Žemės ūkio naujienos: 2026-01-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pareiškėjai, siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas, kreipėsi dėl lengvatinės paskolos
Gruodžio 22-31 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Šio tęstinio ir ribotos trukmės kvietimo metu, kurį galima sustabdyti, buvo priimamos paraiškos tik lengvatinėms paskoloms gauti.
Per numatytą paraiškų teikimo laikotarpį 4 paraiškėjai kreipėsi dėl lengvatinės paskolos. Pateiktose paraiškose prašoma bendra suma siekia 665 970 Eur.
Primintina, kad lengvatinei paskolai gauti pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas neatliekamas. Lengvatinės paskolos suteikiamos pareiškėjams, atitinkantiems tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-05
Copa-Cogeca ragina skubiai keisti ES trąšų politiką
Copa-Cogeca parengė ir išsiuntė raštą Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariams, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai raginama skubiai imtis veiksmų – parengti ūkininkams palankią Europos Sąjungos trąšų strategiją bei panaikinti šiuo metu galiojančias antidempingo priemones trąšoms. Europos ūkininkai šiandien susiduria su rimta ir sistemine grėsme.
Trąšos – vienas esminių žemės ūkio gamybos veiksnių – tampa ne tik vis brangesnės, bet ir sunkiau prieinamos. Ilgus metus galiojančios antidempingo priemonės, sankcijos, muitai bei planuojami nauji mokesčiai tiesiogiai didina ūkininkų sąnaudas ir smarkiai riboja pasirinkimo galimybes. Vien tik nuo šių metų liepos įsigaliojusios papildomos sankcijos trąšų kainas jau pakėlė 10–15 procentų.
Situaciją dar labiau komplikuoja pasauliniai trąšų tiekimo sutrikimai ir tai, kad Europos trąšų gamyba iki šiol neatsigavo po energetikos krizės. Nors Europos trąšų pramonė yra stipriai saugoma prekybinėmis ir reguliacinėmis priemonėmis, patys ūkininkai paliekami be realių alternatyvų. Jie priversti konkuruoti su trečiųjų šalių gamintojais, kurie turi prieigą prie pigesnių trąšų ir žemesnių gamybos sąnaudų. Tokia padėtis reiškia mažesnes ūkių pajamas, silpnesnį konkurencingumą ir galiausiai – didesnes maisto kainas vartotojams.
Rašte pabrėžiama, kad dabartinė trąšų politika kelia grėsmę ne tik ūkių gyvybingumui, bet ir visos Europos maisto tiekimo grandinės stabilumui. Todėl organizacija ragina Europos Komisiją imtis skubių, subalansuotų ir pragmatiškų sprendimų: panaikinti antidempingo priemones, laikinai sustabdyti muitus trąšų importui iš ne sankcionuotų šalių, atidėti naujų mokesčių taikymą trąšoms bei užtikrinti aiškią, skaidrią ir nuspėjamą trąšų rinką.
Pasak Copa-Cogeca, ūkininkams šiandien reikia ne deklaracijų ar ilgalaikių pažadų, o realių ir nedelsiant veikiančių sprendimų. Tik užtikrinus prieinamą trąšų kainą ir pakankamą pasirinkimą, ūkininkai galės planuoti darbus, išlaikyti ūkius gyvybingus ir toliau garantuoti Europos maisto saugumą.
Šaltinis: zur.lt, 2026-01-05
Nojus iš Ločerų: ūkininkas, kūrėjas, svajotojas
Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Ločerų kaime ūkininkaujantis 22 metų Nojus Ambrazevičius – sparčiai kylanti interneto žvaigždė. Vaikinas vienoje socialinėje platformoje jau viršijo dešimt tūkstančių sekėjų ribą. Nojus internete pasivadinti „Jaunuoju ūkininku“ nusprendė ne tik dėl savo amžiaus, bet ir statuso.
