Žemės ūkio naujienos: 2026-01-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno rinkoje – krizė: krentant supirkimo kainoms, bijoma, jog ūkiai gali neišsilaikyti
Įtampa pieno rinkoje – pasaulyje krentant supirkimo kainoms, Lietuvos ūkininkai sako, už pieną gaunantys maždaug trečdaliu mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Kai kurie mažesni ūkiai esą gali ir neišsilaikyti. Žemės ūkio ministras sako, kad dėl paramos pienininkams kalbamasi Briuselyje. Reginos Bernatonienės ūkyje – melžimo laikas, tik superkamo pieno kainos jos nedžiugina.
„Nuo rugsėjo mėnesio vis krenta ir krenta kaina ir dar atrodo, ne pabaiga. Vidutinio dydžio ūkiams maždaug krito nuo 23 iki 33 procentų pieno kainos“, – tikina vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė.
Apie šimtą karvių auginanti asociacijos vadovė sako, kad kainų kritimo tikėtasi. Ir sunkumų pieno gamintojams teigia bus, o kai kurie mažesni ūkiai, esą gali ir neišsilaikyti.
„Žaliavos išliko tame pačiame lygyje. Dabar padidėjęs yra kuro akcizas, automatiškai brangesnis kuras. Turbūt viena didžiausių baimių, laukiančių netolimoje ateityje, yra mokesčiai“, – svarsto ji.
Du nauji tvartai, daugiau kaip 600 karvių, 15 tonų pieno kasdien ir įsipareigojimai primelžti daugiau – šios žemės ūkio bendrovės Šiaulių rajone tikslas. Pirmininkas sako, šįmet teks suktis – žaliavinio pieno kaina ir jiems dabar trečdaliu mažesnė nei praėjusių metų pradžioje.
„Vyrai, nesitęs ilgai krizė pieno? Jei šersime gerai, tai ir nesitęs. Tai ir mes manome, kad tas pienas turi tokią tendenciją, kad 6–7 mėnesius laikėsi gera kaina, buvome pasiekę net virš Europos lygio kainą supirkimo“, – sako „Ginkūnų agrofirmos“ pirmininkas Arūnas Grubliauskas.
„Pienas Lt“ kooperatyvo valdybos pirmininkas Petras Viršilas prognozuoja, kad metų viduryje ar pabaigoje kainos stabilizuosis.
„Mes pasaulyje turime apie 1 procentą pieno didėjimą, kas yra natūralus suvartojimas, paklausa atitinka pasiūlą. Pasaulyje praeitais metais turėjome dviejų procentų didėjimą. Tai atsirado natūralus vieno procento viršus, kurio neįmanoma buvo staigiai suvartoti“, – tikina P. Viršilas.
Ūkininkų sąjungos atstovas svarsto, kad sunkumų patiriantiems ūkininkams reikėtų atidėti mokesčių mokėjimą, apie dotacijas esą per anksti kalbėti.
„Turime tą valstybinį banką ILTE ir buvo pažadas, kad jau nuo pavasario atsiras finansavimo galimybės lengvatinėms paskoloms ūkininkams apyvartinėms lėšoms. Tai būtent to dabar ir reikėtų“, – teigia Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad Briuselyje tariamasi dėl paramos pienininkams, kaip ir per krizę 2023 m. Tąkart Europos komisija Lietuvos pieno ūkiams skyrė daugiau kaip 10 milijonų eurų.
„Visų pirma norisi panaudoti europinius pinigus, kurie yra iš bendro žemės ūkio politikos finansavimo šaltinio, jeigu to nebus galima išspręsti, tada žiūrėsime Vyriausybėje, kaip galime padėti savo ūkiams“, – tikina A. Palionis.
Pieno supirkimo kainoms krentant nuo praėjusio rudens, jas lyginančio portalo atstovas Petras Čepkauskas sako, pieno produktai Lietuvos prekybos centruose nepinga.
„Tarkime, Vokietijoje buvo masiškai sumažinta sviesto kaina stambiausiuose tinkluose 3,96 eurus už kilogramą, kai Lietuvoje buvo skelbiama geriausia kaina 7,72 eurai. Na, ir dabar kažkur 7,53 eurai už kilogramą“, – komentuoja jis.
