Žemės ūkio naujienos: 2026-01-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Diplomatai: ES šalys pritarė ilgai strigusiam prekybos susitarimui su MERCOSUR
Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį pritarė didžiuliam, bet prieštaringai vertinamam prekybos susitarimui su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, nepaisant Europos ūkininkų pasipriešinimo ir Prancūzijos nepritarimo. Diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad dauguma iš 27 ES valstybių parėmė susitarimą ambasadorių susitikime Briuselyje, ir tai atveria kelią jį pasirašyti Paragvajuje kitą savaitę.
Daugiau nei 25 metus kurtą susitarimą jo šalininkai laiko esminiu eksporto skatinimui, silpnėjančios žemyno ekonomikos palaikymui ir diplomatinių ryšių stiprinimui globalaus netikrumo laikais.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino ES šalių sprendimą pritarti bloko prekybos susitarimui su MERCOSUR ir pareiškė, jog tikisi „netrukus“ pasirašyti susitarimą.
„Šis istorinis prekybos susitarimas yra dar vienas įrodymas, kad Europa pati nustato savo kursą ir yra patikima partnerė“, – pažymėjo Komisijos pirmininkė ir patvirtino, kad vyks į Paragvajų pasirašyti susitarimo, tačiau konkrečios datos nenurodė.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva taip pat pasveikino šį ES sprendimą, kuris, anot jo, žymi „istorinę dieną daugiašališkumui“.
„Tarptautiniame augančio protekcionizmo ir vienašališkumo kontekste šis susitarimas yra balsas už tarptautinę prekybą kaip ekonomikos augimo variklį, kuris yra naudingas abiem blokams“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
Susitarimą pasveikino ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„ES-MERCOSUR susitarimo patvirtinimas yra svarbus įvykis Europos prekybos politikoje ir svarbus mūsų strateginio suvereniteto bei gebėjimo veikti signalas“, – pareiškė F. Merzas.
Ispanijos ekonomikos ministerija savo pareiškime pabrėžė, kad šis susitarimas yra „strateginis Ispanijai ir Europai, kurios ne tik plečia savo partnerių tinklą ir gauna prieigą prie naujų rinkų, bet ir stiprina savo strateginę autonomiją“.
Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kurio šalis palaiko tvirtus ryšius su Lotynų Amerika, socialiniame tinkle „X“ parašė, kad susitarimas „sukurs bendrą gerovę“ su „broliškuoju regionu“.
Visgi Europos Komisija (EK) derybose dėl teksto nesugebėjo įtikinti visų Bendrijos narių priimti šio susitarimo.
Prancūzija, viena iš ES galiūnių, kurios politikai kritikuoja susitarimą kaip išpuolį prieš žemės ūkio sektorių, vadovavo nesėkmingam bandymui jį sužlugdyti.
Airija, Lenkija, Vengrija ir Austrija taip pat balsavo prieš susitarimą.
Tačiau to nepakako, kad susitarimas būtų užblokuotas, o Italija, kuri gruodį paprašė ir gavo paskutinės minutės balsavimo atidėjimą, palaikė šį paktą.
„Puiki žinia Europai“
Susitarimas sukurs didžiulę, daugiau nei 700 mln. žmonių rinką, padarydamas ją viena didžiausių laisvosios prekybos zonų pasaulyje.
Tai yra dalis platesnio siekio diversifikuoti prekybą, atsižvelgiant į JAV muitus. Šis susitarimas sujungs ES su Brazilija, Paragvajumi, Argentina ir Urugvajumi, panaikinant importo tarifus daugiau nei 90 proc. produktų.
Skelbiama, kad naujausias susitarimas ES įmonėms kasmet sutaupys 4 mlrd. eurų muitų ir palengvins transporto priemonių, mašinų, vynų bei stipriųjų gėrimų eksportą į Lotynų Ameriką.
Europos užsienio santykių tarybos analitinio centro atstovė Agathe Demarais sakė, kad tai padės Bendrijai sumažinti priklausomybę nuo Kinijos dėl svarbiausių žaliavų.
„ES-MERCOSUR prekybos susitarimo sudarymas yra puiki žinia Europos pasaulinei geopolitinei ir ekonominei įtakai“ – teigė ji.
A. Demairais pridūrė, kad ES susitarimas su MERCOSUR yra vienas iš geriausių Bendrijos atsakų į JAV muitus, augantį protekcionizmą ir prekybos įtampą su Kinija.
Susitarimą tvirtai palaikė Vokietija, Ispanija ir kai kurios kitos šalys. Jų teigimu, jis suteiks taip laukiamą impulsą jų pramonei, kurią slopina Kinijos konkurencija ir JAV muitai.