Daugiau nei 10 tūkstančių gerbėjų
N. Ambrazevičius su savo gerbėjais internete dalijasi kasdieniais jauno ūkininko džiaugsmais ir rūpesčiais. O pirmiausia jis sekėjus patraukia biržietiška tarme. Nojus biržietiška tarme pasakoja apie įvairiausius darbus ūkyje – sėją, kūlimą, kaip remontuoja traktorių, kaip lesina vištas ir prižiūri savo ypatingos hailendų veislės karvyčių ūkį.
Pasikalbėti su Nojumi susitikome jo ir tėvelių ūkyje Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Ločerų kaime. Prieš gerą dešimtmetį ar dar seniau apie Lietuvos pakraštyje esantį kaimelį dauguma net nebuvo girdėję.
Susitikimo laiką su Nojumi teko ilgokai derinti. Nors didieji lauko darbai baigti, tačiau pasak jaunojo ūkininko, rūpesčiai ūkyje nesibaigia – jų pilna visus metus, tik spėk suktis.
Vaikinas sako, kad prieš pradėdamas savo kasdienius filmavimus svarstė, kaip viskas turėtų vykti. Iš pradžių jautėsi kiek nejaukiai – keista buvo save nufilmuotą ne tik matyti, bet ir girdėti.
„Nusprendžiau prieš kamerą kalbėti biržietiškai. Taip jaučiuosi savimi, nesusikaustęs. O ir žiūrovai, tikiuosi, tai jaučia“, – prisipažino Nojus ir pridūrė, kad filmuodamas kasdienius ūkio darbus jis vis labiau jaučia, kad tai, ką daro, yra vertinga. Ūkininkavimas jam tapo dar svarbesnis ir prasmingesnis.
Žemės ūkio rūmai: nuo teisėkūros iki inovacijų – aktyvių darbų metai
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) 2025 metais nuosekliai tęsė vieną pagrindinių savo misijų – atstovauti žemdirbių, kaimo verslų ir kaimo bendruomenių interesams nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. Metai išsiskyrė darbų apimtimi, temų įvairove ir aktyviu įsitraukimu į sprendimų priėmimo procesus – nuo teisėkūros iki inovacijų diegimo ūkiuose.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pabrėžia, kad organizacijos veiklos mastą geriausiai atskleidžia konkretūs skaičiai: „Vien statistika kalba pati už save: per metus išnagrinėjome apie 500 teisės aktų ir jų projektų, valdžios institucijoms pateikėme 84 raštus su daugiau kaip 260 pasiūlymų, suorganizavome per šimtą renginių regionuose. Tai rodo, kad Žemės ūkio rūmai yra gyva ir kasdien dirbanti sistema, jungianti ūkininkus, kaimo bendruomenes, kooperatyvus ir sprendimų priėmėjus.“
Valdymo organai – sprendimų priėmimo ašis
2025 metais įvyko ŽŪR suvažiavimas, taip pat surengta 10 Tarybos posėdžių. Juose buvo formuojama bendra ŽŪR pozicija svarbiausiais žemės ūkio, maisto ir kaimo politikos klausimais, aptariami nauji iššūkiai bei priimami sprendimai dėl interesų atstovavimo tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.
Didžioji dalis siūlymų kilo iš aktyvių ŽŪR narių. Prie pozicijų formavimo prisidėjo visi ŽŪR nariai, o aktyviausi šiais metais buvo miško ir žemės savininkų, ekologinių ūkių, jaunųjų ūkininkų, daržovių, kiaulių, kanapių augintojų ir kitų sektorių asociacijos.
Pasak S. Dimaičio, „Mūsų užduotis – ne tik reaguoti į jau priimtus sprendimus, bet ir dalyvauti jiems dar tik gimstant. Todėl ŽŪR teikia konkrečius, skaičiais ir praktika pagrįstus pasiūlymus – nuo BŽŪP įgyvendinimo iki prekybos politikos ar aplinkosauginių reikalavimų koregavimo“.
Savivaldos stiprinimas regionuose: šimtai renginių ir tūkstančiai dalyvių
Vienas ryškiausių 2025 metų veiklos segmentų – darbas regionuose. Įgyvendinant Žemės ūkio ministerijos projektą „Žemdirbių savivaldos stiprinimas per informavimą, įtraukimą ir atstovavimą“, buvo suorganizuotas 121 informacinis renginys, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 7 tūkst. dalyvių.
