną fondą kelia grėsmę sektoriaus stabilumui ir ilgalaikiam tvarumui.

„Atkreipiame dėmesį į būtinybę kuo skubiau supaprastinti administravimą, tačiau kartu pabrėžiame, kad siūlomi sprendimai negali didinti teisinės ar biurokratinės naštos ūkininkams“, – reziumuoja E. Markevičiūtė.

Šaltinis: zur.lt, 2025-12-30

Aktyvumo netrūko ir rapsų rinkoje. Rapsų sėklų kaina „Euronext“ MATIF biržoje visus metus pasižymėjo aktyviu svyravimu. FEB26 MATIF kainos rėžiai buvo fiksuojami 460,25–510 Eur už toną ribose.

Panašios tendencijos matomos ir tarp kitų kultūrų. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) gali girtis tiek geru kukurūzų derliumi, tiek ir rekordiniu eksportu, labiausiai – dėl atpigusio JAV dolerio.

Tuo metu sojų kainos antrąjį šių metų pusmetį stiprėjo – dėl atsigavusios prekybos tarp JAV ir Kinijos. Vis dėlto, pasaulinėje rinkoje prognozuojama didesnė pasiūla, kuri gali pakoreguoti sojos kainas.
Kainas reguliavo tiek valiutos, tiek rekordiniai derliai

Jei pažvelgtume į priežastis, kurios labiausiai nulėmė pokyčius grūdų rinkoje, verta išskirti kelis veiksnius, vienas kurių – valiutų kursų dinamika. Pasaulinei grūdų rinkai svarbiausias – euro ir JAV dolerio santykis, nes būtent pastarąja valiuta ir sudaromi pasauliniai prekybiniai sandoriai.

2025 m. žemiausias euro ir JAV dolerio santykis – 1,0257 – užfiksuotas sausio 10 d., o aukščiausias – 1,1919 – užfiksuotas rugsėjo 16–17 dienomis. Santykio augimas pradėjo stabiliai didėti po JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos ir įsibėgėjo paskelbus apie muitų tarifų politikos pokyčius. Šie veiksmai tiesiogiai paveikė ir „Euronext“ MATIF biržos kainas – jas spaudė žemyn. „Linas Agro“ vertinimu, dėl euro stiprėjimo ir JAV dolerio silpnėjimo MATIF kviečių kaina prarado apie 20 Eur už toną vertės.

Prie javų kainų kritimo prisidėjo ir rekordiniai grūdų derliai visame pasaulyje. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija vertina, kad bendra viso pasaulio javų produkcijos apimtis šiemet viršija 3 mlrd. tonų, o atsargų santykis pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Vien tik Australija jau keletą metų iš eilės užaugina rekordinius ar beveik rekordinius derlius. Neatsilieka ir Argentina, šiais metais užauginusi apie 23 mln. tonų kviečių, nors jų kokybė ir kelia klausimų.

Tačiau vienas veiksnys – geopolitiniai iššūkiai – šiemet nebebuvo toks svarbus javų kainų dinamikai, išskyrus JAV muitų politiką. Deja, bet Rusijos ir Ukrainos karas – jau išsemta tema kainų poveikiui.
Klimato kaita – vis labiau pastebima

Jau ne pirmus metus klimato kaitos įtaka derliaus apimtims ir jo kokybei yra ypač reikšminga: šie metai – ne kitokie. Galima kone preciziškai tiksliai atlikti visus agrotechnologinius ir kitus darbus, bet gamta vis tiek nulems galutinį rezultatą. Tai Lietuvos ūkiai šiemet pajuto ypač skaudžiai.

Dalis Europos – jos šiaurė ir vakarai – susidūrė su sausesniu oru, kai pietinė dalis gavo itin daug drėgmės. Pavasaris Lietuvoje buvo ypatingai vėsus ir keliantis daug streso augalams. Tačiau ir vasara nebuvo dėkinga: visose Baltijos šalyse ji buvo itin drėgna. Fiksuoti stichiniai lietūs tiesiogiai paveikė tiek pasėlių būklę, tiek ir derliaus kokybę.

Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos pasaulio valstybės, kuriose derliaus potencialas – didelis arba rekordinis. Tačiau dėl klimato kaitos įtakos derliaus kokybė – prastesnė nei vidutinė.
Kas laukia kitąmet?

Po aktyvių metų galima tikėtis kiek ramesnių 2026-ųjų. Rinkos, tikimasi, išliks ramios, nes javų pasiūla yra itin didelė. Prekyba išliks intensyvi, tad poveikio kainų augimui šiuo metu nėra. Reikėtų tikrai pastebimo sukrėtimo artimiausiu metu, pavyzdžiui, klimato kaitos, politikos ar logistikos iššūkių, kurie priverstų kainas pašokti aukštyn. Tačiau kol kas pokyčių nenusimato.

Valiutos dedamoji MATIF kainoje yra labai svarbi. Todėl stiprėjantis euras ir silpnėjantis JAV doleris nei dabar leidžia, nei vėliau leis pastebimai didinti kainų MATIF biržoje.

Kitų metų pirmąjį pusmetį pasauliniai aruodai papilnės, kai į rinkas savo produkciją įlies Argentina ir Australija – šios šalys tikrai turi daug galimybių didinti pasiūlą. Vis dėlto, tam tikrų keblumų gali kelti Pietų pusrutulyje užaugintų javų kokybė.