Pasak portalo maisto krypties vadovo, mažėjant pieno supirkimo kainoms, gali būti daugiau akcijų pieno produktams, bet ir tai esą greičiausiai ne lietuviškiems.
Šaltinis: lrt.lt, Jūratė Anilionytė, Aina Mizgirdė, Urtė Šlevaitė, 2026-01-06
Vokietija teigia įsitikinusi, kad Italija pritars ES prekybos susitarimui su MERCOSUR
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė mananti, kad Italija jau pasiruošusi pritarti Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos prekybos bloko MERCOSUR susitarimui. Jį Briuselis tikisi pasirašyti kitą savaitę. Nors Italija anksčiau reiškė susirūpinimą dėl galimo susitarimo poveikio ES žemės ūkio sektoriui, Vokietijos vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius žurnalistams sakė: „Esame tvirtai įsitikinę, kad Italija dabar pritars šiam MERCOSUR susitarimui.“
Šis susitarimas turėtų padėti ES į Pietų Ameriką eksportuoti daugiau transporto priemonių, mašinų, vynų ir spiritinių gėrimų.
Susitarimas taip pat palengvina Pietų Amerikos mėsos, cukraus, ryžių, medaus ir sojos pupelių patekimą į Europos rinką.
Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Ispanija, džiaugiasi susitarimu, kuris galėtų padėti padidinti eksportą tuo metu, kai pasaulinėje prekyboje nestinga įtampos.
Tačiau susitarimas sukėlė nerimą ūkininkams, kurie baiminasi, kad juos nukonkuruos pigesnių prekių srautas iš žemės ūkio milžinės Brazilijos ir jos kaimynių.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-07
Ūkininkus netrukus pasieks beveik 19 mln. eurų
Kaip Žemės ūkio ministerija ir žadėjo, šį mėnesį pareiškėjus, vykdžiusius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą “ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pasieks dar beveik 19 mln. Eur. Lėšos bus pradėtos mokėti šį penktadienį – nuo sausio 9 d.
2025 metais baigiantis KPP įgyvendinimui, dalis projektų, kuriems pritrūko KPP lėšų, kaip numato ES teisės aktai, buvo perkelti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, t. y. minėti projektai bus finansuojami šio plano lėšomis.
Nacionalinė mokėjimo agentūra planuoja, kad visus projekto vykdytojus lėšos pasieks iki sausio 16 d.
Primename, kad ūkininkai, patyrę nuostolių vėluodami atsiskaityti su finansų įstaigomis, rangovais, paslaugų ir (ar) prekių tiekėjais dėl neišmokėtos paramos pagal 2014–2020 m. KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, gali gauti iki 100 proc. siekiančią patirtų nuostolių kompensaciją. Kompensuojamos ir dėl minėtos priežasties paimtų paskolų palūkanos bei susijusios išlaidos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-07
Atnaujinta žalos apskaičiavimo metodika: kompensuos ir meškų padarytus nuostolius bitynams
Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų ką tik atnaujintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje – reikšmingi pakeitimai, kurie pagerins žalos vertinimą savivaldybėse ir ūkininkų bei bitininkų patiriamų nuostolių kompensavimą. Vienas svarbiausių pakeitimų – patikslintas daugiametėms pievoms ir ganykloms padarytos žalos vertinimas, aiškiai nustatant kriterijus, kada žalą patiria visas sklypas.
Nuo šiol sunaikintomis laikomos daugiametės pievos ir ganyklos, kai jų plote lauktinas derlius sumažėja daugiau kaip 70 proc. Taip pat nustatyta, kad jeigu tame pačiame žemės sklype pažeidimai padaryti keliose skirtingose vietose ir dėl to ūkinė veikla visame sklype tampa apribota arba būtina atkurti visą sklypą, vertinama, kad žala padaryta visam sklypo plotui. Tuo atveju, kai pažeidimai padaryti vienoje ar keliose vietose, kurias galima nesudėtingai atskirti nuo nepažeisto ploto, žala laikoma padaryta tik faktiškai pažeistam plotui.