Projektu siekiama stiprinti žemdirbių savivaldą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, telkti žemės ūkio veiklos subjektus ir kaimo gyventojus aktyviam dalyvavimui viešosios politikos formavime, skatinti tvarų ūkininkavimą, tolygią regionų plėtrą ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą.
Šio darbo poreikį lemia nuolat besikeičiantis teisinis reguliavimas, klimato kaitos iššūkiai, rinkų svyravimai ir socialinio dialogo trūkumas regionuose. ŽŪR čia atlieka tarpininko vaidmenį – užtikrina informacijos sklaidą, dialogą su institucijomis ir grįžtamąjį ryšį tarp sprendimų priėmėjų ir kaimo žmonių.
Tarptautinis matomumas ir narystės
ŽŪR 2025 metais išlaikė aktyvų dalyvavimą tarptautinėse struktūrose. ŽŪR yra Copa ir Cogeca, Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF), ICAR, Europos žemės ūkio ir kaimo konsultantų forumo, Europos konsultavimo tinklo, ISCC, Lietuvos trišalės tarybos ir Lietuvos kaimo tinklo nariai.
Per metus ŽŪR lankėsi Lenkijos, Serbijos, ir Šiaurės Airijos delegacijos, o ŽŪR atstovai dalyvavo tarptautinėse konferencijose Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Vengrijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse, kur buvo aptariama BŽŪP ateitis, pienininkystės perspektyvos, taikos ir žemės ūkio sąsajos.
„Narystė tarptautinėse organizacijose mums nėra formalumas. Tai galimybė dalyvauti Europos žemės ūkio politikos formavime ir parsivežti į Lietuvą naujausias žinias bei gerąją praktiką“, – akcentuoja S. Dimaitis.
Projektai, inovacijos ir konsultavimas
2025 metais ŽŪR įgyvendino plačią projektinę veiklą, tiesiogiai orientuotą į ūkininkų ir kaimo verslų poreikius. Tarp svarbiausių krypčių – žemdirbių savivaldos stiprinimas, konsultavimo paslaugos, profesinis mokymas, narystės tarptautinėse organizacijose užtikrinimas.
Ypatingas dėmesys skirtas parodomiesiems ir EIP projektams: dirvožemio tvarumui, anglies sekvestracijai, trumpųjų tiekimo grandinių plėtrai, bioaktyvių medžiagų taikymui ūkiuose, pieno ūkių poveikio aplinkai mažinimui. Taip pat vykdyti „Europos horizonto“ ir „Erasmus“ projektai.
Sertifikavimas ir nacionalinė maisto kokybė
Sertifikavimo skyrius 2025 metais sertifikavo daugiau kaip 30 ūkio subjektų augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, pieno ir kiaušinių gamybos srityse. Nuolat vykdomi auditai, plečiamos sertifikavimo sritys, stiprinamas institucinis profesionalumas.
Nuo 2023 metų ŽŪR yra viena iš įstaigų, turinčių teisę sertifikuoti nacionalinės maisto kokybės produktus (NKP). Šie produktai ženklinami „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“ ženklais ir atitinka aukštesnius nei įprasta kokybės reikalavimus devyniose produktų grupėse – nuo pieno ir mėsos iki bičių produktų ar giros.
Žmonės ir partnerystės – ilgalaikė stiprybė
ŽŪR veikla apima ne tik žemdirbius, bet ir kaimo bendruomenes, profesines mokyklas, kolegijas, universitetus, mokslo institucijas, savivaldą, verslą ir užsienio partnerius. Bendros iniciatyvos, forumai ir diskusijos leidžia kurti tvarius sprendimus ir skatinti inovacijas.
