Žemės ūkio naujienos: 2026-01-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Antrasis „Agrokoncerno“ pieno kompleksas planuojamas Kuršėnų apylinkėse
Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupė „Agrokoncernas“ Zastarčių kaime, Šiaulių rajone, ketina statyti pienininkystės kompleksą, koks gruodį pradėjo veikti Radviliškio rajone, skelbia „Verslo žinios“. Kaip teigiama pranešime apie komplekso statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo pradžią, atrinktoje vietoje netoli Kuršėnų bus statomi galvijų auginimo pastatai bei biodujų jėgainė. Svarbiausi gamybiniai procesai bus mechanizuoti.
Ūkyje šalia ketinamoje statyti biodujų jėgainėje iš mėšlo planuojama kasmet pagaminti apie 2,3 mln. kub. metrų biometano.
Kaip rašė BNS, pernai gruodžio pabaigoje veiklą Radviliškio rajone pradėjo 80 mln. eurų vertės 10 tūkst. galvijų ūkis, prie kurio taip pat nuo 2027 metų pradės veikti biometano jėgainė. Ūkyje nuo vasario planuojama primelžti apie 150 tonų pieno per parą.
Tai pirmasis iš iš penkių planuojamų tokių ūkių.
„Agrokoncerno“ grupės savininkas Ramūnas Karbauskis „Verslo žinioms“ teigė, jog vietos yra numatytos ir likusiems trims tokiems ūkiams, dėl dviejų iš jų jau tvarkomi dokumentai.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-09
„Kauno grūdai“ per metus pajamas augino 17 proc. iki 362 mln. eurų
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ per praėjusius finansinius metus gavo 361,8 mln. eurų pajamų – 17 proc. daugiau nei prieš metus. Bendrovės grynasis pelnas siekė 8,9 mln. eurų – 8,6 proc. daugiau, rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Anot jos, pajamų augimą lėmė išaugusios žaliavų verslo pajamos dėl brangesnių žaliavų bei augantis kombinuotųjų pašarų verslas.
Per finansinius metus, kurie baigėsi 2025 metų birželio pabaigoje, „Kauno grūdai“ investavo 20,3 mln. eurų. Didžiausia investicija buvo greitai paruošiamų produktų gamykla Alytuje. Šiemet planuojama investuoti 11 mln. eurų, daugiausiai – į produktų sandėlį prie naujosios gamyklos.
Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius buvo 1,2 tūkst. (prieš metus – 930).
Bendrovė ataskaitoje teigia, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje „Kauno grūdai“ siekė nutraukti veiklą, susijusia su Rusija ir Baltarusija, pardavė ten veikusias antrines įmones, išskyrus KLM.
BNS dar 2024 metais rašė, kad „Kauno grūdai“ derasi dėl garantijos nutraukimo – ją 2020 metais Lietuvos įmonė suteikė Baltarusijos bankui „Alfa-Bank“, suteikusiam paskolos liniją KLM.
Preliminari suma, kurią sumokėjus pavyktų nutraukti garantijos sutartį, yra 939,9 tūkst. eurų, tačiau pernai rugsėjį ji buvo pratęsta iki 2026-ųjų rugsėjo pabaigos.
Bendrovė taip pat nurodė, kad teisme bylinėjasi su Pietų Korėjos „CJ CheilJedang Corporation“ ir Vokietijos „CJ Europe“ – pastarosios pernai spalį Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl ES prekių ženklo savininko teisių
gynimo ir žalos atlyginimo. Įmonės teigia, kad „Kauno grūdai“ pažeidė ženklo teise, importuojant į ES žaliavą L-izoleuciną ir prašo atlyginti turtinę žalą.
„Kauno grūdai“ nurodo, kad dėl šio ieškinio didelės įtakos jos finansams nesitiki.
„Kauno grūdai“ priklauso vienai didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“).