Šaltinis: linasagro.lt, 2025-12-09

Šis reiškinys vadinamas fiziologine sausra. Tai viena klastingiausių pasėlių žūties priežasčių, nes ji ištinka tuo metu, kai laukai, ironiška, skendi sniege ar yra padengti ledu. Vandens aplinkui – marios, tačiau augalui jis nepasiekiamas.

Kaip tai atrodo iš arti: pavasario saulės apgaulė

Kad suprastume, kodėl tai įvyksta, įsivaizduokime procesą ląstelių lygmenyje. Paprastai fiziologinė sausra smogia antroje žiemos pusėje – vasarį arba kovą. Scenarijus visada panašus. Dieną dangus giedras, šviečia skaisti saulė, o oro temperatūra pakyla aukščiau nulio. Pučia žvarbus, sausas vėjas. Saulės spinduliai įšildo tamsius žiemkenčių lapus – jų paviršiaus temperatūra gali būti net 10–15 laipsnių aukštesnė nei aplinkos oro. Pajutę šilumą, pasėliai bando busti. Jų lapuose esančios žiotelės – mikroskopiniai vartai, per kuriuos vyksta kvėpavimas – prasiveria. Prasideda transpiracija (vandens garinimas). Augalas praranda drėgmę, todėl siunčia signalą šaknims: siurbkite vandenį ir kompensuokite nuostolius.

Čia ir įvyksta tragedija. Šaknys vis dar įkalintos giliai įšalusioje žemėje. Ledas yra kietas kristalas, o augalas kietų kūnų siurbti negali. Susidaro mirtinas deficitas: viršutinė dalis (lapai) vandenį intensyviai eikvoja vėsindamiesi, o apatinė dalis (šaknys) veikia tarsi užsuktas kranas. Augalas bando gelbėtis siurbdamas drėgmę iš savo paties stiebo ir lapų audinių, kol galiausiai visiškai išdžiūsta. Tai primena bandymą atsigerti per užšalusį šiaudelį – kad ir kiek trauktum, rezultato nėra, tik subliūkštančios sienelės.

Vėjas veikia kaip džiovintuvas

Šį procesą dar labiau paspartina vėjas. Ramią dieną aplink lapą susidaro plonas apsauginis oro sluoksnis, kuris sulaiko drėgmę. Stiprus žiemos vėjas tą apsauginį sluoksnį nupučia. Tai veikia galingo plaukų džiovintuvo principu: šilta saulė kaitina, o vėjas akimirksniu nuneša drėgmę tolyn. Tokiomis sąlygomis pasėlis gali žūti per keletą dienų, nors termometras nerodys jokių ekstremalių šalčių. Vizualiai tokie laukai pavasarį atrodo lyg nudeginti ugnies – parudavusiais, traškiais lapų galiukais.

Kas padeda reguliuoti vandens apykaitą?

Natūralioje gamtoje augalai ginasi kaupdami cukrų ir specifines aminorūgštis (pavyzdžiui, proliną), kurios veikia kaip ląstelių stabilizatoriai. Jos padeda išlaikyti vandenį ląstelės viduje net ir esant dideliam neigiamam slėgiui. Būtent šioje srityje dirba ir Lietuvos biotechnologijų įmonės. Kuriant produktus, skirtus žiemkenčių paruošimui žiemai, pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik atsparumui šalčiui, bet ir pasėlio gebėjimui reguliuoti vandens apykaitą.

Mokslininkai pastebi, kad rudenį gavę tinkamą impulsą – specifinių mikroelementų ir biologinių medžiagų kompleksą – augalai geba geriau valdyti žiotelių veiklą. Tai veikia tarsi ląstelių apsauginis mechanizmas. Kritiniu momentu, kai šaknys dar miega lede, o saulė jau kepina, toks pasėlis geba greičiau uždaryti žioteles ir sulaikyti brangią vidinę drėgmę, kol atitirps dirva. Tai nėra magija, tai tiesiog augalo fiziologijos valdymas, leidžiantis jam išlaukti, kol šaknys vėl galės atlikti savo darbą.

Ką daryti pamačius rudus laukus?

Jei pavasarį pamatėte fiziologinės sausros požymius, svarbiausia taisyklė – neskubėti. Dažna klaida yra bandymas atgaivinti tokį pasėlį didelėmis azoto dozėmis, kol dirva dar nėra pilnai atšilusi. Tai tik dar labiau pagilina problemą. Pirmasis žingsnis turėtų būti pagalba per lapus (kai tik jie geba priimti medžiagas) naudojant biostimuliatorius, kurie padeda atstatyti ląstelių stangrumą ir užgydyti audinių pažeidimus. Tik atkūrus drėgmės balansą, galima galvoti apie augimo skatinimą. Tad įsibėgėjanti žiema mums primena dar vieną pamoką: žiemkenčiai laukuose kovoja ne tik su šalčiu, bet ir su troškuliu. Ir laimi tie, kurie pavasarį pasitinka sukaupę didžiausią vidinį rezervą.

Šaltinis: 15min.lt, Ramūnas Korsakas, 2025-12-19