Žemės ūkio naujienos: 2026-01-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pajamos iš valstybinės žemės pardavimo pernai augo 26 proc. iki 53 mln. eurų
Už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pernai pervesta 53,3 mln. eurų – 26,3 proc., arba 11,1 mln. eurų daugiau nei 2024 metais. 32,2 mln. eurų pervesta į valstybės, o 21,1 mln. eurų – į savivaldybių biudžetus, skelbia Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Pasak jos, savivaldybių biudžetų įplaukos iš valstybinės žemės pernai buvo 32 proc. didesnės nei 2024 metais.
2025 metais žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuota ir patvirtinta 17,1 tūkst. naujų valstybinės žemės sklypų, o neįregistruotos tokios žemės plotas per metus sumažėjo 32,6 tūkst. ha iki 547,8 tūkst. ha.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-12
„Citibank“ paskolino „Linui Agro“ 30 mln. eurų grūdų supirkimui
Tarptautinis bankas „Citibank“ suteikė 30 mln. eurų paskolą vienai didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto gamybos grupių „Akola group“ agroverslo bendrovei „Linas Agro“, pranešė „Akola“. „Šis finansavimas padės sklandžiau planuoti sezoniškus grūdų supirkimo srautus, efektyviau valdyti apyvartinį kapitalą, diversifikuoti finansavimo šaltinius tarp vietos ir globalių finansinių partnerių ir dar labiau sustiprinti mūsų veiklą“, – pranešime teigė „Linas Agro“ generalinis direktorius Jonas Bakšys.
„Šis sandoris atspindi „Citi“ įsipareigojimą skatinti svarbius tarptautinės prekybos srautus ir finansuoti pagrindinius žemės ūkio sektoriaus dalyvius Baltijos regione”, – pranešime teigė „Citibank“ Centrinės Europos regiono Verslo bankininkystės padalino vadovė Stanislava Taneva.
Pasak pranešimo, „Linas Agro“ naudosis prekybos finansavimo forma, leidžiančia įmonei efektyviai finansuoti žaliavų pirkimą – būtent tokios struktūros paskolų, kokią gavo iš „Citibank“, neteikia vietos bankai.
BNS rašė, kad vienas didžiausių šalies bankų SEB pernai lapkritį suteikė 50 mln. eurų faktoringo finansavimą bendrovei diversifikuoti finansavimo šaltinius. Be to, „Swedbank“ ir „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas pernai liepą jai paskolino beveik 78 mln. eurų apyvartiniam kapitalui, o 2024 metų liepą visi trys bankai suteikė įmonei 155 mln. eurų kredito liniją.
„Linas Agro“ pajamos Baltijos šalyse 2024-2025 finansiniais metais siekė 805 mln. eurų – 3 proc. mažiau nei ankstesniais metais, jos pelnas nuo 2024 metų liepos iki 2025 metų birželio išaugo 2,7 karto iki 19,4 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA), preliminariais duomenimis, siekė 31,7 mln. eurų – 58 proc. daugiau.
Lietuvoje kasmet užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. eksportuojama.
„Linas Agro“ valdo 9 įmones Baltijos šalyse ir užtikrina visą grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-01-12
Labai smulkūs ūkininkai aktyviai kreipėsi dėl paramos
Nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 30 d. labai smulkūs šalies ūkininkai galėjo teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA)pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ (Priemonė). Šia galimybe jie naudojosi itin aktyviai – pateikta daugiau nei 200 paraiškų. Per 2 mėnesius trukusį paraiškų teikimo laikotarpį į NMA kreipėsi 209 pareiškėjai, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro 10,9 mln. Eur. Tai beveik triskart daugiau nei šiam kvietimui skirta suma – t. y. 3,8 mln. Eur.
Primename atrankos kriterijus, pagal kuriuos vertinamos pateiktos paraiškos ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius:
Paraiška teikiama su partneriu:
-kai dalyvauja 1 partneris,suteikiama 10 balų;
-kai dalyvauja 2 partneriai, suteikiama 20 balų;
-kai dalyvauja 3 ar daugiau partnerių arba paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas,suteikiama 30 balų.
Pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą – suteikiama 20 balų.
Pareiškėjas vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiami 5 balai.
Pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir cheminė sudėtis, – suteikiama 10 balų.
Mišrios specializacijos pareiškėjo ūkiui suteikiama 20 balų.
Pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas – suteikiama 15 balų.