Tačiau Prancūzija ir kiti kritikai prieštaravo, baimindamiesi, kad jų ūkininkai nukentės dėl pigesnių prekių iš Brazilijos ir jos kaimynių, įskaitant mėsą, cukrų, ryžius, medų ir sojų pupeles.
Jei susitarimui nebūtų buvę pritarta, tai ko gero būtų reiškę negrįžtamą pabaigą. Praėjusį mėnesį Brazilija pagrasino, jog pasitrauks, jei ES dar atidėtų susitarimo pasirašymą.
„Skausmas ir nauda“
Pastaraisiais mėnesiais EK dėjo daug pastangų, kad nuramintų ūkininkus ir kitus skeptikus, tvirtindama, jog susitarimo privalumai nusveria trūkumus.
Ji pabrėžė, kad tikimasi, jog susitarimas padidins ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportą į Pietų Ameriką 50 proc., iš dalies apsaugant daugiau nei 340 ikoniškų Europos produktų – nuo graikiškos fetos iki prancūziško šampano – nuo vietinių imitacijų.
Be to, ji parengė planus įsteigti 6,3 mlrd. eurų krizių fondą ir apsaugos priemones, jei smarkiai padidėtų importas.
Pastarosios buvo dar labiau sugriežtintos paskutinę minutę.
„Man atrodo, kad sukurta pusiausvyra yra tvari, ir tikiuosi, kad susitarimas atneš naudos daugelyje sričių, (…) ir, tikiuosi, visiems“, – penktadienį žurnalistams sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Vis dėlto Prancūzijos ūkininkai traktoriais įvažiavo į Paryžių, o belgų ūkininkai blokavo pagrindinius kelius, taip reikšdami pyktį dėl sutarties patvirtinimo.
„Yra daug skausmo. Yra daug pykčio“, – AFP sakė Judy Peeters, Belgijos jaunųjų ūkininkų grupės atstovė, protestuodama greitkelyje į pietus nuo Briuselio.
Protestą surengė ir Lenkijos ūkininkai: Varšuvoje susirinko daugiau nei tūkstantis protestuotojų, kai kurie – su traktoriais.
Susitarimui dar reikės Europos Parlamento (EP) pritarimo.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-09
Apsauga nuo vilkų: kompensuojama iki 90 proc. išlaidų
Žiemą, kai miškuose sumažėja smulkaus grobio, o stambius žvėris sumedžioti darosi vis sunkiau, arčiau sodybų ir fermų pradeda suktis vilkai. Kai gamtinės sąlygos tampa itin atšiaurios, ūkininkų laikomi naminiai gyvūnai – avys, ožkos, veršeliai vilkams yra kur kas mažiau pastangų reikalaujantis grobis nei briedžio vijimasis per pusnis.
Vilkai medžioja dažniausiai naktį ir paryčiais. Jie tai daro labai organizuotai, o turėdami gerą regą, klausą ir uoslę yra puikiai prisitaikę medžioti. Daugiausia vilkų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose. Medžiojanti vilkų gauja gali klajoti iki 1 tūkst. kv. kilometrų plote.
Jeigu gauja badauja, pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti ilgesniam laikui į priekį. Dažnai vilkai, užpuolę naminius gyvulius, iš alkio papjauna kelis individus, o kitas, apimti instinkto ar azarto, sunkiai sužaloja – palieka apkandžiotas, su išdraskytais viduriais.
Žemės ūkio ministerija primena, kad jau nuo vasario 2 d. vėl bus galima kreiptis paramos apsaugai nuo vilkų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
Pakeitus šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles, dabar bus finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM (išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas).
Siekiant sumažinti administracinę naštą, nuo 5 iki 3 metų yra sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis, taip pat kompensuojamos ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro įsigijimo išlaidos.
Paraiškos pagal šią intervencinę priemonę galės būti teikiamos iki kovo 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-09
2025-aisiais – rekordinė paramos suma!
Pasibaigus 2025 metams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sumuoja savo veiklos rezultatus. Jau dabar aišku, kad ką tik prabėgusiais 2025 metais ūkininkų sąskaitos buvo papildytos didžiausia paramos suma nuo pat savo gyvavimo pradžios – jiems išmokėta beveik 1,2 mlrd. Eur paramos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. NMA paramos gavėjams išmokėjo 1,2 mlrd. Eur paramos lėšų. Didžiausias išmokėtos paramos dalis sudaro tiesioginės išmokos ir investicinio pobūdžio parama.
Suskaičiuota, kad per metus buvo išmokėta 571 mln. Eur tiesioginių išmokų. Vien avansinių išmokų pagal vieną ar kelias tiesioginės paramos schemas sulaukė per 107 tūkst. pareiškėjų, kuriems nuo 2025 m. spalio 16 d. iki lapkričio 28 d. buvo pervesta 322 mln. Eur paramos.