Apibendrindamas 2025 metus, S. Dimaitis teigia: „Rūmai šiandien – tai platus tinklas: nuo tarptautinių derybų stalų iki ūkininko lauko, nuo jauno artojo konkurso iki sudėtingų ES reglamentų analizės. Mūsų tikslas paprastas – kad žemdirbių balsas būtų girdimas ir gerbiamas, o kaimo žmogus jaustųsi ne paliktas, o turintis stiprų partnerį.“
Bendras darbas – bendras rezultatas
ŽŪR 2025 metų veiklos rezultatai nebūtų įmanomi be aktyvaus ir atsakingo visų Rūmų narių įsitraukimo. Asociacijų, organizacijų, ūkininkų ir kaimo bendruomenių teikiami siūlymai, pastabos ir praktinės įžvalgos tapo svarbiu pagrindu formuojant ŽŪR pozicijas ir ginant sektoriaus interesus.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pabrėžia bendrystės svarbą: „Nuoširdžiai dėkoju visiems Žemės ūkio rūmų nariams – asociacijoms, organizacijoms, ūkininkams ir kaimo bendruomenėms – už aktyvų dalyvavimą, konstruktyvias diskusijas ir pasitikėjimą. Tik veikdami drauge galime užtikrinti, kad žemdirbių ir kaimo žmonių interesai būtų tinkamai atstovaujami ir girdimi.“
Ypatinga padėka skiriama ir ŽŪR darbuotojams, kurių kasdienis, dažnai nematomas, tačiau profesionalus darbas sudaro organizacijos veiklos pagrindą. Teisėkūros analizė, projektų įgyvendinimas, renginių organizavimas, konsultavimas regionuose, tarptautinis bendradarbiavimas ir sertifikavimo veikla reikalauja aukštos kompetencijos, atsakomybės ir atsidavimo.
„Žemės ūkio rūmų komanda – tai žmonės, kurie kasdien dirba tam, kad sprendimai būtų pagrįsti, procesai – sklandūs, o pagalba žemdirbiams ir kaimo gyventojams – reali. Dėkoju darbuotojams už profesionalumą, atsakomybę ir gebėjimą dirbti sudėtingomis, nuolat kintančiomis sąlygomis“, – sako S. Dimaitis.
Ši partnerystė tarp narių, darbuotojų ir socialinių partnerių leidžia Žemės ūkio rūmams išlikti patikima, kompetentinga ir aktyvia organizacija, stiprinančia Lietuvos žemės ūkį, kaimą ir maisto sektorių tiek šiandien, tiek ateityje.
Šaltinis: zur.lt, 2025-12-30
Pieno ūkiai miršta tyliai: kodėl 2026-ieji taps išbandymu sektoriaus išlikimui
Kitais metais visiems pieno rinkos dalyviams teks susidurti su rimtais iššūkiais – pieno gamyba daugelyje pasaulio regionų auga sparčiau, nei paklausa, o tai reiškia, kad pieno supirkimo kainos turėtų ir toliau ristis žemyn. Bent jau iki 2026 metų vidurio, bet nėra jokių garantijų, kad pasiūlos ir paklausos balansas bus atstatytas. Prognozuojama, kad kitąmet žaliavinio pieno supirkimo kainas matysime tokias mažas, kokių nematėme pastaruosius kelerius metus.
Didžiulis pasiūlos ir paklausos disbalansas
Vien Europos rinkoje pieno gamyba gerokai lenks paklausą, kuri, beje, nebedidėja ir pasauliniu mastu, kai gamyba, atvirkščiai, auga. Tą stebime jau 2025 metų pabaigoje, o tendencijos, kaip teigia ekspertai, išliks ir 2026-aisiais.
Pieno gamybą pastaraisiais metais augina technologijos ir robotizacija bei perteklinis apsirūpinimas pašarais. Didesnė gamyba reiškia ir didesnį spaudimą žaliavinio pieno supirkimo kainoms, o kartu ir iššūkius Lietuvos ūkių pelno maržoms.