Svarbu – paraiškos galės toliau pretenduoti į paramą surinkus ne mažiau kaip 30 balų. Nesurinkus privalomojo 30 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta ir toliau nevertinama.
NMA primena, kad dėl paramos pagal SP intervencinę priemonę buvo kviečiami kreiptis labai smulkūs ūkininkai –fiziniai ir juridiniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos (LR) žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka, fiziniai asmenys ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka.
Jų remiama veikla – žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius) bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-12
Ūkininkai jau gali teikti paraiškas dėl nuostolių kompensavimo
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau priima ūkininkų, kuriems išmokėta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir kurie įgyvendindami šiuos projektus dėl neišmokėtos paramos patyrė nuostolių vėluodami atsiskaityti su finansų įstaigomis, rangovais, paslaugų teikėjais ir (ar) prekių tiekėjais, taip pat paimdami paskolas ir dėl to patirdami nuostolius, paraiškas.
Nuostolių, kuriuos patyrė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dalyvaujantys ūkio subjektai
Paskolų palūkanų ir kitų susijusių išlaidų, kurias patyrė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dalyvaujantys ūkio subjektai
Išlaidos kompensuojamos iki 100 proc.
Kompensacijos bus mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Paraiškos dėl patirtų nuostolių kompensavimo NMA priimamos 30 kalendorinių dienų po paramos išmokėjimo pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Numatyta kompensuoti iki 100 proc. patirtų nuostolių, atsiradusių vėluojant atsiskaityti su finansų įstaigomis, rangovais, paslaugų teikėjais ir (ar) prekių tiekėjais dėl neišmokėtos paramos, t. y. nuostolių:
-patirtų ne anksčiau kaip praėjus 90 kalendorinių dienų po paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos arba nuo 2026 m. sausio 1 d., kai paskutinis mokėjimo prašymas buvo pateiktas likus mažiau nei 90 kalendorinių dienų iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir pasibaigia ne vėliau kaip praėjus 3 darbo dienoms po paramos išmokėjimo dienos;
-neviršijančių maksimalių dydžių, nustatytų taisyklių 9.2 papunktyje nurodytuose dokumentuose ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Paraiškos dėl paimtų paskolų palūkanų ir su tuo susijusių išlaidų kompensavimo NMA bus priimamos iki balandžio 30 d.
Numatyta kompensuoti iki 100 proc. šias patirtas išlaidas:
tinkamos paskolos palūkanas;
-tinkamos paskolos administravimo mokesčius (tuo atveju, kai paskolą suteikė finansų įstaiga);
-už pažymą apie sumokėtas palūkanas (tuo atveju, kai pažymą išdavė finansų įstaiga).
Svarbu – pagal abi priemones tinkami pareiškėjai yra tie, kuriems paramos lėšos jau yra išmokėtos.
Kaip teikti paraišką
Paraiška ir kartu teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistema ŽŪMIS, www.zumis.lt pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant skenuotus paraišką ir prašomus dokumentus, arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, pateikiant paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus. Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti bei pateikti ir įgalioto asmens. Įgaliotas asmuo kartu pateikia notaro patvirtintą įgaliojimą arba įgaliojimą, kuriame parašo tikrumą paliudijo seniūnas.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimuose nurodytos teikti paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-01-12
Ukrainos žemės ūkis: rekordinis derlius ir prarasta ES rinka
Nepaisant daugybės iššūkių, 2025 m. derlius pranoko visus lūkesčius ir buvo geresnis nei ankstesnis. Tačiau dėl daugelio veiksnių gali kilti problemų dėl tolesnio jo eksporto, perspėja ekspertai.2025 metai Ukrainos žemės ūkio sektoriui buvo dviprasmiški. Orai akivaizdžiai maištavo prieš žmones ir kėlė ūkininkams daugybę iššūkių – nuo šalnų ir sausros iki skėrių antplūdžio. Viena vertus, ukrainiečiams pavyko juos didvyriškai įveikti: derlius buvo geresnis, nei tikėtasi anksčiau, o dėl didelių užaugintų daržovių kiekių barščių rinkinio daržovių kaina apskritai sumažėjo bent 50 %.
Be to, analitikai vieningai teigia, kad Rusijos vykdomas Ukrainos infrastruktūros apšaudymas gali turėti didelės įtakos eksportui ir pajamoms užsienio valiuta.