Pagal investicinio, kompensacinio ir plotinio pobūdžio paramos priemones pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) (įskaitant pagal šias programas vykdomas kompensacinio ir plotinio pobūdžio priemones) į ūkininkų sąskaitas iš viso buvo pervesta 532 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.
2025 m. paskutinių mokėjimų sulaukė įgyvendinusieji projektus pagal KPP – jiems iki metų pabaigos iš viso buvo išmokėta daugiau kaip 275 mln. Eur. Daugiausia paramos sulaukė įgyvendinusieji projektus pagal intervencines priemones „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – 170 mln. Eur, „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ – 40 mln. Eur, „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ – daugiau kaip 10 mln. Eur.
257 mln. Eur pervesta pagal SP intervencines priemones projektus įgyvendinusiems paramos gavėjams. Daugiausia paramos lėšų išmokėta pagal šias intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – 57 mln. Eur, „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ – 39 mln. Eur, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – 19 mln. Eur.
Nacionalinės paramos lėšos pasiekė 9 266 pagalbos gavėjus, jiems per 2025 m. išmokėta 40 mln. Eur paramos.
Žuvininkystės sektoriaus atstovai sulaukė 13 mln. Eur paramos.
Išmokėta 2025 metų paramos suma aplenkė iki šiol buvusias rekordines išmokėtas paramos sumas 2016 ir 2024 metais, kuomet buvo išmokėta po 1 mlrd. Eur. Kasmet siekdama kuo efektyvesnės veiklos, NMA ir toliau sieks susidoroti su kylančiais iššūkiais bei užtikrinti greičiausius ir patogiausius būdus suteikti paramą savo klientams.
Baigiantis 2025-iesiems, ūkio subjektai, ketinantys kurti ir vystyti trumpąsias tiekimo grandines, dar galėjo suspėti pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paramos paraiškas. Pateikiame paraiškų teikimo rezultatus. Galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (Priemonė) 2025 m. lapkričio 3 d.–gruodžio 30 d. vykusiu paraiškų teikimo laikotarpiu pasinaudojo 11 pareiškėjų.
Bendra visų pareiškėjų prašoma paramos suma – 1 642 062 Eur. Primintina, jog pagal Priemonę šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 5 399 335 Eur paramos lėšų, iš kurių Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 2 000 000 Eur.
Susumavus paraiškų teikimo rezultatus, paaiškėjo, jog 11 paraiškų pateiktos Vidurio ir Lietuvos regione.
Taigi visiems paraiškas pateikusiesiems paramos pakanka.
Didžioji dalis paraiškas teikusių žemės ūkio subjektų – fiziniai asmenys (8), iš paraiškas pateikusių juridinių asmenų – 2 kooperatyvai. Pateiktose paraiškose prašomos paramos sumos sudaro nuo 27 tūkst. Eur iki 250 tūkst. Eur vienam projektui įgyvendinti.
Šiuo metu jau atliekamas paraiškų vertinimas – kaip numatyta SP administravimo taisyklėse, per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų teikimo dienos bus sudaryta paraiškų pirmumo eilė.
Paramos galimybės
Primintina, kad pagal Priemonę remiama naujos trumpos tiekimo grandinės kūrimas ir veikla arba jau veikiančios grandinės nauja veikla bei plėtra.
Dėl paramos buvo kviečiami kreiptis fiziniai asmenys (ūkininkai), privatūs juridiniai asmenys, fizinių ar juridinių asmenų grupė – žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) bei viešieji juridiniai asmenys.
Vienam projektui didžiausia paramos suma gali siekti 150 000 Eur be PVM, 250 000 Eur be PVM, 700 000 Eur be PVM, arba 1 500 000 Eur be PVM, atsižvelgiant į numatomą paramos modelį ir įsigyjamas investicijas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-09
Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir naujos rinkos gali išgelbėti situaciją?
Europos pieno sektorius šiandien išgyvena rimtą išbandymą. Prieš pat Kalėdas įsigalioję daugiau kaip 42 proc. muitai, taikomi iš Europos Sąjungos į Kiniją eksportuojamiems sūriams, grietinėlei, pienui ir kitiems pieno produktams, iš esmės pakeitė rinkos pusiausvyrą. Kinija ilgą laiką buvo viena pagrindinių perteklinės europinės pieno produkcijos realizavimo krypčių, todėl šios rinkos užsidarymas tapo stipriu smūgiu visai sistemai.