Dar viena naujovė – numatyta galimybė kompensuoti rudųjų lokių padarytą žalą bitynams. Atnaujintoje metodikoje aiškiai įtvirtinta, kad kompensuojamas ne tik avilių sunaikinimas, bet ir bičių šeimų praradimas. Tai ypač aktualu bitininkams regionuose, kuriuose fiksuojamas didėjantis rudųjų lokių aktyvumas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-01-07
Briuselyje žemės ūkio ministras A. Palionis paragino imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti
Briuselyje įvykusiame politiniame žemės ūkio ministrų susitikime, kuriame įvertinta padėtis žemės ūkio sektoriuje ir apsvarstyti tolesni veiksmai 2026 metais, žemės ūkio ministras Andrius Palionis paragino imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti. Kalbėdamas apie tarptautinę prekybą ir ilgalaikį ūkininkų konkurencingumą, ministras A. Palionis pabrėžė, jog būtina stiprinti žemės ūkio ir maisto produkcijos importo kontrolę, o visi sprendimai dėl naujų tarptautinių susitarimų turi būti itin atsakingai pasverti, taip apsaugant vidaus gamintojus nuo netikėtų sukrėtimų.
Labai svarbu išsaugoti pieno ūkius
Ministras A. Palionis atkreipė dėmesį į blogėjančią padėtį ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių pieno sektoriuje, kurį labai veikia pasaulinė pieno rinkos situacija. Lietuvoje toliau krenta žaliavinio pieno kainos, ūkiai pradeda atleidinėti darbuotojus, nes pieno savikaina nepadengia gamybos kaštų. „Išgyventi tampa sudėtinga ir mažiems, ir dideliems ūkiams. Europos Komisija turi imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, prisidėti prie pieno ūkių išsaugojimo“, – ragino ministras.
Rimti signalai žemės ūkiui
Trijų Europos Sąjungos komisarų – Žemės ūkio ir maisto komisaro Christophe Hansen, Prekybos ir ekonominio saugumo komisaro Maroš Šefčovič bei Sveikatos ir gyvūnų gerovės komisaro Olivér Várhelyi – surengtame neeiliniame susitikime daug dėmesio skirta gruodžio mėnesį vykusiam ES ūkininkų protestui (jame dalyvavo ir Lietuvos ūkininkai), bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) ir jos finansavimui, augantiems gamybos kaštams, ūkininkų konkurencingumui ir importo kontrolei, administracinei naštai ir kitiems labai aktualiems klausimams.
Protesto metu ES ūkininkai nerimavo dėl BŽŪP ateities, lygių sąlygų užtikrinimo bei reikalingos apsaugos tarptautinėje prekyboje. „Palaikau mūsų žemdirbių bendruomenės susirūpinimą. Europos Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP po 2027 metų įnešė daug netikrumo. Nepamirškime, kad apsirūpinimas maistu yra viena svarbiausių gynybos ir ES atsparumo sudedamųjų dalių“, – akcentavo ministras A. Palionis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ES rytų pasienio šalims turi būti skiriamas ypatingas dėmesys remiant žemės ūkį, kaimo plėtrą ir žuvininkystę.
Apmaudu tai, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu nebus galutinai išspręstas mūsų šaliai esminis klausimas – tiesioginių išmokų išorinė konvergencija.
Ministras A. Palionis atkreipė kolegų dėmesį ir į krizių rezervo panaudojimą. Jis turėtų būti platesnis – apimti ne tik rinkos kainų pokyčių kompensavimą, bet ir paramą dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų klimato reiškinių rizikų. Kadangi ES išlieka priklausoma nuo importo, svarbu įvertinti ir gamybos sąnaudų rizikas, pavyzdžiui, „anglies mokesčio“ įsigaliojimo poveikį trąšų, įvežamų į ES iš šalių, kuriose aplinkosaugos reikalavimai yra švelnesni nei Europoje, kainoms. Trąšos pabrangs, ir tai, vertinant grūdų supirkimo kainas, niekaip nepadengs patirtų sąnaudų.