Naikina infrastruktūrą
Pavyzdžiui, prieš pat Kalėdas dėl Rusijos teroristų išpuolių prieš Pivdennyj uostą netoli Odesos į Juodąją jūrą nutekėjo augalinis aliejus. Tai buvo ne tik finansiniai nuostoliai – žuvo daugybė paukščių, o aplinkosaugininkai šią avariją vadina ekologine katastrofa.
Taigi, sužinokime, kokį derlių Ukrainos ūkininkai nuėmė 2025 m. ir kokios jų perspektyvos.
Pateikiame šių metų rezultatus. Kas užderėjo
Gruodžio 26 d. Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministerija pranešė apie 2025 m. derliaus nuėmimo pabaigą. Jų skaičiavimais, nepaisant sunkumų, Ukrainai pavyko prikulti 57,6 mln. tonų grūdų ir 17,3 mln. tonų aliejinių augalų sėklų. Tikimasi, kad galutinai užbaigus kukurūzų derliaus nuėmimą, bendras grūdų derlius sieks apie 60 mln. tonų.
Ūkio ministerijos duomenimis, šis rezultatas yra antras geriausias ES.
„Ukraina jau dabar užima antrą vietą tarp ES šalių pagal grūdų derlių po Prancūzijos (63,1 mln. tonų), lenkdama Vokietiją (45,2 mln. tonų) ir Lenkiją (36,5 mln. tonų)“, – pabrėžia ministerija. Kartu Ukraina tapo neabejotina kukurūzų gamybos lydere Europoje. 2025 m. Ukrainos ūkininkai prikūlė 23,5 mln. tonų šios kultūros (bendra ES produkcija siekė 57 mln. tonų). „Ukraina taip pat pirmauja saulėgrąžų srityje – 9 mln. tonų, palyginti su 8,5 mln. tonų visose ES šalyse kartu sudėjus“, – priduria Ūkio ministerija.
Grūdų derlingumas gana didelis
Tuo pat metu praėjusių metų grūdų derlius Ukrainoje buvo neprastas. Jis siekė 5,08 tonos iš hektaro ir buvo 14 proc. mažesnis už ES vidurkį.
Tai geresnis rodiklis nei Ispanijoje ir Rumunijoje, tačiau gerokai mažesnis nei Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur vidutinis grūdų derlingumas buvo 42-48 proc. didesnis nei Ukrainoje. Atsižvelgiant į praėjusio gamybos sezono oro sąlygas, galima teigti, kad derlius viršijo lūkesčius, UNIAN teigia Ukrainos agroverslo klubo (UCAB) analitinio skyriaus vadovė Svitlana Lytvyn.
„Palyginti su praėjusiais metais, daugumos kultūrų derlius maždaug toks pat, išskyrus saulėgrąžų ir rapsų. Šių kultūrų derlius sumažėjo atitinkamai 11 ir 8 proc.“, – sakė Lytvyn.
Skėrių antpuolis
Kalbant apie skėrių invaziją, ji buvo lokalizuota kai kuriose pietų Ukrainos vietovėse, sakė analitikas. Nors skėriai padarė didelę žalą kai kuriuose laukuose, šalies mastu jie didelių nuostolių nepadarė. Tuo pat metu Ukrainos pirmojo žemės ūkio kooperatyvo (FUC) vykdomasis direktorius Oleksandras Bujukli nesutinka, kad 2025 m. galima laikyti sėkmingais Ukrainos ūkininkams. Pasak jo, norint suprasti situaciją, verta atskirai kalbėti apie žieminius augalus (kviečius, rugius, miežius, rapsus), kurie sėjami rudenį, o derlius nuimamas vasarą, ir atskirai apie vasarinius augalus (pirmiausia kukurūzus, saulėgrąžas, sojas), kurie sėjami pavasarį, o derlius paprastai nuimamas tų pačių metų ankstyvą rudenį.
„Kalbant apie žieminius pasėlius, mūsų rezultatai buvo vidutiniški. Nebuvo pasiekta jokių rekordų. Pavasarinė grupė yra problema ant problemos. Sojų ir saulėgrąžų derlius buvo labai prastas. Kukurūzai, nors ir rodo gerą derlių, vis dar 15 proc. Nemažos grūdų perdirbimo išlaidos padidino jų savikainą“, – UNIAN komentavo Buyukli.