Perprodukcija stumia kainas žemyn
Per pastarąjį dešimtmetį Europoje pieno gamyba išaugo apie 12 mln. tonų, o kasmet prognozuojamas dar beveik 1 mln. tonų augimas. Tai reiškia ne augančią paklausą, o nuolat didėjančią perteklinę pasiūlą. Kai dalis produkcijos, anksčiau iškeliaudavusios į trečiąsias šalis, lieka ES viduje, pasekmės neišvengiamos – kainų kritimas ir spaudimas visai tiekimo grandinei.
Lietuva – silpnoji grandis
Lietuva šioje situacijoje atsidūrė ypač jautrioje pozicijoje. Lietuvos pieno sektorius yra aiškiai eksportui orientuotas, o vidaus rinka per maža sugerti perteklinius kiekius. Dėl to europinis kainų nuosmukis labai greitai persikelia į pieno supirkimo kainas šalies ūkiuose.
„Ūkininkams tai reiškia ne abstrakčius rodiklius, o kasdienius sprendimus: ar tęsti gamybą dirbant ties savikainos riba, ar mažinti bandas, ar visai trauktis iš pienininkystės. Maži ir vidutiniai ūkiai tampa labiausiai pažeidžiami – būtent jie pirmieji pasiekia kainų dugną“, – pažymi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad genetikos įtaka šiame procese tampa ypač aktuali, kai su mažiau karvių gamini daugiau, bet pigiau. Investuoti į efektyvesnius gyvulius niekada nevėlu – tai vienas iš pigiausių sprendimų, žvelgiant iš šių dienų aktualijų.
Kooperacija – būtina, bet ne pakankama
Vienas dažniausiai minimų sprendimų – pieno gamintojų kooperacija. Ji gali suteikti ūkininkams didesnę derybinę galią, padėti stabilizuoti kainas, sudaryti sąlygas investuoti į perdirbimą, logistiką ar aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Europos šalių patirtis rodo, kad ten, kur kooperacija stipri, pieno krizės ūkininkams smogia švelniau.
Tačiau kooperacija nėra greitas vaistas. Jai reikia pasitikėjimo, ilgalaikės strategijos ir aiškios valstybės politikos, skatinančios ūkininkų bendrystę, o ne tarpusavio konkurenciją.
Naujos rinkos – ilgas, bet neišvengiamas kelias
Dr. E. Gedgaudas pažymi, kad užsidarius Kinijos rinkai tampa akivaizdu, kad pieno sektorius negali būti priklausomas nuo kelių eksporto krypčių. Naujų rinkų paieška Pietryčių Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje yra būtina, tačiau sudėtinga. Tai reikalauja sertifikavimo, politinio dialogo, investicijų ir laiko. Ūkininkas vienas šio kelio nueiti negali – būtinas valstybės, sektoriaus savivaldos ir verslo bendradarbiavimas. Tokioje bendrystėje sudėję patirtį ir galimybes padėtume sustiprinti savo pozicijas. Lietuva turi turėti ambicijų išlaikyti pieno sektorių ne tik gyvybingą bet ir konkurencingą, kuriantį inovatyvius ir aukštos kokybės produktus. Rinkose visada įvyksta svyravimų pasitaiko ir juodųjų gulbių, bet mums kaip pieno kraštui svarbu nepasimesti ir tęsti numatytus darbus pieno ūkiuose, perdirbime bei skatinti vidaus vartojimą.
Ne laikinas ciklas, o struktūrinė krizė
Svarbu pripažinti, kad dabartinė padėtis nėra trumpalaikis kainų svyravimas. Tai struktūrinė pieno sektoriaus krizė, kurioje susikerta perprodukcija, priklausomybė nuo eksporto ir silpna gamintojų pozicija rinkoje. Jei Europoje ir toliau bus didinama gamyba neatsižvelgiant į realią paklausą, kainų dugnas gali tapti nuolatine būsena. Jeigu krizė sukels pieno gamybos sumažėjimą, tai sugrįžti į prieš tai buvusį lygį bus labai labai sunku.
Ką rinktis šiandien?
„Pieno sektoriaus ateitis priklausys nuo to, ar bus pasirinktas subalansuotas kelias: stiprinama kooperacija, aktyviai ieškoma naujų rinkų, kuriami nauji produktai, kartu užtikrinant ūkininkų pajamų stabilumą ir didesnę atsakomybę už perteklinę gamybą. Priešingu atveju pieno sektorius ir toliau liks pirmasis, kuris sumokės kainą už globalius sprendimus ir užsidarančias rinkas“, – sako dr. E. Gedgaudas ir papildo – „žemės ūkio politikos nestabilumas neprisideda prie pieno sektoriaus stabilumo ne tik Lietuvoje bet ir ES”.
Šiandien pieno sektorius labai aiškiai siunčia signalą: be bendrystės, strategijos ir politinės valios kainų dugnas taps ne išimtimi, o norma.