Macronas: Prancūzija balsuos prieš „Mercosur“ prekybos susitarimą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija penktadienį balsuos prieš laisvosios prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku pasirašymą, skelbia „Reuters“. E. Macronas socialiniame tinkle „X“ teigė, jog Prancūzijoje šis susitarimas politiškai atmestas vieningai, nepaisant „reikšmingų nuolaidų“, suteiktų Europos Sąjungos ūkininkams.
„Susitarimo pasirašymas – tai dar ne istorijos pabaiga. Aš ir toliau kovosiu už tai, kad būtų visapusiškai įgyvendinti iš Europos Komisijos išsiderėti įsipareigojimai ir apsaugoti mūsų ūkininkai“, – sakė E. Macronas.
Daugiau nei 25 metus rengtu susitarimu būtų sukurta viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų, kuria būtų skatinama prekyba tarp 27 ES valstybių ir MERCOSUR bloko, kurį sudaro Brazilija, Paragvajus, Argentina ir Urugvajus.
Tačiau daugelis Europos ūkininkų nuogąstauja, kad juos nukonkuruos pigesnių prekių srautas iš žemės ūkio milžinės Brazilijos ir jos kaimynių.
ES sprendimas dėl susitarimo gruodžio mėnesį buvo atidėtas, nes tam pasipriešino Prancūzija, Italija, Lenkija ir Airija.
Prieš penktadienio balsavimą ES žemės ūkio ministrai surengė svarbias derybas ir tikimasi, kad dauguma valstybių narių galutinai pritars susitarimui.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-08
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa įgyvendinta: žemės ūkiui atiteko beveik 3 milijardai eurų
Beveik 3 milijardai eurų – tiek išmokėta Lietuvos ūkininkams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones. Ši programa tapo reikšmingu impulsu ūkių konkurencingumui, technologinei pažangai, aplinkosaugai ir kaimo infrastruktūros plėtrai. KPP lėšomis buvo remiamos investicijos į žemės ūkio valdas, perdirbimą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, bendruomenių iniciatyvas, LEADER projektus, skatinama tvari gamyba ir užimtumas regionuose.
Beveik trečdalis visų KPP lėšų atiteko investicijoms į materialųjį turtą. Tai rodo kryptingą valstybės pasirinkimą skatinti technologiškai pažangesnius, efektyvesnius ir rinkai atsparesnius ūkius. Didelis paraiškų skaičius (8 715) patvirtina, kad ūkininkai buvo pasirengę investuoti ir naudotis parama. Pagal šią priemonę išmokėta daugiau kaip 998 mln. eurų.
Be gamybinių investicijų, reikšmingos lėšos buvo nukreiptos į vietoves, susiduriančias su gamtinėmis kliūtimis, LEADER iniciatyvas ir kaimų atnaujinimą. Tai rodo, kad KPP buvo orientuota ne tik į ūkių pelningumą, bet ir į regionų socialinį stabilumą, paslaugų prieinamumą ir gyvenimo kokybę.
Pagal priemones išmokėta:
„Investicijos į materialųjį turtą“ – beveik milijardas eurų.
„Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ – beveik 490 mln. eurų.
„Ūkio ir verslo plėtra“ – beveik 340 mln. eurų.
„Ekologinis ūkininkavimas“ – beveik 294 mln. eurų.
„LEADER programa“ – daugiau kaip 145 mln. eurų.
„Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ – beveik 134 mln. eurų.
„Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ – daugiau kaip 77 mln. eurų.
„Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ – daugiau kaip 76 mln. eurų.
„Ankstyvas pasitraukimas (tęstiniai KPP 2004–2006 ir KPP 2007–2013 įsipareigojimai)“ – daugiau kaip 62 mln. eurų.
„Natura 2000 išmokos ir su Bendrąja vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ – daugiau kaip 34 mln. eurų.
„Bendradarbiavimas“ – beveik 33 mln. eurų.
„Rizikos valdymas“ – daugiau kaip 27,5 mln. eurų.
„Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ – beveik 16 mln. eurų.
„Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ – daugiau kaip 7 mln. eurų.
„Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ – beveik 6 mln. eurų.
„Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“ – beveik 5 mln. eurų.
„Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ – daugiau kaip milijonas eurų.
„Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ – daugiau kaip milijonas eurų.
„Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (tęstiniai KPP 2007–2013 įsipareigojimai)“ – daugiau kaip milijonas eurų.
„Techninė pagalba“ – daugiau kaip 98 mln. eurų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-08
Bus vystomi bioekonomikos verslai
Iki gruodžio 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priėmė paraiškas dėl paramos investuoti į bioekonomikos verslus. Parama aktuali – pareiškėjų prašoma paramos suma beveik tris kartus viršijo kvietimui skirtą paramos sumą. Paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ (Priemonė) NMA buvo priimamos 2025 m. lapkričio 3 d. – gruodžio 30 d.
Per šį laikotarpį bioekonomikos verslui kurti ir vystyti, kai vykdomas žemės ūkio produktų perdirbimas, pakeičiant jų cheminę ir fizinę sudėtį į aukštos pridėtinės vertės produktus ir taip prisidedant prie beatliekės veiklos ūkiuose ir novatoriškų produktų iš biomasės gamybos, buvo pateikta 21 paraiška.
Bendra pareiškėjų prašoma paramos suma sudaro 94 724 338 Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 35 323 256 Eur paramos lėšų.
Paraiškose prašomai paramos sumai viršijus skirtą paramos sumą, faktas, kuriems pareiškėjams visiškai pakaks paramos lėšų, o kuriems iš dalies pakaks arba nepakaks, paaiškės įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir sudarius paraiškų pirmumo eilę. Daugiausiai balų surinkusios paraiškos bus iš karto vertinamos toliau. Dėl likusių projektų finansavimo ir papildomų lėšų jiems skyrimo vėliau sprendimą priims Žemės ūkio ministerija. Primintina, jog paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų priėmimo dienos, taigi, iki vasario 12 d.
Primename paraiškoms taikomus atrankos kriterijus ir už atitiktį jiems suteikiamus balus:
Pareiškėjas gamybos procese kaip žaliavą naudoja Lietuvoje užaugintus, pagamintus žemės ūkio produktus, kurie sudaro ne mažiau kaip 60 proc. žaliavos – suteikiama 15 balų.Projekte numatytas gamybos procese susidariusių atliekų perdirbimas – suteikiama 10 balų.Pareiškėjas numato perdirbti (didžiausia suteikiama balų suma negali viršyti 20 balų):
-ekologiškus žemės ūkio produktus, kurie sudaro ne mažiau kaip 50 proc. perdirbamos žaliavos, – suteikiama 20 balų;
-pagal Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sistemos reikalavimus pagamintus produktus, kurie sudaro ne mažiau kaip 50 proc. perdirbamos žaliavos, – suteikiama 15 balų.
Pareiškėjas projekte numato investicijas į technologijas, kuriomis žemės ūkio produktai perdirbami į (didžiausia suteikiama balų suma negali viršyti 20 balų):
Pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą (jei, vadovaujantis Projektų inovatyvumo vertinimo metodika, projektų inovatyvumo vertinimo skaitmeninimo kriterijus surinko ne mažiau kaip 3 balus) – suteikiama 10 balų.
Pripažintas žemės ūkio kooperatyvas:
-pagal projekte numatytus gamybinius pajėgumus numato įgyvendinęs projektą visą kontrolės laikotarpį perdirbti ne mažiau kaip 80 proc. savo narių valdose išaugintų / pagamintų žemės ūkio produktų – suteikiama 25 balų;
-pagal projekte numatytus gamybinius pajėgumus numato įgyvendinęs projektą visą kontrolės laikotarpį perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. savo narių valdose išaugintų / pagamintų žemės ūkio produktų – suteikiama 20 balų.
Norint, kad paraiškos būtų toliau vertinamos, būtina surinkti 35 atrankos balus. Paraiškos, nesurinkusios 35 atrankos balų, bus atmestos.
Dėl paramos pagal Priemonę buvo kviečiami kreiptis juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimo veikla bei ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti gali būti 10 mln. Eur, kompensuojant iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms ir iki 50 proc. labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