Eksporto problemos
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į eksporto problemas, kurios Ukrainos ūkininkams tapo įprastos nuo Rusijos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą pradžios prieš beveik 4 metus. Svarbu ne tik nuimti gerą derlių, bet ir sėkmingai jį parduoti. „Rusai pradėjo apšaudyti uosto infrastruktūrą, o tai mus labai sulėtino. Pirmiausia oro sąlygos neleido mums gabenti grūdų visu pajėgumu, o dabar – rusų apšaudymas“, – pažymi Buyukli.
Ukrainietiški kukurūzai vis dar laukuose
Nepaisant to, kad kukurūzų derlius, palyginti su praėjusiais metais, vidutiniškai pagerėjo 10 %, 2025 m. Ukraina pradėjo prarasti pagrindines šios kultūros eksporto rinkas. Pagrindinė to priežastis buvo rekordiškai vėluojanti derliaus nuėmimo kampanija. Pirmiausia kalbame apie ES rinką, į kurią 2024 m. buvo eksportuota beveik pusė Ukrainos kukurūzų. Dabar Europos rinkoje dominuoja braziliški ir amerikietiški kukurūzai.
Pastaruosius iš dalies lėmė Donaldo Trampo prekybos sukčiavimas – Kinija nustojo pirkti kukurūzus iš Amerikos ūkininkų, todėl jie iš dalies išstūmė Ukrainos kolegas iš Ispanijos mažesnėmis kainomis. Iš eksporto gaunamų pinigų visiems neužtenka.
Kokie buvo 2025 m. Ukrainos ūkininkams ir kas laukia 2026 m. Ekspertai pastebi, kad kukurūzų derliaus nuėmimas Ukrainoje labai vėluoja – gruodžio pabaigoje 15 proc. derliaus vis dar buvo laukuose. „Nemažai rudens kritulių lėmė didelę grūdų drėgmę. Esant ypač dideliam drėgmės lygiui, ūkininkai paliko kukurūzus laukuose, kad jie natūraliai išdžiūtų. Net nuimtus kukurūzus reikia papildomai džiovinti, o tai reikalauja laiko ir pinigų“, – aiškina UCAB atstovė Svitlana Lytvyn. Atitinkamai šios kultūros eksportas spalio-lapkričio mėn. buvo nedidelis.
Išstūmė iš ES rinkos
„Jei praėjusiais metais ukrainietiškos kilmės grūdai buvo pirmi Europos rinkoje ir užėmė apie 50 proc. rinkos, tai šį sezoną esame tik treti ir užimame apie 20 proc. rinkos“, – tarpiniais rezultatais dalijasi V. Buyukli. Lytvyn priduria, kad iki gruodžio vidurio buvo išsiųsta tik 5 mln. tonų naujojo sezono kukurūzų, t. y. 42 % mažiau nei pernai. Kaip atskirą veiksnį ekspertas išskiria intensyvias Rusijos atakas prieš Odesos regiono jūrų uostus ir regiono energetikos infrastruktūrą. Jos daro neigiamą įtaką eksporto siuntų tempams.
„Apskritai kalbėti apie Ukrainos eksporto pozicijų atsigavimą kukurūzų rinkoje dar anksti, nes šis procesas tebevyksta. Tikėtina, kad 2026 m. eksporto siuntų laikas gerokai pailgės, tačiau Ukrainos ūkininkai galės eksportuoti visą derlių, jei bus siuntų iš jūrų uostų“, – savo prognoze dalijasi UCAB analitikė. Oleksandr Buyukli sutinka, kad logistika bus pagrindinė problema, tačiau pateikia niūresnę prognozę. „Artėja laikotarpis, kai pasaulinėje rinkoje bus pasiūla iš JAV ir Ukrainos, todėl galėtume padidinti pasiūlą. Tačiau vėlgi Rusijos apšaudymas trukdys kukurūzų tiekimui, taip pat ir į ES. Kol kas tai yra stabdys, o jei padėtis nepagerės, deja, negalėsime atnaujinti kukurūzų tiekimo į ES įprastomis apimtimis“, – apibendrina ŽŪIKVC vadovas.
Saulėgrąžų bus mažiau
Preliminariais „Lytvyn“ skaičiavimais, nepaisant pirmaujančių pozicijų ES, 2025 m. Ukraina užaugins 13 proc. mažiau saulėgrąžų nei 2024 m. Be to, nemažai kritulių per saulėgrąžų derliaus nuėmimą turėjo įtakos derliaus kokybei, tačiau, jos nuomone, ne kritiškai.