Tarptautiniu mastu stebima panaši dinamika. Naujosios Zelandijos kooperatyvo „Fonterra“ valdomos pieno produktų prekybos platformos „Global Dairy Trade“ (GDT) indeksas smunka jau 4 mėnesius iš eilės. Per paskutinę prekybos sesiją indeksas smuko net 4,3% ir kol kas tik teoriškai galima kalbėti apie galimą atsispyrimą nuo dugno. Tiesa, net jeigu taip ir nutiks, kilimas bus trumpalaikis, atsižvelgiant į techninius kainų indikatorius.
Okeanijos zonoje fiksuojamos tendencijos Europą pasiekia maždaug po 1,5-2 mėnesių, tačiau ir pačioje Europoje techniniai grafikai pieno gamintojams kol kas nieko gero nežada. CLAL (Clal.it) pieno rinkos stebėsenos sistemos duomenys siunčia gana aiškius signalus – Europos pieno rinka jau perėjo į perteklinės pasiūlos fazę, o tai reiškia augantį spaudimą žaliavinio pieno supirkimo kainoms artimiausiais ketvirčiais.
Juolab, kad ir Kinija, ilgą laiką buvusi viena pagrindinių pieno miltelių importuotojų, pastaruoju metu nedidina importo tiek, kaip tikėtasi. Tai reiškia, kad dalis ES pieno produktų, kurie anksčiau būtų eksportuojami, lieka vidaus rinkoje, dar labiau didindami spaudimą kainoms.
Pieno gamyba ES stabiliai auga Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir mūsų kaimynėje – Lenkijoje. Šį augimą lemia ne tik geresnė pašarų bazė ir produktyvumo didėjimas, bet ir tai, kad ūkininkai, siekdami kompensuoti ankstesnių metų kainų svyravimus, didina pieno gamybą, o ne mažina bandas.
Ką reikėtų žinoti?
CLAL signalai, kurie aktualūs Europoje, mums siunčia gana aiškią išvadą. Žvelgiant į 2025 m. pabaigą ir 2026 m. pradžią, prognozuojamas nuosaikus kainų nuosmukis, kurį lems būtent struktūrinis disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos.
Dauguma analitikų teigia, kad vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina gali kristi dar keliais procentais nuo dabartinių lygių, ypač jei neatsiras naujų stiprių eksporto impulsų. Tai nebūtų staigus kainų „kritimas“, bet lėta kainų korekcija žemyn, kuri ūkininkams pavojinga tuo, jog mažina pelningumą.
Lietuva, kuri stipriai priklauso nuo eksporto, paprastai gana greitai pajunta bendras ES tendencijas. Jei ES kainos juda žemyn, Lietuvos pieno supirkimo kainos dažniausiai seka ta pačia kryptimi. Todėl daug kas priklausys nuo to, kaip pavyks susitvarkyti su pardavimais didiesiems pieno perdirbėjams – kaip jie prisitaikys prie produktų pasiūlos ir paklausos disbalanso eksporto rinkose.
Ūkiai miršta tyliai
Ūkininkai kiek nori gali kalbėti ir piktintis, kad pieno supirkimo kainos neteisingos ir mažos, bet stebuklų versle nebūna – niekas pinigų nedalins. Pieną supirks arba vietos perdirbėjai, arba kaimynai.
Lietuva yra tarp tų šalių, kurios „maitina“ kitas valstybes, daugiausiai Lenkiją, savo melžiamomis karvėmis.
Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per 2025 metus mūsų šalis neteko daugiau kaip 1300 melžiamų karvių, bet tai palyginti niekis, jei vertintume, kaip iš rinkos traukiasi smulkesni pieno gamintojai. Vien šiemet fermų langus užkalė 1 644 ūkiai.
Tai makabriška Lietuvos realybė, kai iš vienos pusės žemės ūkio ministras Andrius Palionis aiškina apie gyvulininkystės svarbą ir strateginę žemės ūkio reikšmę (beje, pripažintą Seimo), o iš kitos pusės pieno ūkiai tirpsta lyg pavasarinis sniegas. Lietuvos kaimas miršta tyliai, be patoso ir traktorių riaumojimo.
Šaltinis: agrobite.lt, Gediminas Stanišauskas, 2025-12-14