Tuo pat metu preliminarios prognozės dėl saulėgrąžų, skirtingai nei kitų kultūrų, buvo daug geresnės ir siekė 13,5 mln. tonų (Ūkio ministerijos duomenimis, derlius siekė 9 mln. tonų). Kokybės požiūriu 2025 m. saulėgrąžų derlius yra prastesnis už 2024 m. derlių trimis aspektais. Pirma, 2025 m. derliaus drėgmės kiekis yra didesnis nei praėjusiais metais.
Todėl džiovinimas ūkininkams reikalauja papildomų išlaidų. Antra, kai kurios saulėgrąžų sėklos, iki 10 %, yra labai rūgščios. Iš jų pagamintas aliejus bus prastesnės kokybės. Galiausiai, saulėgrąžų aliejingumas šiek tiek prastesnis nei 2024 m. – 48-50 %, palyginti su 50-52 %. Sudėtingas šių trijų problemų kompleksas tikrai nepatiks šalies ūkininkams. Be to, tai bus žaidimas į naudą aliejaus gamintojams „už uždangos“. „Ukraina vis dar bus didžiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja pasaulyje, bent jau 2024 metais.
Tačiau jei iki Rusijos agresijos Ukraina buvo neginčijama lyderė, dabar mus sparčiai vejasi Rusija, kurios saulėgrąžų aliejaus eksportas auga ir beveik prilygsta mūsų eksportui“, – sakė A. Lytvyn. Per visišką Rusijos invaziją į Ukrainą buvo užimta nemaža dalis teritorijų, kuriose buvo aktyviai auginamos saulėgrąžos, prisimena Buyukli. Tai turėjo neigiamos įtakos Ukrainos gamybai.
Stumia Rusija
„Okupuotose teritorijose saulėgrąžos faktiškai keliavo į Rusiją. Todėl jie tikriausiai mus lenkia gamybos požiūriu. Tačiau Rusija turi didelę vidaus rinką, todėl šį sezoną (iki 2026 m. birželio mėn. – UNIAN) galėsime juos aplenkti pagal saulėgrąžų aliejaus eksportą. Be to, jų derlius dėl sausros taip pat buvo prastas“, – ramina PUSK direktorius. Verta pažymėti, kad pasaulinė saulėgrąžų aliejaus paklausa jau kelerius metus mažėja. Jį pamažu keičia palmių, sojų ir rapsų aliejus.
Geras daržovių derlius sumažino kainas Ukrainoje Svarbus praėjusių metų derliaus nuėmimo kampanijos bruožas, kurį pajuto visi ukrainiečiai, buvo barščių daržovių perteklius, kurių kaina, palyginti su 2024 m., sumažėjo bent 50 %. Sumažėjo morkų (-63 %), burokėlių (-51 %), kopūstų (-73 %), svogūnų (-58 %) ir bulvių (-54 %) kainos. Iš eksporto gaunamų pinigų visiems neužtenka. Kokie buvo 2025 m. Ukrainos ūkininkams ir kas jų laukia 2026 m.? Daržovių pigumas padėjo ukrainiečiams šiek tiek sutaupyti gaminant maistą Naujųjų metų ir ypač Kalėdų stalui, kai šalyje apskritai padidėjo maisto produktų infliacija.
Rekordinį ir gana neįprastą daržovių kainų kritimą Ukrainoje galima paaiškinti paprastai: žmonių godumas. Ukrainos ūkininkai matė, kokios didelės buvo daržovių kainos 2024 m. – ir jiems tos kainos patiko. Atitinkamai ūkininkai nusprendė, kad 2025 m. kainos bus tokios pat ir jie galės užsidirbti, todėl išplėtė daržovių plotus. Pavyzdžiui, bulvių plotas padidėjo 25 %, be to, derlius padidėjo dar 25 %. Taigi, pasak Bulvininkystės instituto direktoriaus Mykolos Furdygos, bulvių nuimta 50 % daugiau nei prieš metus. Tai lėmė gerokai padidėjusią pasiūlą ir maždaug stabilią paklausą, todėl kainos sumažėjo.
Verta pažymėti, kad barščių rinkinio pigimas yra laikinas dėl Ukrainos ūkininkų sandėlių trūkumo. „Ukrainoje visą jos istoriją nuolat trūksta sandėliavimo pajėgumų. Dėl to susiklostė situacija, kai laukuose yra daug barščių daržovių, o ūkininkai nenori jų sandėliuoti – ypač kai kalbame apie situacinius, o ne sisteminius žaidėjus. Jie nenori rizikuoti: gali atvažiuoti, o gali ir neatvažiuoti, gali būti elektra, o gali ir nebūti. Geriau gauti pinigų dabar, net ir parduodant pigiau“, – UNIAN sako Ukrainos vaisių ir daržovių asociacijos prezidentas Tarasas Baštanikas. „Taigi sausį daržovių kainos dar gali būti mažos, bet vėliau jos pradės kilti.
Tos pačios vietinės bulvės baigsis pavasario viduryje, ir ukrainiečiai pradės valgyti importuotas lenkiškas bulves vien dėl to, kad kaimyninėje Lenkijoje yra saugyklos. Taigi, nepaisant malonių daržovių kainų 2025 m. pabaigoje, ilgalaikėje perspektyvoje situacija nėra naudinga niekam – o tie ūkininkai, kurie daug investavo į daržovių auginimą barščiams, kad užsidirbtų, priešingai, gavo skaudų finansinį smūgį. Pasaulinė situacija yra nepalanki Ukrainai. Kas bus toliau Kad vaizdas būtų išsamus, į Ukrainos derlių reikia pažvelgti pasaulinių rodiklių kontekste. O čia nemalonus dalykas tas, kad daugelyje pasaulio šalių jis buvo stebėtinai geras.
Kinijos kilimas
Pavyzdžiui, Kinija 2025 m. nuėmė dar vieną rekordinį grūdų derlių. Tačiau +1,2 proc. padidėjimas nėra labai reikšmingas, juolab kad Pekinas turi pakankamai pašaro savo šalyje. Kitaip tariant, Kinija nėra mūsų ūkininkų konkurentė. Tačiau Argentina ir Australija, esančios Pietų pusrutulyje, yra eksportuojančios šalys. Jų preliminarūs duomenys puikūs – atitinkamai 27,7 mln. tonų (48,9 % daugiau) ir 35,6 mln. tonų (5 % daugiau) kviečių, o derlius iš esmės turėtų būti nuimtas iki sausio vidurio, kai kitoje pasaulio pusėje vasara dar tik įsibėgėja. Tačiau Bujukli nuramina dėl pietinių šalių: kai jų kviečiai pateks į rinką, t. y. gruodžio-sausio mėnesiais, Ukraina jau baigia aktyvų eksportą.
„Pagrindinės Australijos rinkos yra Azijos šalys. Aktyviai ten prekiaujame sezono pradžioje nuo liepos iki lapkričio-gruodžio mėn. Po to seka Australijos kviečiai, kurie dėl logistikos yra pigesni, todėl prekybininkai ukrainietiškus kviečius parduoda į artimiausias rinkas.
Mes jau seniai išmokome dirbti, todėl Australija mums nėra didelė konkurentė“, – pabrėžia UGKC vadovas. Žvelgiant į ateitį, Europa kitą vasarą taip pat planuoja prikulti gausų 288,1 mln. tonų grūdų derlių (plius 11,8 proc.). Vėlgi, Buyukli nemato čia didelės problemos dėl kainų skirtumo. „Mes konkuruojame su ES kviečių ir miežių kainomis.
Šį sezoną Europa užaugino nemažą grūdų derlių, tačiau negaliu sakyti, kad konkurencija yra didelė. Buvome gana konkurencingi kainų atžvilgiu, o tai užtikrino paklausą“, – pasakoja pašnekovas. Todėl pagrindiniai iššūkiai 2026 m. Ukrainos žemdirbiams rasistų invazijos fone, kaip įprasta, bus logistikos klausimai. Ūkininkai tradiciškai dirba nuo liepos iki birželio mėnesio, todėl rekomenduojama palaukti prekybos sezono pabaigos, kad būtų galima atlikti eksporto sąmatas. „Apie sėkmę geriau kalbėti sezono pabaigoje [2026 m. birželį]. Jei rusai ir toliau apšaudys uostus, tai turės labai neigiamą poveikį eksportui.
Dėl to atitinkamai sumažės pajamos užsienio valiuta, o tai gali daryti spaudimą dolerio kursui [Ukrainoje]“, – perspėja Buyukli. Negalėjimas eksportuoti pakankamo derliaus kiekio ne tik sukels nuostolių Ukrainos ūkininkams, bet ir gali būti rimtas smūgis Ukrainos ekonomikai ir jos mokėjimų balansui. Būtent apie tai svajoja rusai. Mes tikime, kad taip nenutiks.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-01-09
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
